Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1552-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
1-1552-716/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03063-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
I. B.
Nukentėjusysis
N. B.-P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1552-716/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03063-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant prokurorams Pauliui Paukščiui, Linai Urbonienei,vertėjams Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai,kaltinamajam I. B.,nukentėjusiajai N. B.-P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B. (I. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė buvusios sutuoktinės sveikatą bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti buvusios sutuoktinės sveikatą, o būtent: 2021 m. sausio 28 d., apie 20.00 val., jis bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja, buvusia sutuoktine V. B. ir dukra N. B.-P. metu, sudavė rankomis po smūgį nukentėjusiajai V. B. į kaklą ir į galvą, rankomis sugriebė nukentėjusiąją už abiejų rankų žastų, ją purtė, po ko ranka sudavė 2 smūgius V. B. į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B.: poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, dešinėje krūtyje, dilbiuose, kairiame petyje, tuo sukeldamas V. B. fizinį skausmą ir padarymas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, be to žodžiais ir paėmęs į ranką peilį grasino V. B. nužudyti, dėl ko ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

I. B. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinimas yra visiškas melas. Jis atėjo išgėręs. Jį nuolat provokuoja, jis nieko nemušė. Jį provokavo buvusi žmona. Po to jį pradėjo mušti kojomis, keliais į krūtinę, paėmė raktus ir jam teko išeiti. Kitą diena jo pažįstama matė, kad jis yra sumuštas. Jie iškvietė policija. Jis turi dokumentą, kad buvo sumuštas. Kai jis atėjo į butą, ten buvo jo dukra V. Su dukra jokio konflikto nebuvo. Tą vakarą policija nebuvo atvykusi. Jis nesakė, kad nori nužudyti, argi jis panašus į žudiką.

Nukentėjusioji V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad vakare išvažiavo pas savo draugą. Dukrą paliko vieną namuose. Pas dukrą 19 val. būna anglų kalbos kursai. Atvažiavusi pas draugą pabuvo apie valandą, kai jai paskambino dukra ir pasakė sugrįžti namo, nes negali būti viena, nes grįžo tėvas. Ji grįžo namo. Atsisėdo virtuvėje. Atsidarė durys ir atėjo jos buvęs vyras. Pamatęs ją vyras labai nustebo, nes prieš tai jos nebuvo. Vyras atsisėdo priešais ją. Nuo to momento prasidėjo žodinis konfliktas. Jai priekaištavo, kodėl ji atėjo, ko čia sėdį, prasidėjo keiksmažodžiai. Vyras jai trenkė dešine ranka į kaklą. Telefonas buvo šalia, ji sugalvojo filmuoti. Kažkaip įjungė kamerą, vyras pamatė, kad ji filmuoja. Vyras ištraukė peilį ir sako – nužudysiu. Tuomet vėl jai trenkė. Atsistojusi ji išėjo į kambarį ir iškvietė policiją. Ši atvažiavo greitai, gal per 10 min. Vyras supratęs, kad ji iškvietė policija, tempė ką už striukės, ji tempė jį. Tada krūtinėje atsirado mėlynės. Ji kai už striukes griebė, vyras užkliuvo už batų dėžės ir pargriuvo. Ji tuomet jį prispaudė koja. Vyras norėjo bėgti, bet ji sakė sulaukti policijos. Įėjus policijai vienas pareigūnas liko koridoriuje, kitas bendravo su dukra. I. B. atsisėdo ant batų dėžės ir sėdėjo, o ji stovėjo šalia. Pareigūnas pasiklausė, ar ji rašys pareiškimą. Jos su dukra pasakė, kad pareiškimo nerašys. Ji paėmė raktus ir atidavė juos dukrai. Jos nenorėjo, kad jis tą vakarą grįžtų namo. Kitą dieną atvažiavo policija su I. B.. Pareigūnai atėjo į butą ir jai pasakė, kad parašytas pareiškimas, kad reikia važiuoti į 5-ąjį policijos komisariatą. Ji ten nuvažiavo, jai nurodė, kad ji mušė I. B. į įvairias kūno vietas. Tuomet ir ji parašė pareiškimą, nes turėjo filmuotą medžiagą. Jai tą vakarą I. B. viena karta trenkė į kaklą, ir po to dar viena smūgį trenkė. Jai į krūtinė sudavė kambaryje, kai jau buvo iškviesta policija. Peilį paėmė tuo metu, kai ji filmavo, rėkė - aš tave nužudysiu ir tavo dukrą. Kai jai trenkė antrą kartą, ji atsistojo ir išėjo į kambarį. Peilį jis tada numetė.

