- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-542-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, bendrija „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. M. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, bendrija „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis V. M. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 3 dalį pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – leisti išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ už skolininkę bendriją ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nurodė, kad 2024 m. birželio 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-12466-1102/2024. Vykdomajame rašte nurodyta: „Per 14 dienų nuo taikaus susitarimo sąlygų patvirtinimo visuotiniame bendrijos narių ir pastato savininkų susirinkime (2024 m. kovo 12 d.), viso pastato (adr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini)) antro aukšto stogo hidroizoliacinė danga turi būti atlaisvinta nuo pašalinių objektų – terasų stogo remonto darbų atlikimui.“ Skolininkė antstolei raštu nurodė, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas, ir pateikė atlaisvinto stogo bei atlikto remonto nuotraukas. Išieškotoja, susipažinusi su skolininkės paaiškinimais, antstolei raštu nurodė, kad ant antro aukšto stogo yra terasa, šiukšlių, malkų, grilių, avilių, medžių vazonų ir pan., ir pateikė ten esančių objektų nuotraukas. Pareiškėjas nurodė, kad, išieškotojos vertinimu, įpareigojimas nėra įvykdytas tinkamai. Buvo surašytas 2024 m. spalio 24 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Antstolio teigimu, skolininko prievolė – atlaisvinti viso pastato (adr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą pašalinant pašalinius objektus – terasas – nėra asmeninė prievolė, teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, todėl kyla poreikis spręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, prašydama atmesti antstolio prašymą ir tenkinti išieškotojos prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tuo aspektu, kad atsakovei (skolininkei) būtų skaičiuojami delspinigiai – 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, kol bus iki galo įvykdyti taikos sutarties 1.3 punktu prisiimti įsipareigojimai pašalinti visus pašalinius objektus – terasas nuo viso stogo, mokant šiuos delspinigius išieškotojos naudai; skirti 100 Eur baudą skolininkės pirmininkei Irenai Irens už sprendimo neįvykdymą, sumokant šią baudą išieškotojos naudai. Atsiliepime nurodyta, kad taikos sutartimi išieškotoja nebuvo įpareigota atlaisvinti stogo, nors antstolis prašo, jog išieškotoja pati atlaisvintų stogą. Ant ginčo stogo buvo įrengtos trys terasos, todėl į taikos sutarties 1.3 punktą buvo įrašyta daugiskaita. Skolininkė iki šiol nepašalino trečios terasos ir šalia jos esančių daiktų. Išieškotojai nuosavybės teise nepriklauso terasa ir daiktai, esantys ant stogo, todėl ji neturi teisės jų liesti. Išieškotoja taip pat prašė skirti baudą skolininkės pirmininkei Irenai Irens, nes skolininkė neįvykdė taikos sutarties 1.3 punkte ir sprendime numatytų įsipareigojimų visa apimtimi. Išieškotojos nuomone, delspinigių bei baudos nustatymas yra reikalingas tuo aspektu, kad prieš tai buvusį ginčą (tiek pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-6226-599-2023, tiek apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-24-864-2024) atsakovė pralaimėjo (buvo iš esmės panašus ginčas dėl stogo, ginčijant visuotinio susirinkimo sprendimą), tačiau iki šiol neatlygino bylinėjimosi išlaidų. Šiuo metu atsakovės (skolininkės) skola didėja, taigi, skolininkė vengia vykdyti įsipareigojimus. Tokie veiksmai pagrindžia delspinigių ir baudos skyrimo būtinybę.
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į antstolio pareiškimą prašė antstolio pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad vykdomajame rašte nenurodyta, jog, be terasų, turi būti pašalinti ir kiti daiktai. Terasų pašalinimas reikalingas tam, kad būtų atlikti remonto darbai, tačiau ne visam laikui. Tai patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) (duomenys neskelbtini) statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas, jame įvardyta konkreti stogo dalis, kurioje buvo reikalinga atlikti remonto darbus. Šiuo metu neplanuojami remonto darbai, nes 2023 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko stogo dangos remontą virš didesnės dalies įmonei priklausančių patalpų. Kitose VMSA akte nurodytose stogo vietose (šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytų dalyse) remonto darbus (apie 500 kv. m) savo lėšomis šių metų rudenį atliko pastato bendraturčiai T. B. ir I. S.. Šiuo metu nėra planuojami atlikti stogo remonto darbai, todėl bendrija neturi jokio pagrindo reikalauti iš kitų bendraturčių, kad jie pašalintų savo terasas, ir (ar) inicijuoti teisminius procesus dėl tokių terasų pašalinimo priverstine tvarka. Išieškotojos nurodyta terasa nesiriboja su jos suremontuota pastato dalimi, nėra virš stogo dalies, kurią ketinama remontuoti. Skolininkės nuomone, antstolio pareiškimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimas turėtų būti susijęs su atitinkamų taikos sutarties ir nutarties nuostatų aiškinimu, taip pat su šiuo metu esamos stogo dangos būklės nustatymu.
