- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-2728-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06092-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1259-101/2013 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo vaikams priteisimo, trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais AB „Lesto“ ieškinį dėl skolos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. B. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-03 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dviems vaikams formos ir nuo 2013-01-01 nustatyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą konkrečia pinigų suma, t.y. priteisti iš atsakovo R. B. sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2013-01-01 iki pilnametystės 56 000 Lt pinigų sumą, išlaikymo sumą skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį, dukters L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2013-01-01 iki pilnametystės 75 250 Lt pinigų sumą, išlaikymą sumą skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį, dukters E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2013-01-01 iki pilnametystės priteisti 95 500 Lt pinigų sumą, išlaikymą sumą skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį, išlaikymą pavesti tvarkyti ieškovei uzufrukto teise, visą vaikams priteistą sumą įpareigoti atsakovą sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į vaikų sąskaitas; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 228 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 70 000 Lt kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį, įpareigojant kompensaciją sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą; 4) pripažinti 2 181,39 Lt įsiskolinimą UAB „Lesto“ atsakovo asmenine skola, 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų santuoka nutraukta 2012-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris dalyje paliktas nepakeistas, santuokos metu šalys susilaukė trijų vaikų. Santuokos metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 106 000 Lt vertės, kuriame buvo pastatytas pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), namo vertė pagal Turto vertės nustatymo pažymą Nr.TV2011/10/12-01 yra 228 000 Lt. Namas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šį turtą nutraukiant santuoką ieškovė prašė palikti atsakovui, kadangi jis yra ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, namo rekonstruoti į dvibutį nėra galimybės, padalijus namą lygiomis dalimis, tektų nustatyti servitutą, naudojimosi namu tvarką, atsakovo žemės sklypo naudingas plotas ir vertė sumažėtų. Nurodė, kad ieškovės indėlis į namo statybą mažesnis negu atsakovo, kurio indėlį į namą dengė jo motina D. B.. Pinigai buvo skirti ir žemės sklypo sutvarkymui, ir bendro namo statyboms, kadangi dalį pinigų namo statyboms davė atsakovo motina, ieškovė prašė priteisti jai 1/3 gyvenamojo namo vertės 70 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Visus kilnojamuosius daiktus (skalbimo mašiną „BEKO“ – 500 Lt, medinę dvigulę lovą – 600 Lt, dviaukštę medinę vaikų lovą – 400 Lt, dulkių siurblį „BOSH“ – 200 Lt, šaldiklį „Liebherr“ – 50 Lt vertė, iš viso turto už 1 700 Lt) šalys jau pasidalino, ginčo dėl jų nėra. Vaikams L. B. ir L. B. išlaikymas yra priteistas 2011-01-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2509-235/2011 po 400 Lt kiekvienam iki pilnametystės. Per du metus nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, šiuo metu jis yra 1 000 Lt per mėnesį, taip pat pasikeitė vaikų poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis. Per mėnesį L. B. išlaikymui ieškovė išleidžia 967 Lt (T. 3, b. l. 84), dukters E. B. išlaikymui – 925 Lt (T. 3, b. l. 84). E. B. nelanko darželio, nuo 2013-01-21 ieškovei grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų, vaiką prižiūrėti padeda mergaitės močiutės D. B. ir Z. J.. Nuo 2013-09-01 mergaitė pradės lankyti lopšelį-darželį „Pumpurėlis“, ieškovė planuoja ją ugdyti leisdama šokti liaudies šokius, vaiko išlaikymui teks skirti didesnę sumą negu dabar. E. B. teisė į išlaikymą atsirado nuo gimimo dienos. Per du metus atsakovas tik 1 kartą vaikams skyrė po 100 Lt, 1 728,23 Lt antstolė išieškojo iš atsakovo bedarbio pašalpos. Atsakovas išlaikymo pagal 2011-01-03 teismo sprendimą vaikams L. B. ir L. B. neteikia, taip pat neteikia išlaikymo ir (duomenys neskelbtini) gimusiai E. B.. Ieškovė dirba dvejose darbovietėse (Gamtos tyrimų centras – 1 400 Lt, Žirmūnų gimnazijoje – 1 000 Lt) ir tris vaikus išlaiko viena. Įsiskolinimas už vaikų išlaikymą nuo 2011-02-03 iki 2012-12-01 antstolės kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje siekia 24 911,22 Lt, tačiau išlaikymą vaikams moka ir Vaikų išlaikymo fondas, kuris už L. B. ir L. B. išlaikymą nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. sumokėjo 5 460 Lt, o E. B. nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. – 2 340 Lt. Viso atsakovo įsiskolinimas už vaikų išlaikymą siekia 32 711,22 Lt ir kas mėnesį vis didėja, todėl išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis netenka prasmės ir pažeidžia vaikų interesus. Atsakovas turi turto, kurį galima realizuoti ir gautus pinigus išmokėti kaip išlaikymą vaikams. Didesnę vaikų išlaikymo sumos dalį ieškovė planuoja skirti didesnio buto pirkimui, kadangi šiuo metu gyvena su trimis vaikais 1 kambario bute. Likusius pinigus planuoja skirti vaikų lavinimui, jų papildomam ugdymui. Šalys kartu nebegyvena nuo 2010 m. liepos mėn. 2011-04-14 ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas 2011-04-21 yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartį su AB „Lesto“ ir turi įsiskolinimą už tiektą elektros energiją. Civilinėje byloje Nr. 2-46-566/2013 pagal AB „Lesto“ ieškinį AB „Lesto“ prašė priteisti iš šalių solidariai 2 181,39 Lt skolos. Ši skola yra asmeninė atsakovo prievolė, kadangi atsakovas AB „Lesto“ klientu tapo nuo 2011-04-21. Elektros įvedimas į namą su ieškove nebuvo derintas, tuo metu ieškovė gyveno atskirai nuo atsakovo, todėl ji neturi pareigos mokėti šios skolos. Elektros tiekimo sutartis nebuvo sandoris, būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, nuo 2010 m. liepos mėn. ieškovė neveda su atsakovu bendro ūkio, su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo pab. – Plungėje, vėliau vėl grįžo į Vilnių, todėl elektra nesinaudojo. Nesutiko su AB „Lesto“ reikalavimu, nes buvo prieš elektros įvedimą į namą. Teismo posėdyje ieškovė palaikė patikslintą ieškinį (T. 3, b. l. 4-11, 82-86). Nurodė, kad 70 000 Lt kompensacija susidaro iš 50 000 Lt sumos, kurią ieškovė skyrė namo statybai santuokos metu: iš tėvų gavo apie 17 000 Lt, iš dėdės skolinosi 10 000 Lt, iš kito dėdės – 2 000 Lt, iš tetos – 2 000 Lt, iš draugės R. – 2 000 Lt, iš tėvų – 2 000 Lt. Dar ėmė dvi vartojamąsias paskolas: 6 000 Lt ir 7 000 Lt, dar buvo smuklių skolinimųsi. Kadangi namo vertė išaugo, dar prašo 20 000 Lt. Buvo pirkti blokeliai, plytos, medžiagos stogui, apmokėtas stogdengių darbas, pabaigta mūryti vidinė namo pusė, apmokėta didžioji projektavimo paslaugų dalis, išversta netinkama betoninė tvora, išvežtos šiukšlės, statinio dokumentų rengimas bei įforminimas, maždaug apie 51 000 Lt. Atsakovo mokėtų 600 Lt nurodė negavusi.
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko (T. 3, b. l. 30-37). Nurodė, kad namas pastatytas už atsakovo tėvų lėšas. Prieš santuoką atsakovas turėjo 1 kambario butą Pilaitėje, kurį pardavė ir gautas lėšas naudojo statybinių medžiagų pirkimui. Jo motina padovanojo 40 000 Lt. Atsakovo tėvai padėjo įrenginėti namą, tuo tarpu ieškovė sklype nesilankė, savo butą padovanojo savo tėvams, tame bute gyveno jos sesuo, už atsakovo tėvų pinigus name buvo įvesta elektra. Prašė namo bendrasavininke laikyti atsakovo motiną D. B., o ne ieškovę, palikti turto padalijimo tvarką, nustatytą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimu. Teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė vaikų priežiūrai skirtus pinigus atiduoda savo tėvams, sesers išlaikymui, vaikai prastai maitinami, ieškovė neleidžia jam matytis su vaikais. Išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, nurodė norintis teikti išlaikymą vaikams natūra, nupirkdamas maistą. Nurodė skiriantis vaikams 600 Lt per mėnesį, savaitgaliais vaikai atvažiuoja pas jį. Jeigu namo bendrasavininke bus laikoma ne ieškovė, bet atsakovo motina, atsakovas sutiko prisiimti įsiskolinimą AB „Lesto“. Jeigu ieškovei nuosavybės teise lieka ¼ dalis namo, sutiko sumokėti pusę įsiskolinimo. Sutiko kas mėnesį mokėti nustatytą pinigų sumą vaikams. Jo pajamos 800 Lt, darbo užmokestis pamažu didėja. Nurodė šiuo metu esantis tėvystės atostogose. Gali skirti vaikams 600 Lt.
