Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-28 · Byla Nr. 2KT-62/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
2KT-62/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
T. M.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-62/2013Procesinio sprendimo kategorija: 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo T. M. pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo T. M. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo visų teisėjų ir Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir nepilnamečio vaiko M. M. S. (M. M. S.) gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas dvejus metus nesugeba pradėti iš esmės nagrinėti bylą ir imtis priemonių, kad būtų užtikrintas įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymas, apsaugoti teisėti gyvybiniai mažamečio vaiko ir jo tėvo interesai ir gerovė. Dėl abiejų teismų nekompetencijos ir šališkumo nuolat pažeidinėjami procesiniai terminai, tyčia vilkinamas ieškinio dėl vaiko sugrąžinimo priėmimo klausimas. Abu teismai ne kartą rėmėsi Lietuvoje negaliojančiais ir viešąją tvarką pažeidžiančiais užsienio (Kanados) teismo įsakymais, kurie pažeidžia vaiko ir žmogaus teises, daug kartų buvo naikinamos neteisėtos pirmosios ir antrosios instancijos teismo nutartys. Abu teismai iš esmės toleravo ilgą neteisės situaciją ir nuolatinį Konstitucijos pažeidinėjimą, nes ieškovo ir jo sūnaus teisė į teismo nutarties vykdymą ir šeimos gyvenimo apsaugą nebuvo niekaip ginama, o pagrobto vaiko tėvas buvo vaikomas iš vieno teismo į kitą, abiem teismams vengiant imtis realių priemonių ir spręsti pagrobto vaiko sugrąžinimo tėvui klausimą. Dėl patirtos diskriminacijos ir daugybės neteisėtų sprendimų ieškovas nepasitiki šiais teismais ir reiškia jiems nušalinimą. Pareiškėjas taip pat prašo bylos nagrinėjimą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui, nes nušalinus Vilniaus apygardos teismą, kuriam teismingos tarptautinio vaikų grobimo bylos, ši byla tampa teisminga Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).

Nagrinėjamu atveju iš prašymo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas T. M. nepasitiki Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjais dėl to, kad šie teismai yra priėmę pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Kadangi pareiškėjas prašo nušalinti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismą, bet ir Vilniaus apygardos teismą, daroma išvada, kad pareiškėjas pageidauja, kad ši byla būtų perduota kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, aukštesnės pakopos teismo ar visų to aukštesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Vien aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teisme, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tokį procesinį sprendimą priėmusio teismo visi teisėjai yra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Taigi, dėl bylą nagrinėjančio teismo teisėjų priimtų pareiškėjui nepalankių procesinių sprendimų nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus ir visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nėra pagrindo.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, Vilniaus apygardos teismo teisėjai ir, juo labiau, visi Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.

Pareiškėjo reikalavimas perduoti bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui tuo pagrindu, kad bylos dėl tarptautinio vaikų grobimo teismingos Vilniaus apygardos teismui, o nušalinus šį teismą, byla tampa teisminga Lietuvos apeliaciniam teismui yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja civilinių bylų, pirmąja instancija nagrinėtinų apygardos teisme (CPK 27 str., 28 str., 301 str. 4 d.). Be to, ši byla Nr. N2-5298-131/2013 yra santuokos nutraukimo byla, kurią pirmąja instancija pagal įstatymą gali nagrinėti tik apylinkės teismas (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 381 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, kad nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo visus teisėjus nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo.

Pareiškėjui primintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti T. M. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo visų teisėjų ir Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas