Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-188-544/2017

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07819-2016-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2015 dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo pagal pareiškėjo P. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenis – AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstoliams V. Ž., M. A., V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas P. Š. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad 2001 m. balandžio 13 d. įregistravo ūkį ir vykdė žemės ūkio veiklą. Tačiau pastaruoju metu negali vykdyti įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus minimaliausias mėnesines algas. Nėra nustatytų faktų, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų tapęs nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų neprivalomų sudaryti sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka būtų laikomi nesąžiningais, ir dėl to pareiškėjas būtų tapęs nemokus. Paaiškino, jog neturi žalingų įpročių, nebuvo baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, jo atžvilgiu nebuvo pradėtų fizinio asmens bankroto procesų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti ūkininkui P. Š. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinti 50 EUR lėšų sumą, kuria bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos bei išsprendė kitus su tolesniu bankroto procesu susijusius klausimus.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų, o atsisakymas kelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis neužtikrintų galimybės ir neleistų jam įvykdyti pradelstus kreditorinius įsipareigojimus. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas bankroto administratorius M. T. yra advokatas, dirbantis (duomenys neskelbtini), kuri atstovauja didžiausio pareiškėjo kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo P. Š. siūloma bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kokių nors sąsajų su pareiškėju. Todėl teismas padarė išvadą, kad, nors bankroto administratorius vykdo procedūras laikantis įstatymo reikalavimų, tačiau, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimo bankroto administratoriaus šališkumo, bankroto administratoriumi skirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrimo pareiškėjo P. Š. bankroto administratore ir jo bankroto administratoriumi paskirti M. T..Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą vadovaudamasis visiškai nepagrįstomis abejonėmis, kurios negali būti laikomos objektyviai pagrįstu bankroto administratoriaus parinkimo kriterijumi. M. T. kandidatūra buvo pasiūloma ne kaip advokato, o kaip bankroto administratoriaus. Šios dvi veikos yra skirtingos ir savarankiškos, o M. T., kaip bankroto administratorius, nėra jokiais teisiniais santykiais susijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, minėtas asmuo ir kaip advokatas nėra ir nebuvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jai neatstovavo. Vien tai, kad M. T. yra advokatų (duomenys neskelbtini) advokatas, nesudaro pagrindo abejoti jo, kaip bankroto administratoriaus, nešališkumu. Negana to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip konkrečiai galėtų pasireikšti siūlomo bankroto administratoriaus M. T. šališkumas bankroto procese, bei nenurodė, kokiais konkrečiais kriterijais vadovaudamasis jis atmeta šią kandidatūrą. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1079-260/2014, yra nurodęs, jog aplinkybė, kad apeliantės atstovė advokatė bei siūlomas bankroto administratorius yra įsikūrę tuo pačiu adresu, nepatvirtina bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi.Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju jos siūlomo bankroto administratoriaus reikalaujama administravimo išlaidų suma mažesnė, jis gali geriau užtikrinti tikslo pasiekimą, juo labiau, kad ji yra didžiausią finansinį reikalavimą turinti pareiškėjo kreditorė.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą pareiškėjas P. Š. prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes diskrecijos teisė spręsti dėl bankroto administratoriaus kandidatūros yra suteikta teismui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas bankroto administratorius, kuris yra ir advokatas, gali būti suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, kadangi yra rengęs bei pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai teisminiuose ginčuose atstovauja advokatų kontora J(duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), procesinius dokumentus, yra šios advokatų kontoros steigėjas, partneris ir advokatų profesinės bendrijos narys, dėl ko iš advokatų kontoros veiklos gauna pajamas. Be to, suinteresuotą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą sieja ilgalaikiai, glaudūs, bendri ryšiai ne tik teisinių paslaugų sutarties pagrindu, bet ir kitais pagrindais. Iš viešoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė L. M. dalyvavo/ dalyvauja (duomenys neskelbtini) rengiamose „apskritojo stalo diskusijose“, o advokatų kontoros įkainiai net už techninį darbą yra labai dideli, jeigu juos lyginti su siūlomo skirti bankroto administratoriumi M. T. pateiktu administravimo išlaidų dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Apeliacijos dalykas yra skundžiamosios nutarties dalies, kuria ūkininko P. Š. bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl dėl kitos skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakoma. FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalys) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus ir argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).Kartu atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ 11 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administratoriumi negali būti paskirti: 1) fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; 2) fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK 3.135 straipsnyje; 3) asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti CK 3.136 straipsnyje; 4) fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; 5) asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad abi siūlytos bankroto administratorių kandidatūros atitinka privalomuosius reikalavimus – abu administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sutinka teikti pareiškėjo bankroto administravimo paslaugas.Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlytas bankroto administratorius M. T. yra advokatų (duomenys neskelbtini) dalyvis ir narys (3 t., 39 – 41 b. l.). Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad M. T. nuo 2011 metų yra (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros partneris bei advokatas ((duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra viena didžiausių pareiškėjo P. Š. kreditorių, interesus tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kitose civilinėse bylose, dalies kurių šalimi yra ir pareiškėjas, (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys) atstovauja (duomenys neskelbtini), iš kurios vykdomos veikos advokatas M. T. taip pat gauna pajamas ir kitokią naudą, taip pat jis yra rengęs procesinius dokumentus civilinėse bylose, kurių šalimi buvo kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pareiškėjas ir/ar jo sūnus (2 t., 156 – 167 b. l.). Nagrinėjamoje byloje esantis 2016 m. lapkričio 16 d. išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties patvirtina, kad tarp advokatų (duomenys neskelbtini) kaip juridinio asmens ir kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2008 m. spalio 1 dieną buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuria susitarta, kad bet kuris kontoros advokatas gali atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus bylose bei konsultuoti visais teisės klausimais (2 t., 85 b. l.). Pažymėtina ir tai, jog tiek nagrinėjamoje, tiek kitose civilinėse bylose, kurių šalimi yra pareiškėjas, esantys duomenys leidžia vertinti, kad jo ir apeliantės interesai ir pozicijos yra priešingi (atsiliepimu į P. Š. pareiškimą apeliantė prieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo, tarp šalių vyko eilė teisminių procesų dėl nuostolių atlyginimo, atleidimo nuo prievolės įvykdymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir pan. (2 t., 2 – 9, 10 – 80 b. l.). Visos šios virš išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti atskirojo skundo argumentą, jog bankroto administratoriumi siūlomas M. T. niekaip nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“.Šios aplinkybės, atsižvelgiant į virš išdėstytas teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, o taip pat į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo siūlyta ir pirmosios instancijos teismo bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų kokių nors sąsajų su pareiškėju ar būtų pagrindas dėl kokių nors kitų aplinkybių abejoti jos nešališkumu, leidžia pagrįstai vertinti, kad bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kandidatūra, priešingai nei apeliantės siūlomo kandidato, nekelia abejonių dėl savo kompetencijos, nešališkumo, nesuinteresuotumo bylos baigtimi ir gebėjo tinkamai atlikti bankroto administratorės pareigas (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis). Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), o ne Kauno apygardos teismas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, finansinio reikalavo dydis besąlygiškai negali paneigti įstatyme teismui suteiktos administratoriaus skyrimo diskrecijos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Todėl atskirojo skundo argumentas, jog bankroto administratoriumi turėjo būti paskirtas M. T. vien todėl, kad jo kandidatūrą siūlė didžiausias bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors skundžiama nutartimi paskirta bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir bankroto administratorius M. T., bankroto administravimo veiklą vykdo nuo 2011 metų, o jų abiejų veiklos buveinės yra Vilniuje, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, todėl turi didesnes galimybes vykdyti tinkamą ir operatyvų bankroto proceso administravimą. Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje pateikiamus duomenis, minėta bendrovė turi didelę veiklos patirtį, yra baigusi vykdyti 108 bankroto procedūras. Šie faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo nei atmesti bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kandidatūrą, nei spręsti, jog kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas bankroto administratorius turi akivaizdų pranašumą prieš paskirtąją bankroto administratorę. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas pareiškėjo pasiūlytą bankroto administratorių, iš esmės būtų netinkamai įgyvendinęs savo diskrecijos teisę.Virš išdėstytų išvadų nepaneigia ir aplinkybė, jog kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyto bankroto administratoriaus nurodytos administravimo išlaidos yra mažesnės. Kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą, bankroto administravimo išlaidų skirtumas nėra toks esminis ir reikšmingas (7 Eur), kad būtų lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, esant objektyviam pagrindui, kreditoriai bankroto bylos nagrinėjimo metu turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (FABĮ 14 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančio asmens administratorių, peržiūrint ją apeliacine tvarka, turėtų būti keičiama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nustatyta nėra, jų nenurodė ir apeliantė. Taigi nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumu ir ją keisti.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar ją keisti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.