- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2VP-26231-1099/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01783-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Altamita“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Statun“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) mažosios bendrijos „Statun“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Altamita“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Statun“ dėl skolos priteisimo, taip pat pagal atsakovės mažosios bendrijos „Statun“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Altamita“ dėl nuostolių ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Altamita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Statun“ 8 798,10 Eur skolą, 200,37 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 11,75 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė MB „Statun“ pateiktame priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 3 500 Eur nuostolių atlyginimą, 6 715,50 Eur netesybas, 12,5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6035-1099/2024 ieškovės ieškinys tenkintas – ieškovei iš atsakovės priteista 8 798,10 Eur skolos, 200,37 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 11,75 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (8 998,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 898 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės priešieškinis ieškovei dėl nuostolių ir netesybų priteisimo netenkintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2024 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas atsakovės MB „Statun“ prašymas dėl teismo spendimo vykdymo išdėstymo, kuriame atsakovė prašo išdėstyti sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6035-1099/2024 vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodo, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsakovės teigimu, jos finansinė padėtis 2024 m. yra itin prasta – iš 2024 m. birželio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad 2023 m. atsakovės įsipareigojimai sudarė 17 154 Eur, o 2024 m. – 94 687 Eur; taip pat matyti, kad 2023 m. atsakovės pelnas buvo 84 875 Eur, o 2024 m. atsakovė patyrė 14 392 Eur nuostolį. Atsakovė teigia, kad ji yra moki, bet finansiškai nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą.
6. Atsakovė aiškina, kad ji visomis priemonėmis siekia išlaikyti savo klientus ir mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams bei toliau aktyviai vykdyti veiklą, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. Taip pat atsakovė pabrėžia, kad jai yra reikalingos apyvartinės lėšos veiklai vykdyti, todėl skubus priverstinis teismo sprendimo vykdymas turėtų atsakovei itin neigiamų finansinių pasekmių, ji būtų priversta atleisti darbuotojus ir galimai net nutraukti veiklą. Pasak atsakovės, teismo priteistos 11 625,90 (8 798,10 Eur skolos + 200,37 Eur delspinigių + 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų + 689,43 Eur metinių procesinių palūkanų + 1 898 Eur bylinėjimosi išlaidų) Eur sumos išdėstymas 12 mėnesių užtikrintų atsakovei galimybę atsiskaityti su ieškove ir vykdyti veiklą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad neturi galimybės pateikti teismui balanso bei pelno ir nuostolių ataskaitos 2024 m. rugsėjo 30 d., reikiami dokumentai pateikiami/gaunami už nurodytą laikotarpį tik 2024 m. spalio mėn. pabaigoje. Pažymi, kad atsakovės finansinė padėtis nėra pasikeitusi ir išlikusi tokia pati sunki, kaip buvo nurodyta ir 2024 m. birželio 30 d. dokumentuose – įmonė neturi pakankamai apyvartinių lėšų atsiskaityti su ieškove; šiuo metu nėra atsiskaičiusi ir su kitais tiekėjais. Aiškina, kad įmonei priklausančios dvi transporto priemonės yra reikalingos atsakovės veikloje, jomis naudojasi įmonės darbuotojai.
8. Ieškovė MB „Altamita“ atsiliepime į atsakovės prašymą su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodo, kad jos finansinė padėtis taip pat yra bloga – ieškovė neturi turto, turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitoms kreditorėms. Ieškovė aiškina, kad jos sąskaitoje yra areštuota 6 545,52 Eur suma skoloms dengti. Akcentuoja, kad tokia situacija susidarė dėl to, jog atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove. Pažymi, kad ieškovės finansinė situacija yra kur kas blogesnė nei atsakovės; ieškovei yra svarbu, jog teismo sprendimas būtų vykdomas operatyviai.
10. Taip pat ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė savo galimai prastą finansinę situaciją įrodinėja dokumentais, parengtais 2024 m. birželio 30 d., kai prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo yra sprendžiamas 2024 m. spalį. Ieškovės nuomone, per 3 mėnesių laikotarpį atsakovės finansinė padėtis galėjo iš esmės pasikeisti. Taip pat ieškovė akcentuoja, kad atsakovė vykdo veiklą, iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, jog lėšų suma atsakovės banko sąskaitoje nuolat kinta.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodo, kad atsakovės vadovas ir vienintelis dalininkas moka sau nemažą atlyginimą, todėl atsakovė gali sumažinti vadovui mokamo atlyginimo dydį ir dalį šios sumos nukreipti skoloms dengti. Be to, pasak ieškovės, atsakovė gali parduoti savo turimą turtą – 2 transporto priemones, iš kurių vieną, vertą 11 000 Eur-20 000 Eur, atsakovė įgijo 2024 m. rugsėjo mėn.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
12. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu iš atsakovės ieškovei priteista skola, delspinigiai, skolos išieškojimo išlaidos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki šiol teismo sprendimas yra neįvykdytas (bent iš dalies). Atsakovė negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą motyvuoja tuo, kad ji neturi finansinių galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimą dėl prastos finansinės padėties, todėl prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis).
14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
15. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
16. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė savo prašymą iš esmės grindžia prasta finansine padėtimi. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė pateikė išrašą iš savo banko sąskaitos už 2024 m. rugsėjį, atsakovės darbuotojų darbo užmokesčio lentelę, 2024 m. birželio 30 d. atsakovės balansą ir tos pačios dienos pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad jos finansinė padėtis, lyginant su 2023 m., pablogėjo. Be kita ko, matyti, kad 2023 m. atsakovės grynasis pelnas siekė 84 875 Eur, o 2024 m. birželio 30 d. – 14 392 Eur nuostolis; taip pat matyti, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai 2023 m. siekė 17 154 Eur, o 2024 m. birželio 30 d. – 94 687 Eur. Kita vertus, atsakovės pateikti duomenys neatspindi šiuo metu esamos padėties. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad nors jos pelnas ir sumažėjo, atsakovė vykdo veiklą ir gauna pajamas.
17. Taip pat pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovė 2024 m. rugsėjo mėn. įsigijo keleivinę transporto priemonę AUDI A6 AVANT; iš viešai prieinamų duomenų, t. y. interneto tinklalapio www.autoplius.lt, matyti, kad tokio modelio automobilio mažiausia pardavimo kaina yra 11 000 Eur. Aplinkybė, kad atsakovė po teismo sprendimo priėmimo įsigijo nurodytą automobilį, verčia kritiškai vertinti jos dėstomus argumentus apie itin sunkią finansinę padėtį.
18. Be to, šiuo atveju ieškovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos finansinė padėtis taip pat yra sudėtinga. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina tai, kad ieškovė turi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, jos banko sąskaitoje yra areštuota 6 545,52 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ieškovės nenaudai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė sumokėjo bent dalį priteisto įsiskolinimo ieškovei. Be to, nėra pateikta jokių duomenų, kurie įrodytų, jog atsakovė per prašomą išdėstymo laikotarpį turės realių finansinių galimybių vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. kad jos finansinė padėtis pagerės ir ji gaus papildomų pajamų/pelno.
19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti ir/arba išdėstyti sprendimo vykdymą, o nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą į ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Ieškovė pateikė teismui 2024 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir banko išrašą, patvirtinančius, kad ieškovė sumokėjo 300 Eur už procesinio dokumento parengimą.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
22. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
23. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos atsakovės inicijuoto proceso dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismo vertinimu, atmetus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kaip nepagrįstą, nagrinėjamu atveju teisinga ir sąžininga būtų priteisti ieškovei iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsakovės mažosios bendrijos „Statun“ prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Altamita“ j. a. k. 305766899, iš atsakovės mažosios bendrijos „Statun“, j. a. k. 306272355, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.