- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-737-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02607-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- Z. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Z. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas Z. M. su suinteresuotu asmeniu V. R. 2002 m. rugsėjo 20 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo bei nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas suinteresuotam asmeniui pardavė po savo motinos E. R. mirties, kuri buvo mirusi (duomenys neskelbtini), paveldėtą, t. y. faktiniu valdymu jo perimtą likusį tuščią jos gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriuos suinteresuoto asmens motina E. R. pagal 1984 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi iš P. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turi galimybę neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentą.
3. Teismas sprendė, kad byloje jokių objektyvių duomenų, jog V. R. turėjo teisę nekilnojamąjį turtą perleisti, nėra, tai yra įrodymų, kad V. R. faktiniu valdymu priėmė jo motinos palikimą. Įrodymų, kad tokio dokumento nėra, kad dokumentas nėra išlikęs, nepateikta. Teismas sprendė, kad pareiškėjas iki dabar nepasinaudojo galimybe neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentą.
4. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad, nors nuosavybės faktą pareiškėjas grindžia 2002 m. rugsėjo 20 d. sutarties pagrindu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galiojusiu sudarant sutartį, notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, be kita ko, jeigu pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. M. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Z. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo, panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškimas buvo paduotas laikantis visų teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, jis atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135, 447 straipsniuose jam nustatytus reikalavimus.
5.2. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, nes nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, padaręs neteisingą išvadą, jog pareiškėjas turi galimybę neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentą.
5.3. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatą, kadangi skundžiamoje nutartyje privalėjo nurodyti, tačiau nenurodė, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjas turės kreiptis, jeigu jo byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
5.4. Teismas pažeidė ir CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kadangi skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis padarė išvadą, jog pareiškėjas esą turi galimybę neteismine tvarka gauti nuosavybės teisės dokumentą, be to, nenurodė įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriuose yra įtvirtintas konkretus pagrindas ir nustatyta konkreti neteisminė tvarka asmeniui gauti nuosavybės teisės dokumentą, kuriuo remiantis teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas turi galimybę nuosavybės teisės dokumentą gauti neteisminė tvarka, tačiau šia galimybe neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentą iki dabar nepasinaudojo.
5.5. Kadangi tiek pareiškėjo paaiškinimuose, tiek pridedamoje sutartyje esantys faktiniai duomenys yra įrodymai CPK 177 straipsnio 1, 2 dalies prasme, todėl yra pagrindas teigti, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturėjo spręsti, ar yra į bylą pateikta įrodymų, kad suinteresuotas asmuo faktiniu valdymu priėmė jo motinos palikimą, ar ne, juolab, kad priimti palikimą faktiniais veiksmais, kaip savo pareiškime nurodė pareiškėjas, yra teisėta, ir nėra reikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, nes pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio – sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas Z. M. su suinteresuotu asmeniu V. R. 2002 m. rugsėjo 20 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo bei nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas suinteresuotam asmeniui pardavė po savo motinos E. R. mirties, kuri buvo mirusi (duomenys neskelbtini) paveldėtą, t. y. faktiniu valdymu jo perimtą likusį tuščią jos gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriuos suinteresuoto asmens motina E. R. pagal 1984 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi iš P. J..
9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma.
11. CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio priėmimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėtinos teisme (CPK 22 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
13. Sutiktina su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagristas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).
14. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
15. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartis naikintina, o civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti prašymo priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.