Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., J. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, prašė panaikinti antstolės 2014-06-20 ir 2016-01-28 priimtus patvarkymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-31 nutartimi bylą nutraukė.Teismas nurodė, jog iš byloje esančių rašytinių duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad pagal 2016 m. vasario 15 d. pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų buvo pradėta civilinė byla Nr. 2YT-3868-618/2016, pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2014-06-20 ir 2016-01-28 patvarkymus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo S. G. skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (apelianto) S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties ir civilinę bylą nutraukė. Pareiškėjas skundžia antstolės V. V. veiksmus, prašydamas panaikinti antstolės 2014-06-20 ir 2016-01-28 priimtus patvarkymus, dėl kurių teisėtumo jau yra pasisakęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3868-618/2016. Taigi pareiškėjas pakartotinai teikia skundus teismui tuo pačiu pagrindu, dėl tų pačių, jo nuomone, neteisėtų antstolės V. V. veiksmų ir tarp tų pačių šalių. Dėl šios priežasties teismas civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, jame prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nutartį panaikinti.Pareiškėjas nurodo, kad niekas negali uždrausti jam kreiptis į teismą, kol nebus apgintos jo pažeistos teisės. Teigia, jog jam nebuvo pranešta apie šios bylos nagrinėjimą ir nebuvo sudaryta galimybė nušalinti šališką teisėją.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. S. prašo nutartį palikti nepakeistą ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, jog akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, meluoja, norėdamas suklaidinti teismą. Jo piktnaudžiavimą įrodo visa eilė bylų, kuriose pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2014-06-20 ir 2016-01-28 patvarkymus, dėl kurių teisėtumo jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2016 m. kovo 20 d. pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą skųsdamas antstolės V. V. veiksmus, pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2014-06-20 ir 2016-01-28 patvarkymus. Skundą iš esmės motyvavo tuo, jog antstolė 2016-01-28 patvarkyme nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs naikinamąją terminą skundui dėl 2014-06-20 patvarkymo paduoti, apie 2014-06-20 patvarkymą pareiškėjas, jo teigimu, nebuvo informuotas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-31 bylą nutraukė Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, jog pagal 2016 m. vasario 15 d. pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų buvo pradėta civilinė byla Nr. 2YT-3868-618/2016, pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2014-06-20 ir 2016-01-28 patvarkymus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo S. G. skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (apelianto) S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties ir civilinę bylą nutraukė. Pareiškėjas skundžia antstolės V. V. veiksmus, prašydamas panaikinti antstolės 2014-06-20 ir 2016-01-28 priimtus patvarkymus, dėl kurių teisėtumo jau yra pasisakęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3868-618/2016. Taigi pareiškėjas pakartotinai teikia skundus teismui tuo pačiu pagrindu, dėl tų pačių, jo nuomone, neteisėtų antstolės V. V. veiksmų ir tarp tų pačių šalių.Pareiškėjas ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, jog niekas negali uždrausti jam kreiptis į teismą, kol nebus apgintos jo pažeistos teisės, teigia, jog jam nebuvo pranešta apie šios bylos nagrinėjimą ir nebuvo sudaryta galimybė nušalinti šališką teisėją. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip visiškai nepagrįstus.Visų pirma, nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog niekas jam negali uždrausti kreiptis į teismą. Asmuo savo teises teismine tvarka privalo ginti laikydamasis proceso teisės normų. Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Dėl šios teisės normos tikslų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad ji yra skirta tam, jog dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, nes, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad būtų taikomas CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas, turi būti konstatuotas ieškinių tapatumas ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui (pareiškimui). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: 1) šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „ Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus žaluma“ v. B. S., N. B., bylos Nr. 3K-3-357/2009; kt.).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas jau buvo pateikęs skundą dėl antstolės V. V. 2014-06-20 ir 2016-01-28 patvarkymų, prašė panaikinti šiuos patvarkymus. Skundo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2YT-3868-618/2016. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo S. G. skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (apelianto) S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties ir civilinę bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas 2016-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1246-460/2016, nurodė, jog „<...> antstolė 2016-01-28 patvarkymu pareiškėjo skundą dėl 2014-06-20 patvarkymo atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui, nurodydama, kad praleistas įstatyme numatytas 90 dienų terminas. <...> Nagrinėjamu atveju skundas dėl antstolės 2014-06-20 patvarkymo gautas 2016-01-27, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos ir atitinkamai suėjus devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui. Tokiu atveju nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas (tokio prašymo ir nebuvo) ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Kaip nurodyta anksčiau, naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas. Dėl to apelianto argumentai, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas neįvertino jo nurodytų priežasčių panaikinti 2014-06-20 patvarkymą svarbos, kad jis su patvarkymu susipažino tik 2016-01-05, galėtų būti reikšmingi tik nustačius, jog naikinamasis terminas dar nėra suėjęs, t. y. kad yra pagrindas atnaujinti praleistą dvidešimties dienų antstolio veiksmo apskundimo terminą, tačiau šiuo atveju byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta (CPK 178 straipsnis).<...>“. Taigi teismas iš esmės pasisakė dėl pareiškėjo skundo motyvų, susijusių su termino praleidimu, išaiškino pareiškėjui naikinamojo termino praleidimo pasekmes ir bylą nutraukė. Šioje byloje pareiškėjas skundžia tuos pačius patvarkymus tuo pačiu pagrindu – jog antstolė nepagrįstai konstatavo, kad jis praleido skundo pateikimo terminą. Kadangi šiuo pagrindu tarp tų pačių šalių jau yra priimta anksčiau paminėta apeliacinės instancijos teismo nutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, bylą, pradėtą pareiškėjo skundo pagrindu, nutraukė.Teismas taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog jis neturėjo galimybės pasinaudoti teise nušalinti teisėją ir nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas ne kartą reiškė prašymus dėl teisėjų nušalinimo šioje byloje, iš jų – du kartus dėl teisėjos L. Giedrės nušalinimo, prašymai Klaipėdos miesto pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2016-07-19 ir 2016-07-21 nutartimis buvo netenkinti. Akivaizdu, jog pareiškėjas tiek žinojo apie bylos nagrinėjimą (tuo labiau, kad pats ją inicijavo), tiek pasinaudojo savo teise reikšti nušalinimus. Be to, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, teismas 2016-09-22 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė ją nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016-10-31, nutarties kopijos išsiųstos dalyvaujantiems byloje asmenimis. Taigi procesas byloje vyko pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, o pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo J. S. prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, jog pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatas byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti skiriama bauda iki 5792 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo procesinius veiksmus, juos vertina ne kaip piktnaudžiavimo procesu, bet kaip teisinių žinių trūkumo požymį, todėl, siekiant efektyvaus ir tinkamo savo teisių gynimo, pareiškėjui siūlytina kreiptis teisinių konsultacijų į šios srities profesionalus arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šiuo atveju esant pagrindą nutraukti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.