Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. gruodžio 30 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija) 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 21R2-143 (AG2-99/16-2020);

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 21R2-143 (AG2-99/16-2020) teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę pakeisti advokatę D. V. kitu advokatu.

Iš šios administracinės bylos ir Ginčų komisijos bylos Nr. AG2-99/16-2020 duomenų nustatyta, jog kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas A. G. (b. 1. 21-22).

Atsižvelgiant į pareiškėjo 2018 m. vasario 9 d. prašymą dėl advokato pakeitimo, VGTP Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-P-1993-2932 „Dėl sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“, nuspręsta pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą A. G. ir paskirti advokatę G. S. (b. 1. 23).

Atsižvelgiant į advokatės G. S. 2018 m. birželio 29 d. prašymą, VGTP Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-1993-13073 „Dėl sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“, nuspręsta pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę G. S. ir paskirti advokatą V. M. (b. 1. 24).

VGTPT Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-1993- 16611 „Dėl sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“, atsižvelgiant į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymą pakeisti advokatą V. M. kitu advokatu, nuspręsta pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskirti advokatę L. T. (b. 1. 25).

VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-1993- 2903 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, antrinės teisinės pagalbos teikimas, suteiktas pareiškėjui 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857, nutrauktas (b. 1. 26- 29).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3032-822/2020 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-1993-2903 panaikintas (b. 1. 30-36).

VGTPT Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-18-P-1993-3105 „Dėl sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-1993-16611 paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“, nuspręsta pakeisti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąją advokatę L. T. kita advokate D. V.. Nurodyta, jog šis sprendimas galioja iki 2020 m. spalio 31 d. (b. 1. 39).

2020 m. gegužės 18 d. pranešimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybių“ pareiškėjas J. K. VGTPT Klaipėdos skyriui nurodė, kad advokatė D. V. neparengė procesinio dokumento, jog advokatė nesutiko paskirti susitikimo dalyvaujant trečiajam asmeniui, neparengė procesinio dokumento, neišdavė išvados, todėl prašo išaišknti, kaip pareiškėjui bendrauti su advokate (b. 1. 40).

VGTPT Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (8.3)TPS-8854 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į advokatę D. V. bei prašė pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus priimtą 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP- 2)-18-P-1993-3105 ir paaiškinti pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes (b. 1. 41).

2020 m. birželio 2 d. raštu advokatė D. V. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė paaiškinimą. Paaiškinime nurodė, kad karantino metu su pareiškėju bendravo telefonu ir elektroniniais laiškais 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. kovo 14 d., 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 7 d. Taip pat nurodė, kad įsipareigojo pareiškėjui atsakyti raštu į jam rūpimus klausimus. 2020 m. birželio 2 d. advokatė susitiko su pareiškėju advokatės kontoroje, susipažino su jo pateiktais vykdomosios bylos dokumentais, atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus, paaiškino, jog antrą kartą dėl to paties dalyko į teismą kreiptis negalima. Nurodė, jog pareiškėjas advokatei kelis kartus pabrėžė, kad jokių pretenzijų jai neturi (b. 1. 42).

VGTPT Klaipėdos skyrius 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. (8.3)TPS-10010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ informavo pareiškėją apie advokatės paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. 1. 47).

2020 m. birželio 11 d. advokatė D. V. VGTPT Klaipėdos skyriui pateiktame rašte „Dėl VGTPT 2020-03-05 sprendimo“ nurodė, kad susipažinusi su pareiškėjo jai pateiktais dokumentais nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo rūmai 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11659-637/2019 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo ir pareiškėjo skundo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-189-524/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kadangi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo išnagrinėtas, advokatė prašė Klaipėdos skyriaus nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. 1. 48).

2020 m. birželio 17 d. pareiškėjas VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą „Į VGTPT 2020-06-09 Nr. (8.3)TPS-10010 raštą“, kuriame prašė nurodyti datą, kada jis gali tikėtis gauti procesinį dokumentą, ginantį pareiškėjo teises ir interesus ar teisiškai motyvuotą išvadą, taip pat prašė jam atsiųsti advokatės D. V. paaiškinimo kopiją (b. 1. 49).

2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. (8.3)TPS-10927 VGTPT Klaipėdos skyrius atsisakė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal advokatės pateiktą išvadą (b. 1. 50-52).

2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. (8.3)TPS-11283 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ VGTPT Klaipėdos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. pranešimą, informavo pareiškėją, kad advokatė D. V. antrinę teisinę pagalbą teikia pagal su Tarnybos Klaipėdos skyriumi sudarytą antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį, ji nėra Tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojas, todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius negali pareiškėjui pateikti informacijos apie procesinių dokumentų parengimo terminus ir prašė pareiškėjo visais klausimais, susijusiais su antrinės teisinės pagalbos teikimu, kreiptis į pareiškėjui priskirtą advokatę D. V.. Taip pat persiuntė pareiškėjui advokatės D. V. paaiškinimo kopiją (b. 1. 55).

Pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. prašymu „Dėl advokatės D. V. pakeitimo kitu advokatu“ kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių prašydamas pakeisti jam skirtą advokatą (b. 1. 56). Prašyme nurodė, kad advokatė turėjo išsamiai susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, o susipažinusi vertinti antstolio A. S. veiksmus, pagal teisės aktuose nustatytą reglamentavimą, tačiau to nepadarė, ir siekdama suklaidinti pareiškėją, reikalauja suformuluoti skundo dalyką. Pareiškėjas teigė, kad nuo jo yra slepiama advokatės pozicija, jam neleidžiama susipažinti su advokatės paaiškinimu, neatsakoma į pareiškėjo keltus klausimus.

2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. (8.3)TPS-12288 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ VGTPT Klaipėdos skyrius kreipėsi į advokatę D. V. prašydamas paaiškinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes. Minėtu raštu Tarnybos Klaipėdos skyrius taip pat informavo advokatę, kad ji turi teisę pateikti Klaipėdos skyriui išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nutraukimo (b. 1. 57-58).

2020 m. liepos 25 d. raštu Nr. 91 advokatė D. V. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė „Išvadą dėl VGTPT 2020-03-05 sprendimo“, kurioje nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio A. S. veiksmų buvo išnagrinėtas Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11659-637/2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-189-524/2020, todėl pakartotinis skundas dėl antstolio A. S. veiksmų, remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nebūtų priimtas. Taip pat advokatė nurodė, kad vykdomoji byla šiuo metu yra užbaigta, o skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas iki vykdymo veiksmų užbaigimo bei tai, kad pareiškėjas advokatei nenurodė kokius konkrečiai antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti jis pageidauja skųsti. Advokatė nurodė, kad pareiškėjas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą, t. y. nurodyti kokius konkrečius antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti reikia skųsti, o Tarnybos Klaipėdos skyrius tokį veiksmą turėtų įrašyti į sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 59-60).

VGTPT Klaipėdos skyrius 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (8.3)TPS-13751 „Dėl antrinės teisinės pagalbos J. K. teikimo“, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, t. y. nenustačius interesų konflikto tarp pareiškėjo ir advokatės, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių advokatė negali teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, atsisakė keisti paskirtą advokatę D. V. kitu advokatu.

VGTPT Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3032-822/2020, įvertinęs advokatės D. V. išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą, t. y. nurodyti kokius konkrečius antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti reikia skųsti, o Tarnybos Klaipėdos skyrius tokį veiksmą turėtų įrašyti į sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-l993-8271 „Dėl 2017-11-06 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 patikslinimo“ patikslino Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ skirtos antrinės teisinės pagalbos turinį. Minėtu sprendimu nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio A. S. vykdymo veiksmų pradėjimo pagrįstumo (dėl termino vykdymo veiksmams pradėti ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrįstumo), parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad sprendimas galioja iki 2020 m. spalio 31 d. (b. 1. 64-65).

2020 m. liepos 28 d. Ginčų komisijoje priimtas nagrinėti pareiškėjo J. K. patikslintas skundas atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę pakeisti advokatę D. V. kitu advokatu ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 21R2-143(AG2-99/16-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.

IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Ginčų komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad Ginčų komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-575-335/2012; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017). Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, kas reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Būtina taip pat atsižvelgti į, be kita ko, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 4 punktas) principus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, konstatuotina, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu ir tokių aplinkybių įvertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normos neįpareigoja Tarnybos gauti pareiškėjo sutikimo dėl paskirto advokato pakeitimo, ar iš anksto informuoti pareiškėją, jog tokia galimybė yra svarstoma.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Šios sutartys sudaromos 5 metams; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministro nustatyta tvarka tarnybai nustačius, kad sumažėjo antrinės teisinės pagalbos poreikis, nustatytas įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje dalyje nurodytos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į konkretaus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį, raštu įspėjus advokatą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo (Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. Ginčų komisijos sprendimą ir užtikrinti jam tinkamą antrinę teisinę pagalbą, kadangi jo netenkina jam paskirta advokatė.

Kaip minėta, Įstatymas nustato, jog suteiktas advokatas pakeičiamas, jeigu: 1) yra nustatomas interesų konfliktas; 2) yra kitos svarbios aplinkybės. Teismo vertinimu, pareiškėjas nei skunduose teismui, nei skunde ir (ar) prašyme Tarnybai nenurodė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kodėl jo interesus teisme negali atstovauti paskirta advokatė, nepaaiškino galimo interesų konflikto aplinkybių. Kaip matyti iš kartu su Ginčų komisijai pateikto atsakovės atsiliepimo ir prie šio atsiliepimo pateikiamų advokatės D. V. paaiškinimų, pareiškėjas ne kartą bendravo ir buvo susitikęs su jam paskirta advokate, advokatė susipažino su vykdomosios bylos medžiaga, renka reikalingus dokumentus, bendrauja su pareiškėju.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jam yra teikiama netinkama antrinė teisinė pagalba. Tai paneigiančių konkrečių ir tinkamai apibrėžtų argumentų pareiškėjas nepateikė.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba neužtikrino antrinės teisinė pagalbos teikimo ir vilkino procesą.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2017 metų antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirti net penki advokatai, du iš jų, paties pareiškėjo prašymais, pakeisti. Negauta duomenų, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų nutrauktas. Anaiptol, 2020 m. liepos 31 d. Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu patikslintas antrinės teisinės pagalbos turinys bei nuspręsta teikti J. K. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio A. S. vykdymo veiksmų pradėjimo pagrįstumo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme.

Teismas, iš esmės sutikdamas su Ginčų komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde teismui nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Ginčų komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Ginčų komisija. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 21R2-143 (AG2-99/16-2020) panaikinimo netenkinamas, atitinkamai netenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti advokatę D. V. kitu advokatu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo J. K. skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.