Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. e2-1466-196/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
e2-1466-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00389-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
AS BlueOrange Bank
Trečiasis asmuo
A. M., E. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1466-196/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00389-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.1.7.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleidimo ar atidėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-1356-796/2018 pagal ieškovų R. J., R. J. ieškinį atsakovei AS BlueOrange Bank, tretiesiems asmenims A. M., E. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančius ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami pripažinti negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutarties dalį dėl sutartinės hipotekos, kuria ieškovai įkeitė žemiau nurodytą turtą bei taikyti restituciją (hipotekos panaikinimą): žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatui-sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatui-ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatui-šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); kitiems statiniams (inžineriniams) kiemo statiniams: šuliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė atleisti juos iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismui netenkinus prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – visų turto išieškojimo ir realizavimo veiksmų vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00653) sustabdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi atidėjo ieškovams 2 593 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo; ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

3. Teismas, remdamasis įrodymais, nustatė, kad ieškovų turtinė padėtis yra sunki. Kadangi ieškovai nurodė, kad per ilgesnį laiką turės galimybę susitaupyti ir ar pasiskolinti žyminiam mokesčiui reikiamą pinigų sumą, tai teismas padarė išvadą, kad ieškovų sunki turtinė padėtis yra laikinojo pobūdžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino, o atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

4. Ieškovams nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių vykdomosios bylos Nr. 0010/15/00653 sustabdymo būtinumą, teismas ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovai R. J. ir R. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovų prašymą atleisti nuo 2 593 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovai, įrodinėdami prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumą, pateikė dokumentus apie jų turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad jų turimų santaupų ir gaunamų pajamų nepakanka žyminio mokesčio sumokėjimui, taip pat ieškovai pateikė dokumentus, jog neturi jokio kito nesuvaržyto nekilnojamojo turto. Antstolis A. S. jau yra pradėjęs priverstinio išieškojimo veiksmus iš sutartimi įkeisto nekilnojamojo turto, yra priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra paskaičiavęs vykdymo išlaidas, yra atsiuntęs raginimus dėl sprendimo įvykdymo, yra išieškoma skola vykdomojo dokumento pagrindu, yra pradėtas šio turto realizavimo procesas. Šių aplinkybių bei jas pagrindžiančių dokumentų visuma, leidžia daryti išvadą, jog ieškovų turtinė padėtis yra itin sunki ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti.

5.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, neišsamiai ir ne iki galo įvertino pateiktus duomenis apie ieškovų finansinę padėtį. Teismas nevertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovai neturi jokios realios galimybės disponuoti areštuotu turtu, t.y. nei jo parduoti, nei jo įkeisti ir pan., nei gauti kreditą, tam, kad sumokėtų 2 593 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kurios ieškovai prašo atleisti. Teismas taip pat nevertino pateiktuose dokumentuose matomo fakto, jog ieškovai neturi santaupų ir jų turimos pajamos yra ženkliai mažesnės nei minimalus gyvenimo lygis.

5.3. Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovų prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo motyvavo tuo, jog „ieškovų sunki materialinė padėtis yra laikinojo pobūdžio“. Nėra pagrindo sutikti su tokiu teismo argumentu. Pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog ieškovų itin sunki turtinė padėtis ateityje galėtų pagerėti. Antra, teismo nebuvo vertintos aplinkybės dėl proceso trukmės, t.y. išnagrinėjus bylą per pakankamai trumpą laiko tarpą (kelių mėnesių laikotarpį), ieškovai ir toliau neturėtų jokių objektyvių galimybių sumokėti 2 593 Eur žyminio mokesčio dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų

6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

7. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio A. S. 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d., 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8280-965/2018, skolininkės R. J. 2018 m. liepos 25 d. atskirąjį skundą.

8. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo išnagrinėjimui, jie priimami į bylą ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį teikiant ieškinį

9. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Tai yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kurią įtvirtindamas įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ginčus spręsti taikiai ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-361-196/2015).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.).

11. Dėl sunkios turtinės padėties asmuo gali būti atleidžiamas iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas gali nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio suma yra 249 044,25 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 2 843 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), tačiau ieškovai už ieškinį sumokėjo 250 Eur žyminį mokestį, iš jo 37,50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 str. 5 ir 7 d.), nuo likusios sumos sumokėjimo prašydami atleisti. Tuo atveju, jei teismas nematytų pagrindo atleisti juos nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tai ieškovai prašė atidėti šios dalies sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovai prioritetą suteikė prašymui iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir tik nesant tam pagrindo prašė žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti.

13. Iš motyvuojamosios skundžiamos nutarties dalies matyti, kad teismas, nustatęs sunkią ieškovų turtinę padėtį, nutarė, kad ieškovai patys nurodė, jog jie galės ateityje sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti jų prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo dienos. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas sprendė žyminio mokesčio dalies atidėjimo klausimą, nepasisakęs dėl ieškovų prioritetu pasirinkto prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pažeisdamas CPK 83 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad teismo nutartis dėl prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuota. Šis proceso teisės normos pažeidimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pirmiausia spręsti klausimą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir tik tuomet, jei būtų konstatavęs, kad nėra pagrindo atleisti iš dalies nuo žyminio sumokėjimo, spręsti klausimą, ar yra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tiek nagrinėjant ieškovų prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio sumokėjimo pagrįstumą, tiek nagrinėjant alternatyvų prašymą atidėti žyminio mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, pirmiausia, vertintina, ar ieškovų pateikti įrodymai teikia pagrindą manyti, jog jie neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju tik nustačius, kad ieškovai dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti įstatyme nustatytos visos žyminio mokesčio sumos, teismas turi pagrindą spręsti, prašymų atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo pagrįstumą.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų turtinė padėtis sunki ir jie neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto žyminio mokesčio. Apeliantai neginčija teismo išvadų dėl sunkios jų turtinės padėties, tačiau atskiruoju skundu ginčijamos teismo išvados dėl ieškovų turtinės padėties perspektyvų. Apeliantų nuomone, teismo išvada, kad jų turtinė padėtis pagerės, nepagrįsta.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei prie prašymo pridėti įrodymai, nei su atskiruoju skundu pateikti įrodymai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliantų turtinė padėtis pagerės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad apeliantų turtinė padėtis pagerės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantų prašyme nurodytas teiginys, kad jie turės galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nepateikiant jokių šiam argumentui pagrįsti įrodymų, nesuteikia pagrindo atidėti prašomos žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Be to, apeliantai patys atskirajame skunde nurodė, kad jų turtinė padėtis bloga ir nėra pagrindo manyti, jog jų turtinė padėtis pagerės, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidėjo žyminio mokesčio dalies mokėjimą (žr. šios nutarties 11 punktą).

17. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė VĮ Registrų centro išrašus, ieškovo R. J. darbo biržos knygelę, pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, AB SEB banko sąskaitos išrašą, ieškovės R. J. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, banko sąskaitos išrašą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie vykdomą išieškojimą iš ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto.

18. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovų pateiktų įrodymų pakanka sunkiai turtinei padėčiai konstatuoti ir apeliantams šios išvados neskundžiant, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nėra įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad apeliantų turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, su atskiruoju skundu pateikus įrodymus apie vykdomą išieškojimą iš apeliantų turto, konstatuotina, jog yra pagrindas spręsti dėl galimybės tenkinti ieškovų prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.

19. Kaip minėta, apeliantai už ieškinio pateikimą turėtų sumokėti 2 843 dydžio žyminį mokestį (žr. nutarties 12 punktą), tačiau ieškovai pateikė įrodymus tik apie 212,50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (kita 37,50 Eur žyminio mokesčio dalis sumokėta už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), nuo likusios dalies sumokėjimo prašydami atleisti, o nesant tam pagrindo - mokėjimą atidėti. Įvertinus mokėtino ir sumokėto žyminio mokesčio dydžius matyti, jog ieškovai prašo atleisti juos nuo 93 procentų žyminio mokesčio mokėjimo.

20. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti apeliantus nuo 93 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pažymėtina, kad atsakovui šiuo atveju reiškiamas 249 044,25 Eur dydžio turtinis reikalavimas, todėl turi būti užtikrintas bent minimalus atsakovo apsaugos nuo nepagrįsto bylinėjimosi mechanizmas. Atleidus ieškovus nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį. Be to, vertinant žyminio mokesčio dalies sumokėjimo galimybes, aktuali yra ir ieškovų daugeto aplinkybė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų mokėtino žyminio mokesčio sumą, tai, kad ieškinį pareiškė du ieškovai, kurie yra darbingo amžiaus, vienas iš jų gauna darbo užmokestį, kitas – nedarbo draudimo išmoką, sprendžia, jog pagal bylos duomenis yra pagrindas atleisti ieškovus nuo 50 proc. žyminio mokesčio dalies, t. y. 1 421,50 Eur, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra sumokėję 212,50 Eur, apeliantai įpareigotini sumokėti 1 209 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.

21. Nesant pagrindo manyti, jog ieškovų turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, nėra pagrindo atidėti 1 209 Eur žyminio dalies sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo.

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartis naikintina, nustatant, jog apeliantų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą tenkintinas iš dalies, atmetant alternatyvų prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Apeliantus atleidus nuo 50 procentų dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, t. y. nuo 1 421,50 Eur, nustatytinas apeliantams terminas iki 2018 m. lapkričio 12 d. (įskaitytinai) sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie papildomai sumokėtą 1 209 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleidimo ar atidėjimo išspręsti iš esmės.

Atleisti ieškovus R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 50 proc. žyminio mokesčio dalies mokėjimo, t. y. nuo 1 421,50 Eur (tūkstančio keturių šimtų dvidešimt vieno euro 50 ct) dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Nustatyti ieškovams R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2018 m. lapkričio 12 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 209 (tūkstančio dviejų šimtų devynių) Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atmesti ieškovų R. J. ir R. J. prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo.

Teisėjas Konstantinas Gurinas