Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1029-855/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-07Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-07-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
e2S-1029-855/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00952-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Trečiasis asmuo
UAB „Vilbeksa“
Kategorijos
  • 3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1029-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00952-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.8.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota įmokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimui užtikrinti, civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams antstolei Daivai Milevičienei, UAB „Callida“, T. O. (T. O.), trečiasis asmuo – UAB „Vilbeksa“, dėl teisių perleidimo sutarties ir turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia 2021 m. lapkričio 12 d. Teisių perleidimo sutartį Nr. 2021/11/12, panaikinti 2021 m. lapkričio 15 d. antstolės Daivos Milevičienės Turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei E. M. nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais apribojimais; priteisti iš antstolės Daivos Milevičienės 1 765,40 Eur atsakovo T. O. naudai, priteisti iš ieškovės E. M. 35 734,60 Eur atsakovo T. O. naudai.

Atsiliepimas

2. Atsakovas T. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsiliepime į ieškinį prašė įpareigoti ieškovę sumokėti 3 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Prašymą dėl užstato sumokėjimo grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra visiškai nemoki. Jos banko sąskaitos arešto dydis yra minus 143 520 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tuo pripažindama, kad ji nepajėgi ir negali įvykdyti bei padengti savo skolinių įsipareigojimų. Todėl išieškojimo procesas iš ieškovės iš esmės yra neįmanomas.

2.2. Bylinėdamasi ieškovė turi tikslą kuo ilgiau nemokamai ir nesąžiningai gyventi svetimame, jai nepriklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), nes yra įsitikinusi, kad neteks atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje – išieškoti nėra iš ko, ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovė, siekdama kuo ilgiau neatlygintinai naudotis svetimu turtu, iš esmės siekia nepagrįstai praturtėti nuomos mokesčio dydžio įmoka bei nesumokėti bylinėjimosi išlaidų, nes akivaizdžiai tikisi, kad bankroto byloje jos skoliniai įsipareigojimai sumažės. Ieškovei bylinėtis labai apsimoka finansine prasme, nes niekas nekainuoja, teismas ją atleidžia nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau advokato paslaugoms apmokėti pinigų ieškovė stebuklingu būdu suranda. Akivaizdu, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir bylinėjasi vien tam, kad bylinėtųsi, nes tai jai apsimoka.

2.3. Preliminarus užstato dydis yra 3 500 Eur: 1 500 Eur atsakovas jau yra sumokėjęs, už atstovavimą teismo posėdžiuose atsakovas yra sutaręs 150 Eur honorarą už kiekvieną teismo posėdį, atstovavimas apeliacinės instancijos teisme preliminariai kainuotų apie 2 000 Eur. Į nurodytą sumą dar neįskaičiuotos tikėtinos išlaidos, jei teismas nuspręstų bylai rengtis parengiamųjų procesinių dokumentų būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovo T. O. prašymą tenkino iš dalies – įpareigojo ieškovę E. M. per 10 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur užstatą galimų atsakovo T. O. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

3. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis apie bylas, iškeltas ieškovės E. M. iniciatyva, bei šių bylų baigtį, t. y. atmestus reikalavimus (ieškinius, skundus, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo), sprendė, kad nagrinėjamu atveju galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti E. M. suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimybę, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus motyvus (ieškovė, reikšdama ieškinį dėl teisių perleidimo sutarties ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu ieškovė siekia kuo ilgiau nemokamai ir nesąžiningai gyventi svetimame, jai nepriklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes yra įsitikinusi, kad neteks atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, kadangi išieškoti nėra iš ko), ieškovės turtinę padėtį (ieškovei yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje nustatyta, kad ieškovės įsiskolinimas viršija 80 000 Eur), ieškovės procesinį elgesį kitose bylose, sprendė, kad užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimas nepažeis ieškovės teisių ir teisėtų interesų bei užtikrins šalių lygiateisiškumo, objektyvumo, protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principus.

5. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme, sprendė, jog atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovei nustatė 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties kopijos įteikimo, sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) E. M. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi, prašė ją panaikinti kaip nepagrįstą ir atsakovo T. O. prašymą dėl užstato sumokėjimo atmesti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo, todėl neturėjo būti taikytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalyje numatytos priemonės. Ieškovės veiksmų vertinimas kaip piktnaudžiavimas yra neteisėtas ir aiškiai paneigia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisinės ginybos. Tuo tarpu teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismo nurodomi ieškovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad ieškovės finansinė padėtis nėra gera, neturi užkirsti kelio pažeistų teisių gynybai teisėtu teisminiu būdu.

7.2. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl savo pažeistų teisių, ne piktnaudžiauja teise, o įgyvendina konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kuri negali būti apribojama. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 10 dienų terminą sumokėti 2 000 Eur užstatą, tokią ieškovės teisę apribojo. Ieškovei reikalingas ilgesnis terminas, juolab, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jokios sumos bylinėjimosi išlaidų netektų mokėti.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Teismas nutartyje visiškai deklaratyviai nurodė, kad ieškovė negalės susimokėti bylinėjimosi išlaidų atsakovui, tokia teismo išvada nėra pagrįsta. Nors ieškovei ir iškelta fizinio asmens bankroto byla, tačiau bus parengtas mokumo atkūrimo planas ir atsakovas, tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas ir ieškovė neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, galės tapti ieškovės kreditoriumi. Be to, ieškovė pagrindė, kad turi kito nekilnojamojo turto – kito buto dalį Vilniuje, kuris bus realizuotas ir iš šių lėšų bus atsiskaitoma su kreditoriais. Taigi, tiek ieškovės piktnaudžiavimas, tiek konstatavimas, kad ji neatlygins atsakovui bylinėjimosi išlaidų, jeigu jos bus priteistos, yra tik spėjimas, kuris nepagrįstas objektyviais duomenimis bei kartu užkertantis kelią ieškovei šiuo metu ginti savo pažeistas teises, nelaukiant, kada bus realizuotas visas jai priklausantis turtas ir gautos lėšos.

Atsiliepimas

7. Atsakovas T. O. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovės nuolatinis bylinėjimasis iš esmės panašiais klausimais ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiek kreditoriams, tiek tretiesiems asmenims padarė ženklią žalą, jie patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių ieškovė neatlygino. Ieškovės ieškinių rezultate patenkinti reikalavimai sudarė tik 1 procentą nuo skolos trečiajam asmeniui sumos, kai tuo tarpu taikytos laikinosios priemonės ir vykdymo proceso sustabdymai visą vykdymo procesą sustabdė pilnai, nors akivaizdu, kad tokiam sustabdymui nebuvo pagrindo. Visus 5 metus ieškovei nuo 21 730,26 Eur sumos buvo skaičiuojamos 24 precentų dydžio metinės palūkanos, t. y. skola tik didėjo, o ieškovė nesirūpino, kaip atsiskaityti su kreditoriais, o bylinėjosi. Be to, kiekvienoje byloje ieškovė teikė prašymus atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes neturi tam pakankamai lėšų. Iš viso ieškovės vardu užvestos net 53 vykdomosios bylos. Vertinant šiuos argumentus, laikytina, kad yra pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu ieškovė siekia ir toliau nemokamai naudotis svetimu turtu, nes jai niekas nekainuoja – nei gyvenimas svetimame turte, nei žyminis mokestis, nei kitų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

8.2. Ieškovės inicijuotų teisminių procesų kiekis pagrįstai leidžia konstatuoti ieškovę piktnaudžiaujant teise – ieškovė ne tik reiškia nepagrįstus ieškinius, bet ir nesąžiningai naudojasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, prašydama juos taikyti daug didesniu mastu, nei reikalinga. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, ieškovė net neslepia, kad ieškinio atmetimo atveju net neketina atsakovams atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir siūlo jas išieškoti įstojant į bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 2 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Tokiu būdu teismas užkerta keli1 ieškovės piktnaudžiavimui neatlyginti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

8. Atsakovė antstolė Daiva Milevičienė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovės iniciatyva nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. spalio 28 d. buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/01316, dėl ko turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo surašytas tik 2021 m. lapkričio 15 d., nors turto varžytinės įvyko dar 2016 metais. Taip nuo 2016 m. liepos mėn. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pateikta 11 ieškovės skundų dėl antstolės veiksmų, kurie buvo atmesti arba atsisakyta juos priimti. Tarp šių skundų ieškovė ginčijo antstolės 2021 m. lapkričio 15 d. patvarkymą dėl turtinių teisių į suvaržytą turtą perleidimo ir turto pardavimo iš varžytinių aktą. Šis skundas dėl antstolio veiksmų 2021 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas. Šioje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Taigi, dalis šio ieškinio reikalavimo, susijusi su teisių perleidimo sutartimi, tiek su turto pardavimo iš varžytinių aktu, yra tapati civilinėje byloje Nr. 2YT-37710-964/2021 nagrinėtam reikalavimui. Esant išdėstytam, mano, jog teismas išsamiai ištyrė rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamoje nutartyje teisingai sprendė, kad užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimas nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo reikalavimas ir ieškovė įpareigota per 10 dienų įmokėti 2 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 1.137 straipsnio 3 dalis).

13. Taigi, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tokiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant kitus bylos dalyvius nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant teisminio proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

14. CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018 ir kt.). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba esant duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).

15. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iš esmės grindė ieškovės bylinėjimosi teismuose mastu, t. y. ieškovės iniciatyva iškeltų bylų skaičiumi, iškėlimo pagrindais (reiškiamais reikalavimais) bei šių bylų baigtimi, ir sprendė, kad yra pagrindas įžvelgti galimybę ieškovei piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovės nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo inicijuoti net 8 teismo procesai ginčo teisenos tvarka, teikta net 11 skundų dėl antstolių veiksmų, taip pat teikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, kurie visi iš esmės pasibaigę nepalankia ieškovei procesine baigtimi (atmesti ar apskritai nenagrinėti iš esmės, tame tarpe ir dėl nesumokėto žyminio mokesčio). Pažymėtina, kad visi šie teismo procesai buvo vienaip ar kitai susiję ir su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu bei klausimu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį nukreiptas priverstinis išieškojimas, bei tokio išieškojimo sustabdymo, taip pat ir nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama išvengti išieškojimo nukreipimo į ginčo butą, ir taip toliau stabdyti nuo 2016 metų vis dėl ieškovės inicijuotų teismo procesų nebejudantį / lėtai judantį išieškojimo procesą.

18. Visos šios aplinkybės, taip pat ir atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovės piktnaudžiavimas pasireiškia ne tik nepagrįstų ieškinių, skundų ir prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškimais, tačiau ir piktybišku ankstesnių priteistų bylinėjimosi išlaidų neapmokėjimu jas patyrusioms šalims, kurių apeliantė atskirajame skunde nekvestionavo - pakankamos spręsti apie tikėtiną ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje.

19. Sprendžiant dėl antros sąlygos - procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų, - esant kuriai atsiranda pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalies normą, egzistavimo, pažymėtina, kad negalima nevertinti fakto, kad ieškovei yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje nustatyta, kad E. M. pradelsti kreditorini įsiskolinimai viršija 80 000 Eur, dėl ko teismas sprendė, kad E. M. nėra pajėgi per protingą terminą įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir yra nemoki Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme. Taip pat pažymėtina, kad E. M. atžvilgiu yra užvesto 53 vykdomosios bylos, o nagrinėjamoje byloje yra atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti apie egzistuojančią realią ir pagrįstą grėsmę, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos procese ieškovei nepalankaus sprendimo atveju gali būti neatlygintos.

20. Be to, sutiktina su atsakovų atsiliepime nurodytu argumentu, jog pati apeliantė nurodo, kad ieškinio atmetimo atveju ji neketina atsakovams atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir siūlo tikėtis jų išieškojimo įstojant jiems, kaip kreditoriams, į ieškovei E. M. iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje tvirtintiną kreditorių sąrašą.

21. Pažymėtina, kad dėl pačios paskirtos užstato sumos - 2 000 Eur – apeliantė prieštaravimų nereiškė, o nustatytas terminas užstatui sumokėti (10 dienų) laikytinas pakankamu ir optimaliu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad esant objektyvioms ir pateisinančioms priežastims, ieškovė gali teikti pirmosios instancijos teismui prašymą šį terminą pratęsti CPK 77 straipsnio tvarka.

22. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmuose galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimybę, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti priteistų bylinėjimosi išlaidų, o užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimas nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų bei užtikrina šalių procesinių interesų pusiausvyrą, ygiateisiškumo, objektyvumo, protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principus.

Dėl bylos baigties

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl įpareigojimo ieškovę sumokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimui užtikrinti, tinkamai įvertino prašymui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

27. Taigi, kadangi įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) E. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko