Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.B. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Ignalinos ir Visagino skyriaus, dėl įstatymu nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašymu kreipėsi į administracinį teismą, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į jos senelio J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Pareiškime nurodė bei teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad pareiškėja su prašymu atkurti jai nuosavybės teises kreipėsi įstatymu nustatytu terminu- 1993 metais, tačiau jai atkurti nuosavybės teises buvo atsisakyta, nes ji nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodė, jog nuosavybės teisės į dalį J. K. (J.K.) nuosavybės teise valdyto miško ir vandens telkinio atkurta A. K. Nuosavybės teisė į likusią miško bei vandens telkinio dalį neatkurta.

Prašymas atmestinas.

Byloje sprendžiamas praleisto įstatymo nustatyto termino prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti atnaujinimo klausimas. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- ir Atkūrimo įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.

Atkūrimo įstatyme nėra apibrėžta, kokios terminų praleidimo priežastys turėtų būti pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje svarbiomis terminų praleidimo priežastimis laikytinos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios išskirtinės, objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Be to, sprendžiant dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taikomi rūpestingo, sąžiningo ir atidaus elgesio standartai, kurių turi laikytis asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001-12-11 pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, Švenčionių apskrities Dūkšto valsčiaus C.L. palivarko nekilnojamojo turto 1926-1939 m. ipotekos knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra žinių, jog J.K. nuosavybės teise valdė 334 ha 2427 kv.mtr. ploto palivarką C.L. Byloje pateikti giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantys dokumentai rodo, kad pareiškėja yra J.K. anūkė. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams - turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Pareiškėja Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu prašymo atkurti nuosavybės teises į J.K. nuosavybės teise valdytą žemę nebuvo pateikusi dėl to, kad ji iki 2001-12-31 neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės.Pareiškėjai Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta tik 2015-09-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises grindžia aplinkybe, jog ji Lietuvos Respublikos pilietybę siekė susigrąžinti dar 1992 metais, tačiau dėl sudėtingos dokumentų paieškos pilietybė jai buvo atkurta tik 2015 metais.

Teismų praktika panašiose bylose, vertinant asmenų teisę į nuosavybės atkūrimą pasibaigus prašymų padavimo terminui dėl pilietybės įgijimo aplinkybių, yra nuosekli ir vieninga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo, siekiantis ją įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pilietybė yra būtinas subjektiškumo reikalavimas, todėl prašymą atkurti nuosavybės teises gali pateikti tik asmuo, turintis Lietuvos Respublikos pilietybę. Tik tokio asmens paduotas prašymas sukels teisinius padarinius pradedant nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Sistemiškai aiškinant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatytas terminas, kad prašymai turi būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., su to paties straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiti dokumentai – patvirtinantys nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku – turi būti paduoti iki 2003 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad įstatyme nustatyta prielaida – būti Lietuvos Respublikos piliečiu arba įgyti šią pilietybę, turėjo atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu asmeniui, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusiam po 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos, todėl tokio asmens paduotas prašymas teisinių padarinių nesukurs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-24/2008).

Tokios nuoseklios pozicijos panašiose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose 2006-11-23 Nr.A-8-1403/2006, 2008-06-02 Nr.A-261-871/2008, 2010-02-01 Nr.A-438-293/2010, 2015-09-07 Nr.A-1136-261/2015, 2016-08-22 Nr.eA-1191-146/2016), pažymėdamas, kad reikalavimas pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą turėti Lietuvos Respublikos pilietybę yra nuosavybės teisų atkūrimą nustatančių teisės aktų privaloma sąlyga ir jos neturėjimas iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino pabaigos eliminuoja jo teisę į nuosavybės atkūrimą, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip priežastis sutrukdžiusi atkurti nuosavybės teises.

Be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija; Žin., 1997, Nr. 65-1558) 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 101-4542) 1 dalies nuostata „Nuosavybės teisės į <...> nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams <...>“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. Konstitucijos18, 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu taip pat buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo10 straipsnio (2004 m. spalio 12 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 156-5695) 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir tik jiems, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. Konstitucijos18, 23, 29 straipsniams.

Pareiškėja pagal giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku būtų turėjusi teisę atkurti nuosavybės teises į J.K. nuosavybės teise valdytą žemę (mišką, vandens telkinį), tačiau tik tokiu atveju, jeigu ji būtų buvusi Lietuvos Respublikos pilietė iki Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 dalyje nustatyto termino, t.y. iki 2001 m. gruodžio 31. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-07-01 atsakymas pareiškėjai Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad pareiškėja dar 1992 metais siekė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jai buvo nurodyta pateikti tam reikalingus įrodymus. Pakartotinai šiuo tikslu pareiškėja į atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas kreipėsi tik 2015-03-05 metais, ką patvirtina jos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateiktas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, ir pagal šį prašymą pareiškėjai Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta 2015-09-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, G.B. iki 2001-12-31 neįgijo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, todėl jai negali būti atnaujintas terminas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises, pareiškėjos teikti argumentai dėl sudėtingo dokumentų, reikalingų pilietybei atkurti, paieškos proceso, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

Dėlišvardintųmotyvųpareiškėjosprašymasatmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G.B. prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J.K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vienąmėnesįnuojopaskelbimodienosapeliaciniuskundugalibūtiskundžiamasLietuvosvyriausiajamadministraciniamteismuitiesiogiaiarba per Panevėžioapygardosadministracinįteismą.