- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-1178-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03392-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys - VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmėPareiškėja J. G. 2016 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), baigtu statyti ir registruotinu nekilnojamojo turto registre be statybą leidžiančio dokumento, kurio negalima atkurti.Pareiškėja nurodė, kad jos pareiškimo tenkinimas yra svarbus viso namo gyventojams, nes, tik įregistravus viso namo baigtumą 100 procentų, butų savininkai galės VĮ Registrų centre įregistruoti atskirus butus kaip baigtus 100 procentų. Faktiškai namas yra baigtas statyti, jame yra gyvenama daugiau kaip 20 metų, pirkimo – pardavimo dėl butų pardavimo sutartys sudarytos apie 1993-1994 metus. Tačiau nėra galimybės gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi suinteresuoti asmenys, į kuriuos kreipėsi pareiškėja iki šio pareiškimo padavimo, negalėjo išduoti pastato statybą leidžiančio dokumento kopijos, nes jų žinioje šio dokumento nėra; pastato statytojas - AB gamykla „Kaitra“, kuris privalėjo turėti (gauti) pastato statybą leidžiantį dokumentą, yra bankrutavęs ir išregistruotas, todėl gauti dokumentą iš jo taip pat nėra galimybės; VĮ Registrų centro saugomoje pastato archyvinėje byloje Nr. 19396/35272 taip pat nėra jokio šio pastato statybą leidžiančio dokumento (jo kopijos); Trakų rajono savivaldybės archyve pastato statybą leidžiančio dokumento vėlgi nėra.Pareiškėja kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, bet gavo 2014-11-03 atsakymą, jog statybą leidžiančius dokumentus nagrinėjamu laikotarpiu (apie 1991 metus) išduodavo respublikinio pavaldumo miesto vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų architektai (inspektoriai), todėl pasiūlyta kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administraciją. Pastaroji 2014-12-30 rašte nurodė, kad pagal pateiktus duomenis AB gamyklos „Kaitra“ vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento pastato statybai (duomenys neskelbtini) nėra.Pareiškėja nurodė, kad pastatas buvo statytas ūkiniu būdu, ką patvirtina 1994-03-02 pažyma Nr. 138, pastato statytojas buvo pats namo pardavėjas – AB gamykla „Kaitra“, kuri yra bankrutavusi ir išregistruota. VĮ Registrų centre esančioje pastato archyvinėje byloje dokumentų nėra jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu pagrindu pastatas buvo įregistruotas, nustačius jam 74 procentų baigtumą.Pareiškėja pateikė UAB „Brantas“ parengtą 2015-11-22 kadastrinių matavimų duomenų bylą, kurioje pažymėta, kad pastato baigtumas yra 100 procentų, t.y. de facto pastatas yra baigtas statyti. Minėta nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla kartu su 2016-01-08 UAB „Brantas“ prašymu buvo pateikta išankstinei patikrai į VĮ Registrų centrą. Atsakydamas į šį prašymą, VĮ Registrų centras 2016-01-11 pateikė raštą Nr. IZ-09, kuriame nurodė, jog negali suderinti kadastro duomenų bylos, kadangi pateiktoji byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra nepilnai sukomplektuota, t.y. nepateiktas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai. Taigi subjektinės teisės negali būti įgyvendintos nesant pastato statybą leidžiančio dokumento, nors, akivaizdu, kad toks dokumentas tikrai privalėjo egzistuoti, o atkurti jo nėra galimybių.Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į J. G. pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal AB gamyklos „Kaitra“ nuosavybės teisės įregistravimo į pastatą metu (1994-03-02) galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 6 punktą, buvo registruojami pastatai tik inventorizavus ir komisijai priėmus naudoti pastatą arba pasikeitus savininkui. Vienas iš nuosavybės teisę į pastatą patvirtinančių dokumentų tuo metu buvo kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai. Visose pastato butų pirkimo-pardavimo sutartyse, sudarytose tarp AB „Kaitra“ ir fizinių asmenų, nurodyta, jog visi butai nuosavybės teise priklauso AB „Kaitra“ Trakų rajono valdybos pažymos Nr. 1 pagrindu. Dėl to, kad pirkimo – pardavimo sutartys buvo patvirtintos notaro, o notaras savo ruožtu užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, darytina išvada, kad abejonių dėl Nekilnojamojo turto registre užfiksuoto 74 procentų baigtumo namo statybos teisėtumo nėra.Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad saugomoje archyvinėje namo kadastro ir registro byloje Nr. 19396/35272 nėra dokumentų, patvirtinančių, jog namo statyba teisėtai užbaigta (100 procentų). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006 yra nurodyta, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracine veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Statybos įstatymo 31 straipsnis numato, jog statybos valstybinė priežiūra atliekama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, jog statybos valstybinė priežiūra apima statybos užbaigimo procedūrų atlikimą.Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos prašomas nustatyti namo baigtumo registruotinumo nekilnojamojo turto registre juridinis faktas yra nenustatinėtinas, nes šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis įpareigoja statytoją (jo teisių perėmėją) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto dienos gavimo įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Taigi teisinio pagrindo papildomai nustatinėti namo baigtumo registruotinumo nekilnojamojo turto registre juridinį faktą nėra, nes tokia nekilnojamojo daikto savininko teisė numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, o pareiga - CK 4.254 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje. Be to reikalavimas nustatyti juridinį faktą, jog namas registruotinas be statybą leidžiančio dokumento, yra nepagrįstas, nes baigtas statyti pastatas registruojamas ne statybą leidžiančio dokumento, o statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento pagrindu.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškimui iš esmės neprieštaravo. Nurodė, kad šiuo metu pastato įregistruoto 75 procentų baigtumo pagrindas yra 1994-03-02 AB „Kaitra“ pažyma.Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime neprieštaravo pareiškėjos prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant pastatą – gyvenamąjį namą Konduktorių g. 6A, Lentvaris, Trakų rajonas, baigtu statyti ir registruotinu be statybą leidžiančio dokumento. Nurodė, kad statybą leidžiančius dokumentus nagrinėjamu laikotarpiu (apie 1989-1991) išduodavo respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybos (skyrių) statybų kontrolės inžinieriai, miestų – kurortų vyriausieji architektai ir rajonų architektai inspektoriai. Rajono architektų parengti dokumentai griežtai saugomi nebuvo, nebuvo formuojamos archyvinės bylos. Tačiau mano, kad 40 butų pastatui statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, konstatavęs, kad iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali atkurti neteismine tvarka, kas yra būtina sąlyga klausimui dėl tokio pobūdžio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimui teisme. Kadangi pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Dėl to bylą nutraukė CPK 3 straipsnio 6 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėja J. G. atskiruoju skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą pateiktą 2016-11-22 pareiškime, t.y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant pastatą – gyvenamąjį namą baigtu statyti ir registruotinu nekilnojamojo turto registre be statybą leidžiančio dokumento.
14. Apeliantė nurodo, kad teismo išvada apie prašomą nustatyti pastato-gyvenamojo namo valdymo nuosavybės teisių faktą yra klaidinga, kadangi pareiškėja to neprašė, pareiškėjos nuosavybės teisė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ginčo dėl to nėra. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nėra pakankamai pagrindo išvadai, kad reikiamų dokumentų negalima atkurti neteismine tvarka, kas yra būtina sąlyga klausimui dėl tokio pobūdžio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimui teisme, kadangi teismas kalba apie nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, o ne apie statybą leidžiantį dokumentą, kas yra visiškai skirtingi ir skirtingą juridinę reikšmę turintys dokumentai.
15. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ne teisminiu, o administraciniu keliu kreipiantis į viešojo administravimo subjektus, įforminti pastato – gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūros būtų beveik neįmanoma net ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi dėl pasikeitusio nekilnojamųjų objektų statybą ir jos užbaigimą reglamentuojančio teisinio reguliavimo pastatas – gyvenamasis namas de fakto pastatytas ir pradėtas eksploatuoti daugiau kaip prieš 20 metų, niekaip neatitiktų šių dienų reikalavimų, kas neabejotinai neleistų įforminti statybos užbaigimo procedūros.
