- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- e2-3710-1037/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 332,10 Eur skolą, 69,81 Eur delspinigius, 5 Eur skolos administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 6 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Kli LT“, kurios pavadinimas pakeistas į uždaroji akcinė bendrovė „Besmegeniai“, ir atsakovės buvo sudaryta interneto paslaugų teikimo sutartis Nr. S21389 ir jos priedai, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei prisijungimo prie interneto paslaugas, o atsakovė – naudotis paslaugomis mažiausiai 12 mėnesių. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė laiku ir tinkamai, o atsakovė vengė atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas tinkamai ir laiku, todėl sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 6 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus, ji nustatytu terminu ieškovei skolos nesumokėjo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 332,10 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.384 straipsnis).
Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 69,81 Eur delspinigius, 0,2 proc. dydžio, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. Sutarties 42 punktu šalys numatė, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove sutartyje nustatyta tvarka, atsakovė moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir privalo atlyginti ieškovei kitus tiesioginius nuostolius, atsiradusius su skolos išieškojimu.
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, be to, įstatymas numato, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro daugiau kaip 73 proc. per metus (365 d. x 0,2 = 73 proc.), todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažina iki 29,89 Eur (332,10 Eur x 0,05 proc.) x 180 d. = 29,89 Eur) (CK 6.71 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 Eur administravimo išlaidų, susijusių su raginimų atsakovei siuntimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad raginimai atsakovei buvo siųsti, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinys tenkinamas iš dalies (88,96 proc.), todėl iš atsakovo priteistina 13 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 279, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 332,10 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 10 ct) skolą, 29,89 Eur (dvidešimt devynių eurų 89 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 361,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 Eur (trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Besmegeniai“, įmonės kodas 267258020.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.