- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1664-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23708-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto sauga“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto sauga“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano būsto sauga“ pateikė teisme ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo E. K. 2 283,87 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog UAB „Trikampis žiedas“ (jo teises ir pareigas perėmė ieškovė) su atsakovu sudarė 2011 m. spalio 17 d. saugos paslaugų sutartį (su vėlesniais papildymais), kurios pagrindu buvo teikiamos saugos paslaugas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)); pobūvių salei, esančiai (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)); ir objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas pasirašė ant kiekvieno dokumento, nurodydamas adresą ir kontaktinį telefono numerį. Atsakovas už suteiktas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, tačiau įsipareigojimo nevykdė ir už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. liko skolingas ieškovei 2 283,87 Eur. Nors atsakovas nurodo, jog sutartį nutraukė dar 2015 m., tačiau nepateikė jokių įrodymų. Nurodė, jog paslaugų teikimą pagrindžia byloje pateiktos ataskaitos, kuriose fiksuojami signalai, susiję su saugomais objektais. Tuo atveju, jeigu saugos paslaugos nebūtų teikiamos, jokie signalai nebūtų fiksuojami, o tai, kokie signalai fiksuojami, yra ieškovės prerogatyva. Ieškovės teigimu, ji per visą laikotarpį nėra gavusi iš atsakovo pretenzijų dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Pažymėjo, jog sutarčiai sudaryti nebūtina, kad atsakovui priklausytų nuosavybės teise ginčo objektai. Atsakovo argumentai, kad pirtis įrengta asmeninėms reikmėms, dėl ko nebuvo poreikio jos saugoti saugos įmonei, yra tik deklaratyvūs teiginiai. Atsakovo pateikta jo motinos sudaryta saugos paslaugų sutartis yra dėl objekto (duomenys neskelbtini), tuo tarpu šioje byloje ginčas dėl (duomenys neskelbtini). Kadangi šalis saisto sutartiniai įsipareigojimai, paslaugos buvo suteiktos tinkamai, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2011 m. spalio 17 d. sudarė saugos sutartį su UAB ,,Trikampis žiedas“ dėl dviejų objektų saugojimo - atsakovo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir pobūvio salės, priklausančios atsakovo mamai H. K., esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovės skola paskaičiuota už neva suteiktas paslaugas objektams, kurie atsakovui niekada nepriklausė. Be to, ieškovės pateiktoje sutartyje paslaugos teikėja nurodyta ne ieškovė, o įmonė – UAB ,,Mano sauga“, o PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti kiti objektai: (duomenys neskelbtini).; pobūvių salė, esanti (duomenys neskelbtini)., ir objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis 2011 m. spalio 17 d. sudarė saugos paslaugų sutartį su UAB ,,Trikampis žiedas“ dėl atsakovo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), saugos, o apie saugos įmonės pasikeitimą ir/ar klientų perleidimą, nebuvo niekada pranešta. Atsakovas 2016 m. balandžio mėn. pradžioje nuvykęs į ieškovės buveinę raštiškai atsisakė saugos paslaugų namui, esančias (duomenys neskelbtini), be to, 2018 m. namą adresu (duomenys neskelbtini), pardavė. Jo motina 2015 m. sudarė sutartį dėl pobūvio salės saugos paslaugų. Ieškovės sąskaitoje nurodyti kiti objektai atsakovui niekada nepriklausė, be to, jei nuo 2015 metų nemoka už teikiamas saugos paslaugas, kyla pagrįstas klausimas kodėl nemokiam klientui paslaugos yra teikiamos nepertraukiamai ketvirtus metus, nestabdant ir/ar nenutraukiant paslaugų teikimo. Mano, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovo ieškovės naudai 2 283,87 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priimtu 2020 m. liepos 15 d. papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas išsprendė nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų klausimą.
5. Teismas konstatavo, jog atsakovui tenka pareiga atsiskaityti už suteiktas saugos paslaugas su ieškove. Nustatė, jog paslaugos nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. buvo teiktos objektams: gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini); pobūvių salei, esančiai (duomenys neskelbtini); ir objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). ir dėl visų objektų yra sudaryti rašytiniai šalių susitarimai. Atsakovo argumentą, kad nebuvo susitarimo dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos su ieškove, paneigia atsakovo pasirašytas 2013 m. balandžio 29 d. protokolas.
6. Teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šalių susitarimą dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), saugos. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo pasirašyti kiekvieno sutarties (susitarimo) lapo, todėl atsakovo argumentai dėl pasirašyto tik antro (paskutinio) protokolo lapo nepaneigia tarp šalių sudaryto rašytinio susitarimo fakto. Be to, toks atsakovo pasirašytas susitarimas nėra nuginčytas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismo teigimu, faktas, kad atsakovui nuosavybės teise nepriklauso joks objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nepaneigia atsakovo sutartinės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal šalių sudarytą susitarimą. Pažymėjo, jog pateiktose atsakovui ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) išrašytose sąskaitose yra įtraukti visi trys objektai, įskaitant ir objektą, esantį (duomenys neskelbtini), o pagal 2015 m. balandžio 30 d. skolų valdymo ataskaitą atsakovas 2015 m. balandžio mėn. sumokėjo ieškovei 639,30 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro ir įmokos už objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog toks dalinis atsiskaitymas taip pat patvirtina susitarimą dėl objektų saugos.
7. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl sutarties nutraukimo 2015 m. kaip neįrodytus. Pažymėjo, jog ieškovės pateiktas 2019 m. kovo 15 d. raštas dėl sutarties nutraukimo patvirtina vienašalį saugos paslaugų sutarčių nutraukimą nuo 2019 m. balandžio 30 d. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog sutartis buvo nutraukta 2015 m., todėl neigiamos pasekmės, susijusios su tuo, kad, atsakovo teigimu, jis neišsaugojo dokumentų apie saugos paslaugų nutraukimą 2015 m., tenka pačiam atsakovui. Pažymėjo, jog atsakovo motina H. K. su ieškove yra sudariusi susitarimą dėl pobūvių salės, esančios kitu adresu ((duomenys neskelbtini)) apsaugos, todėl ir byloje pateikti įrodymai apie ieškovės ir H. K. sutartį, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti pagal šalių sudarytus susitarimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas E. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su saugos paslaugų teikimu adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės sąskaitoje nurodytas objektas – pobūvių salė, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso motinai H. K., ji prie centrinio stebėjimo pulto buvo prijungta atsakovo sudarytos sutarties su UAB „Trikampis žiedas“ pagrindu 2011 m. spalio 17 d., o atsakovo motina 2015 m. liepos 1 d. dėl šio objekto sudarė sutartį su ieškove ir už suteiktas saugos paslaugas yra atsiskaityta visiškai. Tokias aplinkybes pagrindžia ieškovės išrašyta sąskaita už 2019 m. rugpjūčio mėn., banko sąskaitos išrašas bei teikiama geros kokybės ieškovės su atsakovo motina sudaryta saugos paslaugų teikimo sutartis, kuri buvo jau pateikta į bylą, tik blogos kokybės. Todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovo motina su ieškove yra sudariusi susitarimą dėl pobūvių salės kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), saugos.
8.2. Kadangi neteisingai įvertinti rašytiniai įrodymai, klaidingai pasisakyta dėl neįtraukto į bylą asmens - motinos H. K. teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas priteisė skolą už atsakovui nepriklausantį objektą, todėl atsakovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti šios skolos atlyginimo iš objekto savininko ir tikrojo naudos gavėjo, t.y. H. K.. Kadangi H. K. už šį objektą jau yra pilnai atsiskaičiusi, tai pažeidžia tiek atsakovo, kuris už tas pačias paslaugas turi sumokėti antrą kartą, tiek į bylą neįtrauktos H. K. teises ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje pateikti įrodymai apie ieškovės ir H. K. sutartį, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti pagal šalių sudarytus susitarimus. Tarp ieškovės ir H. K. sudarytoje sutartyje Nr. SV150701TF31 aiškiai nurodytas sutarties pagrindu saugomas objektas - kavinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Tokia informacija nurodyta ir pridedamame priede prie šios sutarties. Taigi dėl tokių skundžiamo teismo argumentų ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.
8.4. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas neginčija sąskaitų, kadangi atsakovas sutartinius santykius su ieškove nutraukė dar 2015 metais, todėl neprivalėjo sąskaitų nei ginčyti, nei apmokėti. Be to, atsakovas iš ieškovės sąskaitų negavo penkerius metus, o teismui įpareigojus nurodyti, ar atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos ir pateikti tai patvirtinančius įpareigojimus, pateikė tik sąskaitas faktūras, bet ne įrodymus, jog sąskaitos buvo siunčiamos.