16. Apeliantės teigimu, be statybą leidžiančio dokumento, kurio pagal pareiškime pateiktus paaiškinimus pareiškėja negali jokiais būdais atkurti, nėra teisiškai galima įvykdyti administracinės procedūros ir įforminti statinio – gyvenamojo namo užbaigimo procedūros. Į bylą pateikta UAB „Brantas“ parengtą 2015-12-18 kadastrinių matavimų byla yra įrodymas, kad pareiškime minimas pastatas – gyvenamasis namas yra de facto baigtas statyti, jo baigtumas yra 100 procentų. Ši kadastrinių matavimų byla buvo parengta kaip atsakas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-11-03 rašte Nr. (8.4.)-2D-17090 pateiktą rekomendaciją.
Atsiliepimas
17. Apeliantė nurodo, kad VĮ Registrų centro atsiliepime klaidingai teigiama, kad baigtas statyti pastatas registruojamas ne statybą leidžiančio, o statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento pagrindu, kadangi pagal galiojantį reglamentavimą statybos užbaigimo akto įforminti be statybą leidžiančio dokumento neįmanoma ir negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Atskirasis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai, nors iš esmės kai kurie iš jų ir yra teisingi, nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
21. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikalavimo teisinį pagrindą, t.y. nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti pastato valdymo nuosavybės teisių faktą pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir tuo pagrindu nagrinėjo civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu iš esmės sutinka, kadangi valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neprašo nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nes iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad nuosavybės teisė į pastatą (74 proc. baigtumo) yra įregistruota (b.l. 29, 18).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), baigtu statyti ir registruotinu nekilnojamojo turto registre be statybą leidžiančio dokumento, kurio negalima atkurti. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai nustatė pareiškėjos reikalavimo esmę, tačiau iš esmės teisingai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuria nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė, todėl ji paliktina galioti nepakeista (CPK 328 straipsnis).
23. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą, nagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.
24. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), baigtu statyti ir registruotinu nekilnojamojo turto registre be statybą leidžiančio dokumento, kurio negalima atkurti. Savo prašymui pagrįsti pareiškėja pateikė duomenis, kad kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento ne teismo keliu, kadangi dokumentas yra prarastas. Pareiškėjos teigimu, faktą (kad namas yra baigtas statyti) patvirtina su įvairiais tiekėjais sudarytos komunalinių paslaugų sutartys (b.l. 30-31, 32-33, 34, 38-39 ir kt.), kad namas eksploatuojamas jau 20 metų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1994-03-02, patvirtinta notaro (b.l. 18, 19-20), UAB „Brantas“ parengė pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų bylą, kurioje pažymėjo, jog viso pastato baigtumas yra 100 procentų.
26. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų) įgyvendinimas. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 str. 4, 12 p.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pastačius naują statinį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, taip pat visos savininko teisių garantijos gali būti įgyjamos tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y., jeigu statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011; 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų suformavimo, statinių projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto sąlygas ir tvarką, be kita ko, siekia, kad pastatytos statybinės konstrukcijos nekeltų pavojaus juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tokių sąlygų neatitinkančios neteisėtai pastatytos konstrukcijos į civilinę apyvartą kaip nekilnojamieji daiktai nepatektų, o neteisėtų statybų padarinių klausimas būtų kuo greičiau išspręstas, neteisėtus statinius nugriaunant arba jų trūkumus ištaisant pagal įstatymo reikalavimus.
28. Dėl to asmuo, norėdamas gauti statybos užbaigimo aktą, kuris išduodamas užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio statybą ar rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) pastatą, kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, teikia dokumentus, tuomet sudaroma komisija, kuri pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams komisijos nariai gali patikrinti pasirinktinai. (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas). Taigi statybos užbaigimas yra griežtai reglamentuota ūkinė – administracinė veikla.
29. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).
30. Taigi statinių formavimo kaip nekilnojamųjų daiktų ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas teisme.
31. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad statinys, dėl kurio pareikštas reikalavimas, nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka (nebuvo tinkamai priimtas naudoti, neįregistruotas 100 procentų baigtumas). Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėja dėl statinio įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras, t. y. pareiškėja gali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, todėl toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
32. Kita vertus, tiek J. G. pareiškime, tiek atskirajame skunde akcentuojama tai, kad nėra galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris, pareiškėjos teigimu, taip pat turi esminės reikšmės registruojant pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja nagrinėjamoje byloje neprašo nustatyti juridinio fakto, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, dėl to pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino, o apeliacinės instancijos teismas - plačiau nepasisako.
33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.