Nukentėjusioji N. B.-P. teisme atsisakė duoti parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. B.-P. parodė, kad 2021-01-28, ryte, tėtis I. B. grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neblaivus. Ji tėvo paprašė, kad nebandytų gerti, nes neįleis jo į butą. Jis išėjo. Tada jis grįžo po 18 val. ir nuėjo miegoti. Dar prieš tai jam pasakė, kad būtų tyliai, nes jai 19.00 val. prasideda anglų kalbos kursai. Prieš 19.00 val. (be kelių minučių) tėtis prabudo, nuėjo į virtuvę, pradėjo landžioti po spinteles, tikriausiai ieškojo maisto. Taip pat pradėjo garsiai rėkti "ar man kas padarys valgyt" ("žrat mne kto nibut sdelajet ili net") ir panašiai. Išgirdusi, kad jis eina link jos kambario ir rėkia "N., eik valgyt daryt"(N., idi mne žrat gatovit), ji pasakė, kad būtų tyliai, nes jai prasideda anglų pamoka. Jis jėga trenkė į liudytojos kambario duris, atdarė duris ir pradėjo rėkti "man pajabat tavo anglų, ką noriu tą darau". N. B. paėmė kompiuterį, kad išjungti programėlę ir paprašė tėčio, kad išeitų iš kambario. Jis pradėjo jai grasinti "ah tu suka, aš tave užmušiu tuoj" ir visokiais kitokiais necenzūriniais žodžiais. Daug kartų kartojo jai, kad ją ir mamą užmuš, jos negyvens ir panašiai. Šalia liudytojos ant sofos sėdėjo šuo. Tėtis norėjo jai suduoti su ranka (kuria -dabar nepamena), vis dar sakydamas "užmušiu". Ji pasilenkė, tėtis pataikė šuniui, kuris nuo smūgio nušoko nuo lovos. Ji tėvui vis kartojo, kad jis negertų, nes jai ir taip sunkus šis pusmetis, prieš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bet jis pasakė "man pajabat ant tavo labaso, Aš net nenorėjau eiti į (duomenys neskelbtini)". Ji pasakė jam "pašol von atsiuda" ir parašė mamai "viskas aš daugiau nebegaliu, jokios anglų. Rankas kelia urodas ir grasina. Važiuok namo aš čia nesėdėsiu". Paskambino mamai, pradėjo verkti ir rėkti į ragelį, kad tėvas agresyvus, šokinėja ant jos, nebegali. Mama pasakė, kad grįžta namo. Tuo pat metu tėtis rėkavo, kad "kviesk policija, nori kraujo, bus tau tuoj kraujo", nuėjo į savo kambarį, pradėjo kažkuo purkšti (dujomis galbūt), bandė padegti su žiebtuvėliu, bet nesigavo. Ji sėdėjo ant lovos ir verkė. Tėtis užtilo, išeidamas iš namų pasakė "aš čia pripurškiau, vėliau padegsiu butą" ir išėjo iš buto. N. B.-P. pasijungė prie anglų pamokos ir po kažkur 30 minučių namo grįžo mama V. B.. Liudytoja išgirdo, kad vėl grįžo tėtis (tiksliai nepamenu kada) ir pradėjo rėkti mamai "aš tave tuoj nužudysiu". N. B.-P. vėl atsijungė nuo anglų pamokos ir nuėjo žiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad mama verkia buto koridoriuje, kviečia policiją, o tėtis rėkia "kviesk kviesk policiją, suka tu". Kas nuo pradžių vyko tarp jų virtuvėje, nematė. Kai mama iškvietė policiją, tėtis bandė išeiti iš namų, bet mama užstojo jam duris, sakė, kad niekur neišeis. N. B.-P. grįžo į kambarį, bet jis čiupo mamai už rankos (tiksliai kurios -nepamena ), bet kai pamatė, iškarto pribėgo ir nustūmė tėtį. Jis bandė vėl išeiti iš buto, bet mama pasakė, niekur tu neisi ir patempė tėčiui už striukės, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės. Liudytoja nuėjo į kambarį, girdėjo kaip tėtis rėkė "V. padėk man atsistot" ir iškarto prisistatė policija. N. B.-P. nematė, kad tėtis grasintų mamai peiliu, bet girdėjo, kaip tėtis atidarinėjo įrankių stalčių ir jai grasino "šias tibe ubju (tuoj tave užmušiu)". Ant mamos sužalojimus matė. Tai buvo jos kaklo kairėje pusėje paraudimas, ant krūtinės dešinės pusės paraudimas dvejose vietose. Vakar (2021-02-01) tose vietose atsirado ryškios didelės mėlynės. Po įvykio atsirado gūzas pas mamą pakaušyje. Ji vakar (2021-02-01) buvo abdukcijoje. Ten tiksliau bus viskas nurodyta. Kad mama smurtautų prieš tėtį, nematė ir negirdėjo. Mano, jei mama būtų sudavusi jam, jis tikrai būtų surėkęs. Pareigūnai jai sakė, kad tėtis šlubuoja, nors trečiadienį jis pats pasakė, kad vaikščiotų atsargiau, nes jis ką tik smarkiai lauke nukrito, paslydęs ant ledo. Pareigūnai taip pat minėjo, kad pas jį buvo praskelta galva. Liudytoja to nematė įvykio metu. Jei tėtis tikrai būtų patyręs nuo mamos fizinį smurtą, būtų kreipęsis abdukcijos,o šiuo metu jis to nepadarė. Tai ne pirmas kartas jų šeimoje, tai pastovi problema. (t. 1, b.l. 54-55) 2021-02-08 papildomai liudytoja N. B.-P. nurodė, kad 2021-01-28 tarp jos ir jos tėvo kilo žodinis konfliktas, po kurio iki šios dienos su juo nebendravo. Konflikto metu jis buvo jos bute, adr. (duomenys neskelbtini). Vakare grįžęs į butą jis buvo neblaivus, stipriai apsvaigęs. Ji nurodė jam, kad eitų miegoti. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis grasino, kad ją nužudys, grasino, kad sudegins butą, nurodė, jei ji nori kraujo - bus kraujo. Jis bandė trenkti jai, tačiau ji spėjo smūgio išvengti. Konfliktas vyko jos kambaryje, po to jis išėjo į savo kambarį. Grįžus į namus motinai V. B., N. B.- P. girdėjo virtuvėje, kad tėvas grasino motinai, kad ją nužudys. Ji išbėgusi iš kambario matė, kad tarp jų vyko susistumdymas. Puolė padėti mamai ir nustūmė tėvą, kai jis motinai laužė rankas. 2021-01-31, 13.08 val. sulaukė skambučio iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambinusi moteris prisistatė J., tėvo drauge, moters pavardės nežino. Ji pakeltu balsu grasino, kad tėvas panaikins buto dovanojimo sutartį, buto, kuriame gyvena, adr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad liudytoja bute daugiau negyvens, kad neturi teisės tėvo I. B., gim. (duomenys neskelbtini), neįsileisti į butą, reikalavo gražinti buto raktus. 2021-01-31, 13.15 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) J. vėl paskambino, kartojo, kad tėvas panaikins buto dovanojimo sutartį, kad iškvies policiją, grasino padegsianti buto duris ir, kad visi padvės. 2021-01-31, 16.56 val., rado praleistą skambutį iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Perskambinusi bendravo su moterimi, kuri prisistatė tėvo advokate, vardo ir pavardės neminėjo. Moteris bendraudama su ja galimai buvo neblaivi, jai pynėsi liežuvis. Moteris nurodė, kad liudytoja turi gražinti buto raktus tėvui, grasino, kad iškvies policiją, liepė gražinti raktus, o jei to nepadarys nurodė, kad šią problemą spręs bloguoju. 2021-02-06, 17.37 val., paskambino J. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad liudytoja įleistų tėvą į namus, kuriuose šiuo metu gyvena, kartojo, kad neturi teisės jo neįleisti, kad jai gresia baudžiamoji atsakomybė už tai, kad jo neįsileidžia į butą. Tėvas I. B. pavartojęs alkoholio yra agresyvus, linkęs smurtauti prieš N. B.-P. ir jos motiną V. B.. Tėvas priklausomas nuo alkoholio maždaug (duomenys neskelbtini) m. Liudytoja patiria stiprų emocinį spaudimą dėl tokio tėvo elgesio, bijo dėl savo ir motinos gyvybės, mano, kad jų gyvybėms gresia realus pavojus, kadangi tėvas yra nestabilus. Tuo metu kai yra apsvaigęs, yra linkęs smurtauti. Ne kartą yra pakėlęs ranką prieš liudytoją ir jos motiną. Mano, kad tėvo ir jo draugės J. grasinimai yra realūs, prašo dėl šių veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 121-124).