8.5. Atsakovui niekada nepriklausė objektas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į tai, jog saugos sutartis sudaroma tik su teisėtu pagrindu objektą valdančiu asmeniu, o 2013-04-29 protokole po objektų pavadinimais nėra atsakovo parašo, tikėtina, jog objektas 2013-04-29 jam klaidingai galėjo būti priskirtas. Be to, byloje nėra įrangos priėmimo – perdavimo akto, kuriuo atsakovui būtų perduota 2013 metais įranga, nors skaičiuojamas 3,59 Eur dydžio mokestis už objekto (duomenys neskelbtini) GPRS modulio nuomą. Ieškovė ir teismui įpareigojus pateikti įrodymus apie GPRS modulio perdavimą, tokių įrodymų nepateikė. Be to, ieškovės į bylą pateikti dokumentai prieštarauja vieni kitiems, yra eilė klaidų, kas įvertinus ieškovės 2016-01-14 su ieškiniu pateikto rašto turinį, kuriame nurodytas paslaugų teikimas V. K., tikėtina, jog objekto (duomenys neskelbtini), priskyrimas taip pat galėjo būti techninė klaida.
8.6. Priteisdamas ieškovei jos reikalaujamą skolą už objektą Papiškių km., Vilniaus r., teismas pasisakė itin formaliai, pažymėdamas, jog aplinkybė, kad objektas atsakovui nepriklauso nuosavybės teise, nepaneigia sutartinės prievolės įvykdymo pareigos. Teismas nevertino, jog ieškovė neįrodė realiai teikusi tokią paslaugą atsakovui. Be to, tiek ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, tiek objektų ataskaitos patvirtino, kad objekte (duomenys neskelbtini), net nuo 2016 m. neveikė signalus turėjusi siųsti įranga.
8.7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymų sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį bei vadovautis CK 6.718 straipsniu, numatančiu pareigą paslaugų teikėjui visų pirma vadovautis kliento interesų prioritetu. Teismo posėdžio metu ne kartą buvo akcentuota, kad pagal nusistovėjusią praktiką verslo subjektai - paslaugų teikėjai, negavę apmokėjimą už paslaugas ilgiau negu 1-3 mėnesius, nutraukia paslaugų teikimą, kai tuo tarpu šiuo atveju ieškovė, žinodama, kad „saugomuose“ objektuose neveikia įranga, penkis metus nemokama už paslaugas, tęsia paslaugų teikimą, o susikaupus didelei skolai kreipiamasi į teismą su prašymu tą skolą priteisti. Ieškovės elgesys prieštarauja verslo subjekto veiklai ir principui gauti pajamas ir pelną iš vykdomos veiklos, nusistovėjusiai praktikai, o juo labiau, pažeidžia kliento - vartotojo interesus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus:
9.1. Atsakovo argumentai, susiję su sutarčių nutraukimu dar 2015 metais, nepagrįsti byloje rašytiniais įrodymais, nors pagal rungimosi principą, pareiga įrodyti tokį paslaugų nutraukimą, tenka atsakovui. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia susitarimą dėl saugos paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) (kurio adresas vėliau buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini)), vėlesni susitarimai patvirtina susitarimą dėl paslaugų teikimo - pirties (įvardinta kaip pobūvių salė), esančios (duomenys neskelbtini) bei dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei tai, kad dėl susidariusių skolų ieškovė 2019 m. balandžio mėn., nutraukė sutartį su visais jos priedais.
9.2. Paslaugų teikimo faktą patvirtina ir pateiktos ataskaitos, kuriuose yra užfiksuoti su saugotinais objektais susiję signalai. Atsakovas klaidina teismą argumentais, jog objektuose įrengti siųstuvai nesiuntė nei durų uždarymo nei atidarymo signalų, kadangi neteikiant paslaugų, jokio pobūdžio signalai nebūtų gaunami. Ataskaitose aiškiai atsispindi, kad iš saugomų objektų signalai buvo gaunami, todėl paslaugos buvo teikiamos bei objektuose buvo įrengta įranga.
9.3. Aplinkybę, jog sutartis nebuvo nutraukta 2015 metais patvirtina ir 2016 m. sausio 14 d. ieškovės siųstas pranešimas dėl galimo apsaugos signalizacijos gedimo, 2017 m. raginimas atsakovui vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus.
9.4. Atsakovo argumentai, susiję su teismo pasisakymu dėl neįtraukto į bylą asmens H. K. teisių ir pareigų nepagrįsti, o teismo argumentai negali turėti jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms Atsakovo į bylą pateikta H. K. saugos paslaugų sutartis sudaryta ne su ieškove, tačiau su UAB „Mano Sauga LT“, joje susitarta dėl paslaugų teikimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirčiai, esančiai (duomenys neskelbtini) bei kavinės, esančios (duomenys neskelbtini). Be to, H. K. sutartyje yra numatytas saugos paslaugų teikimas kavinei, adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu ieškovės su atsakovu buvo susitarta dėl paslaugų teikimo pirčiai (įvardinta kaip pobūvių salė), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas tik deklaratyviais bei menamais teiginiais nurodė, kad kavinė ir pobūvių salė (pirtis) yra tapatus objektas, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų.
