- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-293-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07181-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- D. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12991-1070/2020 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo – išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs, prašė pakeisti 2017 m. kovo 27 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3. punktą, nurodant jame, kad ieškovui iš atsakovės D. Ž. priteisiamas 150,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-13237-199/2017, nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių 2017 m. kovo 27 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.3 punkte nurodyta, jog šalys pareiškia, jog sutarties pasirašymo metu vienas kito išlaikymas jiems nereikalingas ir vienas iš kito jo nereikalauja. Ieškovas įrodinėjo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėmis, išlaikymas iš sutuoktinės ieškovui tapo reikalingas bei būtinas, norint išgyventi bei užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį. Po santuokos nutraukimo ieškovui, iki kol buvo gyva, finansiškai padėjo jo motina S. Ž.. Netekus asmens, kuris jam ir teikė finansinį išlaikymą, iš esmės pasikeitė ir jo gyvenimo sąlygos, dėl ko jam yra būtinas išlaikymas. Ieškovas nurodė, kad jis, santuokos nutraukimo metu, buvo iš dalies darbingas (darbingumo lygis buvo 30 proc.). 2018 m. spalio 18 d. ieškovo darbingumo lygis sumažėjo iki 25 proc., o šiuo metu, tikėtina, ieškovo darbingumo lygis yra 20 proc. ar mažesnis. Pasikeitus darbingumo lygiui, ieškovas neturi galimybių susirasti darbą. Nurodytos pasikeitusios aplinkybės yra pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, priteisiant ieškovui išlaikymą iš buvusios sutuoktinės. Ieškovo sveikatos būklė yra itin bloga, jis serga išsėtine skleroze, kuri nuolat progresuoja, ieškovo būklė blogėja. Ieškovas taip pat teigė, kad jis nekilnojamojo turto neturi, o vienintelės jo pajamos yra 9,75 Eur transporto išlaidų kompensacija ir 262,35 Eur netekto darbingumo pensija, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gaunama 128,70 Eur tikslinė kompensacija. Nurodytų lėšų ieškovui nepakanka, nes už šią sumą jis turi nuomotis gyvenamąjį būstą, lankytis pas daktarus, pirkti vaistus, preparatus, kurie palengvina gyvenimą, maistą, rūbus, higienos prekes, mokėti mokesčius. Norint užsitikrinti bent minimalų pragyvenimo lygį, ieškovui reikalinga 655,00 Eur į mėn. (100,00 Eur kambario nuoma, 200,00 Eur vaistai „(duomenys neskelbtini)“ (nėra kompensuojami), 80,00 Eur papildai, vitaminai, preparatai, 150,00 Eur maistas, 20,00 Eur rūbai, 35,00 Eur higienos prekės, 40,00 Eur mokesčiai, 30,00 Eur kitos prekės). Ieškovas kas mėnesį išleidžia apie 455,00 Eur. Tuo atveju, jei teismas ieškinį atmestu, prašė mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. Ž. prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, jų nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (atsakove), dėl ieškovo turtinės padėties ir nuolatinių oficialių pajamų negavimo išlaikymas sūnui buvo paskirtas turtu, vaikui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovui nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekė atnaujinti bylos dėl santuokos nutraukimo procesą, turėdamas tikslą įrodyti bendrą santuokinį gyvenimą ir santuokos faktinį neiširimą, tačiau teismas jo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Ieškovas neteisingai pateikė faktines aplinkybes, negu buvo pateiktos išnagrinėtoje byloje, taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovui progresuojanti išsėtinė sklerozė yra diagnozuota 2009 m. birželio 9 d., t. y. prieš daugiau nei 4 metus iki santuokos sudarymo ir prieš 8 metus iki santuokos nutraukimo, t. y. ieškovo liga (nedarbingumas) nėra atsiradusi po santuokos nutraukimo, tai nėra iš esmės po santuokos nutraukimo pasikeitusi aplinkybė. Iki santuokos nutraukimo ieškovui taip pat buvo skirti įvairūs vaistai ligos gydymui (nuolatiniam vartojimui), o byloje buvo duomenys, patvirtinantys, jog jo mėnesinės pajamos sudarė iš viso 280,37 Eur / mėn. Esant šioms aplinkybėms, šalys aiškiai susitarė sutartyje, kad vienai iš kitos išlaikymas nereikalingas ir jo nereikalauja, tuo tarpu pagal ieškovo pateiktus duomenis jo faktinė situacija nėra iš esmės pasikeitusi. Atsakovė nurodo, kad ji ir pati nuo 2020 m. kovo 3 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (yra bedarbė), ji neturi nekilnojamojo turto. Atsakovė šiuo metu gauna vidutiniškai apie 360,00 Eur / mėn., gavo 715,02 Eur nedarbo draudimo išmoką už 2020 m. kovo – balandžio mėn. Ieškovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis, nes išlaikymas paskirtas turtu. Atsakovė viena išlaiko save bei tenkina kasdienius vaiko poreikius. Atsakovės gaunamų pajamų minimaliai užtenka jos ir nepilnamečio sūnaus poreikiams, vaiko turto išlaikymui. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra nepagrįstas ir prieštaraujantis nepilnamečio vaiko interesams. Be to, atsakovė santuokos nutraukimo metu buvo jauno amžiaus (23 m.), dėl ko (itin trumpai trukusios santuokos, atsakovės amžiaus bei ieškovo sveikatos būklės, buvusios iki santuokos sudarymo), teismo sprendimas iš atsakovės priteisti išlaikymą visam likusiam gyvenimui būtų akivaizdžiai neteisingas, neproporcingas ir nepagrįstas. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad yra išsinuomojęs būstą ir moka nuomos mokestį, kiek per mėnesį yra išleidęs faktiškai vaistams ir, kad juos perka. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos neturi būti mažinamos, nes pats atsakovas elgėsi nesąžiningai proceso metu, nurodydamas, kad jis nevykdė ir nevykdo komercinės veiklos perparduodamas įvairius objektus, tačiau vėliau prisipažino, kad tai darė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo A. Ž. ieškinį atmetė ir priteisė iš jo atsakovės D. Ž. naudai 630,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pagal byloje esančius duomenis sprendė, kad atsakovui yra reikalingas išlaikymas, tačiau taip pat sprendė, kad atsakovė nei šiuo metu, nei artimiausioje ateityje neturi ir neturės jokių galimybių teikti ieškovui bent minimalaus dydžio išlaikymą. Teismas konstatavo, kad ieškovui negali būti priteistas išlaikymas iš atsakovės, nes tai reikštų, jog tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčios teikti atsakovės minimalūs poreikiai.
6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas yra nedarbingas, tačiau jis naudojasi galimybe gauti daugiau papildomų lėšų, perparduodamas kitų asmenų daiktus, tarp jų – automobilius. Jo paaiškinimais, pardavęs vieną daiktą jis gauna 5,00-10,00 Eur, automobilį – 50,00 Eur. Teismas įvertinęs, jo procesinį elgesį, t. y. jam viename teismo posėdyje tvirtinus, jog nesiverčia komercine veikla, o kitame teismo posėdyje paneigus savo prieš tai duotus paaiškinimus, teismas suabejojo jo paaiškinimais apie jo papildomai gaunamas pajamas bei laikė, kad jis uždirba daugiau, nei nurodo.
7. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu atsakovė šioje byloje turėjo 1 235,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba bei duomenų gavimu iš VĮ „Regitra“. Atmetus ieškinį yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovės turėtų išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs atsakovės išlaidų dydį Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85, sprendė, kad šios išlaidos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos. Teismas taip pat sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, ieškovui neigiant tam tikras aplinkybes, kurios vėliau iš esmės buvo jo pripažintos. Teismas, paskirstydamas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė ir į tai, kad pati atsakovė turėjo 630,10 Eur išlaidų, sumokėdama jas atstovaujančiam advokatui pagal 2020 m. birželio 1 d. sąskaitą faktūrą ir 25,10 Eur už duomenų iš VĮ „Regitra“ gavimą. Kitą bylinėjimosi išlaidų sumą (605,00 Eur) padengė V. C.. Tikėtina, kad tai yra atsakovės sesuo, kuri, jos pačios teigimu, kartais teikia jai paramą. Teismas, įvertinęs progresuojančią ieškovo ligą bei jo neįgalumą, sprendė, kad iš ieškovo turi būti priteistos tik atsakovės sumokėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 630,10 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
8. Teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgęs ir į tai, kad ieškovo liga progresuoja ir labiau tikėtina, kad šioje byloje visų atsakovės bylinėjimosi išlaidų jis nesugebės padengti dėl sunkios turtinės padėties ir sveikatos būklės. Atsakovė nors ir yra laikinai nedarbinga, tačiau neturi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl teismas laikė, kad dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas jai sukels mažiau neigiamų pasekmių, nei visų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš neįgalaus ieškovo, sergančio progresuojančia liga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė D. Ž. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti jai iš atsakovo visas jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 235,10 Eur); priteisti visas jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (181,50 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė turėjo 1 235,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo būtinos, protingos ir pagrįstos bei, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovės turėtas išlaidas, prioritetą suteikdamas procesu piktnaudžiavusiam ieškovui tuo pagrindu, kad ji serga lėtine liga.
1.2. Teismas gali nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, 1) ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir 2) įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tai yra baigtinis sąrašas atveju, kai teismas gali nukrypti nuo įstatymu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
1.3. Civilinio proceso kodeksas neįtvirtinta teismo teisės ir / ar pareigos nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu, pavyzdžiui, šalis serga, yra neįgali, neturi pinigų, neturi darbo ar santaupų, neturi kito turto, nenori mokėti bylinėjimosi išlaidų, visas santaupas išleido savo reikmėms, nelaimėjo loterijoje ar nerado lobio, negavo valstybinio apdovanojimo, išlaiko kitus asmenis ir panašiai. Tai yra aplinkybės, kurios neturi nieko bendro su patirtomis ir paskirstytinomis bylinėjimosi išlaidomis ar jų dydžiu.
1.4. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kadangi didžiąja dalimi atsakovės išlaidos ir buvo patirtos dėl ieškovo netinkamo elgesio – atsakovei reikėjo rinkti sudėtingai gaunamus įrodymus apie ieškovo vykdomą veiklą iš skelbimus talpinančių svetainių, taip pat iš VĮ „Regitra“, juos analizuoti ir sisteminti. Šie įrodymai buvo gauti atsakovės iniciatyva, pateikti teismui ir teismas jais vadovavosi atmesdamas ieškinį. Teismas sukūrė neteisėtą precedentą, kad ieškovas, kuris procese elgiasi netinkamai ir kurio netinkamą elgesį (informacijos slėpimą) turi atskleisti atsakovė, tačiau kuris serga ar neturi pinigų, nepatiria prievolės padengti kitos (sąžiningos ir procese tinkamai besielgiančios šalies) sąžiningai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja principui „pralaimėjęs moka“.
1.5. Atsakovės turtinė padėties yra netgi blogesnė nei ieškovo, ieškovė gauna mažesnes pajamas, turi išlaikytinių (mažametis asmuo) ir artimiausioje aplinkoje turės jau 2 išlaikytinius (2 mažamečius vaikus). Teismo vertinimu atsakovė yra mažiau verta į išlaidų atlyginimą. Nors nepriteistų bylinėjimosi išlaidų sumą (605,00 Eur) padengė V. C., kuri yra atsakovės sesuo, tačiau šią sumą atsakovė pasiskolino iš sesers. Siekiant išvengti papildomų banko mokesčių už pavedimus, sesuo suteikė paskolą tiesiogiai sumokėdama advokatų kontorai už atsakovę. Tarp šalių buvo pasirašytas ir susitarimas dėl šios sumos sumokėjimo atidėjimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš ieškovo turi būti priteistos tik atsakovės sumokėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir kad atsakovei nepriteistinos už atsakovę sumokėtos (patirtos) bylinėjimosi išlaidos. Susiklosto visiškai nepagrįsta ir neteisinga situacija, kadangi atsakovė turi trečiajam asmeniui grąžinti jo sumokėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, tačiau negali jų atgauti iš ieškovo, kurio reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
10. Ieškovas A. Ž. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai sprendė, kad yra pagrindas mažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, įvertinus ieškovo progresuojančią ligą ir jo turimą neįgalumą. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas priimtu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pinigus bylinėjimosi išlaidoms pasiskolino iš sesers, tačiau siekiant išvengti papildomų komisinių banko mokesčių, pavedimą advokatų kontorai atliko jos sesuo tiesiogiai. Iš prie 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymo pridėto mokėjimo pavedimo matyti, kad atlikto pavedimo komisinis mokestis yra lygus 0,00 Eur, o pavedimas darytas į Swedbank. Tą patį banką turi ir atsakovė.
2.3. Atsakovė, nors ir turi teisę pasirinkti atstovą, tačiau jai pačiai teigiant, kad jos finansinė padėtis nėra gera, vadovaudamasi ekonomiškumo, sąžiningumo, protingumo principais galėjo kreiptis ir prašyti atstovo iš antrinės teisinės pagalbos ar ieškoti atstovo, kuris bylą apsiimtų vesti nemokamai. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu, kadangi yra sąžiningas žmogus, kurio likimas susiklostė ne pačiu palankausiu keliu.
2.4. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų sumos dalies, sumokėtos jos sesers. Tačiau atsakovė neprašo šių įrodymų prijungti prie bylos ir nenurodo, dėl kokių priežasčių tokie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo esmės paduotas nebuvo. Apeliantės (atsakovės) pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetus ieškovo ieškinį. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė susitarimą dėl skolos sumokėjimo atidėjimo, kuriuo įrodinėja, kad dalį bylinėjimosi išlaidų sumos apmokėjusi jos sesuo V. C., šią pinigų sumą jai paskolino. Atsakovas prašo šių apeliantės naujai pateikiamų įrodymų neprijungti prie bylos.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantės naujai teikiamas rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė nėra pateikusi prašymo jį prijungti prie bylos bei neargumentuoja būtinybės jį pateikti atsiradimo jau po teismo sprendimo priėmimo, CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama teisingam bylos pagal apeliantės apeliacinį skundą išnagrinėjimui, todėl apeliantės naujai teikiamas rašytinis įrodymas nėra priimamas.
Dėl ginčo esmės
16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs, prašė pakeisti 2017 m. kovo 27 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3. punktą, nurodant jame, kad ieškovui iš atsakovės D. Ž. priteisiamas 150,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo A. Ž. ieškinį atmetė ir priteisė iš jo atsakovės D. Ž. naudai 630,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo atsakovės naudai klausimą, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir atsižvelgęs į ieškovo sunkią turtinę padėtį bei sveikatos būklę, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 1 235,10 Eur iki 630,10 Eur sumos. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė apeliacinį skundą, argumentuodama jį tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
17. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 93 ir 98 straipsniai. Kadangi bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių.
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
19. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).
20. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).
21. Atsižvelgiant į šios nutarties motyvų 18-20 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių („pralaimėjęs moka“), kaip tai yra įtvirtinta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, yra svarbus būtent atsakovės procesinis elgesys ir jos turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, t. y. atsakovės, kaip laimėjusios bylą šalies, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos iš ieškovo tik tuo atveju, jei būtų konstatuojamas atsakovės nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl jos pačios netinkamo procesinio elgesio. Tačiau šiuo atveju byloje nebuvo konstatuotas atsakovės netinkamas elgesys ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Ginčo dėl to byloje taip pat nėra. Taigi, sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Minėta, kad ieškovas, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise ginti galimai pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo iš atsakovės (apeliantės) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas išlaikymo priteisimo iš atsakovės klausimą, nustatė ir pripažino, kad ieškovui yra reikalingas išlaikymas, tačiau, atsižvelgęs ir į pačios atsakovės galimybes teikti ieškovui išlaikymą, taip pat mažamečio vaiko, gyvenančio kartu su atsakove, interesus, ieškovo ieškinio netenkino. Taigi šiuo atveju pralaimėjusia ginčo šalimi, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra laikytinas būtent ieškovas, dėl ko atsakovė įgijo teisę į pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantei 2020 m. gegužės 18 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 040 pagrindu šioje civilinėje byloje atstovauja advokatas S. B.. Apeliantė, nepažeisdama CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir terminų, yra pateikusi į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas jos turėtas 1 235,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas – 605,00 Eur (2020 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymas, mokėtoja D. Ž.), atstovavimas teisme ir pasirengimas bylai – 350,00 Eur bei prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo ir įrodymų rinkimas – 150,00 Eur (2020 m. rugpjūčio 28d. mokėjimo nurodymas, mokėtoja V. C.), duomenų gavimas iš VĮ „Registra“ – 25,10 Eur (2020 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodydamas, mokėtoja D. Ž.). Byloje kyla ginčas dėl 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies, skirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino apeliantės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir įvardijo, kad nukrypsta nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau iš esmės priėmė procesinį sprendimą mažinti atsakovės turėtas atstovavimo teisme išlaidas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręstina, ar šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovės išlaidas mažinti taikant CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų 2 punkto nuostatas.
25. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas taip pat atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
26. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
27. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes; tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-1136/2003).
28. Jau minėta, kad byloje kilo ginčas dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo ieškovo naudai, pastarajam įrodinėjant, kad jam yra būtinas išlaikymas dėl sunkios turtinės padėties ir blogos sveikatos būklės, turimo nedarbingumo lygio. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovo turtinė padėtis yra bloga ir jis serga progresuojančia liga, nėra. Taigi, nors, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punkto nuostatomis, atsakovės turėtos atstovavimo teisme išlaidos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, nebuvo keliamas klausimas ir dėl specialių žinių poreikio, taip pat atsižvelgus ir į šalių turtinę padėtį bei ieškovo sveikatos būklę, jo turimą darbingumo lygį, teisingą šalių interesų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
29. Pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas procesinių teisės normų pažeidimas, t. y. netinkamai pritaikius civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atlyginimą, aptartų bylos aplinkybių kontekste (esant pagrindui mažinti atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ir užtikrinti teisėtą šalių interesų pusiausvyrą), nelemia skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų šiuo konkrečiu atveju galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas skundžiamą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti, nenustatyta, todėl apeliantės D. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Netenkinus apeliantės D. Ž. apeliacinio skundo, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovas nėra pateikęs jo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.