Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos atstovei S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos teikimą dėl nuteistosios E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atleidimo nuo bausmės atlikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-410-201/2015 E. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. birželio 23 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi, patenkinus Probacijos tarnybos teikimą, E. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę.

2020 m. vasario 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos teikimas dėl nuteistosios E. M. atleidimo nuo bausmės. Teikime nurodoma, kad E. M. atlygino nukentėjusiajam 150 Eur turtinę žalą baudžiamojoje byloje Nr. 1-410-201/2015, ji nuo 2015 metų Lietuvoje administracine tvarka nebausta, baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų duomenų bazėje įrašų apie E. M. patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn užsienio valstybėje nėra. Šiuo metu E. M. turi leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje, ji augina du mažamečius vaikus: N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. A., gim. (duomenys neskelbtini), jiems reikalinga ypatinga priežiūra. E. M. sūnus N. V., gim. (duomenys neskelbtini), turi sveikatos problemų, jam diagnozuotas vidutinio laipsnio pakaitinis konvergentinis žvairumas ir šiuo metu laukia žvairumą koreguojančios operacijos ar ambliopijos gydymo. Pradėjus vykdyti E. M. paskirtą arešto bausmę, būtų pažeisti vaikų interesai. Jeigu arešto bausmė būtų pradėta vykdyti, E. M. neturėtų kam palikti prižiūrėti vaikų. Atsižvelgiant į visa tai, institucijos nuomone, šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 176 straipsnio 7 punktu, siūloma E. M. atleisti nuo arešto bausmės.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistoji E. M. taipogi prašė teikimą tenkinti, parodė, kad ji po nuosprendžio paskelbimo lankėsi Probacijos tarnyboje. Jai Probacijos tarnybos atstovai patikino, kad kai ji atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą, jos priežiūra Probacijos tarnyboje pagal minėtą nuosprendį pasibaigs. Atlyginusi žalą nukentėjusiajam, ji 2015 m. gruodžio 17 d. išvyko į Didžiąją Britaniją, kur gyvena ir dirba iki šiol. Nežinojo, nesuprato, kad ji ir toliau turi lankytis Probacijos tarnyboje, jokių skambučių ar žinučių iš šios įstaigos negavo. Apie tai, jog jai paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, sužinojo iš savo močiutės, kai policijos pareigūnai atėjo dėl jos sulaikymo arešto bausmės atlikimui. Ji tuo metu laukėsi, o vėliau, gimus vaikui, sužinojo apie vaiko sveikatos būklę, todėl negalėjo sugrįžti į Lietuvą išsiaiškinti visų arešto paskyrimo aplinkybių. Ji šiuo metu gyvena kartu su sugyventiniu, augina du vaikus, vienas iš jų turi problemų su akimis, yra numatyta operacija.

Nuteistosios E. M. gynėjas advokatas V. K. irgi prašė teikimą tenkinti, nurodė, kad E. M., atlyginusi nukentėjusiajam padarytą žalą, išvyko į užsienį, nesupratusi tolimesnės jai paskirtos bausmės vykdymo eigos. Teismo posėdyje dėl laisvės apribojimo pakeitimo į areštą nei nuteistoji, nei jos gynėjas nedalyvavo, jiems nebuvo žinoma apie tokį teismo posėdį. Be to, E. M. tuo metu kaip tik laukėsi, todėl vien dėl to jai laisvės apribojimo bausmė negalėjo būti pakeista į areštą. Gynėjo nuomone, šiuo atveju paskirtos arešto bausmės atlikimas būtų neproporcingas. Nuteistoji šiuo metu augina du vaikus, neturi jokių galimybių grįžti į Lietuvą, be to, pradėjus atlikinėti arešto bausmę, jos mažamečiai vaikai liktų vieni.

Prokuroras prašė teikimo netenkinti, nesant jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

BVK 176 straipsnyje numatyta, jog nuteistieji gali būti atleisti nuo bausmės atlikimo šiais pagrindais: 1) atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką; 2) amnestijos aktu; 3) malonės tvarka; 4) kuriems panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas; 5) kuriems paskirta bausmė, sumažinta iki atlikto bausmės laiko; 6) susirgę sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį; 7) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-410-201/2015 ir bylos Nr. T-181-201/2016 duomenų matyti, kad E. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, E. M. priežiūra Probacijos tarnyboje buvo pradėta 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 2 d. ji buvo supažindinta su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis bei pareigomis, buvo sudarytas individualus priežiūros planas, t. y. individualus darbas 1 kartą per savaitę iki tol, kol įsidarbins. Kaip matyti, pradžioje nuteistoji vykdė probacijos sąlygas, dalyvavo mediacijoje, elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ (programą pilnai užbaigė), atlygino nukentėjusiajam žalą, tačiau nuo 2015 m. gruodžio 17 d. nebesilankė Probacijos skyriuje 1 kartą per savaitę individualiam darbui, neatvyko į Probacijos tarnybą pagal šaukimus, pakeitė gyvenamąją vietą neinformavusi Probacijos skyriaus prieš 7 dienas, neatsiskaitė už teismo skirtus įpareigojimus 1 kartą per tris mėnesius. Todėl Probacijos tarnyba su teikimu kreipėsi į teismą dėl nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Kaip matyti, E. M. nedalyvavo nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą dėl jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, jos į teismo posėdį nepavyko atvesdinti ir policijos pareigūnams (nebuvo rasta), todėl Probacijos tarnybos teikimas buvo išnagrinėtas nuteistajai nedalyvaujant. Teismo posėdyje nedalyvavo ir gynėjas (byloje yra duomenys, kad teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo, pripažinęs gynėjo dalyvavimą būtinu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie gynėjo paskyrimą, nepaisant to, teismas teikimą išnagrinėjo nedalyvaujant gynėjui). Kaip nurodė pati nuteistoji teismo posėdžio metu, ji apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį, kuria buvo tenkintas Probacijos tarnybos teikimas dėl jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, sužinojo jau suėjus septynių dienų skundo padavimo terminui, kai susisiekus su močiute, pastaroji ją informavo apie priimtą teismo nutartį. Taigi nors šios aplinkybės patvirtina, kad E. M., turėdama visas galimybes vykdyti probacijos sąlygas, jų nebevykdė ir išvyko į užsienį, tolimesne bausmės vykdymo eiga nebesidomėjo, nors apie bausmės nevykdymo pasekmes buvo informuota, tačiau pastebėtina ir tai, kad apie minėto teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą E. M. nebuvo informuota, teismo posėdyje gynėjas nedalyvavo, todėl E. M. neturėjo galimybių tinkamai apsiginti. Nutartis liko neapskųsta ir įsiteisėjo, nors kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistoji tuo metu laukėsi (2016 m. rugpjūčio 9 d. jai gimė sūnus N. V.), ir laisvės apribojimo bausmė jai negalėjo būti pakeista į areštą (BK 49 straipsnio 6 dalis). Be to, pastebėtina ir tai, kad E. M. buvo nuteista už nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kurį ji padarė vos suėjus 18 m. Nuosprendžio vykdymo metu ji nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino. Anksčiau teista ji nebuvo, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nuteistajai bei jos padarytus administracinius nusižengimus nėra gauta. Be to, šiuo metu ji augina du mažamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistoji padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje naujų nusikaltimų neįvykdys, kad padarytas nusikaltimas buvo tik atsitiktinio pobūdžio, o ne jos ankstesnio elgesio rezultatas.

Todėl vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BVK 176 straipsnio 7 punkto nuostatas ir nuteistąją E. M. atleisti nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi paskirtos 90 parų arešto bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 176 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos teikimą tenkinti.

Atleisti nuteistąją E. M. nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi paskirtos 90 parų arešto bausmės atlikimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.