- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-974-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00666-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“
- Ieškovas
- užsienio bendrovės EMTEST, A.S.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės užsienio bendrovės EMTEST, A.S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės EMTEST, A.S. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ vykdo tarptautinės vertės viešojo pirkimo konkursą Nr. 511349 „Išmaniosios integracinės atsiskaitymų platformos (techninės ir programinės įrangos) įdiegimo ir priežiūros paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas, Konkursas).
Šalies argumentai
2. Ieškovė užsienio bendrovė EMTEST, A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“, prašydama panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 21 d. raštu paskelbtą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
5. Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriame išdėstė faktines aplinkybes bei pateikė įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai apskritai galėtų būti tenkinami.
6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Nors atsakovė nagrinėjamu atveju kvestionuoja ieškinio pagrįstumą, nurodydama, kad ieškinys yra aiškiai tikėtinai nepagrįstas, atsakovė ieškinio nepagrįstumą ginčija argumentais, kurių pagrįstumas ar nepagrįstumas (kaip antai, atsakovės argumentai dėl ieškovės, kaip gamintojo, teisės pateikti savideklaraciją gaminiui, apimančiam kito gamintojo gaminį ar įrenginį) galimas nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės - priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
7. Teismas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo nurodė, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1718-943/2016).
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios, todėl, tęsiant Pirkimo procedūras ir perkančiajai organizacijai sudarius su kitu tiekėju (pirkimo laimėtoju) sutartį, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi kiltų poreikis spręsti dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo; be to, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija.
9. Teismas vertino kritiškai atsakovės argumentą, kad grėsmės sprendimo įvykdymui nėra, kadangi atsakovė, būdama savivaldybės įmonė, yra pajėgi atlyginti žalą. Teismas pažymėjo, kad vien tai, kad atsakovė yra savivaldybės įmonė, automatiškai nesuponuoja situacijos, kad atsakovė, būdama geros finansinės padėties (kaip tai nurodo atsakovė) ir iš dalies išlaikoma valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšomis, galėtų sau leisti ignoruoti iš viešojo intereso kylančią pareigą vengti dvigubo mokėjimo už sutartį situacijos ar ignoruoti egzistuojančią žalos atlyginimo tiekėjui riziką.
10. Teismas nustatė, kad atsakovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą; proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus dėl perkamo objekto Pirkimo skubos prioriteto prieš pirkimo procedūrų stabdymą, su atsakovės argumentais sutikti nematė pagrindo. Teismas pritarė atsakovės teiginiams, kad pats pirkimo objektas per se yra svarbus, padedantis pasiekti ekologinius tikslus, išvengti laikinų elektroninės bilietų sistemos sutrikimų ir palengvinantis viešojo transporto keleivių naudojimąsi viešuoju transportu, tačiau teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės nėra tiek svarbios, kad nusvertų prioritetą įsitikinti atliekamų pirkimo procedūrų skaidrumu ir teisėtumu.
11. Teismas, įvertinęs pakankamai operatyvius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis) bei tai, kad ieškinio patenkinimas turėtų esminės įtakos ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas ir pagrįstas, kadangi tokiu būdu būtų užtikrinama, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės užsienio bendrovės EMTEST, A.S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame pirkime Nr. 511349 „Išmaniosios integracinės atsiskaitymų platformos (techninės ir programinės įrangos) įdiegimo ir priežiūros paslaugų pirkimas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
12.1. Teismas nepagrįstai ieškovė ieškinį vertino kaip prima facie (preliminariai) pagrįstą.
12.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
12.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešąjį interesą, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei laikinųjų apsaugos priemonių teikiama nauda galėtų viršyti neigiamas jų taikymo pasekmes, kadangi:
12.3.1. Pirkimo objektas yra neabejotinai svarbus visai visuomenei bei suponuoja būtinybę kuo greičiau jį įsigyti. Pirkimo objektu siekiama vystyti viešojo transporto elektroninio bilieto (e. bilieto) sistemą Vilniaus regione bei taip padidinti naudojimąsi viešuoju transportu, užtikrinant viešojo transporto paslaugų patrauklumo didinimą, keleivių patogumą, kelionės komfortą, skirtingų vežėjų bendradarbiavimą, glaudų paslaugų teikėjų ir naudotojų ryšį.
12.3.2. Siekdama užtikrinti viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių asmenų teises bei teisėtus interesus, atsakovė siekia kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektą. Tolimesnis dabartinės sistemos naudojimas ir Pirkimo objekto įsigijimo nukėlimas neapibrėžtam laikui yra nepateisinamas bei akivaizdžiai pažeidžia visuomenės viešąjį interesą gauti tinkamas viešąsias paslaugas.
12.3.3. Skubiai neužbaigus Pirkimo procedūrų taip pat kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala viešajam interesui – būtų prarastas beveik 3,5 mln. Eur finansavimas Pirkimo darbams atlikti. Pirkimas yra iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.5.1-TID-R-514-01-0002 „Viešojo transporto e.bilieto sistemos vystymas Vilniaus regione“ (toliau - Projektas) dalis. Projekto vykdytojas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tuo tarpu, atsakovė yra Projekto partneris, kuriai pagal 2019 m. spalio 8 d. pasirašytą Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. A94-30/198 (toliau - Jungtinės veiklos sutartis) yra paskirtas Pirkimo sąlygų ir Techninės specifikacijos parengimas, Pirkimo procedūrų vykdymas bei tinkamas Pirkimo sutarties įgyvendinimas. Neįsigijus Pirkimo objekto ir neįvykdžius Pirkimo objektą sudarančių darbų iki 2022 m. lapkričio 30 d., egzistuoja rizika dėl Projektui skirto finansavimo sumažinimo ar net Sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo.
12.3.4. Pirkimo procedūros yra tiesiogiai susijusios su kitais atsakovės vykdomais viešaisiais pirkimais („Atsiskaitymo bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis (cEMV) Vilniaus viešajame transporte paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 522960) ir „Išmaniosios integracinės atsiskaitymų platformos (techninės ir programinės įrangos) diegimo projekto techninės priežiūros paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 522960)), pagal kuriuos sudarytos sutartys negali būti pradėtos vykdyti tol, kol neįsigalios ginčo Pirkimo sutartis. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra neproporcingas.
12.3.5. Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekia ne užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi, o galimai nesąžiningai toliau užsitikrinti paslaugų teikimą atsakovei.
13. Ieškovė užsienio bendrovė EMTEST, A.S. atsiliepime į atsakovės SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
13.2. Teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad yra grėsmė, kad ieškovei palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba taps neįmanomu.
13.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
13.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus pakankamai operatyvius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis) bei tai, kad ieškinio patenkinimas turėtų esminės įtakos ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas ir pagrįstas, kadangi tokiu būdu būtų užtikrinama, kad atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
16. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
17. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
18. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė užsienio bendrovė EMTEST, A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“, prašydama panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 21 d. raštu paskelbtą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškų reikalavimą, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Tai, ar ieškovės ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės.
20. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
23. Nekvestionuotina, kad ginčo Pirkimo objektas yra svarbus Vilniaus regiono gyventojams, kad Pirkimo objektu siekiama vystyti viešojo transporto elektroninio bilieto (e. bilieto) sistemą Vilniaus regione bei taip padidinti naudojimąsi viešuoju transportu, užtikrinant viešojo transporto paslaugų patrauklumo didinimą, keleivių patogumą, kelionės komfortą, skirtingų vežėjų bendradarbiavimą, glaudų paslaugų teikėjų ir naudotojų ryšį, tačiau vien tai savaime negali suponuoti poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, individų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Pirkimo objektas yra susijęs su Vilniaus miesto viešojo transporto naudotojų sąlygų pagerinimu ir naudojimo palengvinimu bei iš to kylančia nauda. Tačiau skubiai neįgyvendinus Pirkimo ir jo objekto, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ar pan.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu turi ir naudoja veikiančią elektroninio bilieto sistemą, kuri, atsakovės teigimu, yra mažiau efektyvi bei gendanti ir tai patvirtina teismuose nagrinėjamos bylos pagal asmens skundą dėl baudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. II-266-859/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-321-654/2019).
25. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pačios atsakovės veiksmai nepatvirtina jos teiginių apie poreikį kuo greičiau pakeisti elektroninio bilieto sistemos naudojimą. Nors atsakovė apie esminius sistemos trūkumus jau žinojo prasidėjus teisminiams ginčams dėl mažiau efektyvios elektorinio bilieto sistemos (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. II-266-859/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-321-654/2019), tačiau Pirkimas buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 27 d., t. y. daugiau nei po metų. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pačios atsakovės veiksmai visos situacijos kontekste nepatvirtina viešojo intereso egzistavimo ir ypatingos skubos užbaigti Pirkimo procedūras.
26. Atsakovė savo atskirąjį skundą taip pat grindžia aplinkybėmis, jog skubiai neužbaigus Pirkimo procedūrų taip pat kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala viešajam interesui – būtų prarastas beveik 3,5 mln. Eur finansavimas Pirkimo darbams atlikti. Pirkimas yra iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.5.1-TID-R-514-01-0002 „Viešojo transporto e.bilieto sistemos vystymas Vilniaus regione“ (toliau – Projektas) dalis. Projekto vykdytojas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tuo tarpu, atsakovė yra Projekto partneris, kuriai pagal 2019 m. spalio 8 d. pasirašytą Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. A94-30/198 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) yra paskirtas Pirkimo sąlygų ir Techninės specifikacijos parengimas, Pirkimo procedūrų vykdymas bei tinkamas Pirkimo sutarties įgyvendinimas. Neįsigijus Pirkimo objekto ir neįvykdžius Pirkimo objektą sudarančių darbų iki 2022 m. lapkričio 30 d., egzistuoja rizika dėl Projektui skirto finansavimo sumažinimo ar net Sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo. Apeliacinio teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti.
27. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai dažnai yra susiję ES lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021). Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad laiku neįgyvendinus projekto bus prarastas ES finansavimas Pirkimo objektui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti ES struktūrinių fondų finansavimą.
28. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Pirkimo procedūros yra tiesiogiai susijusios su kitais atsakovės vykdomais viešaisiais pirkimais („Atsiskaitymo bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis (cEMV) Vilniaus viešajame transporte paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 522960) ir „Išmaniosios integracinės atsiskaitymų platformos (techninės ir programinės įrangos) diegimo projekto techninės priežiūros paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 522960)), pagal kuriuos sudarytos sutartys negali būti pradėtos vykdyti tol, kol neįsigalios ginčo Pirkimo sutartis.
29. Byloje nustatyta, kad atsakovė SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ 2020 m. sausio 2 d. paskelbė pirkimą „Išmaniosios integracinės atsiskaitymų platformos (techninės ir programinės įrangos) diegimo projekto techninės priežiūros paslaugų pirkimas“. SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi 2020 m. vasario 19 d. posėdžio Nr. 2019-SVP-526-5 protokolu priėmė sprendimą nutraukti šio pirkimo procedūras ir pirkimą vykdyti pakartotinai pakoregavus pirkimo dokumentus.
30. Atsakovė SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ 2020 m. gegužės 2 d. pakartotinai paskelbė pirkimą „Išmaniosios integracinės atsiskaitymų platformos (techninės ir programinės įrangos) diegimo projekto techninės priežiūros paslaugų pirkimas“. SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2020-S1-0646 informavo tiekėjus, kad pirkimo procedūros yra baigiamos, nutraukus procedūras artimiausiu metu bus vykdomas naujas pirkimas.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės poreikio Pirkimo objektui įgyvendinimas užsitęsė dėl nuo pačios atsakovės priklausančių aplinkybių ir galimai netinkamo savo pareigų vykdymo, todėl pati atsakovė turi prisiimti atsakomybę už netinkamą savo pačios viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra neproporcingas.
32. Įvertinęs minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomų viešųjų pirkimų teisėtumą.
33. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios ir vykdomos, darytina išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi, sudarius sutartį su Pirkimo laimėtoju, kiltų poreikis spręsti sutarties pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, be to, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, kuri sąlygotų neracionalų viešųjų lėšų naudojimą, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti sutartį su atsakove.
34. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.