- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2-47-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00231-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- R. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. Č. dėl baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo A. Č. 2 000 000 Eur baudą ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. šalys sudarė preliminariąją (duomenys neskelbtini) dalių pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo už 45 000 Eur perleisti ieškovui nuosavybės teisę į 715 vienetų (duomenys neskelbtini) akcinio kapitalo dalių. Sutartyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jei šio turto priėmimo–perdavimo dokumentai nebus pasirašyti iki 2018 m. gegužės 20 d., atsakovas turės sumokėti ieškovui 2 000 000 Eur baudą. Sutartis per nustatytą terminą nebuvo įvykdyta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 500 000 Eur baudą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 6 164 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovo 2 242 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 17 d., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir taikyti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui viską, ką jis yra gavęs iš atsakovo vykdant minėtą sprendimą, t. y. 500 000 Eur baudą, 5 proc. metines palūkanas, kurių suma sudaro 75 475,98 Eur, ir 6 164 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovo 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo atsakovui grąžintinos sumos nuo jo kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti procesą dienos iki visiško teismo sprendimo, priimto byloje dėl proceso atnaujinimo, įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas po to, kai nagrinėjamoje byloje buvo sumažintos netesybos, inicijavo kitą civilinę bylą Nr. e2-1142-254/2021, kurioje, remdamasis iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė priteisti iš atsakovo 1 455 000 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo tariamai patirtų nuostolių dėl preliminariosios sutarties pažeidimo fakto ir dydžio klausimas, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad ieškovas nepatyrė nuostolių dėl to, jog atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atnaujinti procesą.
5. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad kitoje teismo išnagrinėtoje byloje yra nustatyta nauja prašomai atnaujinti bylai reikšminga aplinkybė, jog ieškovas nepatyrė jokių nuostolių dėl to, kad buvo pažeista preliminarioji sutartis. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovui pažeidus preliminariosios sutarties sąlygas, šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo pareigos sumokėti netesybas pažeidus preliminariąją sutartį. Teismai nustatė, kad atsakovas laisva valia pasirašė preliminariąją sutartį, kurioje yra nustatyta sąlyga dėl baudos (netesybų) mokėjimo tuo atveju, jeigu nebus sudaryta pagrindinė sutartis. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017, kurioje atsakovas ginčijo preliminariąją sutartį, konstatuota, kad ji sudaryta teisėtai. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Teismas sumažino ieškovo prašytą priteisti baudą nuo 2 000 000 Eur iki 500 000 Eur, nes tokia teismo teisė yra nustatyta įstatyme. Atsakovo nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2-1142-254/2021 ieškovo reikalavimas nors ir buvo kildinamas iš tos pačios preliminariosios sutarties, tačiau byloje pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas buvo kitoks – ieškovas reikalavo nuostolių dalies (1 455 000 Eur), kuri nebuvo atlyginta civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Tai reiškia, kad minėtoje byloje teismo padaryta išvada, jog dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje.
6. Teismas netenkino ieškovo prašymo pripažinti, kad atsakovas, nuolat inicijuodamas teisminius procesus dėl preliminariosios sutarties panaikinimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovo neteisingas suvokimas apie tariamai esantį proceso atnaujinimo pagrindą ir inicijuotas teisminis procesas negali būti vertinimas kaip sąmoningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Tai, kad civilinėse bylose Nr. e2-663-264/2019 ir Nr. e2-1142-254/2021 nesutapo ginčo dalykai, nepaneigia to, jog byloje dėl nuostolių priteisimo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, yra naujai paaiškėjusi bylai dėl netesybų priteisimo. Nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą tokia aplinkybė nebuvo žinoma ir įvertinta, nors pagal kasacinio teismo praktiką netesybų ir nuostolių santykis yra laikomas viena iš esminių aplinkybių, į kurią turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl netesybų mažinimo iki protingo dydžio. Prašomoje atnaujinti byloje teismas nevertino netesybų ir nuostolių santykio ir negalėjo jo vertinti, nes ieškovas neįrodinėjo savo patirtų nuostolių. Ieškovo prašytų priteisti netesybų suma buvo sumažinta atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes.
7.2. Aplinkybė, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, yra teisiškai reikšminga prašomos atnaujinti bylos baigčiai. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, kad netesybų ir nuostolių santykis – tai esminis kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama mažinant pernelyg dideles netesybas, ir žinodamas, kad ieškovas nepatyrė nuostolių, teismas nebūtų priteisęs ieškovui 500 000 Eur netesybų, kurios yra vienos didžiausių Lietuvos teismų praktikoje, nes tai pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, draudimą nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nors teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog preliminarioji sutartis yra sudaryta teisėtai, atsakovas prisiėmė atsakomybę už jos pažeidimą ir pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl jo kaltės, todėl jam kilo civilinė atsakomybė, jis neatsižvelgė į tai, kad, paaiškėjus aplinkybei, jog ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, iš atsakovo priteistos netesybos yra neproporcingos ir atlieka ne kompensacinę, o nubaudimo funkciją.
7.3. Teismo nurodyta aplinkybė, kad prašomoje atnaujinti byloje ieškovas neprašė atlyginti nuostolių, o civilinėje byloje Nr. e2-1142-254/2021 jis reikalavo tos nuostolių dalies, kuri nebuvo atlyginta šioje byloje, nesudaro pagrindo atmesti prašymą atnaujinti procesą. Tai, kokios dalies nuostolių ieškovas reikalavo byloje dėl nuostolių atlyginimo, nėra reikšminga. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas reikalavo nuostolių dėl tos pačios preliminariosios sutarties pažeidimo, o teismai konstatavo, kad nuostolių nebuvo patirta.
7.4. Teismas nepagrįstai nevertino kitų atsakovo prašyme nurodytų kriterijų, taikytinų sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. jis nevertino, kad ši aplinkybė egzistavo nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą ir ji negalėjo būti žinoma atsakovui. Ieškovui prašomoje atnaujinti byloje neteikiant įrodymų dėl konkretaus jo patirtų nuostolių dydžio ir teismams pritarus tam, kad ieškovas gali neteikti tokių įrodymų, atsakovui buvo apribota galimybė efektyviai įrodinėti, kad ieškovas nepatyrė nuostolių, o teismui buvo apribota galimybė nustatyti nuostolių faktą ir dydį. Tai, kad ieškovas nepatyrė nuostolių, atsakovui tapo žinoma tik po to, kai buvo išnagrinėta kita byla dėl nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Tam, kad aplinkybės galėtų? būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti i? bylos įrodinėjimo dalyką. Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą, nenurodė jokios naujos aplinkybės ar įrodymo, bet naujai paaiškėjusiai aplinkybei prilygino kitoje byloje atliktą teisinį vertinimą. Teismo atliktas vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teismas kitoje atsakovo nurodytoje byloje pats nesukūrė įrodymų, jis padarė išvadas vadovaudamasis šalių į bylą pateiktų įrodymų visuma. Kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai neegzistavo bylos, kurią prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Atsakovo teiginiai, esą ieškovas žinojo nepatyręs nuostolių, nėra logiški – jeigu ieškovas iš tiesų būtų žinojęs, kad teismas nuspręs, jog dalis reikalaujamų nuostolių neįrodyti, jis nebūtų inicijavęs bylos dėl nuostolių priteisimo.
8.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas prašomoje atnaujinti byloje jau įvertino aplinkybę, jog ieškovas nepareiškė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, ir prašė tik netesybų, kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais nuostoliais ir kurių dydžio jam nereikėjo įrodinėti. Teismų praktikos, pagal kurią ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl baudos priteisimo, turėtų pareigą įrodinėti patirtus nuostolius ir pagal kurią nuostolių ir netesybų santykis būtų esminis, nėra. Nustatydamas netesybų dydį, teismas atsižvelgia į įvairias aplinkybes; tai, kad netesybos viršija nuostolius, ne visada sudaro pagrindą jas mažinti. Netesybos negali būti mažinamos, nes atsakovas jas jau sumokėjo. Priešingai nei teigia atsakovas, jos sumokėtos gera valia, o ne išieškotos.
8.3. Jeigu prašomą atnaujinti bylą nagrinėję teismai vertintų, kad ieškovo patirti nuostoliai – tai esminė bylai išnagrinėti aplinkybė, jie vykdytų pareigą paskirstyti įrodinėjimo naštą ir pasiūlytų ieškovui pateikti papildomus įrodymus apie tikėtinus nuostolius. Visų instancijų teismai nustatė, kad atsakovas elgėsi neteisėtai, kad pažeidė preliminariąją sutartį ir kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos tam, jog būtų priteista bauda. Baudos dydis buvo įvertintas ir sumažintas net 4 kartus. Atsakovo noras dar kartą peržiūrėti baudos dydį nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą teisme atsakovas neteigė, kad, ieškovui nepateikus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, jam yra apsunkinta galimybė įrodinėti, jog, ieškovas nepatyrė jokių nuostolių.
Šalies argumentai
8.4. Teismo atliktas teisinis vertinimas nėra įrodymai ar naujai paaiškėjusi aplinkybė. Proceso atnaujinimo pagrindą galėtų sudaryti naujai paaiškėjusios aplinkybės ar įrodymai, kuriuos ieškovas pateikė su ieškiniu ar nagrinėjant bylą dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teisme. Tačiau atsakovas nenurodė tokių konkrečių aplinkybių, iš kurių jam paaiškėjo, kad ieškovas nepatyrė nuostolių. Taip pat jis nenurodė, kodėl jis, ieškovui pareiškus ieškinį dėl nuostolių priteisimo, negalėjo suprasti, kad jie nebuvo patirti. Taigi, atsakovas neįrodė, kad jis pateikė prašymą nepraleidęs įstatyme nustatyto termino, todėl jis atmestinas, kaip pateiktas praleidus terminą.
Atsiliepimas
8.5. Atsakovo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra esminė ir negalėjo nulemti kitokios bylos baigties. Atsakovas klaidingai nurodo, esą kitoje teismo išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl nuostolių priteisimo, nurodė vienos rūšies nuostolius, t. y. netiesioginius nuostolius, kurių dydis yra lygus skirtumui tarp netekto turto rinkos vertės ir turto pardavimo kainos. Tai, kad jam nebuvo priteisti šie nuostoliai, nereiškia, jog jis nepatyrė kitų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo atnaujinti teismo procesą užbaigtoje byloje, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Įstatymuose nustatyta pagrindinė teismo funkcija yra teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau yra galimos situacijos, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent siekdamas išspręsti tokias situacijas, įstatymų leidėjas CPK nustatė proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
11. Teismų praktika aiškinant proceso atnaujinimo institutą yra suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Todėl proceso atnaujinimo institutas civiliniame procese yra taikomas daugiau išimtiniais atvejais, o jo taikymo galimybė yra siejama su konkrečių įstatyme išvardytų sąlygų nustatymu ir yra apibrėžta įstatyme nurodytu terminu.
12. Pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas užbaigtoje civilinėje byloje, yra išvardyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju yra aktualus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, vadovaujantis kuriuo procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra nurodęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik aplinkybės, atitinkančios šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
13. Kasacinio teismo praktikoje dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo taikymo taip pat yra išaiškinta, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo išspręstas šalių ginčas dėl netesybų pagal šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šia preliminariąja sutartimi atsakovas, kuriam priklausė 2500 vienetų bendrovės (duomenys neskelbtini) akcinio kapitalo dalių, įsipareigojo per nustatytą terminą parduoti ieškovui 715 vienetų šios bendrovės akcinio kapitalo dalių, o ieškovas įgijo teisę jas nupirkti ir sumokėti preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Sutartyje šalys nustatė, kad tuo atveju, jeigu iki joje nustatytos datos nebus pasirašyti (duomenys neskelbtini) akcinio kapitalo dalių pardavimo dokumentai arba jų perleidimo termino pabaigoje žymiai sumažės bendrovės rinkos vertė, atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui 2 000 000 Eur baudą. Atsakovui per nustatytą terminą neperleidus ieškovui preliminariojoje sutartyje nurodyto turto, ieškovas pareiškė teisme reikalavimą priteisti jam minėtą sutartyje nurodytą baudą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nesutiko su ieškovo pareikštais reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti.
15. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, 2018 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 500 000 Eur baudos bei 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Teismas šiame sprendime, be kita ko, nustatė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau, įvertinęs kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, šalių siekto sudaryti sandorio vertę, aplinkybes, kad atsakovas yra verslininkas, kuris derybų dėl preliminariosios sutarties sąlygų metu buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, atsižvelgęs į tai, jog byloje nenustatyta, kad ieškovas ateityje patirtų didelių nuostolių dėl atsakovo atsisakymo sudaryti pagrindę sutartį, teismas nusprendė, kad preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybų dydis, lyginant su preliminarioje sutartyje nustatyta kaina, yra aiškiai per didelis. Dėl nurodytų priežasčių teismas sumažino ieškovui priteistinas netesybas 4 kartus ir priteisė ieškovui iš atsakovo minėtą 500 000 Eur sumą.
16. Ieškovui ir atsakovui nesutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, bylą pagal jų apeliacinius skundus išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2020 m. liepos 14 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidindamas ieškovui priteistiną netesybų sumą iki 1 455 000 Eur. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs abiejų šalių kasacinius skundus, 2021 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Spręsdamas klausimą dėl ieškovui priteistinos baudos dydžio, kasacinis teismas, be kita ko, įvertino aplinkybę, kad ieškovas, prašydamas priteisti jam preliminariojoje sutartyje nurodytą baudą, neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių, pasireiškusių turėtų išlaidų ar negautų pajamų forma, fakto ir dydžio. Todėl kasacinis teismas atsižvelgė į ankstesnėje šio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl netesybų paskirties, aplinkybių ir kriterijų, kurie turi būti vertinami sprendžiant klausimą, ar sutartyje nustatytos netesybos nėra nepagrįstai didelės ir iki kokio dydžio jos turėtų būti sumažintos, bei padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas netesybų dydis iš esmės atitinka nurodytus principus.
17. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad ieškovas, be minėtos civilinės bylos, kurioje prašė teismo priteisti iš atsakovo netesybas dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, buvo inicijavęs kitą civilinę bylą, kurioje prašė priteisti iš atsakovo 1 455 000 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Šioje byloje prašomą atlyginti žalą ieškovas taip pat kildino iš pirmiau nurodytų aplinkybių, kad šalys buvo sudariusios preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurios atsakovas neįvykdė. Kaip patirtą žalą ieškovas nurodė netekto turto vertės ir preliminariojoje sutartyje nurodytos jo pardavimo kainos skirtumą. Tačiau tiek Kauno apygardos teismas, 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi išnagrinėjęs jo pateiktą apeliacinį skundą, vertino, kad ieškovas neįrodė patyręs nuostolių atsakovui atsisakius sudaryti su juo pagrindinę sutartį. Todėl ieškovo šioje byloje pareikšti reikalavimai buvo atmesti.
18. Atsakovas, atsižvelgdamas į ankstesniame šios nutarties punkte nurodytoje civilinėje byloje teismų padarytą išvadą, kad ieškovas nepatyrė jo prašytos atlyginti žalos, vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovo reikalavimas priteisti jam sutartines netesybas, dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės. Atsakovas nurodo, kad, nagrinėjant teisme civilinę bylą, kurioje procesą jis siekia atnaujinti, aplinkybė, jog ieškovas nepatyrė jokių nuostolių atsakovui nesudarius su juo pagrindinės sutarties, nebuvo vertinama ir žinoma. Atsakovo vertinimu, ši aplinkybė turi esminės reikšmės minėtos bylos baigčiai, kadangi teismas, žinodamas, jog ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, būtų ne sumažinęs ieškovo prašomą netesybų sumą, bet atmetęs visus jo reikalavimus. Tokios atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad, atsakovo manymu, ta aplinkybė, patyrė ar ne ieškovas konkrečius kitoje byloje jo prašytus atlyginti nuostolius, buvo esminė teismui prašomoje atnaujinti byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam sutartyje nurodytas netesybas pagrįstumo ir pati savaime galėjo nulemti šios bylos baigtį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia atsakovo pozicija sutikti nėra pagrindo.
19. Nors atsakovas teisingai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje kaip vienas iš reikšmingų kriterijų, taikomų sprendžiant klausimą dėl netesybų sumažinimo, yra įvardijamas netesybų ir nuostolių santykis, atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai suabsoliutino šio kriterijaus reikšmę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, aplinkybė, kad kreditorius, pareiškęs reikalavimą dėl netesybų priteisimo, neįrodo patirtų nuostolių ar jo įrodyti tikėtini nuostoliai yra mažesni už prašomas priteisti netesybas, nelaikytina absoliučiu pagrindu atmesti reikalavimą priteisti netesybas.
20. Šiuo atveju, įvertinus šios nutarties 14–16 punktuose išdėstytas aplinkybes, matyti, kad civilinėje byloje, kurią atsakovas siekia atnaujinti, buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovui jų sudarytoje preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas, taip pat dėl šalių sutartyje nustatytų netesybų dydžio proporcingumo ir pagrįstumo. Iš byloje priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad šią bylą išnagrinėję teismai, spręsdami klausimą, kokio dydžio netesybos turėtų būti priteistos ieškovui, vertino visumą byloje nustatytų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės nustatant, ar preliminariojoje sutartyje šalių nustatytos netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, taip pat kokio dydžio netesybos būtų protingos ir tinkamos siekiant užtikrinti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Spręsdami šį klausimą, teismai vertino, be kita ko, ir tai, kad ieškovas byloje neįrodė patyręs ar galintis ateityje patirti didelių nuostolių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties 58 punktą). Teismams byloje kompleksiškai įvertinus visas aplinkybes, kurios, jų vertinimu, galėjo turėti įtakos sprendžiant dėl ieškovui priteistinų netesybų dydžio, vien tik tai, kad teismai vėliau išnagrinėtoje byloje konstatavo, jog ieškovas neįrodė patyręs žalos, kuri pasireiškė kaip netekto turto vertės ir preliminariojoje sutartyje nurodytos jo pardavimo kainos skirtumas, savaime nereiškia, kad dėl šios priežasties turėtų pasikeisti prašomoje atnaujinti byloje teismų padarytos išvados ir ieškovo reikalavimas išspręstas kitaip. Atsakovas neįrodė, kad jo nurodyta tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė turėjo esminės reikšmės prašomoje atnaujinti byloje.
21. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nepatyrė jokių nuostolių dėl to, kad atsakovas nesudarė su juo pagrindinės (duomenys neskelbtini) akcinio kapitalo dalių pirkimo–pardavimo sutarties, ne tik neturi esminės reikšmės prašomoje atnaujinti byloje kilusio ginčo išsprendimui, tačiau taip pat negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri tapo žinoma tik po to, kai buvo išnagrinėta prašoma atnaujinti byla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas galėjo jo prašomoje atnaujinti byloje kelti klausimą dėl ieškovo realiai patirtų nuostolių fakto ir dydžio, įrodinėti, kad tai, jog jis preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nesudarė pagrindinės sutarties, nesukėlė ieškovui jokių nuostolių, prašyti teismo patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą ir pasiūlyti ieškovui pateikti patirtus nuostolius pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad jis negalėjo nustatyti ir įrodinėti ieškovo nuostolių nagrinėjant bylą, kurios procesą jis siekia atnaujinti, kadangi ieškovas minėtoje byloje neįrodinėjo savo patirtų nuostolių, nepaneigia pirmiau minėtos išvados. Atsakovas atskirajame skunde nedetalizavo, kokios konkrečios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą vertinti, kad ieškovas nepatyrė žalos, ieškovo buvo nurodytos tik byloje dėl nuostolių atlyginimo ir jam nebuvo žinomos nagrinėjant jo prašomą atnaujinti bylą dėl netesybų priteisimo.
22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atnaujinti procesą. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovas įgijo teisę, kad būtų atlygintos jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad rengdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą jis patyrė 1 400 Eur išlaidų, o rengdamas prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 173 Eur išlaidų, todėl jis prašo teismo priteisti jam bendrą 1 573 Eur sumą (1 400 Eur + 173 Eur). Grįsdamas patirtas išlaidas, ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gruodžio 7 d. sąskaitą ir 2022 m. gruodžio 22 d. mokėjimą patvirtinantį dokumentą, iš kurių matyti, kad ieškovas sumokėjo jo interesams atstovavusiai advokatų profesinei bendrijai 1 573 Eur.
24. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 16 punktas, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, didžiausia priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šis koeficientas yra analogiškas ir Rekomendacijų 8.15 papunktyje nustatytam koeficientui, taikytinam apskaičiuojant už atskirojo skundo parengimą priteistiną sumą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, šiuo atveju apskaičiuojant didžiausias ieškovui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2022 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 780,50 Eur, o didžiausia už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 712,20 Eur (1 780,50 Eur x 0,4). Ieškovo prašomos priteisti 1 400 Eur išlaidos už atskirojo skundo parengimą viršija maksimalią Rekomendacijų pagrindu priteistiną sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą žymiai nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovui visas jo prašomas priteisti išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skindą parengimą. Todėl ieškovui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 712,20 Eur suma.
25. Ieškovo prašymas priteisti jam 173 Eur už prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas – tai tik techninio pobūdžio dokumentas, kuriam parengti nėra reikalinga turėti jokių specialių žinių, todėl nėra protinga ir teisinga priteisti iš atsakovo nurodytą sumą. Pažymėtina, kad panašios pozicijos dėl tokio pobūdžio išlaidų priteisimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1221-553/2019).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.