Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. Z. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-986-970/2017 pagal pareiškėjos (atsakovės) V. M. Z. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-550-314/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas atsisakė byloje atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija, bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010). Apeliantė savo skunde nurodo, kad į teismą dėl proceso atnaujinimo ji kreipėsi nepraleidusi prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau, pagal to paties straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. CPK 331 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo. Nagrinėjamu atveju Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 24 d., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nutartimi palikus galioti prieš tai minėtą teismo sprendimą. Pareiškėja prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, todėl naikinamasis penkerių metų terminas pateikti teismui prašymą atnaujinti procesą baigtoje byloje baigėsi 2016 m. lapkričio 24 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2017 m. liepos 4 d., praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Tačiau paminėta aplinkybė dėl procesinio termino nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos prašymą vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl 368 straipsnio 2 dalies ir CPK 370 straipsnio taikymo, kai yra atnaujinamas ir naikinamasis prašymo padavimo terminas.Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.Apeliantė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo vieną esminę aplinkybę – Kauno apygardos administracinis teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-360-422/2017 nustatytą naują faktinę aplinkybę dėl namo teisinio statuso ir šildymo būdo, kurios, anot pareiškėjos, jai ir pirmosios instancijos teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos iki nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. administracinis teismas sprendime konstatavo, kad namo tikslinė naudojimo paskirtis yra „vieno buto pastatai“ su krosniniu šildymu nuo namo statybos pabaigos iki dabar.Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno kambario pastatai) (2.1 p.). Tokie kadastro duomenys įrašyti 2011 m. vasario 8 d. kadastro duomenų tikslinimo pagrindu.Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-550-314/2010 patenkino ieškovės UAB „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, ieškinį ir priteisė iš atsakovės V. M. Z. 3164,37 Lt skolą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., šildyti suvartotą šilumos energiją, 19,10 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-853-340/2011 Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2012 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamos bylos esmė – teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atjungti savo patalpose (bute) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos ir pareigos mokėti už teikiamą šilumos energiją, kai toks atjungimas įvykdytas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Šioje byloje buvo keliamas klausimas, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį buitiniai šilumos vartotojai ne daugiabučiuose namuose turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėja V. M. Z. kasaciniame skunde nurodė, kad nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungiant šildymo įrenginius (radiatorius), esančius jos patalpose, neprivaloma laikytis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 punkto reikalavimų gauti pažymą apie technines galimybes teikti kitą energijos rūšį atjungiamam objektui, nes namas yra įregistruotas kaip vieno buto pastatas, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuos argumentus laikė nepagrįstais.Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad byloje nustatyta, jog gyvenamojo namo bendraturčiai naudojasi atskirais butais, todėl faktiškai namas atitinka daugiabučio namo statusą, nes jame yra keturi butai, nors Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamieji daiktai jie nėra įregistruoti. Teisėjų kolegija konstatavo, jog turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl nors Nekilnojamojo turto registre bendraturčių naudojamos dalys nėra įregistruotos kaip atskiri butai, tačiau, nustačius, kad šios dalys atitinka Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintą buto apibrėžtį, yra pagrindas laikyti, jog gyvenamasis namas atitinka daugiabučio namo statusą, todėl patalpų šildymo įrenginių atjungimas nuo bendros namo šildymo sistemos turi būti atliekamas nustatyta tvarka. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad V. M. Z. dar 2005 metais savo bute įrengė šildymo būdą kietu kuru ir elektra bei sumažino apšildomą plotą, todėl pažymėjo, jog šildomo ploto sumažinimas, kai šilumos įrenginiai yra atjungiami nuo šilumos perdavimo tinklų, turi būti atliekamas specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, nes daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Pareiškėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2012, ir civilinės bylos Nr.2A-2050-324/2015 (byloje buvo sprendžiamas analogiškas ginčas dėl skolos iš V. M. Z. priteisimo, tik už kitą laikotarpį) pagrindu 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, prašydama ištaisyti viešajame registre neteisingus gyvenamojo namo duomenis. Šį prašymą grindė aplinkybe, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3-3K-335/2012 konstatavo, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis priklauso pareiškėjai ir dėl kurio šildymo iš apeliantės yra priteistas įsiskolinimas, yra daugiabutis namas, t. y. jame yra butai daugiabučiame name. Teritoriniam registratoriui 2016 m. liepos 7 d. sprendimu atsisakius pakeisti namo kadastro duomenis, pareiškėja V. M. Z. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Pastarasis 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-360-422/2017, pareiškėjos skundo netenkino, konstatuodamas, kad minėti teismų sprendimai teisiniu pagrindu nėra tinkami kadastro duomenų keitimui, nes civilinėse bylose buvo sprendžiamas ginčas, reglamentuojamas kitais teisiniais santykiais (dėl skolos priteisimo) ir jiems taikomais kitais teisės aktais, negu statinio kadastro duomenų keitimo klausimas. Administracinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad pareiškėjos skundo argumentai iš esmės yra susiję ne su skundžiamais administraciniais aktais, atsakovo kompetencija, procedūrų pažeidimais, o su teismo procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.3-3K-335 ir 2015-12-07 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.2A-2050-324/2015), juose nustatytų aplinkybių subjektyviu vertinimu, minėtų sprendimų kritika, nuoskaudomis pagrįstų samprotavimų išsakymu.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai minėtas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad priešingai nei nurodo pareiškėja, minėtame administracinio teismo sprendime nebuvo nustatyta jokių naujų esminių aplinkybių dėl namo tikslinės naudojimo paskirties ir šildymo būdo. Nagrinėjant civilinę bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tiek nagrinėjant administracinę bylą Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nustatyta ta pati aplinkybė, jog pareiškėjai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančios ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis viešame registre buvo ir yra – vieno buto pastatai, tačiau civilinėje byloje teismai įvertinę tai, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją ir nustatę, kad be atsakovės namas priklauso dar trims bendraturčiams, sprendė, kad gyvenamasis namas atitinka daugiabučio namo statusą, dėl to apeliantė atsijungti šildymo sistemą turėjo tik vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendime jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai, ar teismams, nagrinėjusiems civilinę bylą, nenustatyta, dėl to nebuvo jokio pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą ir sąsajumą nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 str.), atskirajame skunde iš esmės pakartojami pareiškimo atnaujinti procesą argumentai, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl panaikinti ar pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį atskirojo skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.