Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo – išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. Ieškovas neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės. Apie posėdį jam pranešta tinkamai. Teismo posėdžio metu jis buvo tinkamai atstovaujamas advokato padėjėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 2 dalis). Todėl byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13237-199/2017 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 24 d.; patvirtinta 2017 m. kovo 27 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (ieškinio priedas). Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad jų nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove D. Ž., kad tėvas (šios bylos ieškovas) A. Ž. skiria išlaikymą vaikui turtu – butu (duomenys neskelbtini), priklausančiu šios bylos ieškovui. Sutarties 4.3 punkte šalys pareiškė, kad Sutarties pasirašymo metu vienas kito išlaikymas jiems nereikalingas ir vienas iš kito jo nereikalauja.

12. Iš ieškovo pateikto 2019 m. gegužės 7 d. medicinos dokumentų išrašo (ieškinio priedas) matyti, kad ieškovui diagnozuota išsėtinė sklerozė; gretutiniai susirgimai: plaučių embolija; kojų kitų giliųjų kraujagyslių flebitas ir tromboflebitas; organinis nerimo sutrikimas. Išraše nurodoma, kad nuo 2018 m. spalio mėn. ieškovo sveikatos būklė blogėja palaipsniui, tapo sunku vaikščioti, silpsta kojos, nueina mažesnį atstumą. Ypač būklė pablogėjo 2019 m. sausį, pacientas mažai judėjo namuose, vasario 19 d. buvo skubiai hospitalizuotas į LSMUL KK CC dėl masyvios plaučių arterijos embolijos; po to tolimesniam ištyrimui perkeltas į neurologijos skyrių. Med. dokumento išrašo duomenimis, ieškovas serga išsėtine skleroze nuo 2009 m. Iš 2017 m. lapkričio 16 d. gydytojos neurologės rašto matyti, kad 2017 m. balandžio 14 d. ieškovui eisenos korekcijai rekomenduotas simptominis gydymas Fampiridinu, išrašytas receptas ir vardinio vaisto deklaracija, bet ieškovas jo neįsigijo ir tuo laikotarpiu (nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d.) nevartojo (atsiliepimo priedas Nr. 4). Vaistų „Fampyra“ 10 mg prailginto atpalaidavimo tablečių N28 kaina apie 99,30 Eur (ieškinio priedas). Ieškovo paaiškinimais, per mėnesį būtina suvartoti du pakelius minėtų vaistų, kad būtų palengvintas judėjimas.

13. Neįgaliojo pažymėjimo duomenimis ieškovui nustatytas 25 proc. darbingumo lygis nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2042 m. kovo 7 d. (ieškinio priedas). Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad po santuokos nutraukimo su atsakove jis pradėjo gyventi pas savo motiną S. Ž., kuri mirė 2018 m. lapkričio 10 d. (ieškinio priedas). Byloje esantys ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ir iki, ir po ieškovo santuokos su atsakove nutraukimo iš jo motinos sąskaitos į jo sąskaitą periodiškai buvo pervedama tam tikrą pinigų suma (nuo 15 Eur iki 200 Eur, 2018 m. lapkričio 11 d., kai motina buvo mirusi – 774 Eur) (2020-06-25 prašymo priedas).

14. Po ieškovo motinos mirties į jo sąskaitą periodiškai buvo įnešamos grynųjų lėšų sumos: 2019 m. rugpjūčio mėn. – 20 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. – 35 Eur, 2019 m. gruodį – 50 Eur, 2020-01-29 – 50 Eur, 2020-02-19 – 60 Eur. Iš sąskaitų išrašų už 2019-2020 m. matyti, kad 2019 m. ieškovas gavo 125,40 Eur tikslinės kompensacijos, 209,88 Eur išmoką, iš viso – 335,28 Eur, 2020 m. vasarį 128,70 Eur tikslinės kompensacijos, 156 Eur socialinės išmokos ir 209,88 Eur netekto darbingumo išmoką, iš viso – 494,58 Eur, 2020 m. kovo mėn. – 391,05 Eur, balandį – 391,05 Eur, gegužę – 391,05 Eur. Ieškovas kas mėnesį papildomai gauna 9,75 Eur kompensaciją transporto išlaidoms. Teismas, vadovaudamasis minėtais duomenimis, konstatuoja, kad ieškovo pastovias mėnesio pajamas sudaro 400 Eur suma.

15. Ieškovo sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2020 m. duomenimis, po jo motinos mirties į jo sąskaitą skirtingi žmonės periodiškai taip pat pervesdavo tam tikras pinigų sumas (paprastai 10-40 Eur), pvz.: A. N. (paskirtyje nurodydama „draudimas“, „papildymas“, „skola“), R. D. (nurodydama „sąskaitos papildymas“), G. M. (nurodydamas „auka“), B. Č. (nurodydama „sąskaitos papildymas“), K. Č., M. B., M. V., H. S. (nurodydamas „pavedimas“), D. M., G. Č. (nurodydamas „laikrodis“), V. G. (nurodydama „pinigų pervedimas“), UAB „Indema“ (456 Eur), R. J. (nurodydama „sąsk. pap.“), A. Š., L. L. (nurodydama „skola“), A. D. (15 Eur nurodydamas „už telefoną“).

18. Ieškovo parodymus apie tai, kad jis parduoda jam ir kitiems asmenims priklausančius daiktus patvirtina atsakovės atstovo į bylą pateikti įrodymai apie ieškovo patalpintus skelbimus autogidas.lt, skelbiu.lt (2020-08-06 prašymo priedai). UAB „Vertikali medija“ 2020 m. liepos 31 d. pranešime nurodoma, kad ieškovas patalpino tinklapyje autogidas.lt iš viso 14 skelbimų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiuose skelbimuose siūloma įsigyti automobilius D. R., Peugeot 206, C. G. Voyager, F. B., D. L., L. L., Audi A4, Mazda 6, H. C., Rover, aparatūros komplektą JBL, Sony aparatūros komplektą, Sony CD grotuvą. Skelbimo portalų savininkų pateiktais duomenimis už skelbimus buvo apmokama iš A. Ž., S. Ž. banko sąskaitų, vienas – iš D. Ž..

Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės D. Ž. ieškovui A. Ž.

21. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018, 31 punktas).

23. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiškai save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimalių poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018, 44 punktas).

24. Byloje nustatyta, kad ieškovas susituokė su atsakove 2013 m. sirgdamas išsėtine skleroze nuo 2009 m. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių ieškovo sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas oficialiai nedirbo nei būdamas susituokęs su atsakove, nei po to. Santuokos nutraukimo metu jo periodines mėnesio pajamas sudarė nedarbingumo pašalpa ir kompensacija transporto išlaidoms, iš viso – apie 220 Eur. Po šalių santuokos nutraukimo 2017 m. ieškovas išėjo gyventi pas motiną S. Ž., kuri mirė 2018 m. lapkričio mėn. Liudytojų parodymais, ieškovas ir jo motina gyveno vargingai, dėl to jiems padėdavo buvusi ieškovo kaimynė V. G. bei ieškovo krikšto motina S. N., kartais atsiųsdavo pinigus ieškovo brolis.

25. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad mirus motinai iš esmės pasikeitė jo gyvenimo aplinkybės, kadangi jis neteko asmens, kuris teikė jam paramą. Ieškovas kaip vieną iš argumentų nurodo ir jo prastėjančią sveikatos būklę, dėl kurios jo darbingumas sumažėjo 5 proc., bei dėl kurios jam reikia vaistų „Fampyra“, mėnesio išlaidos šiems vaistams yra apie 200 Eur.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodoma prezumpcija dėl išlaikymo jam būtinumo (CK 3.72 straipsnio 2 dalis) pirmą kartą buvo paneigta jo paties, jam pasirašius ir pateikus teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodyta, jog Sutarties sudarymo dieną išlaikymas jam nebuvo reikalingas (žr. sprendimo 11 punktą). Santuokos nutraukimo metu ieškovas taip pat sirgo išsėtine skleroze, taip pat buvo nedarbingas, bet jo darbingumo lygis buvo didesnis 5 proc. Byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių teigti, kad sumažėjus ieškovo darbingumui 5 proc. būtent dėl to sumažėjo jo kas mėnesį gaunamos pajamos. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl sumažėjusio darbingumo ieškovo pajamos išaugo ir jis šiuo metu gauna ne 220 Eur, bet 400 Eur (sprendimo 14 punktas). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jo sveikatos būklė pasikeitė iš esmės ir tai turi būti vertinama kaip esminė aplinkybė, dėl kurios iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas CK 3.53 straipsnio 3 dalies pagrindu.

28. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą (sprendimo 27 punktas), sprendžia, kad labiau tikėtina, jog būtent ieškovas, parduodamas savo ar perparduodamas kitų asmenų daiktus, talpindamas skelbimus Interneto portaluose, naudojosi motinos S. Ž. sąskaita, bei, kad labiau tikėtina, jog kitą dieną po motinos mirties būtent jis pervedė į savo sąskaitą jos sąskaitoje sukauptą 700 Eur sumą (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Teismas daro tokią išvadą, įvertinęs ir ieškovo parodymus apie tai, kad jis nepriėmė iš motinos palikimo, nes ji nieko neturėjo. Todėl laikytina, kad ieškovo sąskaitų išrašai nepatvirtina to, jog jis buvo išlaikomas motinos.

29. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sprendžia, kad ieškovas iš esmės įrodė, jog jo poreikiams šiuo metu reikėtų apie 600 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovas šiuo metu nuomoja kambarį, jam reikalingas maistas, kuras automobiliui, jis turi specialius poreikius dėl sveikatos būklės (jam reikia vaistų, kurių bendra vertė į mėn. yra apie 300 Eur, tarp jų – 200 Eur „Fampyra“), laikytina, kad ieškovo poreikius užtikrintų 600 Eur suma į mėn. (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, 1.8 straipsnio 1 dalis). Byloje yra duomenų, kad ieškovui tam tikri vaistai (fampirizinas) buvo reikalingi ir 2017 m., bet jis jų nevartojo (žr. sprendimo 12 punktą). Tai, teismo nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo poreikis vaistui „Fampyra“ neturi būti tenkinamas, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovo sveikatos būklė 2017 m. buvo tokia gera, kad jam nereikėjo tokių vaistų. Teismo vertinimu, ieškovas nevartojo šių vaistų dėl jų gana didelės kainos (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu padidėjo poreikis vaistams „Fasmpyra“, nes jam vis sudėtingiau judėti, o šie vaistai padeda palengvinti judėjimą. Įvertinus šiuos ieškovo paaiškinimus, tai, kad byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovo liga yra progresuojanti ir nepagydoma, kad jo sveikatos būklė blogėja ir ją gali palengvinti vaistai, kurių jis anksčiau nenaudojo dėl jų didelės vertės, manytina, yra pagrindas teigti, jog ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas yra esminė aplinkybė, kuriai esant turi būti sprendžiamas klausimas dėl Sutarties 4.3 punkto pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

31. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo nuolatines mėnesio pajamas sudaro 400 Eur suma, kurios iš esmės užtenka ieškovo pragyvenimui. Ieškovas nurodė, kad jo mėnesio išlaidos yra 100 Eur kambario nuomai, 30-40 Eur komunaliniams mokesčiams, 150 Eur maistui, iki 100 Eur vaistams (ieškinyje nurodyta 80 Eur), 50 Eur kurui. Ieškovas taip pat iš esmės pripažino, kad gauna papildomų pajamų, parduodamas kitiems asmenims priklausančius daiktus (5-10 Eur nuo daikto, 50 Eur nuo automobilio). Byloje nustačius, kad ieškovui būtina kiekvieną mėnesį 600 Eur suma, konstatuojama, kad šiuo metu ieškovui neužtenka 200 Eur būtent preparatui „Fampyra“, kuris palengvintų ieškovo judėjimą.

32. Teismas, spręsdamas klausimą dėl to, ar ieškovas pats gali parūpinti sau 200 Eur į mėn. minėtam vaistiniam preparatui, vadovaujasi ieškovo sąskaitos išrašo duomenimis. Minėtuose dokumentuose užfiksuota, kad ieškovas periodiškai įneša į savo sąskaitą grynųjų pinigų, kad kiti asmenys perveda jam į sąskaitą lėšas, nurodydami, kad tai – sąskaitos papildymas, auka, dovana, parama, mokestis už telefoną/laikrodį. Ieškovas tokiu būdu iš kitų asmenų gavo 2019 m. spalio mėn. – 40 Eur, 2019 m. lapkritį – 716 Eur, 2019 m. gruodį – 180 Eur, 2020 m. sausį – 75 Eur, 2020 m. vasarį – 36 Eur, 2020 m. kovą – 40 Eur, 2020 m. balandį – 124 Eur, 2020 m. gegužę – 108 Eur. Nors byloje yra duomenų, kad ieškovas kartais įneša į savo sąskaitą grynų lėšų, nenustatyta, kad jis sugebėtų kiekvieną mėnesį papildomai uždirbti 200 Eur minėtiems vaistams. Todėl konstatuojama, kad ieškovui reikalingas išlaikymas. Nustačius šias aplinkybes, svarstytinas klausimas, ar atsakovė gali mokėti ieškovui jo prašomą ar kitokio dydžio išlaikymą.

33. Nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba, gauna kas mėnesį 350-360 Eur nedarbingumo pašalpą, turi vieną nepilnametį vaiką ir laukiasi antro vaiko, kurio tikėtinas tėvas A. K., pervedantis į atsakovės sąskaitą periodiškai tam tikrą sumą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ir A. K. veda bendra ūkį. Atsakovė teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir A. K. neturi tikslo ateityje sukurti šeimą. Ieškovo atstovo į bylą pateikta nuotrauka (el. b. l. 108), kurioje užfiksuotas galbūt A. K. priklausantis automobilis galbūt namo, kuriame gyvena atsakovė, kieme porą dienų iki teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovė ir A. K. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytina, kad ieškovė viena išlaiko butą, kuris priklauso šalių sūnui bei kuriame ji gyvena su vaiku bei viena rūpinasi kasdieniais nepilnamečio A. Ž. poreikiais.

34. Įvertinus tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abi šalys sutarė, kad ieškovo turtu mokamas išlaikymas vaikui atitinka 190 Eur į mėn., laikytina, kad ir atsakovė faktiškai įsipareigojo ir teikia lygiavertį išlaikymą sūnui, t. y. 190 Eur į mėn. Šiuo metu atsakovės gaunamos pašalpos (350-360 Eur), teismo vertinimu, pakanka tik jos ir vaiko poreikiams tenkinti, turint omenyje, kad Kauno miesto savivaldybė moka 60 Eur išmoką vaiko poreikiams. Akivaizdu, kad atsakovei nepakanka jos kas mėnesį gaunamų 420 Eur (t. y. sumos, artimos vienam minimaliam mėnesio atlyginimui) savęs ir vaiko išlaikymui. Todėl natūralu, kad jai parama teikiama ir kitų asmenų (tėvų, sesers, tikėtino būsimo vaiko tėvo). Tačiau nurodyta parama nėra pastovi ir kiekvieną mėnesį užtikrintai atsakovės gautina suma. Todėl spręsdamas klausimą dėl atsakovės galimybės mokėti ieškovui 150 Eur išlaikymą kas mėnesį teismas neatsižvelgia į atsakovės iš kitų asmenų gautas lėšas.

35. Ieškovė turi aukštesnįjį išsilavinimą, baigusi finansinę apskaitą, dirbo pagal specialybę, uždirbdavo virš 700 Eur į mėn. Tačiau ieškinio padavimo teismui metu ji nedirbo, buvo registruota užimtumo tarnyboje, gaudavo 350-360 Eur nedarbingumo išmoką, netrūkus pastojo ir šiuo metu laukiasi antro vaiko, kuris turi gimti 2021 m. vasarį. Gimus antram vaikui, atsakovė dėl objektyvių priežasčių nedirbs apie metus, kaip ji pati nurodė, ketina įsidarbinti 2022 m. Atsakovė turės išlaikyti dar vieną vaiką, šią pareigą dalindamasi su būsimo vaiko tėvu.

36. Nors šiuo metu negali būti vienareikšmiškai teigiama, kad atsakovė turės didesnių išlaidų ateityje, tačiau labiau tikėtina, jog gimus antram vaikui, jos išlaidos padidės, ir atsakovė negalės kurį laiką dirbti. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto ar kitokio vertingesnio kilnojamojo turto, kurį realizavusi, galėtų užtikrinti išlaikymą ieškovui. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nei šiuo metu, nei artimiausioje ateityje neturi ir neturės jokių galimybių teikti ieškovui bent minimalaus dydžio išlaikymą. Teismas konstatuoja, kad ieškovui negali būti priteistas išlaikymas iš atsakovės, nes tai reikštų, jog tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčios teikti atsakovės minimalūs poreikiai (sprendimo 23 punktas). Todėl ieškinio reikalavimai atmetami visiškai.

37. Teismas, atmesdamas ieškinį, atsižvelgė ir į tai, kad šalių santuoka trūko santykinai neilgai (3 metus ir 7 mėn.). Nors ieškovas yra nedarbingas, tačiau jis naudojasi galimybe gauti daugiau papildomų lėšų, perparduodamas kitų asmenų daiktus, tarp jų – automobilius. Jo paaiškinimais, pardavęs vieną daiktą jis gauna 5-10 Eur, automobilį – 50 Eur. Įvertinus atsakovo procesinį elgesį, kai jis viename teismo posėdyje tvirtino, jog nesiverčia komercine veikla, o kitame teismo posėdyje paneigė savo prieš tai duotus parodymus, yra pagrindas abejoti ieškovo paaiškinimais apie jo papildomai gaunamas pajamas bei manyti, kad jis uždirba daugiau, nei nurodo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Atmetus ieškinį visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė šioje byloje turėjo 1235,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba bei duomenų gavimu iš VĮ Regitra (2020-08-31 prašymo priedai). Atmetus ieškinį yra CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas priteisti iš ieškovo minėtų atsakovės išlaidų atlyginimą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė tuo atveju, jei ieškinys nebus patenkintas, sumažinti iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

40. Teismas, įvertinęs atsakovės išlaidų dydį Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (toliau – Rekomendacijos), kontekste (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. II ketvirčio bruto VDU dydis buvo 1387,60 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), sprendžia, kad šios išlaidos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.

41. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, ieškovui neigiant tam tikras aplinkybes, kurios vėliau iš esmės buvo jo pripažintos. Teismas, paskirstydamas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad pati atsakovė turėjo 630,10 Eur išlaidų, sumokėdama jos atstovaujančiam advokatui pagal 2020 m. birželio 1 d. sąskaitą faktūrą ir 25,10 Eur už duomenų iš VĮ Regitra gavimą. Kitą bylinėjimosi išlaidų sumą (605 Eur) padengė V. C.. Tikėtina, kad tai yra atsakovės sesuo, kuri, atsakovės teigimu, kartais teikia paramą atsakovei. Įvertinus progresuojančią ieškovo ligą bei jo neįgalumą, iš ieškovo turi būti priteistos tik atsakovės sumokėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 630,10 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

42. Teismas nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgęs ir į tai, kad ieškovo liga progresuoja ir labiau tikėtina, kad šioje byloje visų atsakovės bylinėjimosi išlaidų jis nesugebės padengti dėl sunkios turtinės padėties ir sveikatos būklės. Atsakovė nors ir yra laikinai nedarbinga, tačiau neturi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl laikytina, kad dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas jai sukels mažiau neigiamų pasekmių, nei visų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš neįgalaus ieškovo, sergančio progresuojančia liga.

43. Valstybė šioje byloje turėjo 6,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Atmetus ieškinį, šios išlaidos turėtų būti atlyginamos ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje nustačius, kad ieškovas serga progresuojančia liga, dėl kurios jam nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, jis atleistinas nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatuojant, kad galima priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų ieškovo turtinę padėtį (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 7 dalimi, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž..

Priteisti iš ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 630,10 Eur (šešių šimtų trisdešimties Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.