Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ir atsakovų A. M., A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovams A.M. ir A. M. dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovų A. M. ir A. M. priešieškinį ieškovui M. J. dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarp šalių sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 16 d. sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl 44,17 kv. m negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); 1/188 dalies negyvenamosios patalpos – sandėliuko, plane pažymėto Nr. R-81, automobilių statymo patalpos, stovėjimo vietos, plane pažymėtos Nr. B177, esančių (duomenys neskelbtini); 35/11806 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal preliminariosios sutarties 6.1 punktą, tuo atveju, jei pagrindinė sutartis iki šios sutarties 2.1 punkte numatytos datos (iki 2021 m. spalio 16 d.) nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), 5 000 Eur iš pirkėjo pardavėjui sumokėtos šios sutarties 5.1 punkte numatytos sumos (10 000 Eur) liks pardavėjui kaip šalių aptarta bauda. Pagal preliminariosios sutarties 6.2. punktą, tuo atveju, jei pagrindinė sutartis iki šios sutarties 2.1 punkte numatytos datos nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaitės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), pardavėjas per 10 dienų nuo šios sutarties 2.1 punkte numatytos datos privalės grąžinti pirkėjui jo sumokėtą šios sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti 5 000 Eur dydžio sumą kaip šalių aptartą baudą už neįvykdytus įsipareigojimus. Atsakovai preliminariosios sutarties 5.1 punkte numatytos 10 000 Eur sumos (avanso) nesumokėjo. 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakovas informavo nekilnojamojo turto brokerį, jog nusprendė nebepirkti turto. Ieškovas 2021 m. spalio 5 d. atsakovams pateikė pranešimą dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuriuo atsakovai buvo kviečiami 2021 m. spalio 15 d. 13.00 val. atvykti į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašyti pagrindinės sutarties.

14. Nustatyta, kad atsakovams neatvykus pas notarą, pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, teigdamas, jog pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės ir prašė priteisti iš atsakovų 5 000 Eur baudą. Atsakovų gynybinė pozicija buvo grindžiama tuo, jog pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo kaltės. Abi šalys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodinėjo viena kitos nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė konstatavęs abiejų šalių nesąžiningumą. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl šalių civilinės atsakomybės (netesybų forma) pagal šalių sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį taikymo.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

16. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

17. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, yra išaiškinęs, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

18. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011, 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

19. Sprendžiant dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Taigi ir baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

20. Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Pažymėtina, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nagrinėjant preliminariosios sutarties šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimą aktualūs ir teismo turi būti vertinami šalių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Po šio termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio šalių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015).

22. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 5 000 Eur netesybas (baudą) pagal preliminariosios sutarties 6.1 punktą, teigdamas, kad pagrindinė sutartis dėl turto pirkimo – pardavimo šiuo atveju buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės, nes atsakovai žadėję sumokėti preliminariąja sutartimi nustatytą avansą, teikdami, kad reikia pasididinti pinigų pervedimo limitus banke, rugsėjo 3 d. informavo nekilnojamojo turto brokerį, kad turto nusprendė nebepirkti. Ieškovui išsiuntus pranešimą apie pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laiką ir vietą neatvyko sudaryti pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties. Atsakovai su ieškovo argumentais nesutinko, teigdami, jog preliminarioji sutartis buvo sudaryta pagal atsakovams blogesnes sąlygas nei buvo nurodyta skelbime, kuris laikytinas viešąja oferta ir dėl to atsakovai atsisakė pirkti turtą. Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, prašė iš jo priteisti 5 000 Eur baudą, įrodinėjo ieškovo nesąžiningumą.

23. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra ne bet koks, o būtent nesąžiningas šalies elgesys. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konkrečiu atveju nenustatė, jog ieškovas būtų pradėjęs derybas su atsakovais neturėdamas tikslo sudaryti pagrindinę sutartį ar būtų atlikęs kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų.

24. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos, t. y. iki 2022 m. spalio 16 d., ieškovas kreipėsi į notarą dėl sandorio parengimo ir tvirtinimo. Ieškovas sudarė visas sąlygas atsakovams pirkti turtą, be kita ko, išsiuntė atsakovams pranešimą apie pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą 2021 m. spalio 15 d., tačiau atsakovai neatvyko pas notarą. Ta aplinkybė, kad ieškovas turėjo kitą turto pirkėją ir su juo buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis neįrodo ieškovo nesąžiningumo. Ieškovas neslėpė, kad jis turi ir kitą turto pirkėją, apie tai jis informavo atsakovus jau vykstant deryboms dėl turto pardavimo atsakovams, ta aplinkybė, kad su kitu pirkėju buvo taip pat sudaryta preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis negali būti vertinama kaip ieškovo nesąžiningi veiksmai su atsakovais sudarytos preliminarios turto pirkimo – pardavimo vykdymo kontekste. Ieškovas, kviesdamas pas notarą atsakovus sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį elgėsi sąžiningai ir buvo pasiruošęs perleisti jiems sudarytos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis sulygtą turtą. Bylos duomenimis nustatyta ir ieškovas minėtos aplinkybės neginčija, jog vėliau sudarė naują ir preliminarią (2021 m. rugsėjo 13 d.), ir pagrindinę (2021 m. spalio 29 d.) sutartį su kitu neilnojamojo turto pirkėju, tačiau ieškovas akcentuoja, kad ginčo turtas buvo perleistas praėjus 14 dienų nuo planuojamos sudaryti su atsakovais pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties (2021 m. spalio 15 d.). Taigi, ieškovas teikė prioritetą pagrindinės sutarties sudarymui su atsakovais, o ne su kitu turto pirkėju, su kuriuo sudarytos preliminarios sutarties nevykdymo pasekmės ieškovas prisiėmė sau. Taigi, konkrečiu atveju iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pabaigos tik ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų pagrindinei sutarčiai su atsakovais sudaryti ir iki pat numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo su atsakovais sąžiningas.

25. Vertinant atsakovų veiksmus po preliminariosios sutarties sudarymo nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. spalio 15 d., kada atsakovai buvo kviečiami sudaryti pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties, nustatyta, kad atsakovai bendraudami su nekilnojamo turto brokeriu, 2022 m. rugsėjo 3 d. informavo žinute, kad persigalvojo dėl turto pirkimo. Nuo preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovai savaitę laiko delsė mokėti avansą, nurodydami priežastis dėl limitų didinimo banke. Nekilnojamojo turto brokeriui susirašinėjant žinutėmis su atsakovu A. M. ir nurodžius, kad už preliminariosios sutarties nevykdymą yra numatyta bauda, atsakovas A. M. ėmė dėstyti aplinkybes susijusias su jo manymu turto pardavimo skelbimo ir preminarioje sutartyje nurodytų aplinkybių neatitikimu, aplinkybes apie ieškovo nesąžiningumą.

26. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo pagrindinę aplinkybę, lėmusią jų persigalvojimą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, kad jie buvo suklaidinti turto pardavimo skelbime nurodytos informacijos, kuri jų manymu laikytina viešąja oferta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais atsakovų argumentais. Viešajai ofertai taikomi reikalavimai, nustatyti CK 6.167 straipsnio 1 dalyje, t. y. viešoji oferta turi būti pakankamai apibrėžta ir išreikšti oferento ketinimą sudaryti sutartį. Todėl viešąja oferta nelaikomi skelbimai spaudoje apie parduodamas ar perkamas prekes, ginčo atveju parduodamą nekilnojamąjį turtą, reklaminiai skelbimai ir panašiai, nes jie dažniausiai nėra pakankamai apibrėžti ir kiekvienu atveju sutarčiai sudaryti reikalingos papildomos šalių derybos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo procesiniuose dokumentuose dėstomai pozicijai, kad tokie skelbimai paprastai laikytini tik siūlymu teikti ofertą.

27. Pažymėtina ir atsakovai tai pripažįsta, jog šis nekilnojamojo turto pirkimas jiems nėra pirmas tokio pobūdžio sandoris. Taigi, atsakovai, įsigydami nekilnojamąjį turtą ne pirmą kartą, pastebėję neatitikimus jiems pateiktoje pasirašyti preliminariojoje sutartyje ir turto pardavimo skelbime, turėjo galimybę nepasirašyti preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties. Priešingai, atsakovai, pasirašę preliminariąją sutartį, vėliau nekilnojamojo turto brokeriui nurodė klaidinančias aplinkybes dėl nesumokėto avanso, kad reikia didesnio banko sąskaitos limito, o po savaitės pranešė dėl atsisakymo sudaryti sandorį. Apeliacinės instancijos teismo vertininu toks atsakovų elgesys nelaikytinas apdairiu ir rūpestingu.

28. Kartu su atsiliepimų į ieškinį atsakovų pateiktame turto pardavimo skelbime be kita ko, buvo nurodyta, kad parduodamo turto paskirtis – poilsio patalpa, kad yra rekuperacinė sistema. Šalių pasirašytoje preliminariojoje turto pirkimo – pardavimo sutartyje, konkrečiai 1.1.1 punkte nurodyta, kad parduodama negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa; kad turtas parduodamas su visais jame esančiais baldais, išskyrus 2 baro kėdes (preliminariosios sutarties 4.6 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai prieš pirkdami turtą jį apžiūrėjo; iš atsakovų nurodytų aplinkybių dėl pinigų pervedimo, akivaizdu, kad buvo derimasi ir dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, ir dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų; parduodamo nekilnojamojo turto paskirtis buvo nurodyta, be kita ko, ir turto pardavimo skelbime; aplinkybės dėl dviejų baro kėdžių išvežimo buvo nurodytos preliminariojoje turto pirkimo – pardavimo sutartyje, kurią atsakovai pasirašė; turto pardavimo skelbime taip pat buvo nurodyta, kad parduodamoje patalpoje yra rekuperacinė sistema, o ne rekuperatorius. Sistemiškai vertinant minėtas aplinkybes, prieinama išvados, jog atsakovai, nurodydami neatitikimus dėl skelbime ir preliminariojoje sutartyje pažymėtos parduodamo nekilnojamojo turto paskirties, nepagrįstai šiuo pagrindu vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, reikalavo baudos priteisimo iš ieškovo dėl jo nesąžiningumo. Ginčo atveju atsakovai elgėsi pasyviai, vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, vadovaudamiesi subjektyviu vertinimu dėl preliminariojoje sutartyje ir turto pardavimo skelbime esančių neatitikimų, tačiau padarius byloje išvadą, jog preliminariojoje sutartyje teisingai buvo nurodytos visi parduodamo turto požymiai, konstatuotina, jog atsakovų vengimas sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį nurodytais motyvais buvo nepagrįstas.

29. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai perskaitę preliminariąją sutartį ir įvertinę jos sąlygas bei manydami, kad sutartis neatitinka jų valios, turėjo teisę nepasirašyti šios sutarties. Nagrinėjamu atveju atsakovai preliminariąją sutartį pasirašė, patvirtindami, kad sutarties sąlygos atitinka jų valią ir tik po sutarties pasirašymo, jų teigimu, pradėjo gilintis į sutarties sąlygas ir suprato, kad sutarties sąlygos neatitinka jų lūkesčių, t. y. kad atsakovai tikėjosi įsigyti butą, o ne poilsio patalpą, kad patalpa parduodama ne su visais jame esančiais baldais, kad patalpoje nėra rekuperatoriaus, kad kartu su patalpa nėra parduodamas joje esantis paveikslas. Tačiau aplinkybės, kad parduodamas turtas yra poilsio paskirties, kad parduodama be dviejų baro kėdžių, buvo nurodytos preliminariojoje sutartyje, kurią pasirašė atsakovai. Turto pardavimo skelbime buvo nurodyta, kad parduodamame turte yra ne rekuperatorius, o rekuperacinė sistema, ieškovas patvirtino, kad derantis dėl preliminariosios sutarties sąlygų, buvo sutarta palikti atsakovams paveikslą.

30. Atsakovai nurodo, kad jie patyrė nuostolių dėl nesudarytos pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties, pažymėdami, kad nekilnojamojo turto kainos yra gerokai pakilusios, jog atsakovai jiems taip reikalingą nekilnojamąjį turtą nusipirko prasidėjus šiai bylai. Pažymi, kad dėl ieškovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų atsakovai patyrė labai didelių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos teiginius deklaratyviais, neparemtais jokiais įrodymais, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų įgiję kitą nekilnojamąjį turtą ir kokia jo vertė. Sutarties šalies prarasta galimybė gauti konkrečią turtinę naudą dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, turi būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne hipotetinėmis išlaidomis. Tokių aplinkybių siekdami apsiginti nuo ieškinio reikalavimų ir pagrįsti savo pačių pareikšto priešieškinio reikalavimus, byloje atsakovai neįrodinė. Svarbu ir tai, kad tokio pobūdžio nuostoliai gali būti priteisti tik sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia teigti, kad atsakovai prašydami iš ieškovo nuostolių atlyginimo, yra sąžininga preliminariosios sutarties šalis, nes jie, teisėjų kolegijos vertinimu, savo pačių sąmoningais veiksmais sukūrė faktinę situaciją įrodinėjamiems nuostoliams atsirasti. Taip pat nepateikiama jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų teiginius, jog ieškovas veikė kaip verslininkas ir dėl to atsakovai turėtų būti laikomi vartotojais, kurie laikomi silpnesniąja sutarties šalimi. Taigi ir šie apeliaciniame skunde nurodomi argumentai vertintini kaip deklaratyvūs.

31. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovai šiuo atveju neįrodė, jog egzistavo svarbi(-ios) priežastis(-ys) ir (ar) objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovai neįvykdė preliminariosios sutarties. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt.; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas taikomas ir nuosavybės teisės objektų savininkams sudarant sutartis dėl šių objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo. Atsakovai preliminariosios sutarties sudarymo metu, turėdami galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, turėjo ir galėjo suvokti sudaromos sutarties esmę ir joje sulygtus šalių sutartinius įsipareigojimus ir tuo atveju, jeigu būtų siekę įtvirtinti kitokio pobūdžio nuostatas dėl perkamo turto sąvybių ar jame liekančių daiktų, tokios nuostatos būtų buvusios neabejotinai įtvirtintos preliminariojoje sutartyje, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo, todėl atsakovai turi prisiimti su tuo susijusią riziką. Preliminariosios sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos (nurodyta ir tai, kad tai negyvenamosios patalpos, ir tai, kad ieškovas pasiima dvi kėdes), atsakovai turėjo galimybę prieš pasirašydami sutartį konsultuotis su nekilnojamojo turto brokeriu ar sutarties nepasirašyti, jei jų manymu, turtas neatitiko jų lūkesčių.

32. Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai), t. y. derybų išlaidos (pvz., kelionės išlaidos, advokato honoraras, dokumentų parengimo išlaidos ir pan.), nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

33. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).

34. Šalys preliminariosios sutarties 6 dalyje „Šalių atsakomybės sąlygos“ nurodė, jog pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties 6.1 punktą, tuo atveju, jei pagrindinė sutartis iki šios sutarties 2.1 punkte numatytos datos (iki 2021 m. spalio 16 d.) nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), 5 000 Eur iš pirkėjo pardavėjui sumokėtos šios sutarties 5.1 punkte numatytos sumos (10 000 Eur) liks pardavėjui kaip šalių aptarta bauda. Pagal sutarties sąlygas, galimybė reikalauti netesybų buvo susieta su tuo, dėl kurios šalies kaltės nesudaryta pagrindinė sutartis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 10 000 Eur avanso atsakovai ieškovui nesumokėjo. Taigi, pagal tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas civilinė atsakomybė netesybų forma šalims gali būti taikoma tik tuo atveju, jei kurios nors iš preliminariosios sutarties šalių veiksmai lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y., be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp vienos iš šalių ar abiejų šalių neteisėtų veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo.

35. Vertinant sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas pažymėtina, kad: šalys preliminariojoje sutartyje aiškiai susitarė, kad pirkėjo sumokėtas avansas būtų naudojamos kaip netesybos; šalys susitarė dėl to, kas atsitinka su avansu nesudarius pagrindinės sutarties esant pardavėjo (ieškovo) ar pirkėjų (atsakovų) kaltei (neveikimui). Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019). Nuostatos, įtvirtinančios ieškovo teisę reikalauti iš atsakovų netesybų nesudarius pagrindinės sutarties, sutartyje yra nurodytos. Taigi šalys preliminariojoje sutartyje numatė pareigą mokėti netesybas, atsisakius pasirašyti pagrindinę sutartį, tiek pardavėjo (ieškovo) atžvilgiu, tiek tokia pareiga buvo numatyta ir pirkėjų (atsakovų) atžvilgiu.

36. Įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei preliminariosios sutarties nuostatas, konstatuotina, jog esant konstatuotai atsakovų kaltei dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų 5 000 Eur baudos dėl to, kad nebuvo pasirašyta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis. Nustačius priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) ir pagrindinės sutarties nesudarymo kaip vienos iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė netesybų (baudos) forma atsakovams gali būti taikoma, tai yra, nustačius, jog pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, atsiranda faktinis ir teisinis pagrindas atsakovams taikyti preliminariosios sutarties 6.1 punkte įtvirtintas teisines pasekmes.

37. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinant, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovų priteistinos ir 5 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 5 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl priešieškinio atmetimo ir jų motyvų nekartoja.

39. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl ši sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

40. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

41. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 113 Eur žyminis mokestis, 242 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai už pretenzijos parengimą; 605 Eur išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir konsultacijas; 605 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

42. Bylos duomenimis ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1 565 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas ir prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 1 565 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 782,50 Eur iš abiejų atsakovų.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 17,92 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ši suma priteista valstybei lygiomis dalis iš ieškovo ir atsakovų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteistinos tik iš atsakovų, lygiomis dalimis po 8,96 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44. Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio. Už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 700 Eur + 147 Eur PVM, iš viso 847 Eur. 960 Eur sudaro bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas patyrė apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš atsakovų, iš kievieno atsakovo po 480 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo M. J. ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui M. J. iš atsakovų A. M., A. M. solidariai 5 000 Eur baudą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui M. J. iš atsakovų A. M., A. M. 1 565 Eur, iš kiekvieno po 782,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų A. M., A. M. 17,92 Eur, iš kiekvieno po 8,96 Eur, bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovui M. J. iš atsakovų A. M., A. M. 960 Eur, iš kiekvieno po 480 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.