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo iškvietimas dėl žodinio konflikto tarp vyro ir žmonos. Įvykio vietoje rado vyrą, jo žmoną ir dukrą. Buvo žodinis konfliktas, žmona paprašė, kad jie išprašytų vyrą iš buto. Jie vyrą palydėjo, kad šis tikrai išeitų. Vyras išėjo. Jiems sakė, dėl ko buvo konfliktas, bet dabar neprisimena. Dukra minėjo, kad buvo grįžusi iš užsienio. I. B. tikrai nebuvo blaivus, o mama ir dukra buvo blaivios. I. kalbėjo nerišliai.

Liudytojas S. S. (S. S.) teismo posėdžio metu parodė, kad vyko su G. K. į (duomenys neskelbtini). Juos iškvietė vyro moteris, sugyventinė ar kaimynė. Atvykus vyras šlubavo ir sakė, kad dukra ir žmona naudojo smurtą prieš jį. Buvo priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lyg ir buvo sužalojimai pas vyrą, bet neprisimena kokie. Jie nuvažiavo link įvykio vietos. Ten buvo dukra ir motina. Motiną jie pristatė į artimiausią policijos įstaigą, ši buvo apklausta ir paleista. Jie apklausė dukrą. Ši sakė, kad niekas smurto prieš tėvą nenaudojo, kad jis pats buvo agresyviai nusiteikęs, viską pradėjo, joms grasino.

Teisme buvo pagarsinti liudytojo V. P. (V. P.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis).

Iš V. B. pareiškimo matyti, kad 2021 m. sausio 28 d., apie 20.00 val. bute (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis I. B., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendro ūkio neveda, žodinio konflikto metu, virtuvėje, sudavė dešine ranka jai į kaklą, ištraukęs peilį grasino nužudyti, paskui kambaryje, matant bendrai dukrai N. B.-P., gim. (duomenys neskelbtini), dešine ranka trenkė jai į pakaušį, vėliau arba sudavė, arba sugriebė už krūtinės, po ko ji pastūmė buvusį sutuoktinį, o jis nugriuvo koridoriuje, tokiais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

Iš V. B. papildomo pareiškimo matyti, kad ji su buvusiu vyru ir dukra gyvena viename bute. Dabar jis gyvena pas savo draugę, nes vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-3063-21. Kadangi V. B. dirba, dukra buvo namie. Jai paskambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio vyro draugė ir grasino padegti duris, kad jie būtų visi prakeikti. Ji turi tą žinutę dukros, galės parodyti. Dukra, būdama namuose visą diena, dabar bijo. Pablogėjo jų psichologinė būklė, I. B. draugė kelią balsą prieš jų dukrą. Dar skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini), „tipo“ advokatė. Sakė, nenori geruoju, bus bloguoju. V. B. bijo vakare išeiti su šunimi pasivaikščioti (t. 1, b. l. 10).

Iš pažymos apie pranešimą matyti, kad V. B. pranešė dėl buvusio vyro grasinimų jos ir dukros atžvilgiu. Jis grasina sudeginti bute duris ir kad jos bus prakeiktos (t. 1, b. l. 11).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad pranešėjos dukra mušasi su tėvu. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Vaikų nėra. Pranešėjo skambučio data ir laikas 2021 m. sausio 28 d. 20.14 val. (t. 1, b. l. 22-23).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad kaimynė, iš (duomenys neskelbtini), pranešė, jog vakar jos kaimynui I. B. nurodytu adresu buvo kviesta policija. Kaimynas turi pretenzijų policijai, kadangi jie jį sumušė. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Kaimynas dabar pas pranešėją, nes dukra jo neįsileidžia į namus. Pranešėjo skambučio data ir laikas 2021 m. sausio 29 d. 8.08 val. (t. 1, b. l. 24-27).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. į 5-ą policijos komisariatą kreipėsi pareiškėja V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos buvęs vyras I. B., gim. (duomenys neskelbtini), grasino dukrai N. B.-P., gim. (duomenys neskelbtini), sudeginti buto duris, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-30).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra antrajame namo aukšte. Apžiūros metu nustatyta, kad buto bendra tvarka nepažeista, įtartinų daiktų, pėdsakų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 31, 33-34).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad V. B. savanoriškai pateikė peilį su kuriuo buvo grasinta įvykio metu ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ auksinės spalvos (t. 1, b. l. 74, 76).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėtos mobilaus ryšio telefone esančios žinutės su dukra N. B.-P.. Iš mobilaus numerio (duomenys neskelbtini) užvadinto „N.“ 2021 m. sausio 28 d. 19.07 val. gautos dvi žinutės rusų kalba: „vsio ja bolse nimogu. nikakogo anglijskogo. ruki eshe raspuskaet tut urod ugrazaet“ ir „ed damoj ja nebudu tut sidet“. Iš to paties telefono numerio 2021 m. sausio 28 d. 19.07 buvo skambutis, kuris truko 0.51 min. (t. 1, b. l. 80-81, 83-84).

Iš specialisto išvados matyti, kad V. B. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, dešinėje krūtyje, pilve, dilbiuose, kairiame petyje, dešinėje šlaunyje, kitu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros (2021 m. vasario 1 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. V. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydį, neužfiksavo (t. 1, b. l. 89-90).

Iš specialisto paaiškino protokolo matyti, kad specialistė R. G. nurodė, jog sužalojimai, padaryti V. B. krūtinėje padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 93-95).

Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad greitosios medicinos pagalbos brigada 2021 m. sausio 29 d., 18.00 val. dėl krūtinės ląstos sumušimo ir čiurnos sumušimo į ligoninę pristatė I. B., kuris medikams teigė, kad buvo sumuštas pažįstamų asmenų. Atsiųstas iš Žalgirio klinikos dėl kojos ir krūtinės ląstos traumų. Žalgirio klinikoje susiūtos veido žaizdos (t. 1, b. l. 108-110).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas 2021 m. sausio 28 d., apie 20.14 val. bendrojo pagalbos centro pranešimas, kuriame nurodyta: BPC – bendrasis pagalbos centras, M – pranešėja. Apžiūros objektas yra viena „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena ,,2021_01_28_20-14-52_(duomenys neskelbtini)’’, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir „Windows Media Player“ programą. Įraše užfiksuoti BPC darbuotojos, ir moters, skambinančios į BPC, balsas. Moteris informuoja apie įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini): BPC – 112.; M - noriu iškviesti policiją (duomenys neskelbtini).; BPC - kas nutiko?; M - smurtas šeimoje, tėvas, čia dukra, skandalina, mušasi.; BPC - greitosios reikia nereikia?; M - o dukra dukra dukra (duomenys neskelbtini) mano su gyvūnais čia atsikraustė, o aš mama.; Fone girdisi vyro riksmai. BPC - greitosios reikia ne?; M - gal reikės.; BPC - dėl ko?; M - smurtu.; BPC - tai sumušta jūsų dukra ar ne?; M - nu jis va.; Fone vėl girdisi moters ir vyro riksmai. BPC - ponia, su manim dabar kalbėkit. Tai medikai reikalingi dabar ar ne?; M - medikai dabar reikalingi ar ne? Ne, mes norim policijos.; BPC - mažų vaikų yra nėra?; M - nėra.; BPC - durų kodas koks?; M - 168.; BPC - jūsų vardas pavardė?; M - čia V. B., bet čia gyvena N. B. ir jos tėvas I. B..; BPC - gerai, laukite.; M - gerai (t. 1, b. l. 115-116).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir fotonuotraukos matyti, kad V. B. savanoriškai pateikė mobiliajame telefone esantį SMS susirašinėjimą rusų kalba su dukra N. B.-P. (t. 1, b. l. 130-131).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-3036-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. B. atžvilgiu dėl 2021 m. sausio 28 d. , apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nežymaus sveikatos sutrikdymo I. B. padarymo) (t. 1, b. l. 137).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti V. B. pateikto vaizdo įrašo „video-9748f92ca5568e483785257912c7eeef-V(1)“, kurio trukmė 53 s, apžiūra. Vaizdo įrašui prasidėjus matomas buto vidus. Pokalbis vyksta tarp moters ir vyro rusų kalba. Moteris, toliau – M; vyras, toliau – V. V: Eto moja xata. Nikto į ničego nezdelajet. (Vertimas: Tai mano butas. Niekas ir nieko nepadarys).; M: Idi idi. (Vertimas: Eik, eik).; V: Ja znaju čto ničego. Čio ty menia… (Vertimas: Aš žinau, kad nieko. Ko tu mane...).; M: Ja tebia ne snimaju. (Vertimas: Aš tavęs nefilmuoju).; V: Čio ty… ty blin padonak, ja ja ja nevyderžu bliat, ja ubju tebia bliat. Daj siuda naxuj. (Vertimas: Ko tu … tu, blin, niekingas žmogus, aš, aš, aš neišlaikysiu, kekšė, aš tave užmušiu, kekšė. Duok čia, po velnių).; M: Net. (Vertimas: Ne).; V: Ja jego vykinu ščias, razabju bliat. (Vertimas: Aš tuoj jį išmesiu, sudaužysiu, kekšė).; M: Idi ot siuda idi. (Vertimas: Eik iš čia, eik).; V: Podonok ty bliat. (Vertimas: Niekingas tu žmogus, kekšė).; M: Idi idi idi. (Vertimas: Eik, eik, eik).; V: Vy podonki, vy neliudi bliat. (Vertimas: V. - Jūs – niekingi žmonės, Jūs – ne žmonės, kekšė).; M: Idi idi.. (Vertimas: Eik, eik...).; V: I tvoja dočka bliat. (Vertimas: Ir tavo dukra, kekšė).; M: Idi. (Vertimas: Eik).; V: Bliadi bliat. Ja posižu bliat policaj, policaja vyzyvaj. (Vertimas: Kekšės, kekšė. Aš pasėdėsiu, kekšė, policiją, policiją kviesk).; M: Vyzavu. (Vertimas: Kviečiu).; V: Aaa.. Nu davaj. (Vertimas: AAA. Na, pirmyn).; M: Vyzovu. (Vertimas: Iškviesiu).; V: Zaberut? Pparobuj bliat. Davaj paprobuj. (Vertimas: Sulaikys? Pabandyk, kekšė. Nagi, pabandyk).; M; Perestan. (Vertimas: Nustok).; V: ja vsioravno, stajat. Vot sejčias pojdiom. Ja skazal stojat. (Vertimas: Aš vis tiek, stovėti. Va, dabar eisim. Aš pasakiau, stovėti). M: Ne trogaj. (Vertimas: Neliesk).; V: Ja stojal. Stoj skazal bliat. (Vertimas: Aš stovėjau. Stok, pasakiau, kekšė). Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 147-149).

Vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Remiantis teismų praktika, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad I. B. konfliktavo su dukra, po to ir buvusia žmona V. B., kuriai sudavė smūgius rankomis į kaklą, galvą ir krūtinę, taip sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys pakankami pripažinti, kad I. B. paėmęs į rankas peilį grasino nužudyti nukentėjusiąją V. B., ir ši turėjo pakankamą pagrindą manyti dėl tokio grasinimo pasekmių realumo.

Kaltinamasis I. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų tiek tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino nurodydamas, kad buvusios žmonės nemušė ir negrasino jos nužudyti. Teisme I. B. aiškino, kad jį provokavo buvusi žmona, kad su dukra jokio konflikto nebuvo, kad įvykio vakarą policija apskritai nebuvo atvykusi, kad jokių žodžių, jog nori nužudyti, jis nesakė. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia ir tikrąsias faktines įvykio aplinkybes patvirtina byloje surinktų duomenų visuma, kuriuos teismas ištyrė posėdžio metu. Nukentėjusioji V. B. teisme parodė, kad jai I. B. sudavė į kaklą, po to dar viena smūgį į galvą, o į krūtinę sudavė kambaryje kai jau buvo iškviesta policija. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad buvęs sutuoktinis ištraukęs iš stalčiaus peilį grasino ją nužudyti. Tokius nukentėjusiosios parodymus vienareikšmiškai patvirtina tyrimo metu pateiktas nukentėjusiosios telefonu darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas tiek vieno iš smūgio sudavimas nukentėjusiajai, tiek atidaromas stalčius ir I. B. išsakyti grasinimai nužudyti nukentėjusiąją. Nors vaizdo įraše tiesiogiai nėra užfiksuota, kad I. B. turėdamas rankose peilį grasina nukentėjusiajai V. B., tačiau vaizdo įraše aiškiai girdimas atidaromo stalčiaus garsas, frazė „užmušiu tave“, V. B. išsigąstis. Įraše užfiksuotas tiek vaizdas, tiek ir vyriškas balsas nekelia jokių abejonių, kad šiuos neteisėtus veiksmus atliko būtent I. B.. Nukentėjusioji N. B.-P. teisme nors ir atsisakė duoti parodymus prieš savo tėvą, tačiau tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie konfliktą su neblaiviu į namus grįžusiu I. B., apie jos girdėtus ir tėvo mamai išsakytus grasinimus "aš tave nužudysiu" ir atidarinėjamą virtuvėje įrankių stalčių. Nukentėjusiųjų parodymus atitinka liudytojo R. V. duoti parodymai apie iškvietimą dėl konflikto (duomenys neskelbtini), taip pat liudytojo S. S. parodymai apie tai, kad atvykus kitą dieną su I. B. į įvykio vietą jiems dukra sakė, kad niekas smurto prieš tėvą nenaudojo, kad jis pats buvo agresyviai nusiteikęs, viską pradėjo, joms grasino. Be to, byloje esanti medicinos specialisto išvada patvirtina, kad V. B. buvo padaryti sužalojimai krūtinės dešinėje, dešinėje krūtyje, pilve, dilbiouose ir dešinėje šlaunyje, kurie visumoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas vertina, kad būtent kaltinamojo atlikti veiksmai nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu, išsakytos kaltinamojo frazės, faktas, jog įvykių metu buvo ne tik vartojai necenzūriniai žodžiai, grasinimai, bet ir smurtas prieš nukentėjusiąją, patvirtina grasinimų realumą. Nukentėjusioji nurodė grasinimus supratusi kaip realius, išsigandusi. Akivaizdu, kad nukentėjusioji jautė pavojų ne tik dėl savo gyvybės, sveikatos, bet ir dėl dukros, kuri konflikto metu buvo namuose.

Tyrimo metu ir teisme I. B. nurodė, kad buvusi žmona V. B. naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Byloje esantis policijos įvykių registro išrašas, vaizdo įrašai patvirtina, kad kaimynė kvietė policijos pareigūnus dėl I. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo, o medicininių dokumentų išrašai rodo, kad ir I. B. bpatyrė sužalojimų įvykio metu. V. B. teismui nurodė, kad jai ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas. Bet kuriuo atveju, tokie duomenys byloje nepaneigia I. B. neteisėtų veiksmų dėl fizinio smurto ir grasinimų, rodo jo sąmoningą norą nutylėti bylai reikšmingas aplinkybes prisimenant tik jam palankius faktinius duomenis ir neigiant savo smurtinius ir neteisėtus veiksmus, dėl kurių yra pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tokį kaltininko elgesį teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti privalomos baudžiamosios atsakomybės.

Tyrimo metu I. B. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio smurto panaudojimas prieš šeimos narį. Teismas nustatė ir pripažįsta, kad I. B. fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją, kuri yra buvusi sutuoktinė, su ja įvykio metu kaltininkas buvo (duomenys neskelbtini), nors ir gyvena kartu, tačiau bendro ūkio nevedė, partnerystės santykių neturėjo. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Įstatymas buvusios žmonos, su kuria santuoka nutraukta, šeimos narių asmenų sąraše nenumato. Dėl to teismas nekeisdamas jokių veikos faktinių aplinkybių I. B. nusikalstamą veiką priverstas perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas įvertina tai, kad I. B. tyčia grasino fiziniu susidorojimu savo buvusiai žmonai sakydamas, kad šią užmuš, taip savo tyčiniais veiksmais akivaizdžiai siekė pavojingai paveikti nukentėjusiąją psichiškai, sukelti nukentėjusiajai baimę ir pavojų. Neigiamų pasekmių galimą atsiradimą ir neteisėtą poveikį nukentėjusiajai kaltininkas stiprino peilio panaudojimu, dėl ko kaip ir dėl nuolat vykstančių konfliktų nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad savo grasinimus kaltininkas gali įvykdyti ir padaryti žalingas pasekmes jos sveikatai ar net gyvybei. Tokiu elgesiu I. B. sukėlė realų pavojų ir neleistinas bei baudžiamojo įstatymo draudžiamas pasekmes. Dėl to teismas pripažįsta, kad I. B. veiksmai šioje dalyje atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

I. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Teismas neturi pagrindo galimo kaltininko neblaivumo įvertinti kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes neblaivumo laipsnis nebuvo užfiksuotas objektyviais duomenimis.

Pagrindo atleisti I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę kaltininkui už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, I. B. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

I. B. veikdamas tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, neteisėtai veikė artimo asmens, t. y. buvusios žmonos ir dukros atžvilgiu. I. B. praeityje neteistas (t. 2, b. l. 3-5), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (t. 2, b. l. 7-8). I. B. nedirbantis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu jaučia patyręs pasekmes dėl sunkios ligos, teisme nukentėjusiųjų neatsiprašė, kaltės nepripažino. Teismas nenustatė jo atsakomybę nei lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinė kaltintoja nesurinko.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo teismas mato pagrindą I. B. kaip silpnesnę sveikatą turinčiam ir nedirbančiam asmeniui skirti sankcijose numatytą ne švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais bei draudimais, kurie verstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti ateityje.

Subendrindamas paskirtas bausmes teismas taiko dalinio sudėjimo būdą dėl padarytų veikų tapatumo buvusio šeimos nario atžvilgiu, taip pat dėl to prie griežtesnės bausmės už fizinį smurtą prideda minimalią laisvės apribojimo bausmės dalį už kitą nusikaltimą dėl grasinimų.

Kaltinamajam I. B. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip pakankamai realizuojanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo

Nukentėjusioji V. B. tyrimo metu pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio ir buvo nutarimu pripažinta civiline ieškove dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 50). Toks civilinis ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, jame nėra nurodytas prašomos atlyginti neturtinės žalos turinys. Be to, baigiant nagrinėti bylą teisme civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, reikalavimo nagrinėti šį civilinį ieškinį jai nedalyvaujant nepateikė. Dėl to teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi V. B. tokį civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, kas jai suteikia teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

I. B. (I. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose;

- 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu I. B. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ką ją panaikinti.

V. B. civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas