- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 1-13-876/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaida Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorams Raimundui Vasiliauskui, Audriui Ažukui, kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokato padėjėjui V. S., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2013 m. kovo 1 d. 16.32 val., pas „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje tarpininką UAB „Užuovėja“ sudarė vilkiko „DAF FT 95Xf.430“, VIN: (duomenys neskelbtini), Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 4430869 ir taip įgijo Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. AJA 4831280, ir, turėdamas tikslą įgyti netikrus dokumentus ir jais pasinaudoti, už juos nustatytos įmokos nesumokėjo, dėl ko Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 4430869 ir draudimo sutarties liudijimas Nr. AJA 4831280 2013-03-01 16.35 val. buvo anuliuoti, tačiau tęsdamas nusikalstamą sumanymą, jis (V. B.) minėtų draudimo dokumentų nustatyta tvarka juos išdavusiai įmonei negrąžino ir žinodamas, kad Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 4430869 ir draudimo sutarties liudijimas Nr. AJA 4831280 yra netikri (negaliojantys), šiuos draudimo dokumentus laikė, gabeno ir naudojo iki 2013-07-01 apie 03.45 val., kol pasienio ruože, Sudargo k., Šakių r., pateikė minėtus dokumentus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigūnams, vykdžiusiems pasienio teisinio režimo kontrolę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad 2013 m. liepos 1 d. vyko per Ramoniškių kelio postą, buvo sustabdytas pareigūnų ir paprašius pateikti dokumentus pateikė vairuotojo pažymėjimą, asmens pasą ir transporto priemonės liudijimą. Pareigūnas taip pat paprašė pateikti apžiūros taloną bei transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą. Visi dokumentai buvo padėti automobilyje papkėje ir jis juos pateikė. Pareigūnai jį nusivežė į užkardą detaliam patikrinimui, iškvietė policijos pareigūnus ir surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis neturėjo civilinės atsakomybės galiojančio draudimo ir valstybinės techninės apžiūros. Kaip tas draudimas atsirado automobilyje jis negali prisiminti. Jis draudimo su savimi nesinešiojo, automobilis priklauso įmonei ir visi dokumentai buvo sudėti papkėje. Jis pripažįsta, kad jis nepasitikrino, ar galiojantis draudimas ir išvyko į pasienį. Nepasižiūrėjo, ar atlikta techninė apžiūra. Draudimas buvo išrašytas oficialioje draudimo įmonėje, jam pareigūnas kabinete parodė draudimą, bet draudimas buvo anuliuotas, padarytas kaip negaliojantis. Kai pateikinėjo draudimą pareigūnams jis nežinojo, kad dokumentas yra negaliojantis. Jeigu būtų žinojęs, jis būtų jo pareigūnams neteikęs. Draudimo sutartis kaip buvo sudaryta, jis neatsimena, jis buvo tuo metu įmonės vadovas, tai kaltę prisiima. Jis, kaip įmonės vadovas supranta, kad metinė įmoka apie 10 tūkstančių litų yra labai didelė, visos įmokos praeidavo pro jį. Jis turėjo žinoti, kad ta įmoka nesumokėta draudimui, jis galėjo ir užmiršti, nes buvo daugiau mašinų. Sėsdamas į tą vilkiką, nepasitikrino, ar galiojantis draudimas, ar yra techninė apžiūra. Tuo metu įmonė turėjo keletą vilkikų. Jis, kaip vadovas, yra atsakingas už viską įmonėje.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. nurodė, kad praeitais metais iš birželio 31 d. į liepos 1 d. jis dirbo Rociškių užkardoje, užkardos pamainos vyresniuoju ir naktį apie 3.45 val. vilkikas DAF grįžo iš Rusijos Federacijos. Patikrinus, jame buvo rasta paslėpta cigarečių, pristačius į užkardą dar paaiškėjo, kad nėra automobilio privalomojo draudimo ir techninės apžiūros. Dokumentus tikrino jis, B. pateikė draudimą su parašais, su antspaudais pagal datas buvo galiojantis, tačiau patikrinus pagal duomenų bazę, nebuvo tokio draudimo tai mašinai. Ką paaiškino tuo metu B., jis nežino, nes jis tik su kontrabanda susitvarkė, ir dokumentus perdavė kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Kad parašai buvo atsimena, o tai B. parašai, ar ne, negali pasakyti. Kai sustabdė transporto priemonę, kartu su juo dirbo D. M.. Transporto priemonę parvarant į užkardą, jis sėdo į tarnybinį automobilį, o jo kolega sėdo į sunkvežimį, ir kartu su B. parvažiavo į užkardą. Policijos pareigūnų nekvietė, už kontrabandą pirminius protokolus jie rašė. Paaiškinimai buvo ir visą medžiagą jie persiuntė policijai. Su tokiais draudimo polisais buvo sustabdytas nemažas kiekis, kiek baudžiamų bylų iškelta, jis negali pasakyti, jis tokių duomenų neturi. Jis nežino, kas išsiuntė dokumentus į Šakių rajono policijos komisariatą. Jis protokolo dėl negaliojančio draudimo nesurašė, nes neturi įgaliojimų rašyti tokius protokolus.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. nurodė, kad buvo nutrauktas draudimas ir tiek. Jis nieko neprisimena apie šį draudimą. Jis neprisimena, ar jis sudarė tą draudimo sutartį. B. draudė ir savo mašiną, ir žmonos mašiną, yra draudęs ir įmonės mašiną. Paprastai ateina žmogus duoda pinigus arba seną draudimą ir išrašo naują draudimą, o įmokas skirtingai sumoka, arba atneša vėliau arba perveda. Draudimo sutartyje nėra numatyta, kaip sumokėti draudimo įmoką. Gali ir nesumokėti įmokos tada būna, kad nutraukia. Būna kad neįneša pinigų mėnesį laiko, tai pareina iš Vilniaus pranešimas, kad tą polisą nutraukti. Nutrauktos draudimo sutarties neprivaloma grąžinti draudimui. Iš pažiūros šis draudimas geras (teisėja parodo byloje esantį draudimo polisą). Tokią draudimo sutartį išduoda žmogui, tada jis aiškinasi, ar už tokią sumą draus, gal su kuo pasitarti reikia. Kai jis pasako, kad nesidraus, tada jie nutraukia sutartį. Kol pinigų neįneša, tol negaliojantis draudimas. Jie paduoda draudimo sutartį ir pasako, kad tada kai sumokėsi pinigus, tada įsigalios draudimas. Jeigu nesumoka, tai sutartį nutraukia, yra buvę, kad nutraukia ir po mėnesio. Šiuo atveju buvo nutraukta greitai. Per tą laiką gali naudotis, bet tokia draudimo sutartis negaliojanti, jeigu nėra sumokėti pinigai. Jeigu sutartis nutraukta, tai negali naudotis tokia sutartimi. Jeigu asmuo atsisako sumokėti įmoką ir jie nutraukia sutartį, nėra privaloma grąžinti sutartį, bet jie reikalauja, kad pagražintų. Apie sutarties nutraukimą jie asmeniui praneša telefonu. Šiuo atveju, jeigu žmogus pasakė, kad nesidraus, tai jie sutartį nutraukė iš karto. Jis negali įvardinti to asmens, kuris pasakė, kad nereikia draudimo tai mašinai. Daugiau tokių atvejų, kad važinėtų su negaliojančiais polisais, jis nežino, jam nepraneša apie tai. Praneša žmogui iš centro apie tai, kad bus nutraukta sutartis. Centras mato, jeigu polisas neapmokėtas ir siunčia žmogui raštą, kuriame nurodo, kad arba apsimokate iki nurodyto termino, arba bus polisas nutrauktas. Sutartį nutraukia jie. Šiuo atveju ar buvo pranešta žmogui, jis negali pasakyti. Apie nutrauktas sutartis, asmeniui pranešame telefonu. Kad taip greitai nutraukė sutartį, tai gali būti toks atvejis, kad mašina sugriuvo, ar nenori tokios sutarties. Nebūtinai tas pats asmuo gali ateiti ir pasakyti, kas turi dokumentus tas ir gali pranešti. Poliso draudimo numerį suteikia centrinė būstinė, šita draudimo sutartis centrinėje duomenų bazėje buvo registruota.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. nurodė, kad jis nieko nežino apie draudimą. Įmonėje dirbo labai trumpai. Ką dirba viršininkas, jis nieko nežinojo. Su automobiliu DAF jis nevažinėjo, važinėjo su kita mašina. Kai jis įsidarbino, tai įmonės vadovas buvo B. Dėl draudimo jokių problemų jam nebuvo. Jį iškviesdavo ir pasakydavo, kad reikia važiuoti. Dokumentai būdavo mašinoje, kartais pažiūrėdavo, ar galiojantis draudimas. Kas rūpinosi dokumentais, jis nežino. Jis pats nedraudė automobilių su kuriais važiuodavo, jis su draudimais jokių reikalų neturėjo. Ar galiojantis draudimas, tai žiūrėdavo pagal datas. Tuo automobiliu, kuriuo jis naudodavosi, tai važiuodavo ir kiti asmenys. Jis su DAF niekada nevažiuodavo. Vienas buvo pagrindinis vairuotojas, o jis pakeisdavo. Kad reikia važiuoti, jam paskambindavo pats vairuotojas. Dėl iškilusių nesklandumų kelyje, dažniausiai skambindavo vairuotojui. Per du metus jis niekam neskambino.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. J. nurodė, kad B. buvo direktorius įmonės. Jis tuo metu buvau akcininkas įmonės. Paskui sužinojo apie tą įvykį, kai pradėjo klausinėti policija. Jie nuo 1992 m. įsteigė įmonę. Jis 2011 m. išėjo į pensiją ir tada B. buvo paskirtas vadovu. Dėl draudimo nieko nežino, gal direktorius kreipdavosi į draudimo įmonę dėl draudimo. Jis tiksliai nežino, ar buvo vienas asmuo atsakingas už techninę apžiūrą ir draudimus.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. T. nurodė, kad ji sutvarkydavo dokumentus tokius, kokius pristato. Ji su draudimu nieko neturėjo. Gryni pinigai išduodami kasininko. Jai dokumentus mėnesio gale atneša įmonės vadovas. 2013 m. kovo 1 d. apie draudimą nieko nežino ir nieko nerado dokumentų buhalterijoje. Automobiliai buvo apdraudžiami įvairiam laikotarpiui. Automobiliams tik kurą paskaičiuodavo, tuo metu tam automobiliui nebuvo kuro paskaičiavimų. Kelionės lapai jai nebuvo pristatyti tuo metu, o ar automobilis buvo naudojamas 2013 m. kovo mėn. ji nežino. Jeigu automobiliai važiuoja, tai būdavo pateikiami kelionės lapai. Negali pasakyti, kaip tas automobilis vyko per sieną. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos L. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad ji papildomai namuose tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. (duomenys neskelbtini) jos pareigos yra buhalterė. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2006 m. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko pagal jai pateiktus dokumentus. Mėnesio gale direktorius jai pateikia pirkimų, pardavimų sąskaitas, kelionės lapus. Ji suveda registrus, pateikia sodrai, mokesčių inspekcijai ataskaitas. Tiesiogiai bendrovės veikloje nedalyvauja. Su bendrovės automobilių draudimais ji susijusi tik tiek, kad jei jai direktorius pristato draudimo sutartį, ji ją įtraukia į apskaitą, kad parodyti išlaidas ir viskas. Pati jokių bendrovės automobilių niekada nėra draudusi, tuo rūpindavosi patys direktoriai. Tokia tvarka bvo visada, nesvarbu kuriam direktoriui vadovaujant, taip buvo ir 2013 metais, kai vadovavo V. B.. Kas 2013 metais važinėjo vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji nežino, nes to vilkiko kelionės lapų už 2013 metus jai nebuvo pateikta. Kiek prisimena, to vilkiko paskutinis kelionės lapas buvo už 2012 metų rugsėjo mėnesį. Ar tas vilkikas buvo draustas 2013 metais, ji neprisimena. Apklausos metu jai parodyti vilkiko 2013 metų draudimo dokumentai: draudimo liudijimas AJA4831280, draudimo sutartis Nr. 12 4430869, žalioji kortelės Nr. LT/12/JB 0311838. Apie juos ji nieko negali paaiškinti, neprisimena, ar tokie dokumentai įmonėje buvo. (t. 2, b.l. 5).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad pernai vasarą atvykus į darbą jam pranešė, kad yra sustabdytas automobilis, kuriame slėptuvėse sudėtos cigaretės. Tikrindami dokumentus pastebėjo, kad draudimo polisas yra netikras, per draudikų biurą nustatė, kad jis yra suklastotas. Įtarimo niekas nesukėlė, tik tuo metu buvo labai paplitusi tokia sukčiavimo forma – pateikdavo sunkiasvorių automobilių vairuotojai suklastotus draudimo polisus, kadangi jie brangūs ir daug dėl to pradėta ikiteisminių tyrimų, todėl praktiškai kiekvieną tikrindavo. Netikras dokumentas buvo pateiktas kaip juridinę galią turintis dokumentas, tam kad išvengt turtinės prievolės. Be šito poliso nepraleisdavo rusai ir mūsiškiai. Šie polisai kainuoja virš 10 000 Lt, todėl kiekvieną kartą patikrindavo, ar dokumentas tikras, šiuo atveju buvo netikras. Ar pats dokumentas buvo tikras, nepamena. Yra bent trys tokio sukčiavimo schemos, vieni klastodavo, kiti atšviesdavo. Su draudikų biuru susiskambinti reikia, pagal polisą jie iškart pasako, ar blankas yra tam tikros bendrovės, ar drausta transporto priemonė ir jeigu drausta, kokiame draudime. Darant kratas rado bandytų klastoti dokumentų, polisų - iškirpti kur autotransporto priemonės duomenys, šviesta, kad nesimatytų išpjovimo požymių. Sulaikytas dokumentas pasirodė originalus. Dėl tokių atvejų policija nekviečiama, jie surenka medžiagą ir ją perduoda. Valstybinė techninė apžiūra turėjo būti atlikta, jei būtų neatlikta būtų už tai nubaustas. Neatsimena ar nutarimą daryti kratą jis rašė, atsimena, kad dalyvavo kratoje. Tą dieną tikriausiai V. B. nematė, tiksliai nepamena, nes tą vasarą labai daug įvykių buvo. Neatsimena, kad V. B. kabinete rodė draudimą, nepasirašė prie jo akių. Rašydamas nutarimą rėmėsi gal savivaldybės duomenimis. Su nutartimi turėjo būti susipažinęs, turėtų byloje būti tai patvirtinantis parašas. Faktiniai duomenys, kuriais rėmėsi, tikriausia buvo iš savivaldybės, gyvena tame name, ten buvo ir kaltinamojo daiktai, jį patį ten rado, jo automobilis ten stovėjo. Šiuo turtu jis disponuoja.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad dėl draudimo nieko nežino. Įmonėje dirbo vadybininku, kaltinamasis buvo direktorius. Negaliojantis draudimas buvo automobilio DAF draudimas, kuris priklauso įmonei. Vieno atsakingo dėl draudimo nebuvo. Kai vairuotojas pasakydavo, tada ir apdrausdavo. Įmonės darbuotojai galėjo naudotis automobiliais. Jis automobiliu DAF nevažinėjo. V. B. buvo direktorius, nežino, ar jis galėjo automobiliu naudotis. Pas ką kaina geresnė būdavo, pas tą drausdavo. Draudžiantis gaudavo polisą, ar iškart mokėdavo pinigus, nepamena. Ir pavedimu darydavo ir grynais mokėdavo. Jei apsidraudus pas draudėją, kitas pasiūlo geresnę kainą, buvo kad nutraukė sutartį. Nutraukus polisus kur vairuotojai juos padėdavo, nežino. Jis įmonėje krovinių ieškodavo, mašinas apdrausdavo, remontais rūpindavosi. Įmonėje yra trys žmonės. 2013 m. kovo mėn. įmonėje buvo iki 10 žmonių. Neprisimena, ar draudė sunkvežimį DAF FT95XP430. Sunkvežimius drausdavo ketvirčiui, metam, visaip. Kiek tada kainuodavo neprisimena, dabar metam kainuoja 5000 Lt. Kiek 2013 metais kainuodavo, negali pasakyti.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. S. parodymai, kur nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku dirba jau daug metų, nuo pat šios bendrovės įsteigimo, nuo 1999 metų. Nuo 2013 metų spalio mėnesio, kai iš darbo išdėjo direktorius V. B., jis buvo paskirtas direktoriumi, o nuo šių metų kovo mėnesio tapo ir vieninteliu akcininku, nupirko visas įmonės akcijas iš J. J.. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima krovinių pervežimu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais. 2013 metais bendrovei vadovavo V. B., o jis iki tų metų pabaigos dirbo vadybininku. Atsakomybe, kas už kokius darbus atsakingas, bendrovėje nebuvo pasiskirstę. Jis pakontroliuodavo vairuotojus, paieškodavo krovinių, o B. organizuodavo visą bendrovės veiklą. Jis tuo metu dirbo ir tebedirba UAB (duomenys neskelbtini), kuri taip pat užsiima pervežimais. 2013 metais UAB (duomenys neskelbtini) vardu į reisus jis nevažiuodavo, važiuodavo tik UAB (duomenys neskelbtini) vardu. B., kartais ir pats į reisus važiuodavo su Renault arba DAF vilkikais, bet dažniausiai tai važiuodavo vairuotojai. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pasiskirstę, kas kokiais automobiliais važiuoja, automobiliai nebuvo priskirti konkretiems asmenims, važiuodavo kaip kam pasitaikydavo. Visi kelionei reikalingi dokumentai: civilinės atsakomybės draudimas, techninės apžiūros talonas ir kiti būdavo paliekami automobilyje, viršutinėje daiktų dėtuvėje. Kiekvienas vairuotojas prieš kelionę pasitikrindavo, ar yra visi reikalingi dokumentai. Draudimais pasirūpindavo jis pats arba B. Vairuotojai pasakydavo, kada kokiam automobiliui baigiasi draudimas. Kur drausdavosi, tiksliai neprisimena, bet būdavo įvairiai, pas įvairius draudikus. Ar 2013 metais draudimo kompanijoje „Užuovėja“ yra draudęs UAB (duomenys neskelbtini) automobilių, jis neprisimena. Kas 2013 metais dažniausiai važinėjo su vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis neprisimena, tiksliai pasakyti negali. Kur buvo tas automobilis draustas, ar iš viso buvo draustas, kas jį apdraudė, jis nežino. Jis pats su tuo vilkiku nevažinėjo, todėl apie tai reikia klausti B. Dėl draudimo liudijimo AJA4831280 ir TPVSAPD sutarties Nr. 12 4430869, jis nieko nežino, jis tokių dokumentų neprisimena. Jeigu juose nėra jo prašo, tai vadinasi draudė ne jis, daugiau nieko negali pasakyti. (t. 2, b.l. 8).
Teismo posėdžio metu liudytojas Z. A. nurodė, kad jis dirbo vairuotoju, kažkada yra važiavęs tuo automobiliu. Kai baigdavosi draudimas, pasakydavo vadybininkui. Vadybininkas sudarydavo draudimo sutartis. Automobilis būdavo draudžiamas metams, pusei metų. Toje įmonėje dirba treti metai, nėra buvę, kad jam duotų draudimo sutartį, o netrukus ją pakeistų kita. Daugiausiai su vienu įmonės automobiliu važiuodavo. Su DAF automobiliu 1-2 kartus yra važiavęs, nes pamaina buvo. Visi dokumentai automobilyje laikomi, kabinoje.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo Z. A. parodymai, kur nurodoma, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi daugiau kaip dešimt metų. Vežioja krovinius tarptautiniais ir vietiniais maršrutais. Jis visada važinėja su tuo pačiu vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo automobiliu važinėja jau penkerius ar šešerius metus, nuo tada, kai jį nupirko. Kas dar iš jų įmonės ir su kokiais automobiliais 2013 metais važinėdavo, jis nežino. Kas važinėjo su vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nežino. Ar tas automobilis 2013 metais buvo draustas, kur buvo draustas, kas draudė, jis nežino. Jis tuo automobiliu nevažinėdavo, todėl jo dokumentų jam nereikėjo. Direktoriumi buvo V. B.. Jis jį pažinojo tik iš matymo. Visi jam kelionei reikalingi dokumentai: draudimas, techninės apžiūros lapas būna paliekami automobilyje. Jei draudimas baigiasi, jis apie tai pasako vadybininkui A. S. ir jis tuo pasirūpina, bet kas konkrečiai ir kur apdraudžia vilkikus, jis nežino. Jis pats UAB (duomenys neskelbtini) automobilių niekada nėra draudęs. Kur yra draudimo kompanija „Užuovėja“ jis žino, bet jos vadovo nepažįsta. Ten kažkada labai seniai, prieš daug metu yra buvęs, yra kažką draudęs, bet 2013 metais ir šiemet ten nebuvo. Dėl draudimo liudijimo AJA4831280 ir TPVCAD sutarties Nr. 12 4430869 jis nieko nežino, jis tokių dokumentų nematė.
Teisėja pagarsina liudytojų R. B. parodymus, kur nurodoma, kad UAB „Užuovėja“ draudimo vadybininke dirba nuo 2012 metų birželio mėnesio. Dirba kartu su direktoriumi E. P. vienoje patalpoje, prie vieno stalo, tik turi kiekvienas savo kompiuterį. Jos darbas sudaryti su klientais draudimo sutartis, ieškoti naujų klientų. Kartais, kai jos nebūna, per atostogas arba kai jai reikia pas gydytoją ją pakeičia direktoriaus sūnus M. Pas juos yra tik dvi darbo vietos: jos ir direktoriaus, o M. savo atskiros darbo vietos neturi. Prisijungimo kodą prie kompiuterinės draudimo sistemos turi vieną ir tą patį visi naudoja. Pas juos nėra galimybės atskirti, kas iš jų konkrečiai sudarė vieną ar kitą draudimo sutartį. V. B. pažįsta iš matymo. Kartais pas juos apsilanko, draudžiasi tai automobilius, tai būstą ar gyvybę. Ji V. B. jokių draudimo sutarčių nėra sudariusi. Draudimo klausimais jis visada bendraudavo tik su direktoriumi. Ar 2013 metais V. B. pas juos draudė kokį nors vilkiką, ji nežino. (t. 2, b.l. 4).
Teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad jis yra kaimynas B., ir nori už jį laiduoti. V. B. gyvena Tauragėje gerai jį pažįstu. V. B. nepanašus į nusikaltėlį. B. pažįsta labai seniai, jau 15 metų. B. gali daryti teigiamą įtaką. Kai jie bendrauja, tai kalba apie visus reikalus. Jis jam patartų, ko nedaryti. Jis tikrai dės visas pastangas, kad V. B. nedarytų nusikalstamų veikų. Esant galimybei jis jį galės įdarbinti savo įmonėje.
V. B. kaltę įrodo ir šie byloje esantys įrodymai:
Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad V. B. pateikė negaliojančią draudimo sutartį. (t. 1, b.l. 1).
Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilio apžiūros metu buvo paimtas draudimo sutarties liudijimas Nr. AJA4831280. (t. 1, b.l. 2-4).
Administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, iš kurios matyti, kad V. B. buvau traukiamas atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu (t. 1, b.l. 7).
Daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta 2013 m. kovo 1 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 4430869 ir Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. AJA4831280. (t. 1, b.l. 10-11).
Įprastinės TPVCAPD sutartis, iš kurios matyti, kad draudėjas V. B. 2013 m. kovo 1 d. 12 mėnesių apdraudė automobilio DAF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. AJA4831280. (t. 1, b.l. 12-13).
Žemesnės instancijos teismas
BTA draudimas pateikė informaciją, kad įprastinė sutartis Nr. 12 4430869 2013 m. kovo 1 d. buvo išrašyta 16.32 val., o 2013 m. kovo 1 d. 16.35 val. ši sutartis iš duomenų bazės buvo ištrinta kaip sugadinta. (t. 1, b.l. 15).
UAB „Užuovėja“ pateikė informaciją, kad klientas pasiėmęs draudimo polisą nepadarė apmokėjimo, draudimo polisas buvo nutrauktas, o nutraukus polisą, šis dingsta iš duomenų bazės. (t. 1, b.l. 18).
BTA „Insurance Comapny“ pateikė informaciją, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, nepriklausomai nuo įmokos sumokėjimo, draudimo dokumentai klientui išduodami, nepriklausomai nuo apmokėjimo. (t. 1, b.l. 26).
UAB (duomenys neskelbtini)pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad automobilis DAF FT 95XF430 2013 metais eksploatuojamas nebuvo. (t. 2, b.l. 76).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė duomenis, kad automobilis DAF FT95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po 2012 m. balandžio 1 d. nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 1, b.l. 45, 46).
Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazės matosi, kad 2013 metais vilkikas DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sulaikymo, tai yra iki 2013 metų liepos 1 dienos, 16 kartų kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir visais atvejais vilkiką vairavo V. B. (t. 2, b.l. 85-87).
UAB (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį su V. B., kuris įmonėje dirbo direktoriumi nuo 2011 m. gegužės 2 d. (t. 2, b.l. 80-82).
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas laiko, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina V. B. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.
Pagal BK 300 straipsnio (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą.
Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).
Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 str. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d.).
V. B. traukiamas atsakomybėn už tai, kad suklastojo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 4430869 ir taip įgijo Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. AJA4831280. Teismo posėdžio metu V. B. teigė, kad jis tuo metu buvo įmonės direktorius, todėl sutinka prisiimti atsakomybę, ne jis kaip direktorius yra atsakingas už įmonėje vykstančius įvykius. V. B. teigė, kad pateikdamas draudimo sutarties liudijimą, nežinojo, jog šis yra negaliojantis. Taigi jeigu būtų nustatyta, kad V. B. nežinojo, jog jo pateikiama draudimo sutartis yra negaliojanti, asmuo negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jo veiksmuose nebūtų subjektyviosios sudėties požymio. Tačiau teismas laiko, jog byloje pakankamai duomenų, jog V. B. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tad jam pagrįstai inkriminuojamas nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d. Teismo posėdžio metu V. B. nurodė, jog jis nežinojo, kad jo pateikta draudimo sutartis yra negaliojanti, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje esanti medžiaga. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. kovo 1 d. (t. 1, b.l. 12-13), tuo tarpu pats V. B. šią sutartį pateikė 2013 m. liepos 1 d., tai yra po keturių mėnesių. Teismo posėdžio metu V. B. teigė, kad jis nežinojo, jog draudimo įmoka yra nesumokėta, dėl ko draudimo sutartis tapo negaliojanti, tačiau šie jo parodymai yra neteisingi, nes teismo posėdžio metu apklausta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė liudytoja nurodė, kad įmonės direktorius V. B. nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, kad būtų pravesta draudimo įmoką. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kurioje nurodoma, kad automobilis DAF FT 95XF430 2013 metais eksploatuojamas nebuvo apskritai. (t. 2, b.l. 76). Tai leidžia daryti išvadą, kad V. B. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pats savo iniciatyva neoficialiai disponavo automobiliu DAF, su kuriuo buvo sulaikytas, apie šio automobilio eksploatavimą nebuvo pranešama įmonės buhalterijai, nebuvo pildomi kelionės lapai. Tai parodo, kad kaltinamasis V. B. vienintelis asmuo, kuris savavališkai disponavo nurodoma transporto priemonė, turėjo žinoti ir apie transporto priemonės draudimo galiojimą. Byloje yra gauti duomenys iš BTA „Insurance Company“ kur nurodoma, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, nepriklausomai nuo įmokos sumokėjimo, draudimo dokumentai klientui išduodami, nepriklausomai nuo apmokėjimo. (t. 1, b.l. 26). Šios aplinkybės paneigia V. B. versiją, jog šis nežinojo apie įmokos nesumokėjimą, nes vien įmokos nesumokėjimas nedaro sutarties negaliojančios. Tokiu atveju, išdavus draudimo sutarties liudijimą, sutartis tampa galiojanti, o nemokant įmokų, šios sutarties galiojimas yra nutraukiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7, 11 str. numatytais pagrindais. Iš byloje esančio draudimo sutarties ir draudimo sutarties liudijimo (t. 1, b.l. 12-13), matyti, kad šiuose dokumentuose yra nurodomi V. B. asmeniniai duomenys, jo namų (o ne įmonės) adresas, tad draudikui siekiant nutraukti sutartį, jis būtų privalėjęs susisiekti su V. B. jo nurodytais kontaktais. Akivaizdu, kad tokių duomenų ir negalėjo būti, nes byloje yra pateikti duomenys iš BTA draudimo, kur nurodoma, kad įprastinė sutartis Nr. 12 4430869 2013 m. kovo 1 d. buvo išrašyta 16.32 val., o 2013 m. kovo 1 d. 16.35 val. ši sutartis iš duomenų bazės buvo ištrinta kaip sugadinta. (t. 1, b.l. 15). Taigi draudimo sutartis buvo sudaryta 16.32 val., o nutraukta 16.35 val., tai yra po trijų minučių. Šie duomenys parodo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta ir iš karto panaikinta, kaip sugadinta, taigi net nebuvo laukiama, kad būtų įmokėta įmoka. Akivaizdu, kad V. B. kreipusis į UAB „Užuovėja“ jam buvo išduota draudimo sutartis ir sutarties liudijimas, kurie iš karto buvo panaikinti, nurodant priežastį „sugadinta“. Šie veiksmai buvo vykdomi iš karto vienas po kito, taigi V. B. jau gaudamas draudimo sutarties liudijimą turėjo žinoti, jos ši sutartis yra negaliojanti ir sugadinta, ir jo parodymai apie įmokos nesumokėjimą, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. V. B. gavus draudimo sutartį ir draudimo sutarties liudijimą ir nedelsiant juos panaikinus, akivaizdu, kad jis draudiko iš karto turėjo būti informuotas apie šios sutarties negaliojimą ir ją grąžinti draudikui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jau 2013 m. kovo 1 d. V. B. žinojo, jog jo disponuojama draudimo sutartis ir jos liudijimas yra negaliojantis. UAB „Užuovėja“ pateikti duomenys, kad klientas pasiėmęs draudimo polisą nepadarė apmokėjimo, todėl draudimo polisas buvo nutrauktas (t. 1, b.l. 18), visiškai neatitinka BTA draudimo pateiktos informacijos, tačiau teismas laiko, jog šie neatitikimai galimai įvyko UAB „Užuovėjai“ neturint visos BTA draudimo turimos informacijos. Šios byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad V. B. savavališkai naudojosi įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone DAF , naudodamasi šiuo automobiliu ir kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jis suvokė, kad jam būtinas draudimo sutarties liudijimas, tad jis kreipėsi į UAB „Užuovėja“, kur pasirašė draudimo sutartį ir jam buvo išduotas sutarties liudijimas, tačiau iš karto šie dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais, kaip sugadinti. Labai trumpas laiko tarpas parodo, kad išdavimo ir pripažinimo negaliojančiais veiksmai buvo atlikti nedelsiant, iš karto vienas po kito, kas parodo, kad V. B. dar būdamas UAB „Užuovėja“ buvo informuotas apie dokumentų galiojimo panaikinimą, tačiau neatsižvelgdamas į tai, jis sutartimi ir liudijimu ir toliau disponavo. Šie veiksmai atitinka BK 300 str. 1 d., nes V. B. žinodamas, kad draudimo sutarties liudijime yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, tai yra, kad automobilis DAF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra apdraustas, kai tuo tarpu kaltinamasis žinojo, kad šis liudijimas yra negaliojantis ir šiam automobiliui nėra taikoma draudiminė apsauga, šį draudimo sutarties liudijimą pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, kaip teisinę galią turintį dokumentą. Teismas laiko, kad šie V. B. veiksmai yra pavojingi, nes jis siekdamas asmeninės naudos, tai yra nenorėdamas mokėti draudimo įmokų, pažeidė įstatymų reikalavimus ir disponuodamas neapdrausta transporto priemone kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir jų interesams.
Dėl BK 40 str. taikymo
Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 40 str. nuostatas.
Asmuo, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir visiškai pripažinęs nusikalstamą veiką, ir jeigu yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Iš byloje surinktų dokumentų matyti, kad V. B. praeityje neteistas, administracinės tvarka baustas (t. 2, b.l. 138-141), nusikaltimo padarymu kaltinamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. B. suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, teismo posėdžio metu teigė, kad prisipažįsta, nes jis buvo įmonės direktorius, todėl jis yra atsakingas už įmonėje vykstančius įvykius. Tačiau V. B. teigė, kad jis pateikdamas draudimo sutarties liudijimą, nežinojo, jog šis dokumentas yra negaliojantis. Taigi V. B. nurodė, kad jis pripažįsta kaltę, ją prisiimdamas kaip įmonės direktorius, tuo tarpu savo asmeninės kaltės dėl asmeniškai atliktų neteisėtų veiksmų, jis nepripažino, tikslių įvykio aplinkybių nenurodė. Teismas laiko, kad šiuo atveju V. B. atsakomybė kyla kaip asmeniui, kuris padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, o ne kaip įmonės direktoriui, todėl ir asmens prisipažinimas turėtų būti susijęs su asmens veiksmais, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika. Kaip nurodyta, teismas nustatė, jog V. B. turėdamas ir pateikdamas draudimo sutarties liudijimą, žinojo jo įgijimo aplinkybes, taip pat žinojo, kad šis dokumentas neatitinka jame nurodytos informacijos, tuo tarpu V. B. suvokė, jog pateikiamas dokumentas neturi jokis teisinės galios. Šių aplinkybių kaltinamasis nepripažino, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad asmuo nepripažįsta savo nusikalstamos veikos, todėl nėra vienos iš BK 40 str. nurodytų sąlygų, atitinkamai nėra pagrindo taikyti BK 40 str.
V. B. veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 300 str. 1 d. yra numatyta baudos bausmė, kuri atsižvelgiant į tai, kad V. B. yra anksčiau neteistas, nors šiuo metu nurodoma, kad asmuo nedirbantis, tačiau byloje pateikiami duomenys, kad yra įgijęs UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, skirtina kaltinamajam. V. B. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pripažintina baigta. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. B. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai nebuvo spontaniškas ar tam tikroms aplinkybėms susiklosčius padaryta veika. Šios aplinkybės parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Pats V. B. yra anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamą veiką darė siekdamas asmeninės naudos, tai yra siekė išvengti draudimo įmokos, tokiu būdu sutaupyti asmeninių lėšų. V. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išadą, kad kaltinamasis yra linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų, tad darytina išvada, kad padaryta veika nėra atsitiktinė, ar padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, ji atlikta sąmoningai ir suvokiant savo veiksmų neteisėtumą.
BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. V. B. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą jam skirtina bausmė mažesnė negu numatytas bausmės vidurkis. Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose nėra nurodytas baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 str. 3 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už nesunkų nusikaltimą skirtina bauda iki 500 MGL, taigi mažesnės negu bausmės vidurkiai nustatytinos 100 MGL bauda.
Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą, tad byloje esanti įprastinė TPVCAPD sutartis Nr.12 4430869 (1 lapas), įprastinės TPVCAPD sutarties liudijimas Nr. AJA 4831280 (1 lapas), 2013-02-20 UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimas (1 lapas), tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji kortelė) LT/12/JB 0311838 (1 lapas), vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimas serija CVA Nr.002224 (2 lapai), priedai prie sutarties CVA 002224 (6 lapai), vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas PZULT Nr.1280441 (1 lapas) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 100 MGL (3800 Eur) baudą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėju panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tai yra įprastinę TPVCAPD sutartį Nr.12 4430869 (1 lapas), įprastinį TPVCAPD sutarties liudijimą Nr. AJA 4831280 (1 lapas), 2013-02-20 UAB „Lomita“ įgaliojimą (1 lapas), tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą (žaliąją kortelę) LT/12/JB 0311838 (1 lapas), vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimą serija CVA Nr.002224 (2 lapai), priedus prie sutarties CVA 002224 (6 lapai), vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimą PZULT Nr.1280441 (1 lapas) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.