Liudytoja D. B., atsakovo motina, parodė, kad šalys nuo pirmų dienų nesutarė dėl turto, ieškovė vedė bendrą ūkį su tėvais, o atsakovas su motina investavo į namą. Ieškovės tėvai davė tik 17 000 Lt. Namas buvo statomas atsakovo motinos lėšomis: tvoros pastatymas kainavo 8 000 Lt, žemės – 4 000 Lt, medeliai, elektra įvesta už 6 000 Lt. Nurodė sakiusi ieškovei, kad veda elektrą, asmeniškai sudarė sutartį su AB „Lesto“, sūnus pasirašė, kad sutinka įvesti elektrą. Į namą nurodo investavusi 200 000 Lt, prisidedanti prie šalių vaikų išlaikymo.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (T. 3, b. l. 41-43) nurodė, kad ieškovės pasirinkimas išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti konkrečia suma labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus. Ieškovė su trimis vaikais gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute. Nepilnamečiams būtinos gyvenimo sąlygos mokymuisi ir poilsiui sudarytos. Atsakovas kartu su savo motina gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute, vaikai šiame bute turi žaidimų kambarį, mergaitės apsilankymo metu miega kartu su senele kitame kambaryje. Nepilnamečiai L. B. ir L. B. nurodė, kad tėtis jų beveik niekur nesiveda, nori važiuoti pas tėtį, bet ten greitai pasidaro nuobodu. Teismo posėdyje skyriaus atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad nėra tokios išlaikymo formos kaip natūra. Atsakovas pajamų neturi, turi tik turtą. Nutraukus santuoką svarbu įgyvendinti vaikų teisę į būstą. Vaikai gyvena labai kukliose sąlygose, butas švarus, bet yra įtampa, nes jo plotas mažas. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma padėtų išspręsti šią problemą. Vaikai turės atitinkamą nuosavybės dalį tame bute.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais AB „Lesto“ ieškiniu (sujungta civilinė byla Nr. 2-46-566/2013) prašė priteisti iš ieškovės V. B. ir atsakovo R. B. solidariai 2 181,39 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nurodytas įsiskolinimas susidarė už 2011-05-18 – 2012-04-18 laikotarpiu namui (duomenys neskelbtini) tiektą elektros energiją. Teismo posėdyje nurodė, kad po ieškinio pareiškimo buvo sumokėta 200 Lt, todėl savo ieškinio dalyje dėl 200 Lt atsisako, prašo sumažinti įsiskolinimo sumą 200 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-12 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. 1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2509-235/2011 ir: priteisti iš R. B. sūnaus L. B. išlaikymui konkrečią 56 000 Lt pinigų sumą, priteisti iš R. B. dukters L. B. išlaikymui konkrečią 75 250 Lt pinigų sumą, priteisti iš R. B. dukters E. B. išlaikymui konkrečią 95 500 Lt pinigų sumą; įpareigoti R. B. sumokėti L. B., L. B. ir E. B. priteistas išlaikymo sumas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į vaikų sąskaitas; nepilnamečių L. B., L. B. ir E. B. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise V. B.; 2) padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 228 000 Lt, natūra priteisti jį R. B., o V. B. priteisti iš R. B. 70 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalintino turto dalį. Taip pat teismas nusprendė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Lesto“ ieškinį tenkinti iš dalies, priimti AB „Lesto“ atsisakymą nuo 200 Lt skolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti, priteisti iš R. B. 1 981,39 Lt skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo 2012-06-18 iki skolos visiško sumokėjimo, 3 Lt už nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 72 Lt žyminio mokesčio, 42,35 Lt advokato pagalbai apmokėti AB „Lesto“ naudai, atmesti AB „Lesto“ ieškinį V. B. atžvilgiu. Be to, teismas iš R. B. V. B. naudai priteisė 2 537,25 Lt bylinėjimosi išlaidų
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-11-14 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimą dalyje dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2509-235/2011 pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. B., L. B., E. B. priteisimo iš atsakovo R. B., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sutuoktinių prievolės AB „Lesto“ pobūdžio nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perdavė panaikintoje dalyje civilinę bylą nagrinėti iš naujo (T. 3, b. l. 133-140). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. Ieškovė pateikė įrodymus, kad investavo dalį savo lėšų į gyvenamojo namo statybą, o atsakovas neįrodė, kad gyvenamasis namas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl šis turtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. Atsižvelgdamas į šalių santykius, į tai, kad ieškovė negyvena su atsakovu, namo rekonstravimas į dvibutį reikalautų didelių investicijų, atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, o ieškovė neturi galimybės mokėti jam kompensacijos, teismas atsakovui priteisė visą gyvenamąjį namą, o ieškovei – jos prašomo dydžio, t. y. 70 000 Lt, kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis geranoriškai nemokėjo ir toliau periodinėmis išmokomis išieškoti iš jo nėra sąlygų, todėl tokia situacija pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į išlaikymą ir yra pagrindas keisti išlaikymo formą. Visi trys nepilnamečiai vaikai yra nedidelio amžiaus (8, 5 ir 2 m.), neturi savų pajamų, kito turto, jų gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir jiems šiuo metu reikalinga tinkama gyvenamoji patalpa, nes jie su motina gyvena vieno kambario bute, o gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti (70 % baigtumas) ir nėra įrengtas, nepajungtas prie bendrijos nuosavybės teise valdomų komunikacijų (nuotekų, vandentiekio). Teismas vertino, jog pardavęs dalį turimo turto atsakovas galėtų sumokėti išlaikymą, todėl pagrįsta priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams konkrečia pinigų suma. Kiekvienas iš tėvų turėtų skirti bent po 500 Lt kas mėnesį vaikui. Dėl skolos AB „Lesto“ teismas nustatė, kad ji susidarė pagal be ieškovės sutikimo sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį, elektros energijos tiekimo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais negyveno name (duomenys neskelbtini), todėl negalima laikyti, kad atsakovo sudaryta sutartis buvo būtina išlaikyti šeimos namų ūkį. Tokiu būdu teismas pripažino, kad pagal R. B. ir AB „Lesto“ 2011-04-21 sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį atsiradusi 1 981,39 Lt prievolė yra asmeninė R. B. prievolė (T. 4, b. l. 120-126).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su visu teismo sprendimu ir prašo bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Apeliantas pažymi, kad iš jo šeimos atimamas namas, jis paliekamas be gyvenamojo būsto. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį be jokių svarbių priežasčių. Pagal priešieškinį turėjo būti dalinamas ieškovės 350 000 Lt vertės turtas – vieno kambario butas ir santuokoje nuslėptas 200 000 Lt atlyginimas. Teismas priteisė iš atsakovo 226 750 Lt be jokio pagrindo, tik nurodydamas, kad išlaikymas vaikams paskaičiuotas į priekį, tačiau išlaikymas turi būti mokamas kas mėnesį. Apelianto teigimu, dukrą E. augina jis kartu su savo motina. Namas buvo statomas tenkinti šeimos poreikius. Šiuo metu apeliantas yra tėvystės atostogose. Ieškovė dirba per du darbus, todėl ji neturi galimybės prižiūrėti vaikus. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka būtent ginčo name. Apeliantas prašo sustabdyti šį procesą ir iškelti ieškovei baudžiamąją bylą dėl turto prievartavimo. Apeliantas nurodo, kad vykdo teismo sprendimą ir išlaikymą moka natūra, t. y. perka maistą, įrenginėja vaikams kambarius. Ieškovė siekia pasisavinti atsakovo ir vaikų būstą. Santuokos metu susidariusi skola už elektrą yra solidari. Teismo posėdžiai (ir dėl teisėjos nušalinimo) vyko atsakovui už akių (T. 4, b. l. 137-139).
Atsiliepimas
Ieškovė V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Apeliacinio skundo teiginiai nepatvirtinti jokiais įrodymais. Ginčo name ieškovė ir vaikai negyvena. Vaikai tame name nesilanko dėl netvarkingos, nesaugios aplinkos. Apeliantas neatsidurs gatvėje, kadangi jo motina gyvena viena 4 kambarių bute. Ieškovė pateikė paaiškinimus, kad jokių pajamų neslėpė, o atsakovui nedirbant prisidėjo prie ginčo namo statybos gautomis paskolomis, nes atsakovo motinos pinigų namo statybai neužteko. Ginčo šalims gimė tris vaikai, kuriuos pagrinde išlaikė ieškovė, nors prie išlaikymo taip pat prisidėjo ginčo šalių tėvai. Atsakovas prie šeimos biudžeto prisidėdavo retai, nes retai gaudavo algą (tai patvirtina Sodros pažyma už 2002 – 2011 metus). Išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis nepasiteisino, todėl skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai nuspręsta išlaikymą priteisti konkrečia pinigų suma. Atsakovas nepagrindė teiginių, kad ginčo vienbutį namą galima rekonstruoti į dvibutį, namas stovi ant atsakovo žemės, servitutas nenustatytas. Skola AB „Lesto“ susidarė, kai ieškovė ir vaikai ginčo name negyveno. Atsakovas ardo ginčo namo stogą, neturėdamas tam nei leidimų, nei žinių. Atsakovas klaidiną teismą teigdamas, kad dukrą E. jis prižiūri vienas su savo motina. Ieškovė nurodė, kad dukrą E. padėjo prižiūrėti atsakovo motina, bet ne atsakovas. Atsakovas meluoja teigdamas, kad šiuo metu yra tėvystės atostogose. Namas nėra atsakovo ikisantuokinis turtas, jis pradėtas statyti 2003 m. įregistruotas 2009 m., santuoka įregistruota 2002 m. Bendras turtas turi būti padalintas ir tai nėra turto prievartavimas. Pakeista atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas gali paimti tris vaikus kas antrą savaitgalį su nakvyne tik esant jo motinos sutikimui, taigi vaikai galėtų nakvoti su juo tik atsakovo motinai priklausančiame bute. Kiti atsakovo kaltinimai nesusiję su skundžiamu sprendimu (T. 4, b. l. 165-171).
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo AB „Lesto“ sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimą dalyje, kuria 1 981,39 Lt įsiskolinimas trečiojo asmens naudai buvo priteistas tik iš atsakovo ir priteisti minėtą įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovo ir ieškovės. Nurodo, kad gyvenamasis namas, kuriam trečiasis asmuo tiekė elektros energiją, skolos susidarymo laikotarpiu buvo naudojamas šeimos bendriems poreikiams tenkinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų vien tik atsakovo pareigą sumokėti šį įsiskolinimą. Teismas turėjo pareigą pasiūlyti atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, informuodamas apie galimybę kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo (T. 4, b. l. 178-179).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos.
Apeliantas nurodo, kad nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš naujo buvo išnagrinėta santuokos nutraukimo byla dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. B., L. B., E. B. priteisimo iš atsakovo R. B., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sutuoktinių prievolės AB „Lesto“ pobūdžio nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi tai padaryti įpareigojo Vilniaus apygardos teismas 2012-11-14 nutartimi panaikindamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimą dalyje dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2509-235/2011 pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. B., L. B., E. B. priteisimo iš atsakovo R. B., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sutuoktinių prievolės AB „Lesto“ pobūdžio nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perduodamas panaikintoje dalyje civilinę bylą nagrinėti iš naujo (T 3, b. l. 133-140). Gražindamas dalį bylos nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad priimant 2012-04-17 sprendimą nebuvo pasisakyta dėl gyvenamojo namo padalijimo natūra galimumo ir priimtinumo, neatsižvelgta į sutuoktinių santykių pobūdį ir gebėjimą gyventi kartu bendroje aplinkoje, turto padalijimo natūra būdas neįvertintas per nepilnamečių vaikų interesų apsaugos prizmę, o išlaikymo formos taikymas nemotyvuotas ir neišaiškintas. Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, turėjo pašalinti minėtus apeliacinės instancijos teismo 2012-11-14 nutartimi nustatytus 2012-04-17 sprendimo trūkumus.
Apelianto teigimu, ginčijamu sprendimu iš jo šeimos atimamas namas, jis paliekamas be gyvenamojo būsto. Šie apelianto argumentai yra atmestini, kadangi nepaisant to, jog ginčo namas (esantis (duomenys neskelbtini)) šiai dienai priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau ginčo šalių santuoka buvo nutraukta dar 2012-04-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimu (T. 2, b. l. 244-250), t. y. sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog iki santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo šeima (t. y. sutuoktiniai ir jų trys vaikai) gyveno ginčo name. Priešingai, ieškovė dar 2011-04-14 savo ir trijų vaikų gyvenamąją vietą deklaravo kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) (T. 4, b. l. 18). Ieškovės teigimu, ji niekada negyveno ginčo name, be to, ir pats apeliantas šio teiginio neįrodinėja. Ginčijamu sprendimu visas gyvenamasis namas yra priteisiamas atsakovui natūra, tačiau su tikslu jį realizuoti ir išmokėti vaikams priteistą išlaikymą. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad be ginčo namo, apeliantui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal VĮ Registrų centro duomenis apelianto motinai D. B. priklauso du butai Vilniuje, teismo posėdžio metu D. B. paliudijimo, jog 3,5 metų visiškai išlaikė sūnų (T. 4, b. l. 63), o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-02-01 išvadoje nurodyta, kad atsakovas kartu su savo motina gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute (T. 4, b. l. 41). Tokiu būdu darytina išvada, kad pardavus ginčo namą, apeliantas neliks be gyvenamosios vietos.
Kitas apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį be jokių svarbių priežasčių, o pagal priešieškinį turėjo būti dalinamas ieškovės 350 000 Lt vertės turtas – vieno kambario butas ir santuokoje nuslėptas 200 000 Lt atlyginimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teisėjos rezoliucija ant gauto dokumento buvo atsisakyta priimti priešieškinį nesant CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų ir pateiktas dokumentas laikytas atsiliepimu į patikslintą ieškinį (T. 4, b. l. 30). Pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, o tokio pobūdžio civilinėse bylose (kai sprendžiami vaikų išlaikymo priteisimo, bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai) atsakovas (šiuo atveju apeliantas) savo poziciją (reikalavimus) dėl to, kaip turi būti padalintas bendras sutuoktinių turtas ar priteistas išlaikymas vaikams, gali apginti pateikdamas atsiliepimą (priešieškinio reikšti nereikia). Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, jog į bendro dalintino sutuoktinių turto balansą turėtų būti įtrauktas 350 000 Lt vertės turtas – vieno kambario butas ir santuokoje nuslėptas 200 000 Lt atlyginimas (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nepriimti apelianto priešieškinio, o apeliantas neįrodė, jog be ginčo namo šioje byloje turi būti dalinamas ir kitas turtas.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 226 750 Lt be jokio pagrindo, tik nurodydamas, kad išlaikymas vaikams paskaičiuotas į priekį, tačiau išlaikymas turi būti mokamas kas mėnesį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą“. Taigi įstatymas leidžia teismui, visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybės, nuspręsti, kokia išlaikymo forma yra geriausia vaikams, kurių interesai turi būti ginami prioriteto tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nuspręsdamas iš apelianto išlaikymą trims vaikams priteisti konkrečiomis pinigų sumomis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išlaikymo vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis apeliantas neteikia. Tai patvirtina antstolės pažyma (T. 4, b. l. 14), be to, ir pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaikymą vaikams teikia natūra (perka maistą, įrenginėja kambarius). Nei CK 3.196 straipsnis, nei kitos CK 3 knygos nuostatos nenumato galimybės priteisti išlaikymą natūra (maisto ar kitomis prekėmis, paslaugomis, darbais), kadangi tokiu būdu nėra užtikrinama nuolatinė vaiko interesų apsauga ir tenkinimas būtiniausių poreikių, kuriais privalo rūpintis abu tėvai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis apeliantas nuo 2013-03-06 nedirba, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog jis yra tėvystės atostogose. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas neturi pastovių pajamų iš darbinės veiklos, tačiau priteisus ginčo namą natūra apeliantui, jam priklausytų didelės vertės nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas ir ginčo gyvenamasis namas, kurių bendra vertė pagal UAB „Rezultatas“ 2011-10-17 atliktą įvertinimą siekė 334 000 Lt sumą. Realizavus (pardavus) šį turtą, apeliantas turės realias galimybes sumokėti ginčijamu sprendimu vaikams priteistą išlaikymą. Nors apeliantas teigia, kad dukrą E. augina jis kartu su savo motina, o ginčo namas buvo statomas tenkinti šeimos poreikius, tačiau visų trijų vaikų (ir E.) gyvenamoji vieta dar 2012-04-17 sprendimu buvo nustatyta su ieškove. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-6897-96/2013, buvo pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. 2013-04-18 sprendime konstatuota, kad „<...> namas nebaigtas statyti, jo baigtumas 70 procentų. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 38-43) matyti, kad vaikų buvimas vis dar nebaigtame statyti name yra nesaugus ir tėvui būtų sunku vienam užtikrinti jų saugumą šiame name. Tad kol namas nėra baigtas statyti vaikai jame būti vieni su atsakovu negali. O tai reiškia, kad atsakovas vaikus su nakvyne gali paimti tik į butą ir tik sutinkant buto savininkei, jo motinai <...>“ (T. 4, b. l. 173). Minėti teiginiai paneigia ir tą apeliacinio skundo argumentą, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka būtent ginčo name.
Apelianto prašymas sustabdyti šį procesą ir iškelti ieškovei baudžiamąją bylą dėl turto prievartavimo negali būti reiškiamas apeliaciniame skunde, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog prie ginčo namo statybos ji prisidėjo ne daugiau nei 1/3 dalimi, todėl skundžiamu sprendimu ieškovei teisėtai ir pagrįstai buvo priteista jos prašoma 70 000 Lt (t. y. 1/3 nuo 228 000 Lt yra 76 000 Lt) kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę dalintino turto dalį.
Skundžiamu sprendimu pagrįstai nuspręsta trečiajam asmeniui AB „Lesto“ 1 981,39 Lt skolą priteisti ne solidariai iš ieškovės ir atsakovo, o vien tik iš atsakovo. Kaip minėta, ieškovė dar 2011-04-14 savo ir trijų vaikų gyvenamąją vietą deklaravo adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ieškovė į teismą kreipėsi irgi 2011-04-14 (T. 2, b. l. 1). Apeliantas su trečiuoju asmeniu AB „Lesto“ elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (objektui adresu (duomenys neskelbtini)) pasirašė tik 2011-04-21 (T. 3, b. l. 14-18). AB „Lesto“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog įsiskolinimas už elektrą susidarė per 2011-05-18 – 2012-04-18 laikotarpį (T. 4, b. l. 113). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skola AB „Lesto“ susidarė pagal be ieškovės sutikimo sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį, elektros energijos tiekimo metu ieškovei su nepilnamečiais vaikais negyvenant name (duomenys neskelbtini), todėl negalima laikyti, kad atsakovo sudaryta sutartis buvo būtina išlaikyti šeimos namų ūkį.
Nors apeliantas teigia, kad teismo posėdžiai (ir dėl teisėjos nušalinimo) vyko atsakovui už akių, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas dalyvavo 2013-02-26, 2013-03-22, 2013-04-12 teismo posėdžiuose (T. 4, b. l. 59, 110), o klausimas dėl teisėjos Aldonės Biekšienės nušalinimo pagal apelianto prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės, kaip ir reikalauja CPK 69 straipsnis, buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka (T. 4, b. l. 118, 119).
Trečiasis asmuo AB „Lesto“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasiūlyti atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, informuodamas apie galimybę kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dar 2011-11-03 Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (kuris galiojo iki 2012-11-03) atsakovui R. B. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą (T. 2, b. l. 189-190), tačiau 2012-03-27 atsakovas kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu grąžinti dokumentus (T. 3, b. l. 108) o 2012-03-28, 2012-04-17 teismo posėdžiuose (t. y. iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-17 sprendimo priėmimo) bei 2013-02-01, 2013-02-26, 2013-03-22, 2013-04-12 teismo posėdžiuose (t. y. iki skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimo priėmimo) atsakovas dalyvavo vienas, be atstovo (T. 2, b. l. 235; T.4, b. l. 49, 59, 110). Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantui buvo žinoma apie galimybę pasinaudoti antrine teisine pagalba ir tokia pagalba jis naudojosi nuo 2011-11-03 iki 2012-11-03.
Kadangi dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. y. 2 502 Lt) mokėjimas atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (T. 4, b. l. 149), todėl atmetus apeliacinį skundą, atsakovas įpareigotinas primokėti 2 502 Lt žyminio mokesčio.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti atsakovą R. B. į valstybės biudžetą primokėti 2 508 Lt (du tūkstančius penkis šimtus aštuonis litus) žyminio mokesčio.