4. Skolininkė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, iš esmės pakartodama atsiliepime į pareiškimą nurodytus motyvus. Dėl prašymo skirti delspinigius ir baudą nurodė, kad išieškotoja nėra tinkamas subjektas reikšti tokį prašymą, dėl baudos skyrimo su pareiškimu gali kreiptis antstolis. Šiuo atveju taikos sutartimi patvirtinta prievolė nėra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. nėra taip, kad tik bendrija gali ją įvykdyti, todėl nėra pagrindo prievolę laikyti išimtinai asmenine ir skirti baudą. Be to, CPK 771 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti delspinigius. Skolininkės skolos dydis kitoje vykdomojoje byloje nėra reikšmingas šiai bylai.
5. Išieškotoja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad, nepaisant to, kam priklauso daiktai nuosavybės teise, jie yra ant bendro naudojimo objekto teritorijos, o pagal skolininkės įstatus būtent ji prižiūri bendro naudojimo daiktus, todėl turi pareigą reikalauti, kad kiti asmenys daiktus pašalintų iš bendro naudojimo teritorijos, arba kreiptis į teismą dėl daiktų pašalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi netenkino antstolio V. M. pareiškimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, civilinę bylą dėl dalies, kuria suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nustatant suinteresuotam asmeniui (skolininkei) bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ delspinigius ir jos pirmininkei baudą, nutraukė.
7. Pirmosios instancijos teismas, pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išieškotojai išdavimo klausimą, 2024 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2VP-12466-1102/2024, įvertinęs tai, kad skolininkė yra bendrija, kuriai priskirta valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išaiškino, jog taikos sutarties 1.3 punkte numatytą pareigą atlaisvinti viso pastato (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą pašalinant pašalinius objektus – terasas stogo remonto darbams atlikti privalo įvykdyti skolininkė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išieškotojai, neturinčiai bendrijai priskirtų funkcijų, ginčo taikos sutarties 1.3 punkto sąlygą įvykdyti būtų neproporcingai sudėtingiau. Kita vertus, teismo nuomone, vien tik dėl to, kad yra nesutarimas tarp išieškotojos ir skolininkės dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo apimties, nesudaro pagrindo keisti pačių šalių laisva valia sudarytos taikos sutarties sąlygą antstolio prašomu būdu.
8. Teismas pažymėjo, kad antstolis 2024 m. spalio 24 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tačiau nėra aiškiai konstatuota, ar yra įvykdytas teismo nutartyje numatytas įpareigojimas. Antstolis apsiribojo išieškotojos ir skolininkės išreikšta pozicija. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, jei kyla neaiškumų, o šiuo atveju, teismo vertinimu, akivaizdu, kad esminis ginčas tarp išieškotojos ir skolininkės yra dėl taikos sutarties 1.3 punkto sąlygos dalies, dėl kurios išduotas vykdomasis dokumentas, vykdymo apimties. Kita vertus, teismas pabrėžė, kad, jei antstolis nustatytų, jog yra neįvykdyta šioje byloje aptariama taikos sutarties sąlyga, jis gali surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį pateikti teismui teismo sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai. Dėl aptartų aplinkybių teismas antstolio pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išieškotoja atsiliepime į antstolio pareiškimą, be kita ko, prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tuo aspektu, jog skolininkei būtų skaičiuojami delspinigiai – 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, kol bus iki galo įvykdyti taikos sutarties 1.3 punktu prisiimti įsipareigojimai pašalinti visus pašalinius objektus – terasas nuo viso stogo, mokant šiuos delspinigius išieškotojos naudai, taip pat skirti 100 Eur baudą skolininkės pirmininkei Irenai Irens už sprendimo neįvykdymą, sumokant šią baudą išieškotojos naudai. Teismas pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių pasekmių taikymo turi antstolis, todėl šiuo atveju išieškotoja neturi teisės reikšti tokio prašymo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas civilinės bylos dalį, kurioje išieškotoja reiškė minėtus prašymus, nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė) bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-2008-1176/2025, motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus (išvadas): (1) „akivaizdu, kad išieškotojai, neturinčiai bendrijai priskirtų funkcijų, ginčo Taikos sutarties 1.3 punkto sąlygą įvykdyti būtų neproporcingai sudėtingiau“ ir (2) „jei antstolis nustatytų, jog yra neįvykdyta šioje byloje aptariama Taikos sutarties sąlyga jis gali surašyti sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį pateikti teismui teismo sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismas tokiu atveju, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pažymi, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados neabejotinai gali turėtų įtakos skolininkės (bendrijos) teisėms ir pareigoms ateityje. Antstolis, skolininkei toliau nevykdant taikos sutarties pagrindu išduoto vykdomojo rašto, vadovaudamasis anksčiau nurodytais pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, galėtų ir turėtų kreiptis į teismą, prašydamas taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes. Tokiu atveju teismas, nagrinėdamas tokį antstolio prašymą, anskčiau pateiktas išvadas turėtų laikyti prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Skolininkė (bendrija) savo ruožtu nebegalėtų tokių teismo išvadų – kad vykdytiną taikos sutarties sąlygą gali įvykdyti tiktai bendrija – ginčyti.
10.2. Pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ant pastato stogo nėra jokių skolininkei nuosavybės teise priklausančių ar kitokiais pagrindais valdomų terasų (visos terasos ant pastato stogo buvo įrengtos pastato patalpų savininkų, ne bendrijos). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jas pašalinti nuo stogo gali tik skolininkė. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad aptariama prievolė yra asmeninio pobūdžio teismo procesiniu dokumentu nustatyta prievolė.
10.3. Nurodo, kad skolininkė, vykdydama taikos sutartį, pasiekė, kad dviejų taikos sutartyje minimų terasų savininkai (pastato bendrojo naudojimo bendraturčiai) jas nuo stogo pašalintų geranoriškai. Likusios trečios terasos savininkas (taip pat pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturtis) pašalinti ją nuo stogo nesutinka (minėta, terasa įrengta išimtinai tik virš šio bendraturčio asmeninių patalpų), o skolininkė reikalauti jos pašalinimo teismo tvarka nemato teisinio pagrindo ir neturi tam lėšų.
10.4. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkė turi daugiau teisių ar galimybių užtikrinti terasos nuo pastato stogo nukėlimą, prieštarauja teisės normoms ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Terasos savininkui geranoriškai nesutinkant pašalinti savo terasos nuo pastato stogo, tiek bendrija (skolininkė), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (išieškotoja) turi vienodas teises ir galimybes tokio pašalinimo reikalauti teismo tvarka.
10.5. Skolininkės įsitikinimu, taikos sutartimi buvo sutarta tik dėl terasų, buvusių virš išieškotojų patalpų, pašalinimo nuo stogo, o likusi terasa nėra virš išieškotojų patalpų (su jomis net nesiriboja) ir nėra taikos sutarties prievolių objektas, skolininkė nemato teisinio pagrindo reikalauti aptariamos terasos pašalinimo nuo stogo.
10.6. Akcentuojama, kad skundžiamos nutarties motyvai dėl galimybės antstoliui vėliau kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas paskyrimo neatitinka procesinės teisės normų. Taikos sutartimi nustatytas įpareigojimas pašalinti nuo stogo terasas nėra nei teismo sprendimas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nei privalomasis nurodymas, taip pat nėra nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi skolininkė įpareigota atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik ji pati. Išvados, kad skolininkei tokius veiksmus atlikti būtų lengviau, paprasčiau ar kad išieškotojai tokius veiksmus atlikti būtų neproporcingai sudėtingiau, akivaizdžiai nepakanka.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens (skolininkės) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Stogas, ant kurio yra pašaliniai objektai, yra bendrojo naudojimo objektas, tad pareiga prižiūrėti, valdyti ir naudoti šį bendrojo naudojimo objektą kyla būtent skolininkei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“.
11.2. Pabrėžiama, jog stogo bendraturčiai susirinkime pritarė tokiai taikos sutarties 1.3 punkto nuostatai. Šią taikos sutartį pasirašė atsakovės (skolininkės) bendrijos pirmininkė. Taigi, akivaizdu, jog stogo atlaisvinimo pašalinant pašalinius objektus darbus bendraturčiai perdavė bendrojo naudojimo objektų valdytojui, t. y. bendrijai.
11.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovė (apeliantė) teigia, jog taikos sutarties 1.3 punkto įvykdymas neva nėra atsakovės (apeliantės) prievolė, tačiau pripažįsta, jog jai tenka pareiga vykdyti Taikos sutarties 1.3 punktą, ir aiškiai nurodė, jog būtent dėl atsakovės (apeliantės) pastangų buvo pašalintos dvi terasos.
11.4. Pažymi, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti ieškovę (išieškotoją) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išardyti terasą ir pašalinti kitus pašalinius objektus, kurie ieškovei (išieškotojai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies motyvų (išvadų), kurie, suinteresuoto asmens (skolininkės) nuomone, būdami nepagrįsti nei faktiškai, nei teisiškai, gali sukelti skolininkei neigiamas teisines pasekmes kaip prejudiciniai faktai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3282-1102/2024, nutarė nutraukti bylą ir patvirtinti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. S.-I., ir atsakovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 15 d. taikos sutartį, be kita ko, tokiomis sąlygomis: „1.3. Per 14 dienų nuo taikaus susitarimo sąlygų patvirtinimo visuotiniame bendrijos narių ir pastato savininkų susirinkime, viso pastato antro aukšto stogo hidroizoliacinė danga turi būti atlaisvinta nuo pašalinių objektų – terasų stogo remonto darbų atlikimui. Atlaisvinto stogo plotą esantį virš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų remontą savo sąskaita organizuoja ir atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. 1.4. Atlikus šį stogo remontą šalys pareiškia, kad neturi viena kitai pretenzijų dėl pastato stogo būklės. Visi nauji pastato bendro naudojimo neeksploatuojamo stogo būklės ar statuso pakeitimai bus vykdomi tik geranoriškai atsižvelgus į kiekvieno pastato savininko teisėtus lūkesčius ir interesus, jų nepažeidžiant. 1.5. Įvykdžius visus šios sutarties įsipareigojimus, sutarties šalys jokių pretenzijų vieni kitiems nebeturės.“
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-12466-1102/2024, nutarta tenkinti ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. S.-I. prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš atsakovės (skolininkės) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3282-1102/2024 patvirtintos ieškovių ir atsakovės 2024 m. kovo 15 d. taikos sutarties 1.3 punktą tokia apimtimi: „Per 14 dienų nuo taikaus susitarimo sąlygų patvirtinimo visuotiniame bendrijos narių ir pastato savininkų susirinkime (2024 m. kovo 12 d.), viso pastato (adr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini)) antro aukšto stogo hidroizoliacinė danga turi būti atlaisvinta nuo pašalinių objektų – terasų stogo remonto darbų atlikimui.“
17. Antstolis 2024 m. spalio 24 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, jame konstatuota, kad, skolininkės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, įpareigojimas yra įvykdytas, nes, jos teigimu, buvo pašalintos dvi terasos, buvusios ant antro aukšto stogo hidroizoliacinės dangos, ir stogas tose vietose buvo suremontuotas. Išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, įpareigojimas nėra įvykdytas visa apimtimi, nes antro aukšto stogo hidoizoliacinė danga nėra visiškai atlaisvinta – ant jos tebėra viena terasa, šiukšlių, malkų, avilių, grilių ir pan. Antstolis nurodė, kad išnaudojo jam prieinamas civilinio proceso priemones sprendimui įvykdyti, tačiau sprendimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, liko neįvykdytas (nevisiškai įvykdytas). Antstolis teismo prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant išieškotojai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už skolininkę bendriją ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus.
18. Tiek išieškotoja, tiek skolininkė prašė netenkinti antstolio pareiškimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant išieškotojai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už skolininkę bendriją ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų teisėtumo ir pagrįstumo
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogo terasas pašalinti gali išimtinai tik skolininkė. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išieškotojai išdavimo klausimą, 2024 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-12466-1102/2024 yra pasisakęs: „Nors nurodytame taikos sutarties punkte nėra aiškiai įvardinta, kam tenka prievolė atlaisvinti nuo pašalinių objektų – terasų viso pastato antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą, tačiau atsižvelgus į bylos medžiagoje esančių atsakovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nuostatas, numatančias, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad nurodytas taikos sutarties 1.3 punktas įtvirtina pirma, atsakovės prievolę per 14 dienų atlaisvinti nuo pašalinių objektų – terasų viso pastato antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą, antra, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolę savo sąskaita organizuoti ir atlikti atlaisvinto stogo remontą virš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų.“ Pacitavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo dalį, pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadas, konstatavo, kad teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nutartyje išaiškino, jog taikos sutarties 1.3 punkte numatytą pareigą atlaisvinti viso pastato (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą pašalinant pašalinius objektus – terasas – stogo remonto darbams atlikti privalo įvykdyti skolininkė. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo, ar įvykdyti taikos sutarties 1.3 punkte numatytą pareigą gali išskirtinai tik pati skolininkė, ir nekonstatavo fakto, kad tai yra išimtinė skolininkės pareiga.
20. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvas, kurį apeliantė siekia pašalinti iš skundžiamos nutarties: „Akivaizdu, kad išieškotojai, neturinčiai bendrijai priskirtų funkcijų, ginčo Taikos sutarties 1.3 punkto sąlygą įvykdyti būtų neproporcingai sudėtingiau“, negali būti pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atitinkamą pareigą (veiksmą) įvykdyti (atlikti) gali tik skolininkė. Vertinant lingvistiškai, frazė „sąlygą įvykdyti būtų neproporcingai sudėtingiau“ nereiškia, kad sąlygos įvykdyti iš viso nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad aptariamos taikos sutarties sąlygos neįmanoma įvykdyti tokia tvarka, kokia joje yra įtvirtinta, tačiau teismas skundžiama nutartimi nekonstatavo vykdytinos prievolės asmeninio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog vykdytiną taikos sutarties sąlygą gali įvykdyti tiktai bendrija, ir ši išvada laikytina prejudiciniu faktu.
21. Pasisakydamas dėl apeliantės siekio iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti ir šiuos motyvus: „Jei antstolis nustatytų, jog yra neįvykdyta šioje byloje aptariama Taikos sutarties sąlyga jis gali surašyti sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį pateikti teismui teismo sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismas tokiu atveju, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai“, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių motyvų buvimas skundžiamoje nutartyje negali būti vertinamas kaip įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai ir negali sukelti jokių neigiamų pasekmių skolininkei ateityje. Ta aplinkybė, kad teismas aptarė antstolio galimybes, nereiškia, kad šių aptariamų teismo motyvų pagrindu skolininkei ir bus skiriama bauda už taikos sutarties nevykdymą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo (skolininkė) atskirajame skunde prašo pašalinti ne tik tam tikrus teismo motyvus, tačiau ir nutartyje nurodomą teisinį reglamentavimą – teismo nurodytą galimybę antstoliui kreiptis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartyje nurodomas teisinis reglamentavimas nedaro jokio poveikio skolininkės teisėms ar pareigoms, jos teisiniam statusui ir negali jai sukurti teisinių padarinių ateityje, todėl negali būti pašalintas iš teismo sprendimo motyvų.
23. Svarbu pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, išieškotojos ir skolininkės paaiškinimus, pagrįstai nusprendė, kad aptariamu atveju nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 1.3 punkto dalies, dėl kurios išduotas vykdomasis raštas, vykdymo tvarkos. Vykdomasis raštas buvo išduotas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Taikos sutartį šalys sudarė laisva valia, taigi, susitarė, kokius veiksmus turi kiekviena iš jų atlikti, teismo nutartis dėl taikos sutarties tvirtinimo apeliacine tvarka nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati skolininkė atskirajame skunde pripažino, kad vykdė taikos sutartį pagal joje nustatytą tvarką, t. y., vykdydama taikos sutartį, pasiekė, kad dviejų taikos sutartyje minimų terasų savininkai (pastato bendrojo naudojimo bendraturčiai) jas nuo stogo pašalintų geranoriškai. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė pripažįsta, jog jai tenka pareiga vykdyti taikos sutarties 1.3 punktą, ir aiškiai nurodė, jog būtent dėl jos pastangų buvo pašalintos dvi terasos. Sutiktina su teismo motyvais, kad vien tik dėl to, jog yra nesutarimas tarp išieškotojos ir skolininkės dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo apimties, nesudaro pagrindo pakeisti pačių šalių laisva valia sudarytos taikos sutarties sąlygos antstolio prašomu būdu, nes nenustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad aptariamos taikos sutarties sąlygos neįmanoma įvykdyti tokia tvarka, kokia joje yra įtvirtinta.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nusprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, negu jas įvertino pirmosios instancijos teismas, ir padaryti kitokias išvadas ar pašalinti dalį pirmosios instancijos teismo motyvų, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus suinteresuoto asmens (skolininkės) atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios, pagal pateiktus įrodymus, sudaro 423,50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos iš suinteresuoto asmens (skolininkės) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininkės) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.