Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovei Ž. Ž., jos atstovui advokatui V. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei Ž. Ž. dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dovanojimo sutarties samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017).

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.

Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Apdovanotojo valios priimti dovaną išreiškimu gali būti laikomas jo pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas dovanos priėmimas. Ji gali būti išreiškiama tiek ofertos sudaryti sutartį svarstymo stadijoje, tiek ir vėliau, gali būti išreiškiama veikimu priimant dovaną. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei rašytinė paskolos sutartis, nei rašytinė dovanojimo sutartis tarp šalių sudarytos nebuvo. Pinigų skolinimo atsakovei faktui įrodyti ieškovas pateikė du mokėjimo pavedimus, kuriais pervedė į atsakovės banko sąskaitą iš viso 1 740 Eur, iš kurių 1 000 Eur atsakovė jam grąžino. Atsakovė pripažįsta, kad gavo ieškovo nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą, jos teigimu, šie pinigai buvo jai padovanoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009).

Teismas pažymi, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbu pažymėti, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 15 d. grąžino ieškovui dalį sumos – 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „AČIŪ“, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė grąžino ieškovui dalį paskolos. Taip pat iš ieškovo pateiktų į bylą 2021 m. gruodžio 13 d. susirašinėjimo telefono programėlėje „Viber“ matyti (2023-06-06, CBP-4233), kad ieškovui pasisveikinus su atsakove, ši iš kart suprato, kad ieškovas reikalaus grąžinti paskolintus pinigus, nurodydama „Pinigų ane?!“, toliau, nurodydama, kad negalinti jam grąžinti, nes užsisakė virtuvę. Tuomet šalių tarpusavio susirašinėjime ieškovas reikalavo, kad atsakovė grąžintų visą skolą, tačiau atsakovė pasiūlė ieškovui grąžinti po 100 Eur per keturių mėnesių laikotarpį. Taip pat į bylą ieškovo pateikti garso įrašai (2024-03-25, DOK-12594) patvirtina, kad atsakovė siūlo ieškovui grąžinti skolą dalimis, t. y. po 50 Eur, 25 Eur. Visi šie į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalis dėl 1 400 Eur sumos siejo paskoliniai santykiai, nes kaip nurodyta aukščiau dalį paskolos, t. y. 1 000 Eur atsakovė grąžino, o dėl likusios 400 Eur skolos grąžinimo ji pati teikė ieškovui pasiūlymus dėl skolos grąžinimo būdų, t. y. tiek raštu „Po 100 Eur kas mėn. pervesiu 400 Eur – 4 mėn.“ (2023-06-06, CBP-4233, Priedas Nr. 4.3), tiek žodžiu, siūlydama mokėti po 25 Eur ar po 50 Eur (2024-03-25, DOK-12594). Minėtame garso įraše atsakovė ieškovui nurodė „tu tiesiog pagalvojai, kad aš ištaškysiu tuos pinigus ir tau ragą įdrošiu, va ką tu pagalvojai, tu net nepagalvojai, kad aš tuos pinigus grąžinsiu“. Taigi, visas aukščiau nurodytas šalių susirašinėjimas, taip pat garso įrašas pagrindžia, kad atsakovė pati pripažįsta, kad yra skolinga ieškovui ir tuos pinigus ketinanti jam grąžinti.

Vieną, kaip iš argumentų, atsakovė, norėdama paneigti paskolos santykių buvimą nurodė, kad visos pervestos į jos sąskaitą lėšos buvo ieškovo dovana, nes visose sąskaitų pavedimuose nurodyta paskirtis „Sąskaitos papildymas“, tačiau Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Nagrinėjamu atveju, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) nustatė, jog ieškovas sutartinių paskolos santykių pagrindu (CK 6.870 straipsnis) paskolino atsakovei 1 400 Eur sumą, kurią mokėjimo pavedimais pervedė į jos sąskaitą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Patenkinus ieškinį šioje dalyje, pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovas nurodė, jog šalys susitarė, kad paskolą atsakovė privalo grąžinti ne vėliau kaip iki 2021m. lapkričio 3 d. Bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad paskolos grąžinimo terminas galėjo būti toks, nes dalį paskolos atsakovė grąžino panašiu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d. (praleidusi 12 d.), ieškovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iki bylos iškėlimo teisme metu, t. y. siųstame atsakovei raginime (2022-08-29) dėl skolos grąžinimo visada laikėsi tos pačios pozicijos dėl prievolės įvykdymo termino, kitokių paneigiančių duomenų atsakovė į bylą nepateikė, todėl teismo vertinimu šalys susitarė, jog paskolos grąžinimo terminas yra 2021 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė negrąžino ieškovui likusios 400 Eur dalies paskolos, ši suma priteisiama iš atsakovės.

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalis siejo artimi santykiai, ieškovas mokėjimų pavedimais, įvairiomis sumomis pervedinėjo atsakovei pinigines lėšas į jos sąskaitą, prisidėjo finansiškai prie atsakovės ir jos dukros I. Ž. kelionės į (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis šias lėšas atsakovei yra dovanojęs ir pretenzijų į jas neturi. Nors ieškovas teigia, kad 340 Eur suma buvo atsakovei paskolinta, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, aukščiau nurodytas tarp šalių susirašinėjimas per Viber programėlę bei liudytojos I. Ž. duoti parodymai teismo posėdžio metu, t. y. kai liudytoja su atsakove važiavo automobilyje ir per garsiakalbį atsakovė kalbėjosi su ieškovu telefonu, ieškovas pavedė liudytojai būti atsakingai, kad atsakovė nusipirktų sau gėlių ir kvepalų, visos šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių dėl 340 Eur sumos susiklostė dovanojimo santykiai. Pats ieškovas siūlė atsakovei nusipirkti gėlių puokštę, kvepalų bei užsipilti kuro. Teismo vertinimu, ieškovas išreiškė savo valią padovanoti atsakovei išvardintas dovanas, o ši šias dovanas priėmė, jas įsigydama už ieškovo jai pervestas 340 Eur pinigines lėšas. Visos šios nurodytos aplinkybės nekelia jokių abejonių, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis už ją atlygintų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų numatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Nustatyta, kad tarp šalių dėl 400 Eur susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Šalys nesusitarė dėl palūkanų dydžio praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl už piniginės prievolės termino praleidimą iš atsakovės turi būti priteisiamos įstatymo numatytos palūkanos.

6.874 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. birželio 6 d. (579 dienos) ir sudaro 31,72 Eur (400 Eur × 5% : 365 × 579). Tokiu būdu iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 31,72 Eur kompensuojamosios palūkanos.

Dėl nuostolių priteisimo

Byloje nustatyta, kad atsakovė negrąžino paskolos ieškovui per šalių sutartą terminą. Ieškovas į bylą pateikė 100 Eur išlaidas, patirtas už raginimą susimokėti skolininkui skolą (2023-06-06, CBP-4233, priedas Nr. 5, 6). Taigi, ieškovas patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (CK 6.246 straipsnis), t. y. atsakovė negrąžino dalies paskolos per šalių sutartą terminą ir tokiu būdu pažeidė paskolos sutartį. Ieškovas nebūtų patyręs nuostolių, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę ir per šalių sutartą terminą grąžinusi visą paskolos sumą (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė yra kalta dėl ieškovo patirtų nuostolių, kadangi ji grąžino tik dalį paskolos sumos, o likusią paskolos dalį atsisakė grąžinti (CK 6.248 straipsnis). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius - 100 Eur už raginimo sumokėti skolą parengimą (CK 6.249 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 100 Eur dydžio nuostoliai.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą 531,72 Eur (400 Eur + 100 Eur + 31,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. kovo 21 d. (teismo įsakymo priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur jo sumokėtas žyminis mokestis, už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 605 Eur išlaidų (2023-06-06, CBP-4233, 2023-10-16, DOK-42268), viso bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 627 Eur, kuri patvirtinta į bylą pateiktais dokumentais (ataskaita, apmokėjimo nurodymais).

Atsakovė patyrė 802,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2024-01-22, DOK- 3231), kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (sąskaitomis už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo nurodymais).

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų yra patenkinta 67 % (pirmasis reikalavimas patenkintas 46 %; antrasis reikalavimas 100 %; trečiasis - 54 %), tai priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės, kurios sudaro 420 Eur (627 Eur x 67 %). Tuo tarpu atsakovei bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 264,83 Eur (802,50 Eur x 33 %), kuri priteistina iš ieškovo atsakovės naudai.

Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, ieškovui iš atsakovės priteistina 155,17 Eur (420 Eur – 264,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 6,64 Eur. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 2,19 Eur (6,64 Eur x 33 %) suma, iš atsakovės 4,45 Eur (6,64 Eur x 67 %) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) skolą, 100 Eur (vieno šimto eurų) nuostolių, 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (531,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,17 (vieno šimto penkiasdešimt penkerių eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,19 Eur (dviejų eurų 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinei Mokesčių Inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,45 Eur (keturių eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinei Mokesčių Inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.