Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1477-803/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2S-1477-803/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05060-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“
Kreditorius: Baltarusijos Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos įmonė „Vitebskoblvodokanal“

Kategorijos

3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-1477-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05060-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9453-994/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje: antstolis R. K. ir išieškotoja Baltarusijos Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos įmonė „Vitebskoblvodokanal“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Arginta“ skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) panaikinti antstolio 2022 m. vasario 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-55-3222, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-55-3224 ir Turto arešto aktą Nr. S-22-55-3228; 2) įpareigoti antstolį nedelsiant užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0055/22/00147 CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; 3) įpareigoti antstolį sugrąžinti UAB „Arginta“ vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147 pagal 2022 m. vasario 21 d. nurodymą Nr. S-22-55-3224 priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0055/22/00147 pagal teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2t-15-798/2022 dėl 7 145,97 Eur delspinigių, 8 399,07 Eur palūkanų, 140 795,90 Eur skolos, 2 168,73 Eur teisinės pagalbos ir 2 989,45 Eur valstybinės rinkliavos, iš viso – 161 499,12 Eur, išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojai Baltarusijos Vitebsko srities komunalinei unitarinei vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonei „Vitebskoblvodokanal“. Antstolis nepagrįstai ir neteisėtai atlieka vykdymo veiksmus, nes teismo sprendimu nustatytą ir antstolio išieškomą 161 499,12 Eur (466 758,29 Baltarusijos rublių) piniginę prievolę pareiškėja jau yra įvykdžiusi.

3. Pareiškėja, gavusi anstolio 2022 m. vasario 1 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2022 m. vasario 8 d. raštu pranešė antstoliui, kad savo 161 499,12 Eur piniginę prievolę pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-15-789 yra įvykdžiusi ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau pareiškėja 2022 m. vasario 21 d. gavo antstolio 2022 m. vasario 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir Turto arešto aktą. Išieškotoja yra skolinga pareiškėjai 1 065 612,07 Eur ir šią skolą pripažįsta, nes ją raštu patvirtino 2018 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo akte ir 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte (toliau – ir Aktai). Šių piniginių prievolių įvykdymo terminas yra suėjęs dar 2018-2019 metais.

4. Pareiškėjos 161 499,12 Eur (466 758,29 Baltarusijos rublių) skolą išieškotojai patvirtina Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 106-9/2020, kurį pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išduotas teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2t-15-798/2022. Pareiškėja 2022 m. vasario 7 d. atliko savo ir išieškotojos tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymą 161 499,12 Eur sumai, t. y. įvykdė savo prievolę, kurios išieškojimą vykdo antstolis, ir apie tai pranešė antstoliui. Tačiau antstolis, pažeisdamas CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja vykdomąją bylą pabaigti, kai yra įvykdytas vykdomasis dokumentas, pradėjo aktyvius skolos išieškojimo veiksmus. Kol priešpriešinių prievolių įskaitymas nėra pripažintas niekiniu ar negaliojančiu, jis yra privalomas jo šalims, o antstolis taip pat privalo paisyti šios faktinės ir teisinės aplinkybės ir vadovautis galiojančiu sandoriu.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja prašė teismo išreikalauti iš išieškotojos: 1) Aktuose nurodytos skolos apmokėjimo dokumentus; 2) Aktuose nurodytus skolos duomenis patvirtinačius dokumentus su skolos įvykdymo terminą patvirtinančiais duomenimis. Taip pat pareiškėja prašė teismo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki tol, kol bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-255-XX/2022. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi buvo pripažintas Baltarusijos teismo sprendimas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu gali būti panaikintas vykdomasis dokumentas, kurį vykdo antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147, o vykdomoji byla Nr. 0055/22/00147 nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Dėl to turėtų būti panaikinti ir nagrinėjamoje byloje skundžiami antstolio patvarkymai, o jais anstolio nurašytos pareiškėjos priniginės lėšos sugrąžintos pareiškėjai.

6. Antstolis nesutiko su pareiškėjos skundu prašė jį atmesti. Nurodė, kad įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja speciali norma, t. y. CPK 687 straipsnis, pagal kurį, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą, ir jis galimas tik dėl neginčijamos reikalavimo teisės. Taigi įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą.

7. Įskaitymas vykdymo procese galėtų būti atliktas ir tada, kai išieškotojas sutinka su įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotoja nagrinėjamoje byloje nedavė. Todėl įskaitymas vykdymo procese negalimas, kol egzistuoja ginčo dėl priešpriešinio reikalavimo teisės į išieškotoją galimybė. Kasacinis teismas išaiškino, kad vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės patvirtina, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pareiškėja nepateikė vykdomųjų raštų, pagal kuriuos antstolis galėtų vykdymo metu įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjos 2022 m. vasario 7 d. tarpusavio skolų įskaitymo antstolis negali pripažinti rašytiniu įrodymu dėl prievolės pabaigos. Dėl to anstolis toliau tęsė priverstinius išieškojimo veiksmu.

Šalies argumentai

8. Suinteresuotas asmuo, išieškotoja Baltarusijos Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos įmonė „Vitebskoblvodokanal“, nesutiko su skundu, prašė jį atmesti, taip pat nesutiko su pareiškėjos prašymu dėl bylos sustabdymo ir įrodymų išreikalavimo. Nurodė, kad skolininkė 2016 m. laimėjo konkursą Vitebsko miesto vandens valymo įrenginiams rekonstruoti. Skolininkei nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, nesumokėjus už sunaudotą elektros energiją, Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu byloje Nr. 106-9/2020 iš skolininkės buvo priteista skola išieškotojai. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi Baltarusijos teismo sprendimas pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 31 d. išdavė vykdomąjį dokumentą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas.

9. Pareiškėjos nurodomas įskaitymas atliktas, neatskleidžiant, kokių pirminių dokumentų pagridnu jis buvo atliktas. Skolininkė neturi vykdomojo dokumento jos nurodomai 1 065 612,07 Eur sumai, todėl ši suma negali būti laikoma išieškotina. CPK nuostatos vykdymo metu teisę įskaityti priešpriešinius reikalavimus suteikia tik antstoliui, bet ne skolininkei. Be to, skolininkės ginčas dėl tariamos reikalavimo teisės akivaizdžiai yra susijęs su šalių 2016 m. liepos 4 d. sudaryta sutartimi, kurioje šalys yra susitarusios dėl arbitražo. Ginčų nagrinėjimo komisijos, sudarytos pagal FIDIC taisykles, 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) skolininkės reikalavimai dėl pareiškėjos nurodytos sumos yra atmesti (Sprendimo 376 punktas). Dėl to pareiškėja neturi pagrindo taikyti įskaitymo.

10. Pareiškėjos prašomi išreikalauti įrodymai yra nesusiję su jos reikalavimu ir reikalavimais, kurie gali būti nagrinėjami šioje byloje. Pareiškėjos ginčai su išieškotoja dėl skolininkės riekalavimų dydžio ir pagrįstumo privalo būti sprendžiami pagal arbitražinį susitarimą, o ne pagal CPK 510 straipsnį. Prašymas dėl įrodymų išreikalvimo yra teikiamas pavėluotai ir skirtas bylos nagrinėjimo vilkinimui. Pareiškėja prašymą dėl bylos sustabdymo grindžia aplinkybėmis, nesusijusiomis su nagrinėjama byla ir pareikštais reikalavimais. Klausimas, ar išieškotojai gali būti leista išieškoti iš pareiškėjos, yra išspręstas įsiteisėjusia ir galiojančia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas, remiantis tuo, kas gali atsitikti ateityje – negalimas. Be to, kasacinis teismas jokiais klausimais, susijusiais su nagrinėjamu skundu dėl anstolio veiksmų, nepasisakys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Arginta“ prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, netenkino pareiškėjos UAB „Arginta“ prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir netenkino pareiškėjos UAB „Arginta“ skundo dėl antstolio R. K. veiksmų.

12. Teismas pažymėjo, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog kasacinis teismas nagrinės skundą, nesudaro nei privalomojo, nei fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra antstolio veiksmų, priimtų patvarkymų, teisėtumo įvertinimas, o kasacine tvarka nagrinėtinos bylos ginčo dalykas yra Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties teisėtumas. Taigi teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, tarp šios bylos ir pareiškėjos nurodomos bylos nėra prejudicinio ryšio. Be to, sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, būtų nepagrįstai vilkinamas visas bylos procesas. Dėl to teismas konstatavo, kad sustabdyti civilinę bylą Nr. e2YT-9453-994/2022 iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-255-XX/2022 išnagrinėjimo nėra teisinio pagrindo, vertinant antstolio veiksmų teisėtumą.

13. Teismas gali išreikalauti ir pridėti prie bylos medžiagos tik konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Priešingu atveju bylos medžiaga būtų dirbtinai išplečiama, nukrypstant nuo bylos esmės ir joje nagrinėjamų klausimų. Teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl įrodymų iš išieškotojos išreikalavimo, nes nagrinėjamo ginčo kontekste teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos tam, kad būtų galima įvertinti antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar antstolis nepažeidė vykdymo procese įskaitymą reglamentuojančias teisės normas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos prašomų išreikalauti įrodymų pateikimas galėtų turėti esminės įtakos, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. vertinant antstolio veiksmų teisėtumą. Be to, minėto pareiškėjos prašymo tenkinimas akivaizdžiai užvilkintų ir bylos nagrinėjimą.

14. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl prievolės pabaigos įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas vykdymo procese. CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Taigi tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas yra galimas, tačiau ne visais atvejais. Vienas iš tokių atvejų, kai abu priešiniai reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

15. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, pasisakydamas dėl antstolio vykdomo tarpusavio reikalavimų įskaitymo, vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal kasacinio teismo praktiką vykdymo procese lygiaverčiais ir akivaizdžiais laikomi reikalavimai, dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).

16. Teismas nesutiko su pareiškėjos dėstoma pozicija, kad materialiosios teisės pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra paneigiami proceso teisės normomis. Pareiškėja savo priešpriešinio reikalavimo teisę (dėl 1 065 612,07 Eur sumos) grindžia ne vykdytinu dokumentu (CPK 584 straipsnis), o vienašališkai jos pačios 2022 m. vasario 7 d. atliktu įskaitymu Nr. SD26/22 pagal 2018 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo aktą ir 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Duomenys, kurių pagrindu atliktas įskaitymas, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai yra išieškotojos skolos pripažinimas pareiškėjos atžvilgiu. Priešingai, nei teigia pareiškėja, išieškotoja su skola nesutinka. Tai patvirtina išieškotojos pateiktas atsiliepimas į skundą. Teismui pateikti ir duomenys, kad tarp šalių ginčas buvo išnagrinėtas Ginčų nagrinėjimo komisijoje, kuri 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą ir skolininkės reikalavimai dėl 1 065 612,06 Eur sumos buvo atmesti (Sprendimo 376 punktas).

17. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų nutartyje teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

18. Įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat kasacinio teismo praktiką aiškinant reikalavimų vykdomojoje byloje lygiavertiškumą ir akivaizdumą, teismas padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai neužbaigė vykdomosios bylos CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) ir toliau tęsia priverstinio išieškojimo veiksmus. Šiuo aspektu antstolio veiksmai teisėti, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Pareiškėja UAB „Arginta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pareiškėja įskaitymą atliko pagal 2018 m. gruodžio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Šie aktai yra pasirašyti išieškotojos atstovų. Išieškotoja neneigia nei savo atstovo parašų šiuose dokumentuose tikrumo, nei šių dokumentų tikrumo. Išieškotoja 2018 m. gruodžio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte parašu yra pripažinusi 1 543 792,16 Eur dydžio skolą pareiškėjai, o 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte – 1 267 137,24 Eur dydžio skolą. Taigi abiejuose aktuose išieškotoja patvirtino piniginę prievolę, datą ir skolos dydį, skolos įvykdymą iš dalies bei galutinį išieškotojos skolos pareiškėjai dydį. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad išieškotoja skolą pareiškėjai sumokėjo, nėra. Nėra ir jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad skolos mokėjimo terminai nėra suėję.

19.2. Pagal teismų praktiką tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Išieškotoja savo įrodymų nepateikė ir aktuose nurodytų skaičiavimų nepaneigė. Dėl to teismo išvada, kad šie aktai nėra pagrindas pripažinti, jog išieškotoja pripažįsta skolą pareiškėjai, yra nepagrįsta. Išieškotoja neigti skolą ėmė tik tada, kai pareiškėja 2022 m. vasario 7 d. įskaitė tarpusavio prievoles ir apie tai 2022 m. vasario 14 d. antstolis pranešė išieškotojai. Išieškotoja, būdama skolinga pareiškėjai, siekia dar gauti 161 499,12 Eur, nes 1 065 612,07 Eur skolos pareiškėjai neketina grąžinti. Pareiškėja 1 065 612,07 Eur skolos negalės susigrąžinti dėl Baltarusijos režimo teisėtvarkos sistemos.

19.3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių ginčas buvo išnagrinėtas Ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjos reikalavimas dėl 1 065 612,06 Eur skolos buvo atmestas. Teismas netyrė viso 76 puslapių apimties Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, kuriuo buvo išspręsti iš viso 11 ginčų pagal sutarties šalių pareiškimus su tarpusavyje susijusiais pareiškėjos ir išieškotojos reikalavimais viena kitos atžvilgiu. Be to, ginčą dėl išieškotojos skolos pareiškėjai pagrįstumo turi nagrinėti šalių sudarytoje sutartyje nustatyta ginčų nagrinėjimo institucija – arbitražas, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nei Ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendime, nei kitame dokumente nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos reikalavimai pagal 2022 m. vasario 7 d. įskaitymo 3 punkte nurodytus, įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus, būtų atmesti.

19.4. Ginčų nagrinėjimo komisija 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendime nustatė, kad išieškotojos vardu veikiantis inžinierius turi nustatyti visų rangovo darbų, prekių ir dokumentų vertę ir kitas sumas rangovui, tai yra buvo nustatyta, kad inžinierius, be 1 065 612,06 Eur sumos, turi suskaičiuoti rangovui (pareiškėjai) mokėtiną sumą, kurią užsakovas (išieškotoja) turės sumokėti UAB „Arginta“. Dėl to teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu, o teismo motyvai, susiję su Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo vertinimu, turi būti pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies.

19.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl įskaitymo vykdomajame procese, nereiškia, kad iš esmės negalima įskaityti reikalavimo pagal teismo sprendimą ir reikalavimo, kuris yra grindžiamas materialiosios teisės normomis (įstatymu). Jeigu asmuo pripažįsta iš įstatymo kylantį kito asmens reikalavimą, tai tokio reikalavimo įskaitymas nėra ir negali būti vertinamas kaip vienašalis, nes vienašalis įskaitymas yra tada, kai kita šalis nėra pripažinusi savo iš įstatymo kylančios prievolės. Priešingas teisės aiškinimas neatitiktų visuotinio teisingumo principo.

19.6. Išieškotoja savo skolą yra pripažinusi Aktais. Pareiškėjos skolą išieškotojai patvirtina Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas ir vykdomasis dokumentas Nr. 2t-15-798/2022. Šių dokumentų pagrindu pareiškėja 2022 m. vasario 7 d. atliko tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymą 161 499,12 Eur sumai, t. y. įvykdė savo prievolę, kurios išieškojimą vykdo antstolis, ir apie tai pranešė antstoliui. Kol priešpriešinių prievolių įskaitymas nėra pripažintas niekiniu ar negaliojančiu, jis yra privalomas jo šalims, t. y. ir išieškotojai, o antstolis taip pat privalo paisyti šios faktinės ir teisinės aplinkybės. Jokios vykdymo proceso normos nedraudžia skolininkui atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymo, jeigu jis turi vienarūšes, priešpriešines ir vykdytinas prievoles išieškotojo atžvilgiu. Taip pat jokios vykdymo proceso normos nenustato antstolio diskrecijos vertinti įskaitymo pagrįstumo, jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir faktiškai prievolių įskaitymo aktą pripažinti negaliojančiu.

19.7. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą yra ne tik prejudicinis ryšys, bet ir kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys. Todėl teismo išvada, kad tarp nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-255-XX/2022 bylų nėra prejudicinio ryšio, todėl nėra pagrindo ją stabdyti, neatitinka kasacinio teismo praktikos.

19.8. Teismas nagrinėjamoje byloje negali nustatyti visų teisiškai reikšmingų faktų pats. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-XX/2022 bus nustatyta, ar Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis, pagal kurią antstolis vykdo vykdomąją bylą, yra teisėta, ar ji turi būti panaikinta, tai yra bus nustatyta, ar iš viso yra pagrindas vykdomajai bylai ir atitinkamai antstolio atliekamiems vykdymo veiksmams, tame tarpe ir veiksmams, kuriuos pareiškėja skundžia nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje bus nustatytos aplinkybės, kurios turės tiesioginę įtaką ir teismo nutarčiai nagrinėjamoje byloje. Dėl to tarp šių dviejų bylų yra ryšys, kuris yra privalomas pagrindas bylą stabdyti. Pagrįstas bylos sustabdymas nėra ir negali būti vertinamas, kaip proceso vilkinimas.

19.9. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl 2018 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose nurodytos skolos apmokėjimo dokumentų ir 2018 m. gruodžio 30 d. bei 2019 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose nurodytus skolos duomenis patvirtinančių dokumentų su skolos įvykdymo terminą patvirtinančiais duomenimis išreikalavimo iš išieškotojos. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimo išieškotojai pagrįstumą, todėl netinkamai įvertino ir antstolio veiksmų teisėtumą. Taigi teismui nepakanka byloje esančios įrodymų visumos tam, kad būtų galima įvertinti antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Esant pagrindui bylą sustabdyti ir išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. teismui neatskleidus bylos esmės, byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Atsiliepimas

20. Suinteresuotas asmuo, išieškotoja Baltarusijos Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos įmonė „Vitebskoblvodokanal“ atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismo nutartis yra pagrįsta, nes imperatyviai reglamentuotas vykdymo procesas nenumato skolininkės prašomo sukurti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo (CPK 632 straipsnio 1 dalis). Antstolis neturi teisės pripažinti pareiškėjos tariamos reikalavimo teisės ar spręsti ginčus tarp skolininkės ir išieškotojos dėl skolininkės tariamų reikalavimo teisių, kurioms patvirtinti ne tik nėra išduotas vykdomasis dokumentas, bet ir net nepriimtas teismo sprendimas. Antstolio veiksmų apimtį nustato CPK VI dalis, reguliuojanti vykdymo procesą. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl antstolis negali veikti CPK nenumatyta tvarka. Nei CPK VI dalis, nei Sprendimų vykdymo instrukcija, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia antstoliui diskrecijos išspręsti ginčą dėl skolininkės siūlomo įskaitymo pagrįstumo ar atitikimo teisės aktų reikalavimams. Dėl to antstolis negali užbaigti vykdomosios bylos.?

20.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje turi būti sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, o ne ginčas dėl skolininkės tariamo reikalavimo išieškotojai pagrįstumas. Antstolio pareigą įskaityti priešpriešines išieškotinas sumas vykdymo procese nustatančiame CPK 687 straipsnyje nustatyta, kad priešpriešiniai reikalavimai privalo būti toje pačioje išieškojimo eilėje bei privalo būti grindžiami vykdytinais dokumentais. Taigi antstolio veiksmai, vertinant tarpusavio įskaitymą, apsiriboja tiek, kiek tai susiję su vykdomųjų dokumentų vykdymu bei išieškojimo eilės patikrinimu. Kadangi Skolininkė neturi vykdytino dokumento, o išieškotoja nesutinka su tariamu įskaitymu, kaip ir nesutinka su skolininkės turima teise išieškotojos atžvilgiu, antstolis neturėjo ir neturi teisės atlikti jokių kitų veiksmų, kaip tęsti išieškojimą.

20.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkės reikalavimas yra nelygiavertis vykdytinumo požiūriu, nes skolininkė neturi vykdomojo rašto ir jos reikalavimas jau yra atmestas FIDIC Ginčų nagrinėjimo komisijos bei nėra pripažįstamas išieškotojos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad lygiaverčiais reikalavimais CPK 687 straipsnio taikymo kontekste laikytini tik tokie reikalavimai, kurių vykdymui yra išduoti vykdomieji dokumentai. Skolininkei neturint vykdomojo rašto, lygiaverčio priešpriešinio reikalavimo skolininkė neturi. Dėl to tokios vykdymo priemonės, kaip išieškotinos sumos įskaitymas neišieškotinai sumai įstatymas nenustato.

Šalies argumentai

20.4. Pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių bei argumentų, galinčių pagrįsti jos teiginį, kad Ginčų nagrinėjimo komisija 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu neatmetė jos reikalavimų išieškotojai, todėl toks teismo vertinimas turėtų būti pašalintas iš nutarties motyvuojamosios dalies. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas patvirtina, kad visi pareiškėjos finansiniai reikalavimai atmesti. Skolininkė nepaaiškino, kodėl Sprendime nurodytus žodžius „rangovo reikalavimas yra atmetamas“ reikia aiškinti kitaip. Skolininkė neneigia, kad neskundė šio sprendimo nustatyta tvarka, taigi sutiko su jo išvadomis.

20.5. Skolininkė neįrodė CPK 163 straipsnyje įtvirtintų privalomo bylos sustabdymo pagrindų. Pareiškėjos nurodomos kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-255-XX/2022 ir nagrinėjamos bylos nagrinėjimo dalykai išsiskiria ir neturi prejudicinio ryšio, būtino stabdant bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Vykdymo proceso teisės normų, susijusių su įskaitymu ar vykdomosios bylos užbaigimu, klausimų skolininkė kasacinėje byloje nekelia. Jokių reikšmingų faktinių aplinkybių kasacinėje byloje nebus nustatyta. Taigi nėra nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, kurios gali būti nustatytos kasacinio teismo byloje ir kurių negalėjo nustatyti teismas nagrinėjamoje byloje savarankiškai.

20.6. Klausimas, ar išieškotojai gali būti leista išieškoti iš skolininkės, yra išspręstas įsiteisėjusia ir galiojančia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo stabdymas, remiantis tuo, kas gali atsitikti ateityje, negalimas. Nuo to, kaip bus išnagrinėta kasacinė byla, skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas nepasikeis. Vienintelis dalykas, kuris pasikeistų sustabdžius nagrinėjamą bylą, būtų užtęstas skundžiamos nutarties patikrinimas apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad po kasacinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, skolininkė savanoriškai sumokėjo antstoliui 161 276,40 Eur. Taigi šiuo metu nėra jokių aplinkybių, susijusių su šiai bylai reikšmingomis faktinėmis (ar teisinėmis) aplinkybėmis, dėl kurių turi būti stabdoma byla dėl antstolio procesinių veiksmų kontrolės.

20.7. Prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmestas pagrįstai, nes prašomi pateikti dokumentai nesusiję su antstolio procesinių veiksmų kontrole. Be to, dokumentus turi pati skolininkė. Prašomi išreikalauti dokumentai pagrįstų ne antstolio procesinių veiksmų neteisėtumą, o skolininkės tariamos reikalavimo teisės į išieškotoją nepagrįstumą. Ginčas pagal CPK 510 straipsnį nesudaro pagrindo rinkti duomenis, skirtus ginčams, nagrinėtiniems pagal skolininkės ir išieškotojos 2016 m. liepos 4 d. sutartyje sulygtą arbitražinį susitarimą ir FIDIC taisykles. Pareiškėjos taikyto įskaitymo pagrįstumo klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalyku. Prašymas dėl įrodymų išreikalavimo yra pateiktas pavėluotai.

21. Antstolis R. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkinti pareiškėjos prašymai sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol kasaciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-255-XX/2022, išreikalauti iš išieškotojos įrodymus, taip pat netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-15-798/2022 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo Vitebsko srities komunalinės unitarinės vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“ naudai iš UAB „Arginta“ priteista 406 922,66 Baltarusijos rublių skolos, 20 652,67 Baltarusijos rublių delspinigių, 24 274,67 Baltarusijos rublių už disponavimą svetimomis piniginėmis lėšomis, iš viso – 451 850,31 Baltarusijos rublių, taip pat 8 640 Baltarusijos rublių už sumokėtą valstybinę rinkliavą, 6 267,98 Baltarusijos rublių teisinių išlaidų teisinės pagalbos apmokėjimui, iš viso – 466 758,29 Baltarusijos rublių, taip pat nurodė išduoti išieškotojai vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą.

24. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 31 d. išdavė išieškotojai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2T-15-798/2022 dėl 7 145,97 Eur delspinigių, 8 399,07 Eur palūkanų, 140 795,90 Eur skolos, 2 168,73 Eur teisinės pagalbos ir 2 989,45 Eur valstybinės rinkliavos, iš viso 161 499,12 Eur, išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojai. Išieškotoja šį vykdomąjį raštą pateikė antstoliui, kuris 2022 m. vasario 1 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. Nr. 0055/22/00147. Antstolis minėtą patvarkymą kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir raginimu įvykdyti sprendimą išsiuntė pareiškėjai.

25. Pareiškėja 2022 m. vasario 8 d. informavo antstolį, kad skolininkė savo 161 499,12 Eur piniginę prievolę pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-15-798/2022 yra įvykdžiusi. Kartu pareiškėja antstoliui pateikė savo 2022 m. vasario 7 d. pranešimą išieškotojai dėl tarpusavio prievolių įskaitymo Nr. SD26/22, kuriame nurodyta, kad išieškotoja yra iš viso skolinga pareiškėjai 1 065 612,07 Eur, o pareiškėja išieškotojai – 161 499,12 Eur, todėl pareiškėja taikanti įskaitymą, po kurio išieškotoja lieka skolinga pareiškėjai 904 112,95 Eur. Taip pat pareiškėja pateikė antstoliui duomenis, kad sumokėjo vykdymo išlaidas.

26. Antstolis 2022 m. vasario 14 d. patvarkymu pareikalavo išieškotojos informuoti, ar skolininkė yra įvykdžiusi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-15-798/2022. Išieškotoja pranešė antstoliui, kad skolininkė prievolės nėra įvykdžiusi. Dėl to antstolis tęsė vykdymo veiksmus ir 2022 m. vasario 1 d. priėmė skundžiamus patvarkymus: vykdymo išlaidų apskaičiavimą, Turto arešto aktą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

27. Pareiškėja 2022 m. kovo 8 d. pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-15-798/2022 peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-XX/2022 priėmė pareiškėjos kasacinį skundą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2022 m. birželio 13 d. pateikė paaiškinimus ir naujus įrodymus: išieškotojos 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimą Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-1079-653/2022, pareiškėjos ir išieškotojos pasirašytų 2018 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo akto ir 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų kopijas su vertimais. Pareiškėja paaiškino, kad šie duomenys patvirtina, jog išieškotoja nepagrįstai remiasi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies teiginiais apie Ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą kitose teismo nagrinėjamuose šalių ginčuose. Taip pat pareiškėja nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti Aktai, kuriais savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi šalys. Šiuos Aktus pareiškėja buvo pateikusi antstoliui kartu su skundu, tačiau antstolis nebuvo jų persiuntęs teismui. Išieškotoja 2022 m. birželio 22 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą nepriimti pareiškėjos 2022 m. birželio 13 d. prašymo.

29. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

30. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

31. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja pateiktais Aktais rėmėsi savo skunde dėl antstolio veiksmų, juos taip pat skundžiamoje nutartyje minėjo pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu išieškotojos procesinis dokumentas, teiktas Vilniaus apygardos teismui kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-1079-653/2022, paaiškina, kodėl pareiškėjai yra svarbus tam tikrų pirmosios instancijos teiginių pašalinimas iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti nauji įrodymai yra priimtini ir vertintini, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

32. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes pagal kasacinio teismo praktiką bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą pagrindas yra ne tik prejudicinis ryšys, bet ir kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys. Be to, tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje bus nustatyta, ar iš viso yra pagrindas vykdomajai bylai ir antstolio atliekamiems vykdymo veiksmams, tarp kurių ir skundžiami nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais pareiškėjos argumentais.

33. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

35. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

37. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal nagrinėjamos bylos ginčo dalyką – antstolio priimtų patvarkymų ir pagrindo taikyti įskaitymą bei nutraukti vykdomąją bylą vertinimas – ir kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-255-XX/2022 nagrinėjimo dalyką – Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria buvo pripažintas Baltarusijos Respublikos teismo sprendimas ir buvo leista jį vykdyti, teisėtumo klausimas – teismas nagrinėjamoje byloje visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats ir tarp bylų faktinių aplinkybių nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Tačiau, nors pareiškėja prašyme nurodė tik CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bet pats prašymo turinys atskleidžia, kad pareiškėja remiasi ir kitu šias bylas siejančiu teisiniu ryšiu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar nėra kitų CPK 164 straipsnyje įtvirtintų fakultatyvių pagrindų, dėl kurių būtų tikslinga sustabdyti bylos nagrinėjimą.

38. Pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostata suteikia teismui diskreciją spręsti civilinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą. CPK 164 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę sustabdyti civilinę bylą ne tik paskelbus atsakovo paiešką, paskyrus ekspertizę, esant paskelbtai karinei padėčiai, jeigu bent viena bylos šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, bet ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006). Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

39. Byloje yra nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pareikštas pagal CPK 510 straipsnį, jame nurodyti konkretūs skundžiami antstolio veiksmai (patvarkymai ir turto arešto aktas) ir nurodyti nesutikimo su jais pagrindai. Pažymėtina, kad pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510-513 straipsniuose nustatytą tvarką, turi ją taikyti sistemiškai, atsižvelgdamas į CPK 5945 straipsnyje įtvirtintą pareigą kontroliuoti antstolio veiksmus. Taigi teismas, vertindamas konkrečius antstolio veiksmus, turi atsižvelgti ir į vykdomosios bylos, kurioje skundžiami veiksmai buvo priimti, visumą ir į bendrą išieškojimo kontekstą.

40. Pažymėtina, kad išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje pradedami tik po to, kai antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tik tada antstolis gali atlikti CPK 654 straipsnyje numatytus pirminius vykdomuosius veiksmus. Taip pat pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas.

41. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 3K-3-255-XX/2022 bus vertinamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, teisėtumas. Kasaciniame teismui patenkinus pareiškėjos skundą, vykdomasis raštas netektų teisinės galios, taigi būtų pagrindas vykdomajai bylai Nr. 0055/22/00147 nutraukti. Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundžiamų antstolių veiksmų vertinimas netektų pagrindo. Taigi pripažintina, kad tarp šių bylų yra teisinis ryšys ir kasacinio teismo priimtas sprendimas gali tiesiogiai įtakoti ir visų jau atliktų antstolio veiksmų pagrįstumą.

42. Pažymėtina, kad paties kasacinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-XX/2022 išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147 yra sustabdytas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, būtų nepagrįstai vilkinamas visas bylos procesas, yra nepagrįsta, nes, nepaisant pirmosios instancijos priimtos nutarties, visi vykdymo veiksmai vis tiek yra sustabdyti. Taigi pirmosios instancijos teismas, prieš vertindamas antstolio veiksmus iš esmės, turėjo svarstyti visas byloje esančias aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga stabdyti nagrinėjamą bylą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti iš naujo spręsti bylos sustabdymo pagrįstumo klausimą.

43. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes jie turėtų būti vertinami tik po kasacinio teismo priimto sprendimo byloje Nr. 3K-3-255-XX/2022. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad tiek pareiškėja, tiek išieškotoja nagrinėjamoje byloje yra pateikusios tik tam tikrų Ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo lapų kopijas ir jų vertimus (el.b., failas 1, l. 67-99; 121-129), todėl iš jų negalima daryti tiesioginės ir neginčijamos išvados, kad šiuo Sprendimu pareiškėjos reikalavimas išieškotojai dėl 1 065 612,06 Eur skolos buvo atmestas ir jokios kitos išieškotojos prievolės pareiškėjai nebuvo pripažintos pagrįstomis.

44. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė