Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovei advokatei Juritai Repšienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Palanga, skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos administracinių bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N5-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2025 m. sausio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N5-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 316 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 18 d., 11:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam įgaliojimų iš Palangos miesto savivaldybės administracijos, savavališkai įjungė sausinimo siurblinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, ir paliko ją veikiančią, dėl ko vandens siurblio pagalba iš vandens telkinio Š-2 (vandens telkinio kodas (duomenys neskelbtini)) buvo išpumpuotas per didelis kiekis vandens, kuriam nusekus dėl per mažo jo kiekio nugaišo žuvys. Tuo buvo padaryta žala žuvų ištekliams (apžiūros aktas Nr. TVR-4397). Nustatyta, kad A. B. išjungė automatinio siurblinės pumpavimo režimą ir įjungė rankinį valdymą. Palikęs siurblinę veikiančią, pasišalino iš jos ir vandens lygio kitimo nekontroliavo. Jo paaiškinime teigiama, kad sulūžus sklendės uždarui, buvo nuleistas per didelis kiekis vandens, dėl ko ir įvyko žuvų gaišimas. Pasišalindamas iš siurblinės ir nekontroliuodamas vandens lygio kritimo A. B. nevykdė pareigos saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, kas yra privaloma. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“. Nutarimu A. B. paskirta 140 Eur bauda (1 tomas, b. l. 85-86).

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą 2024 m. rugsėjo 3 d. Nr. AM-AAD-ANR_P-3026-2024, pareiškėjas nurodė, jog su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka. Palangos miesto savivaldybės administracijoje dirba nuo 2007 metų. Sausinimo siurblinę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav., prižiūri nuo 2017 metų. Jau nuo pirmos akimirkos bendraujant su Institucijos pareigūnais jam kilo abejonių, kad staigus vandens lygio kritimas buvo nesusijęs su siurblių įjungimu. Minėtos jo abejonės buvo užfiksuotos 2024 m. gegužės 20 d. paaiškinime, kurį pateikė Institucijai. Paaiškinime nurodė, kad 2024 m. gegužės 17 d., 7:50 val. apsilankius (duomenys neskelbtini) siurblinėje, (duomenys neskelbtini), Palanga, kuri skirta nusausinti (duomenys neskelbtini) teritoriją, tuo metu vandens lygis buvo dar aukštas. Kadangi žmonės iš (duomenys neskelbtini) tako ir (duomenys neskelbtini) gatvės skundėsi dėl aukšto vandens lygio sklypuose ir sklypai buvo patvenkti bei ESO atstovai perspėjo, kad yra pavojus patvenkti elektros skydinę bei nutrenkti žmones, paliko siurblinės siurblį įjungtą, kad nutrauktų vandenį. Iš patirties žinojo kiek vanduo siurblių pagalba nusėda per parą, todėl savaitgaliui paliko ant rankinio veikimo ir planavo pirmadienio ryte atvykus į siurblinę įvertinti, ar dar reikia laikyti įjungtą siurblį. Tokio staigaus vandens lygio kritimo jo praktikoje nebuvo ir labai jį nustebino, nes surenkamas vanduo sudaro apie 5 km² , neskaitant Latvijos teritorijos. Siurblinė dirbo keletą mėnesių ir vandens lygis nežymiai po truputį leidosi žemyn, o sklypai buvo patvenkti ir pavojingai patvenkta elektros skydinė. Pareiškėjo minėtos abejonės pasitvirtino, kai 2024 m. gegužės 21 d. buvo gautas UAB „B.“ pranešimas apie tai, jog 2024 m. gegužės 21 d., apie 7 val. vykdant 2023 m. kovo 1 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. 2.8E)S2-R-4 su Palangos miesto savivaldybės administracija dėl Palangos miesto polderių vandens kėlimo stočių eksploatavimo ir griovių priežiūros darbų, atliekant (duomenys neskelbtini) siurblinės vizualinę apžiūrą, buvo pastebėta, kad pralaidos uždorio reguliavimo rankenos nebėra. Taip pat minėtame dokumente buvo nurodyta, jog uždorio rankena nutrūko, todėl nebėra galimybės jį reguliuoti ir prašoma organizuoti uždorio techninės būklės nustatymo apžiūrą. 2025 m. gegužės 22 d. atlikus melioracijos įrenginių techninės būklės nustatymo apžiūrą nustatyta, kad apžiūrėjus pralaidą, kuri per siurblinę ir po (duomenys neskelbtini) gatve sujungia melioracijos griovį Š-2 su Šventosios upe nustatyta, kad upės pusėje siurblinės ištekėjimo savitakiniame vamzdyne ant pralaidos antgalio sumontuotas rankinio valdymo uždoris sulūžo. Gedimas įvyko dėl metalo korozijos, uždorio kėlimo strypas ir uždorio kreipiančiosios surūdijo. Anksčiau nustatyti gedimo nebuvo galimybės, nes uždoris dėl aukšto vandens lygio upėje, buvo po vandeniu ir vizualiai nebuvo galimybės įvertinti jo būklės. Atlikus minėtą melioracijos įrenginių techninės būklės nustatymo apžiūrą buvo padaryta išvada, kad vandens kritimo priežastis ties siurbline yra pralaidos uždorio gedimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtina atlikti uždorio remonto darbus, kad apsaugoti (duomenys neskelbtini) polderį nuo patvenkimo ir uždoris atliktų savo funkciją. Atkreipia dėmesį, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. (4.1E) A1-52 „Dėl Palangos miesto savivaldybės 2025 metų valstybės lėšomis finansuojamų darbų programos patvirtinimo“ patvirtino Palangos miesto savivaldybės 2025 metų valstybės lėšomis finansuojamų darbų programą, kurioje numatyta 15 000 Eur (duomenys neskelbtini) siurblinės rankinio valdymo uždorio remontui. Iš to kas išdėstyta akivaizdu, kad vandens lygio kritimas ir žuvų gaišimas įvyko ne dėl įjungtos sausinimo siurblinės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav., o dėl siurbinės pralaidos uždorio gedimo. Mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp jo veikos įjungiant siurblius, ir vandens lygio kritimo ir žuvų gaišimo. Taip pat dėl nežinomų priežasčių, skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, kad jo pozicija viso tyrimo metu buvo nuosekli ir su pažeidimu nesutiko.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti jos 2025 m. sausio 3 d. nutarimą be pakeitimų ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog reaguodamas į aplinkinių vietovių gyventojų skundus dėl semiamų jų sklypų, 2024 m. gegužės 17 d., 07:50 val. nuvyko prie siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šventosios sen., Palangos sav. ir savavališkai įjungė rankinį režimą. Kaip teigia pareiškėjas, kad šią siurblinę prižiūri nuo 2017 metų ir iš patirties žinojo, kiek vandens per parą nusėda. Patikrinti vandens lygi planavo tik pirmadienį, t. y. paliko siurblinę be priežiūros visam savaitgaliui. Visą laiką anksčiau ji veikė automatiniu režimu, kas yra numatyta jos eksploatacijos taisyklėse. Siurblinę eksploatuojančios įmonės - UAB „B.“ direktorius E. S. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d., 13 val. gavo pranešimą, jog siurblinė veikia rankiniu režimu, t. y. nenutrūkstamai, ir nuvykęs 14 val. siurblinę išjungė. Institucijos nuomone, pareiškėjo pažeidimą sudaro dvi veikos: 1) pareiškėjas, nesuderinęs su siurblinę prižiūrinčios UAB „B.“ vadovais, savavališkai ją įjungė veikti rankiniu režimu, t. y nenutrūkstamai; 2) įjungęs siurblinę, paliko ją veikti šiuo režimu be priežiūros, t. y. neužtikrino jos veikimo ir vandens lygio kritimo stebėsenos. Vėliau gauta informacija apie sulūžusį siurblinės uždorį ir dėl to galimai per daug nukritusio vandens lygio nepanaikina pareiškėjo atsakomybės dėl siurblinės veikimo nekontroliavimo. Užtikrinus siurblinės veikimo kontrolę, Institucijos nuomone, šio įvykio (per didelio vandens kritimo ir žuvų uždusimo) būtų išvengta. Skunde pateiktas teiginys, jog per didelis vandens lygio kritimas ir žuvų gaišimas įvyko ne dėl įjungtos siurblinės darbo, o dėl uždorio gedimo yra nepagrįstas: būtent pareiškėjo savavališki veiksmai ir siurblinės nepriežiūra sudarė sąlygas įvykti žuvų gaišimui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad melioracijos grioviai buvo įrengti tam, kad būtų galima naudoti žemės naudmenas gyvulininkystei, žemdirbystei. Siurblys turi 3 išėjimus: vienas - savitekis. Jeigu savitekis nepajėgia ištraukti vandens, įsijungia automatinis režimas. Jeigu siurbliai nepajėgia automatiniu režimu išpumpuoti vandenį, tada naudojamas rankinis režimas. Savitekio gale yra uždoris, kurį galima uždaryti kai upėje pakyla vandens lygis ir vanduo nepatektų į kanalą ir netvindytų žemių. Kadangi uždoris sulūžo ir nukrito į dugną (išsiaiškino po įvykio), dėl to vanduo didesne srove praėjo tekėti iš kanalo ir dar papildomai buvo įjungtas siurblys, kuris veikė rankiniu režimu. Dėl tos priežasties ir staigiai krito vandens lygis melioracijos kanale. Bet kanalas nebuvo išsausintas, jame dar buvo likę daug vandens. Jo manymu žuvys nugaišo ne nuo per staigaus vandens lygio kritimo, bet galimai dėl kitų priežasčių. Tuo labiau žuvys jau buvo išsipūtusios. Pažymėjo, kad kitą dieną lygiagrečiame griovyje, kuriame liko žymiai mažiau vandens, plaukiojo žuvys. Buvo nuvažiavęs iki griovio galo, pastebėjo ant vandens paviršiaus neaiškias putas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios įjungė siurblio rankinį režimą yra ta, jog paskambino ESO atstovai ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pastatytos elektros transformatorinė ir apskaitos spinta apsemtos, ir įvykus nelaimei negalės privažiuoti. Informavo rangovus, kad įjungė siurblio rankinį režimą. Taip pat pažymėjo, kad pagal dokumentus melioracinio kanalo vandens lygis gali būti dar žemesnis, negu buvo patikrinimo metu.

Advokatė Jurita Repšienė teismo posėdžio metu palaikė A. B. skundą. Nurodė, kad pareiškėjas neveikė savavališkai, jis vykdė tiesiogines savo tarnybines funkcijas. A. B. yra (duomenys neskelbtini), jo pareigybės aprašymuose yra nurodyta, kad būtent jam yra pavesta visų melioracijos įrenginių priežiūra, valdymas ir naudojimas patikėjimo teise. Jis vienintelis Palangos savivaldybės administracijos pareigūnas, kuris sprendžia klausimus, susijusius su melioracinių įrenginių eksploatacija. Byloje Institucija nurodė, kad būtent rangovas UAB „B.“ turi priimti sprendimus kokiu režimu (ar automatiniu, ar rankiniu) dirbs siurblinė. Tačiau rangos sutartyje yra aiškiai nurodyta dėl kokių darbų sudaryta rangos sutartis. UAB „B.“ neturėjo teisės nei įjungti, nei išjungti rankinio režimo. Taigi Institucijos nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas veikė savavališkai yra paneigta pateiktais rašytiniais įrodymais. Institucija nei nutarime nei teismo posėdžio metu nenurodė, būtent kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas, neprižiūrint siurblinės, veikiančios rankiniu režimu. Siurblio instrukcija nenumato tokio reikalavimo. Nepertraukiamas stebėjimas yra perteklinis reikalavimas. Institucija akcentuoja ir tai, kad buvo nuleista per daug vandens, dėl ko ir nugaišo žuvys. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad siurblinėje gali būti ir žemesnis vandens lygis, kuris tik apsemia patį siurblį. Apžiūros akte nėra užfiksuota, kad vandens yra mažiau, negu kur yra siurblys. Pareigūnui atvykus į įvykio vietą, siurblinė veikė. Joks teisės aktas nenustato, koks vandens lygis turi būti kanale. Tuo labiau, kad minėtas melioracijos kanalas vadinamas išsausinamuoju kanalu, o tai reiškia, kad jis gali būti nusausintas iki nulinio taško. Byloje esančiuose nuotraukose matyti, kad kanale buvo vandens. Institucija net neišmatavo vandens lygio. Melioracijos kanalas nėra uždaras tvenkinys, o vientisos melioracinės sistemos dalis. Vanduo ateina ir iš kitų drenažinių įrenginių, t. y. pasipildo nauju švariu vandeniu. Byloje nėra atliktų jokių tyrimų, dėl ko nugaišo žuvys, Institucija netyrė ir nesiaiškino. Tik apžiūros protokole specialistas D. M. konstatavo, jog žuvys nugaišo dėl išleisto vandens. Taip pat nenustatyta ir žuvų nugaišimo data. Šios aplinkybės taip pat nebuvo tirtos. Nuotraukose matosi, kad ant vandens paviršiaus yra neaiški masė. Užteršimas galėjo būti tiek cheminėmis, tiek ir biologinėmis medžiagomis, kurios ir galėjo būti nugaišimo priežastimi. Institucija neatliko vandens tyrimo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo atžvilgiu joks tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, drausminė nuobauda jam nepaskirta. O tai reiškia, kad pareiškėjas savo tarnybinės funkcijas atliko tinkamai. Taip pat, kai šeštadienį buvo atjungtas rankinis režimas, elektros skydinė ir spinta buvo dar apsemtos, šių aplinkybių Institucija neginčija. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucijos atstovas Ugnius Rauckis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutinka su advokatės teiginiu, jog pareiškėjui nenumatyta pareiga prižiūrėti siurblinės darbą. Taip pat jis turi pareigą saugoti gamtos išteklius bei gamtą. Sutinka, kad Institucija neatliko tyrimų, tačiau staigaus vandens kritimo metu plaukiojančios žuvys nespėjo pasiekti kito vandens telkinio, dėl to ir užduso. Neprieštarauja dėl to, kad vanduo turėjo būti nuleistas, tačiau vanduo buvo leidžiamas be priežiūros ir dėl to per daug buvo nuleista vandens.

Iš 2024 m. gegužės 21 d. UAB „B.“ pranešimo Nr. Nr. 05/21-1 nustatyta, kad 2024 m. gegužės 21 d. 7:00 val., vykdydamas 2023 m. kovo 1 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Palangos miesto savivaldybės administracija dėl Palangos miesto polderių vandens kėlimo stočių eksploatavimo ir griovių priežiūros darbų, atliekant (duomenys neskelbtini) siurblinės vizualinę apžiūrą buvo pastebėta, kad pralaidos uždorio reguliavimo rankenos nebėra. Tikėtina, kad uždorio reguliavimo rankena nutrūko, todėl nebėra galimybės reguliuoti uždorį (1 t., b. l. 7).

Iš 2024 m. gegužės 22 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos melioracijos įrenginių techninės būklės nustatyto apžiūros akto nustatyta, kad 2024 m. gegužės 21 d. buvo gautas pranešimas Nr. 05/21-1 iš rangovo UAB „B.“. Apžiūros metu nustatyta: 5.1. 2024 m. gegužės 18 d. buvo pastebėtas staigus vandens lygio kritimas melioracijos griovyje Š-2 ties siurbine; 5.2. apžiūrėjus siurblinę nustatyta, kad siurblinės siurblių darbas nesutrikęs ir siurblių valymas vyksta tinkamai bei gedimų siurblinėje nenustatyta. 6.1. Vandens kritimo priežastis ties siurbline yra pralaidos uždorio gedimas (1 t., b. l. 8, 10).

Iš 2024 m. gegužės 22 d. Institucijos apžiūros akto nustatyta, kad Institucija 2024 m. gegužės 18 d. gavo pranešimą, jog „iš kanalo, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, visiškai išsiurbtas vanduo, guli negyvos žuvys“. Inspekcijos pareigūnams nedelsiant nuvykus pranešime nurodytu adresu ir atlikus apžiūrą, vietoje nustatyta, kad iš kanalo Š-2, sausinimo siurblinės pagalba išleistas vanduo, ko pasekoje žuvo žuvys. <...>. Klaipėdos aplinkos apsaugos skyrius tęsia tyrimą dėl sausinimo siurblinės galimai netinkamos priežiūros. Nugaišo: 18 vnt. lynų; 9 vnt. lydekų; 2 vnt. karšių ir 1 vnt. karpis. Žuvų ištekliams padaryta žala nustatinėjama. Prie apžiūros protokolo pridėtos 2023 m. gegužės 18 d. fotolentelės ( 1 t., b. l. 16-28).

Iš 2024 m. birželio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad Palangos miesto Šventosios ir (duomenys neskelbtini) polderių siurblinės buvo pastatytos1967 metais rekonstruojant Šventosios ir (duomenys neskelbtini) sausinimo sistemas, pastatant „sauso“ tipo vandens siurblius, 2005 metais Šventosios ir (duomenys neskelbtini) polderių siurblinės buvo kapitaliai remontuojamos ir tuo metu buvo pakeisti siurbliai į „šlapio“ tipo vandens siurblius. Tad siurblinės veikia daugiau negu penkiasdešimt metų, per veikimo laiką nėra buvę, kad kristų žuvys. Savivaldybės administracijos nuomone, jog tai buvo kitas faktorius, paveikęs žuvis, pavyzdžiui, brakonieriai – „elektrikai“, vandens užterštumas, kadangi vandens mėginiai savivaldybės administracijos žiniomis nebuvo imti ir ištirti, nes krito ne tik žuvys, bet ir vabzdžiai, kurie kvėpuoja oru, pavyzdžiui, dusia. <...>. Sprendimas rankiniu būdu sumažinti vandens lygį upėje priimtas atsižvelgiant į tai, jog 2023 metų pabaigoje dviejų sklypų savininkai pasiskundė, kad jų sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, tvinsta ir reikalinga pumpuoti iš melioracijos kanalo vandenį į Šventosios upę. Atsižvelgiant į tai, kad ne tik sklypai buvo patvinę, o ir sklype (duomenys neskelbtini), Palanga, esanti elektros apskaitos spinta. Siekiant išvengti galimo nelaimingo atsitikimo, nuo 2023 spalio mėnesio siurblinė buvo įjungta ir veikė rankiniu valdymu, kad nutraukti vandenį ir išvengti nelaimingo atsitikimo. Be kita ko, dėl elektros apskaitos spintos patvinimo, į Šventosios seniūnija taip pat kreipėsi ESO atstovas su prašymu imtis veiksmų stabdant patvinimą, kol neatsitiko nelaimė. ESO atstovai informavo, kad nutraukus vandenį atsiras galimybė ESO atstovams privažiuoti prie elektros apskaitos spintos ir pakelti spintą aukščiau, kad išvengti nelaimingų atsitikimų ateityje. Kadangi siurblinė veikia automatiniu režimu, t. y. kanale vandens lygiui pasiekus viršutinį lygį įsijungia siurblinės vandens kėlimo siurblys ir vandenį traukia iš kanalo į upę, kol pasiekia žemutinį vandens lygį ir siurblys išsijungia. Toks vandens pumpavimo režimas nespėdavo sumažinti vandens lygio tiek, kad nusausintų minėtus sklypus, nes teritorija, nuo kurios reikia nutraukti vandenį sudaro apie 5 km² žemės ploto, neskaitant Latvijos teritorijos, iš kurios taip pat pareina vanduo link siurblinės. Todėl buvo nuspręsta naudoti rankinį siurblio valdymą, vykdant papildomą priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas vykdantis siurblinės priežiūrą privalo prižiūrėti, kad siurblinė veiktų automatiniame režime ir į tai, kad siurblinės veikimo automatiniu režimu nespėjo nutraukti vandens iš minėtų plotų, kilo grėsmė atsitikti nelaimei su elektra, Šventosios seniūnijos pavaduotojas A. B. priėmė sprendimą siurblinę įjungti į rankinį valdymo režimą bei vykdyti stebėjimą. <...> Paprastai siurblinės darbas nustatytas dirbti automatiniu vandens nutraukimo režimu ir priežiūrą pagal rangos sutartį vykdo UAB „B.“. Priklausomai nu sąnašų kiekio prie apsauginių grotų į siurblinę, vieną kartą ar du kartus per parą, jei yra poreikis ir dažniau, rangovas atvyksta pašalinti sąnašas ir apžiūrėti siurblinę. <... > Per parą vandens lygis krenta idealiu atveju (jei mėnesį nebuvo kritulių) apie 15 cm per parą. Tačiau atvykus į (duomenys neskelbtini)siurblinę, (duomenys neskelbtini), Palanga, 2024 m. gegužės 18 d., 19:45 val. pastebėta, jog teritorija, nuo kurios surenkamas vanduo sudaro apie 5 km², neskaitant Latvijos teritorijos, kanale buvo apie 20 pločio ir 2 m gylio vandens. Toks vandens kiekis negalėjo padaryti žalos gyvūnijai. Lygiagrečiame melioracijos kanale, kuriame vandens daug kartų mažiau nei prie siurblinės, t. y. plotis apie 1,5 m, o gylis apie 0,5 m, plaukiojo apie 50 cm dydžio žuvys. Siurblinė dirbo keletą mėnesių ir vandens lygis nežymiai po truputį ( per parą apie 15 cm) leidosi žemyn, o tądien vandens lygis nukrito stebėtinai sparčiai. <....>. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, į teismų praktiką, į ESO specialistų rekomendacijas, (duomenys neskelbtini) A. B. priėmė būtiną, racionalų bei teisingą sprendimą sumažinti vandens lygį minėtoje teritorijoje, pasitelkiant siurblio darbo režimo perjungimą rankinį valdymą bei kaip jau minėjo, jog (duomenys neskelbtini) veiksmus sąlygojo būtinasis reikalingumas ( 1t., b. l. 54-56).

Iš 2002 m. gruodžio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimo nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijai pavesta eksploatuoti melioracijos ir hidrotechninius įrenginius, esančius Palangos miesto savivaldybės teritorijoje (1 t., b. l. 107-108).

Iš 2023 m. vasario 23 d. rangos sutarties nustatyta, kad sutartis pasirašyta tarp Palangos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „B.“ dėl Palangos miesto polderių vandens kėlimo stočių eksploatavimo ir griovių priežiūros darbų: tikrinti variklio apvijų švarą; stebėti ar nėra mechaninio siurblio vožtuvo guminių žiedų pažeidimų (prireikus pakeisti); tepalų sistemos priežiūra (prireikus pakeisti filtrą ir tepalą); variklio elektros įtampos padavimo kabelių priežiūra; siurblinės teritorijos priežiūra; griovio šlaitų ir kraštų priežiūra (Sosnovskio barsčių stambiastiebių augalų naikinimas); kliuvinių pašalinimas iš griovių (pagal nurodymą) (1 t., b. l. 112-122).

Iš 2024 m. spalio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nustatyta, kad melioracijos grioviai Š-2 (UETK kodas – (duomenys neskelbtini)) siurbline ((duomenys neskelbtini), Palanga), Š-4 (UETK kodas – (duomenys neskelbtini)), Š-6 (UETK kodas (duomenys neskelbtini)) pastatyti pagal 1949 metų (duomenys neskelbtini) ir kitų kaimų žemių nusausinimo techninį projektą. (duomenys neskelbtini) projekto tikslas buvo nusausinti atviros lygumos žemės, esančias tarp: šiaurėje – Lietuvos su Latvija siena, kur pelkės tęsėsi toliau į Latvijos teritoriją, rytuose Palanga – Liepoja kelias, vandens kėlimo stoties siurblių pagalba susirinkusi perteklinį vandenį pumpuoti į Šventosios upę. Pagal šį (duomenys neskelbtini) projektą buvo pastatyti 7 pagrindiniai melioraciniai grioviai, vandens kėlimo stotis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes į UETK įtraukti melioracijos grioviai Š-2, Š-4 ir Š-6 nėra upės, nes upių šioje vietovėje nebuvo niekada. <...> visi aukščiau paminėti melioraciniai grioviai buvo pastatyti pievų nusausinimui, kad pievas būtų galima naudoti žemdirbystei ir gyvulininkystei bei apsaugoti gyvenamas vietoves ir žmonių turtą nuo patvenkimo ir užpelkėjimo (1 t., b. l. 144-145).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Įgaliotas administracijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1-2 dalys). Vis tik, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visą įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

Skundžiamu nutarimu Institucija konstatavo, kad A. B. padarė ANK 316 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą - už pareigos saugoti aplinką neatlikimą, o būtent už tai, kad 2024 m. gegužės 18 d., savavališkai, neturėdamas tam įgaliojimų, įjungė sausinimo siurblinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Palangos mieste ir paliko ją veikiančią, dėl ko vandens siurblio pagalba iš vandens telkinio Š-2 buvo išpumpuotas per didelis kiekis vandens, kuriam nusekus dėl per mažo jo kiekio nugaišo žuvys. Ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Institucijos pareigūnai 2024 m. gegužės 22 d. apžiūros akte užfiksavo, jog iš kanalo Š-2, sausinimo siurblinės pagalba, išleistas vanduo, ko pasekoje žuvo žuvys. Institucijos pareigūnas prie apžiūros akto pridėjo fotolenteles, tačiau, kaip nustatyta, apžiūros metu jokių mėginių tyrimams nepaėmė. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, jog žuvys nugaišo tik dėl to, kad vanduo iš vandens telkinio buvo nuleistas per greitai ir vandens telkinyje plaukiančios žuvys nespėjo pasiekti kito vandens telkinio. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B., tiek jo atstovė advokatė J. Repšienė teismo posėdžio metu su Institucijos atstovo teiginiais nesutiko, nes Institucijos pareigūnai atlikdami įvykio vietos apžiūrą, jokių mėginių nepaėmė, jokių tyrimų neatliko, nors ant vandens paviršiaus buvo neaiški masė, putos. Institucijos pareigūnas subjektyviai įvertino žuvų nugaišimo priežastį.

Svarbu įvertinti ir tai, dėl ko buvo įjungtas melioraciniame griovyje Š-2 sausinimo siurblio rankinis režimas ir tai, ar administracinėn atsakomybėn patraukas A. B. savavališkai įjungė sausinimo siurblio rankinį režimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad melioraciniai grioviai Palangoje ir Šventojoje, taip pat ir Š-2 ((duomenys neskelbtini), Palanga) pastatyti pagal 1949 metų (duomenys neskelbtini) ir kitų kaimų žemių nusausinimo techninį projektą. Jie skirti tam, kad žemės naudmenas būtų galima naudoti žemdirbystei, gyvulininkystei bei apsaugoti vietoves ir žmonių turtą nuo patvenkimo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2024 m. birželio 14 d. raštu nurodė, kad A. B. priėmė sprendimą įjungti sausinimo siurblio rankinį režimą matydamas, kad sausinimo siurbliui dirbant automatiniu režimu, vandens lygis žemės sklypuose buvo dar aukštas ir atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 21 d. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų skundą bei ESO atstovų pastebėjimus, jog elektros apskaitos spinta, esanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, tvinsta, dėl to ir nusprendė įjungti sausinimo siurblio rankinį režimą. Kaip skunde nurodė A. B., jog jis iš savo darbinės patirties (sausinimo siurblinę prižiūri nuo 2017 metų, t. y. 7 metus) žinojo, kiek vanduo nusėda per parą ir toks staigus vandens lygio kritimas jį nustebino. Kad sulūžo uždoris nustatė atlikus melioracijos įrenginių techninės būklės nustatymo apžiūrą. Sutiktina su advokatės J. Repšienės teiginiais, kad Institucija atlikdama įvykio apžiūrą, akte neužfiksavo vandens lygio, o tai, kad siurblys veikė, reškia, jog melioracinis griovys nebuvo nusausintas ir jame buvo pakankamai vandens. Tuo labiau, įvertinant tą aplinkybę, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.10.03:2014 „polderių techninė priežiūra ir naudojimas. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo 40 punktą <...> vandens lygis žeminamas tol, kol bus užtikrinta minimali pievų nusausinimo norma, – 30 cm nuo žemės paviršiaus pavasarį ir 50 cm rudenį. To paties įsakymo 43 punktas nustatyta, kad siurblinėse su sraigtiniais siurbliais žuvų apsaugai priemonės netaikomos.

Institucija tiek savo nutarime, tiek ir savo atsiliepime nurodė, kad A. B. veikė savavališkai įjungdamas sausinimo siurblio rankinį režimą bei nesuderino su siurblinės prižiūrinčios UAB „B.“ vadovais. Kaip nustatyta administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. dirba Palangos miesto savivaldybės administracijoje, (duomenys neskelbtini). Pagal 2002 gruodžio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Šventosios seniūnijai pavesta eksploatuoti melioracijos ir hidrotechninius įrenginius, esančius Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Ir tai, kad A. B. neveikė savavališkai, patvirtina ir 2024 m. birželio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, specialistų rekomendacijas, (duomenys neskelbtini) A. B. priėmė būtiną, racionalų bei teisingą sprendimą sumažinti vandens lygį minėtoje teritorijoje, pasitelkiant siurblio darbo režimo perjungimą į rankinį valdymą, todėl (duomenys neskelbtini) veiksmus sąlygojo būtinasis reikalingumas. Institucija atsiliepime nurodė, jog Institucijos nuomone, A. B. nesuderino su UAB „B.“ rankinio režimo. Kaip nustatyta iš 2023 m. vasario 23 d. rangos sutarties, UAB „B.“ atlikdavo priežiūros darbus, siurblinės teritorijos priežiūrą; griovio šlaitų ir kraštų priežiūra, stebėjo ar nėra mechaninio siurblio vožtuvo guminių žiedų pažeidimų ir pan., taigi, administracinėn atsakomybėn patraukas A. B. neturėjo pareigos suderinti su UAB „B.“ vadovais sausinimo siurblio rankinio režimo įjungimą.

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, Institucijos atstovo paaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių A. B. kaltę dėl žuvų nugaišimo. Institucija neatliko nei vandens kokybės tyrimo, nenustatė žuvų nugaišimo priežasties bei neišmatavo melioraciniame griovyje vandens gylio po vandens nuleidimo.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-10-693/2018).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie A. B. kaltumą, padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Dėl visų šių priežasčių akcentuojant, kad valstybės institucijos, įgalintos surašyti asmenims administracinių nusižengimų protokolus ir priimti nutarimus bei skirti administracines nuobaudas, privalo pačios tiksliai ir preciziškai laikytis teisės aktų reikalavimų, pripažįstama, kad šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl teismas turi rimtą pagrindą abejoti administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų teisingumu. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, A. B. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 316 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundas tenkintinas, A. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nes jo padaryta veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos administracinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N5-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje yra įtvirtintas proceso išlaidų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal šio straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Taigi, nors BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, teismų praktikoje proceso išlaidoms taip pat priskiriamos bylos nagrinėjimo teisme metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją, nurodytos išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, o iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2K-128-648/2023, 2K-204-719/2023).

A. B. atstovė advokatė Jurita Repšienė pateikė teismui prašymą priteisti Palangos miesto savivaldybės administracijai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, ir pateikė 2025 m. kovo 13 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)bei SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

Nagrinėjamu atveju skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, todėl darytina išvada, kad asmuo, patyręs išlaidas, turi teisę į išlaidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, skirtą tam darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo, sąžiningumo principus, teismas tenkina advokatės J. Repšienės prašymą ir priteisia Palangos miesto savivaldybės administracijai, pagal 2025 m. kovo 13 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš valstybės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauko A. B. skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos administracinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N5-2025 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. pagal ANK 316 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Priteisti Palangos miesto savivaldybės administracijai pagal 2025 m. kovo 13 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš valstybės 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų advokatės Juritos Repšienės, dalyvavusios byloje kaip A. B. atstovė, paslaugoms apmokėti.

Nutarimas gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.