Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-01-11 · Administracinė byla Nr. AS-35-629/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
AS-35-629/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02472-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
UAB "Farmega"
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-35-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02472-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 53.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Farmega“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Farmega“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Farmega“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB „Farmega“, susigrąžinimo, ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė nutraukti bylą, kadangi pareiškėjo skundas buvo priimtas praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą; bylos nenutraukus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nagrinėjamą bylą nutraukė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas argumentavo, jog termino skundui pateikti dėl Įsakymo panaikinimo nepraleido, kadangi šį dokumentą gavo tik 2022 m. balandžio 28 d., kartu su kitais procesiniais dokumentais iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų, kuriuose sprendžiamas klausimas dėl teismo įsakymo išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai nustatė, kad tai, jog pareiškėjas apie priimtą ginčijamą Įsakymą buvo informuotas per „Mano VMI“, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš pareiškėjo pateiktos ekrano nuotraukos („screenshot“) teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 7 d. raštas Nr. (17.17-40) RES-25496 buvo patalpintas pareiškėjo paskyroje „Mano VMI“ 2022 m. vasario 7 d. Iš šios ekrano nuotraukos taip pat matyti, kad šį dokumentą UAB „Veikos seka“ atsakinga darbuotoja pirmą kartą perskaitė 2022 m. vasario 15 d. Bendrovės direktorius pirmą kartą šį dokumentą perskaitė 2022 m. liepos 27 d. Byloje atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad tokiu būdu pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą ginčijamą Įsakymą. Pareiškėjo pateiktame 2022 m. spalio 26 d. rašte, prie kurio pridėta ir anksčiau aptarta ekrano nuotrauka, nurodoma, kad VMI portalo paskyroje pareiškėjo direktorius ginčijamą sprendimą perskaitė 2022 m. liepos 27 d.

Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo šalys pripažįsta, jog 2022 m. vasario 7 d. raštas Nr. (17.17-40) RES-25496, su kuriuo Bendrovės direktorius susipažino 2022 m. liepos 27 d., buvo raštas, informuojantis apie ginčijamą Įsakymą.

Nors pareiškėjo 2022 m. spalio 26 d. rašte dėstoma pozicija (kad direktorius perskaitė patį Įsakymą) ir pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu išsakyta versija (kad VMI portale buvo tik informacija apie priimtą ginčijamą Įsakymą, bet ne pats Įsakymas) nėra tapačios, bet tai, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės, nes pati pareiškėjo atstovė pripažįsta, kad iš „Mano VMI“ patalpinto rašto buvo aišku, kad yra priimtas Įsakymas dėl subsidijos sumos susigrąžinimo.

Dėl šios priežasties teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad apie ginčijamą Įsakymą pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-25496, kuris buvo patalpintas pareiškėjo „Mano VMI“ paskyroje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėją ir UAB „Veiklos seka“ sieja sutartiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Veikos seka“ darbuotojai yra suteiktos pareiškėjo paskyros „Mano VMI“ administravimo teisės, ir kuri yra atsakinga už nuolatinį pareiškėjo paskyroje esančių dokumentų tikrinimą. Šios aplinkybės, teismo teigimu, suponuoja išvadą, kad atsakingos darbuotojos, kuriai buvo pavesta administruoti pareiškėjo paskyrą, susipažinimo su dokumentu diena laikytina diena, kai ir Bendrovei tapo žinoma apie priimtą ginčijamą Įsakymą.

Tai, kad UAB „Veikos seka“ darbuotoja, kuri buvo atsakinga už pareiškėjo paskyros „Mano VMI“ tikrinimą, laiku neperdavė reikšmingos informacijos Bendrovės vadovui, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skaičiuoti ginčijamo Įsakymo apskundimo terminą nuo kitos, nei pirmiau nurodyta, datos, tai taip pat nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės „Mano VMI“ paskyroje esanti informacija nebuvo pakankama sužinoti priimto sprendimo esmę (kad yra reikalaujama grąžinti išmokėtą subsidiją). Priešingai, pareiškėjo 2022 m. spalio 26 d. rašte patvirtinama, kad jis perskaitė ginčijamą sprendimą, o pareiškėjo atstovė taip pat patvirtino, kad iš „Mano VMI“ esančios informacijos buvo aišku, koks sprendimas (grąžinti subsidiją) yra priimtas. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo susipažinimo su ginčijamu Įsakymu diena laikytina diena, kurią UAB „Veikos seka“ darbuotoja pirmą kartą perskaitė „Mano VMI“ patalpintą pranešimą apie ginčijamą Įsakymą, t. y. 2022 m. vasario 15 d. Nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ir šio Įsakymo apskundimo terminas.

