Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, Linai Rumbutytei-Bonatienei, dalyvaujant pareiškėjui D. S. ir jo atstovei advokato padėjėjai B. Š., suinteresuotam asmeniui N. J. ir jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. J. ir V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir suinteresuoto asmens N. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

nustatė : pareiškėjas D. S. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2008-04-22, pradėdamas turtą faktiškai valdyti (3-7 b.l.).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015-04-24 mirė J. S., pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų senelis. J. S. testamentu pareiškėjui paliko butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune. Pareiškėjas po senelio J. S. mirties kreipėsi į notarų kontorą kur paaiškėjo, kad senelio butas įgytas gyvenant santuokoje, o mirus sutuoktinei senelis į notarinę kontorą dėl jos turto dalies paveldėjimo nesikreipė. Senelis J. S. mirus sutuoktinei S. S. priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą. Po S. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, į sutuoktinei priklausančią ½ buto dalį paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Seneliui J. S. liko santuokoje įgytas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, kurį po senelės mirties J. S. priėmė ir pradėjo valdyti, prižiūrėjo ir rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, naudojosi namų apyvokos reikmenimis.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. Suinteresuotas asmuo N. J. pareiškė savarankiškus reikalavimus. N. J. prašo atnaujinti terminą priimti S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) , palikimą. Posėdžio metu neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo.

Suinteresuotas asmuo N. J. nurodo, kad jo ir pareiškėjo tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini) . Nuo to laiko jis gyveno vaikų namuose, su juo giminės nebendravo, nepalaikė jokių ryšių. Jis nuo 2005 m. šešis mėnesius ir nuo 2008 m. spalio mėnesio 1 metus ir 3 mėn. praleido įkalinimo įstaigose. Senelės mirties dieną (duomenys neskelbtini) N. J. buvo 23 metų amžiaus. Apie senelės mirtį jam niekas nepranešė, jis neturėjo galimybės susižinoti, kad senelė mirė, todėl į notarinę kontorą nesikreipė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvo kapą lanko bent vieną kartą per metus. Su seneliu bendraudavo telefonu, tačiau senelis irgi nepasakė, kad močiutė mirė.

Pareiškėjas D. S. su pareikštu prašymu atnaujinti terminą nesutinka. Nurodė, kad N. J. praleido CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, kuris pasibaigė 2008-07-22, skaičiuojant nuo S. S. mirties (duomenys neskelbtini) . Terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei 7 metus. Suinteresuotas asmuo nenurodė nė vienos svarbios priežasties, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti, jo nurodytos priežastys, kad nebendravo, buvo įkalinimo įstaigose, nepranešė apie senelės mirtį, nelaikytinos svarbiomis. N. J. teigė, kad kiekvienais metais lankė tėvo kapą. Visa šeima: tėvas, senelė, senelis yra palaidoti tose pačiose kapinėse ir jiems pastatytas vienas paminklas, o ant paminklo iškaltos jų mirties datos, tame tarpe ir senelės mirties data, todėl N. J. negalėjo nežinoti apie senelės mirtį. Suinteresuotas asmuo N. J. netik kad nesirūpino seneliu ir senele, bet ir prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė tik gavęs pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jam visi procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (65-66 b.l.).

Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

J. S. ir S. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išgyveno iki S. S. mirties (duomenys neskelbtini) (14, 16 b.l.); sutuoktiniai gyvendami santuokoje 1992-09-12 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, kuris registruotas J. S. vardu (13 b.l.). Pareiškėjas D. S. yra J. S. įpėdinis pagal testamentą (11 b.l.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad santuokoje įgytas turtas buvo vieno kurio nors sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl preziumuojama, kad S. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė po ½ dalį nekilnojamo turto. Po sutuoktinės mirties pergyvenęs sutuoktinis J. S. ir toliau liko gyventi šeimos bute, mokėjo visus paskaičiuotus mokesčius už komunalinius patarnavimus, visą turimą turtą testamentu paliko pareiškėjui D. S., rūpinosi butu iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (22-48, 11 b.l.). Tokie J. S. veiksmai rodo, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Notarinėje kontoroje paveldėjimo byla po S. S. mirties užvesta nebuvo, ji testamento nebuvo sudariusi (15 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtino rašytiniai įrodymai, liudytojų A. S., V. J., J. D., M. P. paaiškinimai, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. priėmė sutuoktinės S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) , palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą ir gauti tą faktą patvirtinančius rašytinius įrodymus, juridinis faktas pripažintinas ir nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą.

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti netenkintinas.

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) , miręs (duomenys neskelbtini) , yra pareiškėjo D. S. ir suinteresuoto asmens N. J. tėvas (16, 18, 82 b.l.). N. J. yra antros eilės įpėdinis. Jis kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais: seneliu J. S. ir dėde V. S. turėjo teisę paveldėti turtą, likusį po senelės S. S. mirties. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Suinteresuotam asmeniui N. J. įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti po senelės mirties (duomenys neskelbtini) baigėsi 2008-07-22. Suinteresuotas asmuo į teismą pareiškimu kreipėsi 2015-12-02 (80 b.l.). Prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, svarbiomis priežastimis nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie senelės mirtį, ši aplinkybė nuo jo buvo slepiama; jis nuo vaikystės iki 23 m. amžiaus gyveno vaikų namuose, vėliau kurį laiką atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo vietose; jam nebuvo pranešta apie paveldimą turtą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: pažymos matyti, kad N. S. gyveno Kauno savivaldybės globos namuose nuo 1994-09-01 iki 2003-03-17 (105 b.l.). Suinteresuoto asmens paaiškinimu, jis laisvės atėmimo vietose buvo nuo 2008 m. spalio mėn. 1 metus ir 3 mėn. ir nuo 2012-06-30 iki 2012-08-03 (104 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad N. J. negalėjo per tris mėnesius atlikti veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, po senelės S. S. mirties V, trijų mėnesių terminas pasibaigė 2008-07-22, t.y. terminas pasibaigė dar iki N. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

Suinteresuotas asmuo teigia, kad senelės palikimą sužinojo tik 2015 m. rugsėjo 29 d. gavęs pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. N. J. teismo posėdžio metu teigė, jog vienąkart metuose lankydavo tėvo kapą. Posėdžio metu nustatyta, kad visa šeima: seneliai S. S. ir J. S., tėvas J. S. palaidoti (duomenys neskelbtini), vienoje ir toje pačioje kapavietėje. Dar būdamas gyvas senelis J. S. pastatė paminklą, kuriame buvo iškaltos mirties datos, todėl darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui N. J. buvo žinoma apie senelės, o vėliau ir apie senelio mirtį. Nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis šioje byloje, N. J. nurodytas gyvenimas vaikų namuose, bausmės atlikimas įkalinimo įstaigose, kadangi minėti laikotarpiai nesusiję su 3 mėn. termino pabaiga kreiptis į notarinę kontorą. Nelaikytina svarbia nurodyta aplinkybė termino atnaujinimui palikimui priimti, kad nebuvo pranešta apie senelės mirtį, ir jis nežinojo apie atsiradusį palikimą, kadangi įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu ar informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; Nr. 3K-3-246/2011), kitų įrodymų, kad būtų kliudyta suinteresuotam asmeniui išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, byloje nėra.

Tai, kad suinteresuotas asmuo tik 2015-12-02, praėjus daugiau nei 7 metams po senelės mirties, kreipėsi į teismą, įrodo, jog jis pats, įgyvendindamas savo teises, nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas bei rūpestingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Taigi, N. J. neišreiškus noro priimti palikimą jam atsiradus, dėl to, kad siekdamas įgyvendinti savo teises į teismą kreipėsi daugiau nei 7 metų nuo palikimo atsiradimo dienos, teismui nenustačius svarbių priežasčių, kurioms esant būtų galima pratęsti terminą palikimui priimti, prašymas dėl termino pratęsimo, netenkintinas.

Valstybei iš suinteresuoto asmens N. J. pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (74 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, 259 - 260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nutaria:

paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) , pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Netenkinti N. J. prašymo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po S. S. mirties (duomenys neskelbtini) , priimti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.