9.5. Atsakovo argumentai, jog objektas (duomenys neskelbtini) nebuvo saugomas, taip pat nepagrįsti. Saugojimo paslaugos teikimą pagrindžia sutartis ir jos priedai. Aplinkybė, jog objektas atsakovui niekada nepriklausė, neturi reikšmės, kadangi paslaugų sutartis gali būti sudaroma ir su asmenimis, kurie turtą valdo kitais pagrindais. Atsakovo abejonės, jog ieškovė saugo galimai V. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo paaiškintos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pranešime nurodoma, kad raštas yra siunčiamas el. paštu(duomenys neskelbtini), kuris yra paties atsakovo korespondencijos el. paštas (tai patvirtina Sutartis, šias aplinkybes patvirtino ir Atsakovas teismo posėdžio metu), pranešime yra įvardijamas sutarties numeris, sutampantis su sutartimi, o rašto rekvizituose įvykusi rašymo apsirikimo klaida, nesudaro pagrindų teigti, jog dokumentas buvo skirtas būtent V. K., kuris neva ir buvo sudaręs tariamą sutartį dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
12. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo – teismui pasisakius dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas rašytinius įrodymus pasisakė dėl atsakovo motinos H. K., kuri yra tikroji objektui teiktų paslaugų naudos gavėja, teisių ir pareigų, kadangi sudarė pagrindą atsakovui reikalauti iš motinos regreso tvarka priteistos skolos atlyginimo.
13. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime, padarytas aprašomojo pobūdžio teiginiais, taip pat atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove vertinimas remiantis be kita ko ir pateiktais rašytiniais įrodymais, susijusiais su atsakovo motinai teikiamomis paslaugomis, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl atsakovo motinos teisių ir pareigų.
15. Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nei apelianto įrodinėjamo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindo, nei kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė.
Dėl skolos (ne)pagrįstumo už saugos paslaugas
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės teiktomis saugos paslaugomis, vertinimu.
17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, ir ginčo dėl to nekyla, jog 2011 m. spalio 17 d. tarp UAB ,,Trikampis žiedas“ (jos teises ir pareigas perėmė ieškovė) ir atsakovo sudaryta saugos paslaugų sutartis Nr. SV111017TF01 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), saugos (sutarties 2 ir 7.1 punktai). Byloje ginčo nekyla ir dėl to, jog sutarties vykdymo metu šios gatvės pavadinimas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini)gatvę. Iš byloje pateikto 2011 m. gruodžio 22 d. protokolo prie 2011 m. spalio 17 d. saugos paslaugų sutarties Nr. SV111017TF01 nustatyta, kad pakeisti saugomi objektai, nurodyti saugos paslaugų sutarties 2 ir 7.1 punktuose, papildomai įtraukiant ir pobūvių salę, esančią (duomenys neskelbtini), kaip saugomą objektą. Byloje taip pat pateiktas 2013 m. balandžio 29 d. protokolas prie 2012 m. spalio 1 d. saugos sutarties Nr. SV121001TF197, pasirašytas atsakovo, kuriame nurodyta, kad ieškovė saugo šiuos objektus: namą, esantį (duomenys neskelbtini); pobūvių salę, esančią (duomenys neskelbtini), ir namą, esantį (duomenys neskelbtini).
18. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi susitarimo su ieškove dėl saugos paslaugos teikimo namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo, o pobūvių salė, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė jo motinai, ji dėl šio objekto dar 2015 m. liepos 1 d. sudarė sutartį su ieškove dėl saugos paslaugų teikimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tokius atsakovo argumentus atmetė, konstatuodamas, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškove.
19. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovės pateiktame atsakovo pasirašytame 2011 m. gruodžio 22 protokole įtrauktas objektas – pobūvių salė, adresu (duomenys neskelbtini)., (pakeitus adresą – (duomenys neskelbtini)), o 2013 m. balandžio 29 d. protokole prie 2012 m. spalio 1 d. saugos sutarties Nr. SV121001TF197, be jau ankstesnių susitarimų pagrindu įrašytiems objektams namui ir pobūvių salei, adresu (duomenys neskelbtini), įrašytas ir kitas objektas – namas (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas ir įrodinėja, kad paslaugos objektui adresu (duomenys neskelbtini), teiktos nepagrįstai, tačiau pažymėtina, jog apeliantas apmokėjo dar 2015 m. balandžio 30 d. sąskaitą (kartu ir joje nurodytą susidariusią skolą), kurioje aiškiai išskirti trys objektai, tarp kurių nurodytas ir objektas adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl kuriems teikiamų saugos paslaugų ir buvo susitarta aukščiau nurodytais susitarimais (sutartimi bei ją papildančiais vėlesniais protokolais). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo susidariusi skola buvo 639,30 Eur, už objektą, adresu (duomenys neskelbtini), skaičiuojama mėnesio suma sudaro daugiau nei 10 Eur be PVM (už 2015 m. balandžio mėnesį mokėtina suma už visiems objektams teiktas paslaugas sudarė 46,4 Eur). Taigi nėra pagrindo tikėti, jog atsakovas, susimokėjęs įsiskolinimą, neatkreipė dėmesio į paslaugų detalizaciją, kuri aiškiai išskirta išrašytoje sąskaitoje, juolab kad, už ginčijamą objektą mokėtina suma per mėnesį, o kartu ir bendroje įsiskolinimo sumoje, sudaro beveik trečdalį visos sumos. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog dėl paslaugų teikimo objektui (duomenys neskelbtini), atsakovo ir paslaugų teikėjo nesiejo sutartiniai santykiai. Atsakovo argumentai, jog toks priskyrimas galėjo būti ieškovės techninė klaida, yra deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymas, juolab kad, kaip jau buvo minėta, apeliantas apmokėjo susidariusią skolą, nurodytą 2015 m. balandžio 30 d. sąskaitoje, kurioje išskirti objektai, tokiu būdu patvirtindamas saugos paslaugų suteikimą ir objektui, adresu (duomenys neskelbtini).
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir apylinkės teismo argumentui, jog atsakovas turi pareigą atsiskaityti už suteiktas saugos paslaugas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog saugos paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dar 2015 metais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje pateikti ieškovės įrodymai, jog saugos paslaugos nutrauktos 2019 m. kovo 15 d. pranešimu nuo 2019 m. balandžio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentu, jog paslaugų teikimas nutrauktas nuo 2019 m. balandžio 30 d., neturi pagrindo netikėti, juolab kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog paslaugos atsakovui buvo teikiamos iki jos buvo nutrauktos ieškovės pranešimu. Byloje esančios ataskaitos patvirtina siųstus signalus iš saugomų objektų, kas pagrindžia aplinkybę, jog buvo įrengta saugos paslaugoms teikti reikiama įranga ir paslaugos buvo teikiamos (CPK 185 straipsnis). Taip pat pateiktas byloje atsakovui jo 2011 m. spalio 17 d. sutartyje su UAB „Trikampis žiedas“ dėl PVM sąskaitų faktūrų siuntimo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siųstas 2016 m. sausio 14 d. pranešimas apie galimą signalizacijos gedimą, 2017 metais siųstas raginimas vykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, kas taip pat pagrindžia aplinkybę, jog paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas 2015 metais.
21. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog paslaugų teikimą su atsakovu sudarytos sutarties bei ją papildančių protokolų pagrindu po įsiskolinimo apmokėjimo pagal 2015 m. balandžio 30 d. sąskaitą paneigia į bylą pateikta atsakovo motinos H. K. asmeniškai su ieškove sudaryta saugos paslaugų teikimo sutartis. Pažymėtina, kad atsakovo motina saugos paslaugų sutartį sudarė su visiškai kita saugos paslaugas teikiančia įmone (UAB „Mano Sauga LT“), saugos paslaugos sudarytos dėl kitų objektų – namo, esančio (duomenys neskelbtini); pirties, adresu (duomenys neskelbtini)., ir kavinės, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apeliantas saugos sutartį sudarė dėl kitų objektų, esančių (duomenys neskelbtini). - namo ir pirties (nurodoma mokėjimo dokumentuose kaip pobūvių salė). Taigi apeliantui neįrodžius, kad kavinė ir pirtis (pobūvių salė) yra tie patys objektai, nėra teisinio pagrindo vertinti, jog atsakovui priskirtas pobūvių salės objektas ir jo motinos sudarytoje saugos sutartyje nurodytas saugojimo objektas – kavinė yra tapatūs objektai, juolab kad, kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo adresu Č(duomenys neskelbtini), yra ne vienas pastatas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir teisingai pritaikęs procesinės teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teisme paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą neatlyginamos. Teismui nusprendus palikti skundžiamą teismo sprendimą, ieškovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
26. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė patyrė 605,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų apmokėjimą patvirtina pateiktas AB Citadele banko mokėjimo dokumentas. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).
27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
apelianto E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto Sauga”, juridinio asmens kodas 304415025, 605,00 Eur (šeši šimtai penki Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.