Kadangi pareiškėjas į teismą skųsdamas šį Įsakymą kreipėsi 2022 birželio 8 d., laikytina, kad jis yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje nustatytą terminą. Atitinkamai, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pirmosios instancijos teismas nutraukė nagrinėjamąją administracinę bylą.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas Įsakymą gavo tik 2022 m. balandžio 28 d., kartu su kitais procesiniais dokumentais iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų, Įsakymas buvo pateiktas kaip vienas iš priedų. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo šios aplinkybės nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas jos (aplinkybės) tinkamai neįvertino.

Informavimo apie priimtą Įsakymą diena negali būti laikoma įteikimo diena, kadangi tik žinodamas administracinio akto turinį asmuo gali tinkamai įvertinti jam kilusias pasekmes. Nei pareiškėjas, nei jam buhalterines paslaugas teikianti įmonė, neturi teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, nedirba srityje, susijusioje su teisinių paslaugų teikimu. Valstybės institucijos negali tik informuoti apie priimtą aktą. Asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, gali tikėtis, kad jam individualus aktas bus įteiktas, kad jis bus tinkamai su juo supažindintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė nurodė, kad Bendrovei buhalterines paslaugas teikiančios įmonės darbuotoja, o vėliau ir Bendrovės direktorius susipažino su VMI raštu Nr. (17.7-40)RES-25496 ir tai neprieštarauja pareiškėjo pozicijai dėl Įsakymo įteikimo momento. Be to, pareiškėjo „Mano VMI“ paskyrą UAB „Veikos seka“ administruoja tik tiek, kiek tai susiję su buhalterinių paslaugų teikimu. Nei minėta bendrovė, nei jos darbuotoja negali būti laikomi tinkamais subjektais Įsakymo įteikimui ar informavimui apie tokio Įsakymo priėmimą. Be to, VMI kai kuriuos dokumentus siuntė pareiškėjui tiesiogiai ir elektroniniu paštu, tačiau būtent Įsakymas išsiųstas nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes bei pažymi, kad VMI 2022 m. vasario 7 d. per „Mano VMI“ informavo pareiškėją apie Įsakymo priėmimą. Pranešime buvo išdėstytas Įsakymo turinys ir pateikta nuoroda į viešai skelbiamą Įsakymą. Pareiškėjas per nustatytą 14 dienų terminą subsidijos negrąžino, todėl 2022 m. balandžio 1 d. VMI kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydamas priteisti negrąžintą subsidiją iš pareiškėjo. Ši byla neišnagrinėta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas tik posėdžio metu nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad 2022 m. vasario 7 d. VMI pranešimu pareiškėjas nebuvo supažindintas su Įsakymu. Prieš pat teismo posėdį pareiškėjas pateikė ekrano nuotraukas iš VMI paskyros, iš kurių matyti, kad UAB „Veikos seka“ darbuotoja su VMI 2022 m. vasario 7 d. pranešimu susipažino 2022 m. vasario 15 d., jį perskaitė keturis kartus. Tačiau pareiškėjas nepateikė paties dokumento, su kuriuo minėta darbuotoja susipažino ir teismo posėdžio metu nenurodė, kad siųstame dokumente yra pateikta nuoroda į paskelbtą Įsakymą. Taigi, atskirojo skundo teiginiai, kad VMI pranešimu pareiškėjas nebuvo supažindintas su įsakymu, neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjai apie priimtą sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo informuojami per „Mano VMI“, būtent tokiu būdu pareiškėjas ir buvo informuotas. Pareiškėjas turi pareigą tikrinti savo „Mano VMI“ paskyrą, tačiau pats pasirinko savo „Mano VMI“ paskyros administravimo teises suteikti UAB „Veiklos sekai“, todėl laikytina, jog pareiškėjas su Įsakymu buvo supažindintas tada, kai UAB „Veiklos seka“ darbuotoja pirmą kartą perskaitė pareiškėjo „Mano VMI“ paskyroje patalpintą VMI 2022 m. vasario 7 d. raštą Nr. (17.17-40) RES-25496.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria teismas nutraukė nagrinėjimą bylą, kadangi nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2022 m. vasario 2 d. Įsakymą, kuriuo Bendrovei nurodyta grąžinti išmokėtą subsidiją (nuo Covid-19 nukentėjusioms savarankiškoms įmonėms). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Įsakymą gavo tik 2022 m. balandžio 28 d., gavęs procesinius dokumentus iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų, Įsakymas buvo pateiktas kartu su kitais priedais.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2022 m. spalio 26 d. pateikė papildomus įrodymus ir paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į UAB „Veiklos seka“ dėl informacijos suteikimo. Šioje įmonėje buvo atliktas vidinis patikrinimas ir 2022 m. spalio 25 d. surašytas atsakymas pareiškėjui. Atsakymo pateikimas pareiškėjui užtruko dėl to, kad minėtos įmonės direktorė keletui mėnesių buvo išvykusi. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad atsakovui buvo žinomas tikrasis pareiškėjo elektroninio pašto adresas, be to, VMI portalo paskyroje pareiškėjo direktorius ginčijamą sprendimą perskaitė tik 2022 m. liepos 27 d.

Pareiškėjas pridėjo UAB „Veiklos seka“ 2022 m. spalio 25 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog minėta bendrovė nuo 2018 m. pareiškėjui teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Vykdant sutartinius įsipareigojimus UAB „Veiklos seka“ atliko veiksmus, susijusius su pareiškėjo paskyros sukūrimu VMI portale, taip pat UAB „Veiklos seka“ darbuotoja įvedė pareiškėjo kontaktinius duomenis. Atliekant šį veiksmą dėl techninės klaidos buvo nurodytas neteisingas elektroninio pašto adresas, kuriuo pareiškėjas turi būti informuojamas apie VMI paskyroje patalpintus dokumentus. Taip pat UAB „Veiklos seka“ nurodė, kad nuolat tikrina pareiškėjo paskyrą VMI paskyroje. UAB „Veiklos seka“ atsakinga darbuotoja, kuriai suteiktos VMI paskyros administravimo teisės, 2022 m. vasario 15 d. susipažino su VMI siųstu dokumentu, kurio registracijos numeris buvo (17.17-40) RES-25496 2022 m. vasario 7 d., tačiau dėl didelio aptarnaujamų įmonių kiekio ir žmogiškosios klaidos pareiškėjo atstovui informacijos apie VMI pateiktą raštą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad iš „Mano VMI“ patalpinto rašto buvo aišku, kad yra priimtas Įsakymas dėl subsidijos sumos susigrąžinimo, todėl laikytina, kad pareiškėjas apie ginčijamą Įsakymą buvo informuotas 2022 m. vasario 7 d. Teismo manymu, tai, kad su minėtu raštu susipažino įmonės, kuri teikia buhalterines paslaugas pareiškėjui, darbuotoja, nesudaro pagrindo skaičiuoti ginčijamo Įsakymo apskundimo termino nuo kitos datos, tai taip pat nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu vertinimu nesutinka ir, iš esmės, dėsto šiuos argumentus: 1) apskundimo terminas prasidėjo nuo faktiško Įsakymo įteikimo, t. y. 2022 m. balandžio 28 d.; 2) nei pareiškėjas, nei jam buhalterines paslaugas teikianti įmonė neturi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, jų veikla nesusijusi su teisinėmis paslaugomis; 3) negali būti laikoma, kad UAB „Veiklos seka“ darbuotojai susipažinus 2022 m. vasario 7 d. raštu, pareiškėjui tapo žinoma apie Įsakymą. Be to, VMI Įsakymą galėjo atsiųsti pareiškėjui paštu.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Pažymėtina, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Nagrinėjamu atveju aktualus Priemonės „Subsidijos nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24, nustatantis sąlygas, kurias atitinkančios nuo Covid-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos pagal Priemonę „Subsidijos nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas (Tvarkos aprašo 1 p.).

Tvarkos aprašo 50 punkte reglamentuota, kad VMI ir (ar) Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA), nustačiusios, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar netikslią informaciją (duomenis) ir subsidijų paraiškos pateikimo momentu neatitiko Tvarkos aprašo 14, 16–18 ir 20 punktuose nustatytų reikalavimų, arba nustačiusios, kad subsidija panaudota Tvarkos aprašo 25 punkte draudžiamiems mokėjimams, arba gavusios informacijos iš pareiškėjo per „Mano VMI“ dėl skirtos subsidijos atsisakymo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai raštu informuoja Ministeriją. Ekonomikos ir inovacijų ministras ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo informacijos iš VMI ir (ar) LVPA gavimo dienos priima sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per „Mano VMI“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad pareiškėjo informavimas apie priimtą Įsakymą sistemoje „Mano VMI“, atitiko teisės aktų reikalavimus, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinio skundo argumentai aptartu aspektu, be kita ko, kad VMI turėjo pareiškėją informuoti elektroniniu paštu, atmestini.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad nei jis, nei jam buhalterines paslaugas teikianti UAB „Veiklos seka“ neturi teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų ir neteikia teisinių paslaugų, pažymėtina, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021; kt.). Taip pat pažymėtina, kad išsilavinimas, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020). Remiantis anksčiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atmestini pareiškėjo argumentai dėl teisinių žinių stokos.

Teisėjų kolegija, vertindama argumentus dėl to, kad pareiškėjui skundžiamas Įsakymas buvo įteiktas 2022 m. balandžio 28 d., ši data ir turi būti laikytina Įsakymo įteikimo data, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Byloje nustatyta, kad apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjui buvo pranešta 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-25496. Šiame rašte pareiškėjas buvo informuotas, kad Ekonomikos ir inovacijų ministras priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė, kad: 1) Bendrovė per 14 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos privalo grąžinti išmokėtą subsidijos sumą – 1 933,67 Eur Ministerijos sąskaitą; 2) Bendrovė moka pagalbos išmokėjimo dieną Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytų subsidijų išmokėjimo iki jų sugrąžinimo dienos. Palūkanos kasmet perskaičiuojamos pagal perskaičiavimo metu galiojančią normą. Palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms. Palūkanos pervedamos į Ministerijos sąskaitą; 3) Bendrovė moka 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei vėluoja grąžinti šio įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytas lėšas. Rašte taip pat pateiktas interneto adresas (nuoroda), kur galima susipažinti su Įsakymu.

Iš išdėstyto matyti, kad pareiškėjui būtent 2022 m. vasario 7 d. buvo pranešta apie aktą priėmusį asmenį, priėmimo datą, taip pat, iš esmės buvo paaiškintos kilusios teisinės pasekmes, t. y. kad pareiškėjas turi grąžinti jam išmokėtą subsidiją. Be, rašte buvo pateikta nuoroda, kur buvo galima susipažinti su Įsakymu. Todėl, vadovaujantis anksčiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atmestini pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Įsakymo įteikimo pareiškėjui datą. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo vidiniai santykiai su kitomis įmonėmis nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų. Tai, kad pareiškėjo buhalterinę apskaitą vykdė kita bendrovė, nepaneigia pareiškėjo pareigos domėtis jam teisinę įtaką turinčiais viešojo administravimo subjektų sprendimais, ypač įvertinus aplinkybę, kad pats pareiškėjas buvo kreipęsis dėl subsidijos skyrimo. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos nagrinėjimą ir neatnaujindamas termino skundui paduoti, atsižvelgė ne tik į praleisto termino trukmę, bet ir į pareiškėjo nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, lėmusias tokią administracinės bylos procesinę baigtį.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Farmega“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė