- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- e2-2112-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01405-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“ atstovams Arvydui Šemetai ir Daivai Petkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Admituras“, prašydama priteisti iš atsakovės 719,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. M. (toliau – Draudėjas) 2023 m. gegužės 10 d. sudarė Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 220 0325922/2023), pagal kurį, laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. gegužės 19 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 23 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio namo lietaus nuotekų vamzdyno buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 719,00 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Visa daugiabučiame name įrengta lietaus nuotekų sistema iki lietaus nuotekų šulinio yra laikoma bendrąja inžinerine sistema ir ieškovė mano, kad už ginčo vamzdyno priežiūrą daugiabučiame name buvo atsakinga atsakovė, nes atsakovė turėjo laiku pastebėti nuotekų vamzdžio trūkumus ir privalėjo imtis priemonių šiems trūkumams šalinti. Tokius veiksmus atsakovė privalėjo atlikti net ir neturėdama daugiabučio namo privačių patalpų savininkų sutikimo. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Admituras“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydama, kad nuostoliai atsirado ne dėl jos kaltės. Nurodė, kad apie 2023 m. lapkričio 22 d. draudiminį įvykį iš (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrui pranešta nebuvo. Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) statybos pabaigos metai 1989, namo pagrindinės konstrukcijos, inžinerinės sistemos, vamzdynai natūraliai nusidėvėję. 2021 m. rugsėjo 30 d. Statinio apžiūros akte Nr. 230 tarp pastoviai daromų atžymų daromi įrašai apie būtinumą keisti lietaus nuotekų sistemos vamzdyną, nes susidėvėjusi lietaus nuotekų sistema. Butų ir kitų patalpų savininkai susirinkimuose priima sprendimus, kurie pagerintų namo, laiptinės estetinį vaizdą, tačiau nebuvo priimama esminių sprendimų dėl statinio apžiūros aktuose nurodytų defektų, gedimų šalinimo, tarp jų ir lietaus kanalizacijos pažeisto vamzdyno keitimo. (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime taip pat buvo aptariami namo būklės gerinimo klausimai. Buvo informuota, kad visapusišką namo būklės pagerinimą galima pasiekti tik atlikus namo atnaujinimą (modernizavimą), 2023 m, birželio 6 d. gautas prašymas parengti daugiabučio namo investicijų planą renovacijos A klasės programai, tačiau 2023 m. rugsėjo 12 d. gautas prašymas nutraukti pradėtą renovacijos procesą ir nebevykdyti pritarimo investiciniam planui balsavimo procedūros. Atsakovė veikdama kaip paskirtasis namo bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra besąlygiškai atsakinga už natūraliai susidėvėjusių namo konstrukcijų, inžinerinių tinklų, vamzdynų ir kt. daromą žalą butų ir kitų patalpų savininkų turtui, administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą. Dėl teisės aktų pasikeitimų nuo 2019 m. sausio 1 d. netekus galimybės finansuoti daugiabučių namų techninio prižiūrėtojo avarinės tarnybos paslaugų bei siekiant, kad nesutriktų avarijų lokalizavimo ir jų padarinių likvidavimo procesas, paslaugos yra dalinai finansuojamos būtent šiam tikslui renkamomis kaupiamosiomis lėšomis. Vien žalos atsiradimas nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Kreditorius nenurodo kuo pasireiškė skolininkės neteisėti veiksmai, kokiais veiksmais, kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus pažeidė arba neatliko. Statinių techninė priežiūra vykdoma ir statinių techninės priežiūros dokumentacija tvarkoma laikantis įstatymų reikalavimų. 2023 m. rugsėjo 29 d. statinio apžiūros akte viename iš pastebėtų defektų nurodyta tai, kad atlikus pastato lietaus kanalizacijos vamzdyno movimų jungčių apžiūrą pastebėta, kad vietomis vamzdyno movinės jungtys įtrūkusios, rekomenduota pakeisti pažeisto vamzdyno atkarpas. Butų ir kitų patalpų savininkai su kasmetiniu apžiūros aktu ir jame nustatytais defektais supažindinti laiptinėse iškabinant akto kopijas, savitarnos svetainėje registruotiems namo gyventojams, taip pat per kasmetinius namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, organizuotus 2022 m. balandžio 25 d., 2023 m. gegužės 15 d., per kuriuos buvo akcentuota apie būtinybę šalinti statinio apžiūrų aktuose nustatytus defektus. Įvairiomis formomis gyventojai buvo supažindinti su statinio apžiūros aktuose nurodytais defektais ir jų šalinimo būdais, tačiau jokių priemonių, padėsiančių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui, gyventojai nesiėmė. Toks gyventojų aplaidus ir neatsakingas delsimas tvarkyti daugiabučio namo inžinerinius tinklus, o taip pat atsisakymas dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje, privedė prie žalos atsiradimo, ir tik patys namo gyventojai yra atsakingi už susidariusią situaciją, įvykio pasekmes. Kreditorius, išmokėdamas draudimo išmoką, prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išieškoti iš atsakingo už žalą asmens, todėl siekdami patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, turi elgtis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu. Atsakomybė skolininkui galėtų kilti tik esant visiems civilinės atsakomybės pagrindams. Kreditorius nepateikė įrodymų dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra įrodymų, kurie patvirtintų skolininko kaltus veiksmus ar neveikimą. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių turėti įtakos draudiminio įvykio metu atsiradusios žalos kilimui, neįrodyta, kad nuostoliai atsirado dėl skolininko kaltės.
4. Ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė M. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti papildomai paaiškindama, jog po paskutinės daugiabučio namo apžiūros nustačius lietaus nuotekų vamzdyno defektus, nebuvo atsakovės orgnizuotas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas. Atsakovė privalo užtikrinti statinių saugumą, atsakovė elgėsi neteisėtai, nes turėdama duomenis apie lietaus nuotekų vamzdyno defektus, nesiėmė veiksmų jiems pašalinti. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad iš bendrojo naudojimo lietaus nuotekų vamzdyno buvo aplietas draudėjo butas. Atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, turėjo pareigą užkirsti žalos atsiradimą. Žinodama apie lietaus nuotekų vamzdyno nesandarumą, privalėjo jį pašalinti, siūlyti daugiabučio gyventojams pakeisti lietaus nuotekų vamzdyną, neorganizavo susirinkimo. Neprivalo būti nustatyta vamzdyno avarinė būklė, jog atsakovė privalėtų imtis veiksmų defektams pašalinti. Lietaus nuotekų vamzdyno pažeidimai buvo matomi, užfiksuoti, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti, todėl privalo atlyginti ieškovei patirtą žalą.
Atsiliepimas
5. Atsakovės UAB „Admituras“ atstovas direktorius Arvydas Šemeta teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti paaiškindamas, jog sistemingai atlieka ir pildo statinio apžiūros aktus, visi daugiabučiame name vamzdžiai nusidėvėję, gyventojai esamą situaciją žino, namui daugiau nei 35 metai. Defektų daugiabutyje yra daug, ne tik lietaus vamzdžiai yra susidėvėję, todėl juos keičia, kai laša ar bėga vanduo, visą daugiabučio namo lietaus nuotekų vamzdyną pakeisti reikia daug lėšų, kurių gyventojai nėra sukaupę. Šiuo atveju išnėrė lietaus nuotekų vamzdyno mova, vieno sujungimo pakeitimas nėra brangus, tačiau jų yra apie 30-40 vienetų.
6. Atsakovės UAB „Admituras“ atstovė Daiva Petkevičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti paaiškindama, jog namo pagrindinės konstrukcijos yra natūraliai nusidėvėjusios, kas užfiksuota apžiūros aktuose, gyventojai esamą būklę žino, tačiau jokių veiksmų nesiima, nes tik daugiabučio namo gyventojai gali nuspręsti dėl lėšų rinkimo ir remonto darbų atlikimo. Kiekvieno susirinkimo metu yra aptariamas namo būklės gerinimas, modernizavimo daugiabučio namo gyventojai atsisakė. Atsakovė nėra besąlygiškai atsakinga už natūraliai nusidėvėjusį turtą, už namo būklę atsakingi gyventojai. Daugiabučio namo apžiūra atliekama du kartus per metus, pavasarį ir rudenį, gyventojai su statinio apžiūros aktais suspažindinami laiptinių skelbimų lentoje ir atsakovės internetinaime puslapyje. Atsakovė savo daugiabučio namo priežiūros pareigas atliko tinkmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. M. 2023 m. gegužės 10 d. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. 220 0325922/2023), pagal kurį, laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. gegužės 19 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio pranešimo nustatyta, kad L. M. pranešė ieškovei, jog atėjęs kaimynas pasakė, kad jį apleido vandeniu, tačiau pamatė, kad pas jų bute taip pat visur vanduo, sandėliuke pilna vandens ir bėgo pro vamzdžius, virtuvėje sienos ir grindys šlapios, hole lubos šlapios, tualete sienoje bėgo vanduo, ieškovės apdraustose patalpose (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 24 d. surašytas turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ant stogo prasikeitus lietaus kanalizacijos vamzdžiui, užfiksuota žala, pateiktos fotonuotraukos. Galiojant draudimo apsaugai ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu draudėjui R. M. apskaičiavo ir 2023 m. gruodžio 1 d. išmokėjo dėl nurodyto įvykio 719,00 Eur draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovei, kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė, remdamasi 2023 m. lapkričio 24 d. apžiūros aktu ir jo metu padarytomis nuotraukomis, jog butas buvo aplietas ant stogo prasikeitus lietaus kanalizacijos vamzdžiui, sprendė, jog atsakomybė už kilusią žalą Draudėjo turtui tenka atsakovei ir prašė atsakovę ją atlyginti.
8. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).
9. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).
10. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
11. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2012).
12. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, laiku nebuvo sutvarkytas bendrojo naudojimo lietaus nuotekų vamzdynas, dėl kurio išsinėrimo ir įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė, atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, jog ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdė priskirtas funkcijas, jog pagrindinės namo inžinerinės sistemos ir vamzdynai natūraliai nusidėvėję, jog nuolat atliekamo statinio būklės stebėjimai, daromi įrašai apie būtinumą keisti lietaus nuotekų sistemos vamzdyną, rekomendacijos pateikiamos namo gyventojams.
14. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė.
15. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
16. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
17. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
18. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
20. Nagrinėjamu atveju butas buvo apgadintas (aplietas) pro lubas prasiskverbus vandeniui, dėl išsinėrusio lietaus kanalizacijos vamzdžio, kuris priskiriamas bendrojo naudojimo įrangai ir už jo priežiūrą yra atsakinga namo administratorė, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti ir pan.
21. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog siekiant nustatyti namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos būklę, defektus ir gedimus, atsakovė 2023 m. rugsėjo 29 d. atliko gyvenamojo namo (statinio) (duomenys neskelbtini) periodinę apžiūrą. Statinio apžiūros akte užfiksuota, kad atliekant statinio ir atskirųjų jo konstrukcijų apžiūrą užfiksuoti lietaus kanalizacijos vamzdyno movinių jungčių įtrūkimai, dėl to rekomenduojama pakeisti pažeisto vamzdyno atkarpas. Nors byloje atsakovė nurodė, kad statinio apžiūros aktus pildo du kartus per metus, tačiau į bylą pateikė tik du statinio apžiūros aktus, minėtą 2023 m. rugsėjo 29 d. bei 2021 m. rugsėjo 30 d., kuriame nurodyta, jog lietaus nuotekų sistema susidėvėjusi. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad lietaus nuotekų sistemos būklė nėra pasikeitusi, ji susidėvėjusi, tik šiuo metu statinio apžiūros akte yra konkrečiai nurodyti defektai, jog ankstesniuose statinio apžiūros aktuose tik nurodydavo bendrą būklę, kad sistema susidėvėjusi. Teismas nesutinka su atsakovės atstovų nurodytais argumentais, nes iš 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikto statinio apžiūros akto nustatyta, kad buvo fiksuojama ne tik bendra susidėvėjimo būklė - susidėvėjusi, bet konkretūs defektai (išorinės sienos – tarpblokinės siūlės vietomis patrupėjusios, suskilinėjusios, langai – rūsio mediniai langų rėmai, kai kurių langų stiklai įskilę, nesandarūs, vandentiekio, šildymo, karšto vandens sistemos vamzdynai atskirose vietose paveikti korozijos).
22. Atsižvelgus į nurodytą, teismas daro išvadą, jog lietaus nuotekų sistemos būklė buvo pablogėjusi 2023 metais, kas užfiksuota 2023 m. rugsėjo 29 d. atliekant statinio apžiūrą, kad atsakovė apie lietaus kanalizacijos vamzdyno movinių jungčių defektus žinojo, kurie priklausė jos, kaip atsakovės priežiūros ir rizikos sferai, dėl to galėjo ir turėjo įsivertinti aplinkybes dėl galimybės išvengti žalos, kuri atsirastų ar padidėtų, jei nebus atlikti rekomenduojami darbai lietaus kanalizacijos vamzdyno movinių jungčių defektams šalinti. Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. statinio apžiūros akte, skirtingai nei anksčiau nurodytuose statinio apžiūros aktuose, nurodyta, jog siekiant užkirsti kelią galimam žalos atsiradimui, o taip pat ir užtikrinti lietaus kanalizacijos sistemos funkcionalumą privalu imtis priemonių pakeisti ne viso lietaus nuotekų sistemos vamzdyną, bet pažeisto vamzdyno atkarpas, konstatuota būtinybė keisti pažeisto vamzdyno atkarpas, siekiant išvengti žalos. Šie įrodymai patvirtina aplinkybę, jog konkretūs defektai vamzdyne pastebėti du mėnesiai iki draudiminio įvykio 2023 m. lapkričio 23 d.
23. Atsakovė neginčija, kad žala padaryta išsinėrus įtrūkusiam bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos vamzdžiui (movai), tačiau teigia, jog žala butui, esant lietaus kanalizacijos vamzdyno nusidėvėjimui ir defektams, atsirado dėl pačių namo gyventojų kaltės, kurie savalaikiai nesutiko šalinti šių defektų. Teismas visiškai nesutinka su šiais atsakovės argumentais, kadangi tiek į bylą pateikti įrodymai, tiek atsakovės atstovų paaiškinimai patvirtina, kad per tą laiką, kai buvo užfiksuoti defektai 2023 m. rugsėjo 29 d. iki įvykio nebuvo nei vieno (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo. Tiek 2022 m. balandžio 25 d., tiek paskutinio susirinkimo 2023 m. gegužės 15 d. metu buvo iškeltas klausimas dėl namo būklės gerinimo, fonde tam panaudojant namo kaupimo sukauptas lėšas, gyventojai informuoti apie tai, kad visapusišką namo būklės pagerinimą galima pasiekti tik atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą), tačiau duomenų, kad šiame susirinkime būtų akcentuotas klausimas dėl būtinumo remontuoti pažeistas lietaus kanalizacijos vamzdyno atkarpas, gerinimo klausimas, numatyti konkretūs darbai, būtini siekiant sumažinti rizikas/grėsmes dėl daug anksčiau nustatytų ir pasikartojančių defektų namo konstrukciniuose elementuose, nėra. Nors atsakovės atstovai nurodė, kad gyventojams buvo pateiktos rekomendacijos, gyventojai nereagavo, prašymų atlikti remonto darbus nebuvo pateikta, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybės į bylą nėra pateikta.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovei 2023 m. rugsėjo 29 užfiksavus statinio apžiūros akte lietaus kanalizacijos vamzdyno defektus, buvo žinoma, kad daugiabučio namo gyventojai buvo nutraukę renovacijos procesą, byloje pateiktas 2023 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) butų savininkų „Prašymas dėl renovacijos proceso nutraukimo“. Vadinasi, atsakovė turėdama informacija apie renovacijos proceso nutraukimą bei užfiksuotus namo defektus, turėjo būti aktyvi. Nuostatų 6.3. papunktyje nurodyta, kad administratorius turi teisę savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau byloje duomenų, jog atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. būtinybės keisti vamzdyno atkarpas konstatavimo momento būtų organizavusi bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, rengusi savo iniciatyva susirinkimus ir siūliusi remontuoti lietaus kanalizacijos vamzdyną, nėra. Atsakovės nurodytas informacijos sklaidos būdas ir/ar informacijos (statinio apžiūros aktų) paskelbimas (patalpinimas) laiptinėje, su kuria nebūtinai gali susipažinti namo gyventojai, negali būti vertinamas kaip tinkamas būdas, siekiant suvaldyti rizikas ir grėsmes dėl vis didėjančios rizikos, kad esant pasikartojantiems defektams, gali atsirasti nepataisoma konstrukcinių elementų griūtis ir/ar sunykimas, dėl ko paskesnis jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį bus neįmanomas, o tai namo gyventojams neišvengiamai padarys žalos.
25. Atsakovė savo pareigas privalo vykdyti ne formaliai, o imtis faktiškų veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, esant būtinybei organizuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams, rengti susirinkimus ir siūlyti remontuoti, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko visų jai nustatytų pareigų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti bendro naudojimo vamzdyną, tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigų ir tai turėjo tiesioginės įtakos buto apliejimui, todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai.
26. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žala buvo padaryta būtent dėl nepakankamai rūpestingo atsakovės elgesio, tinkamo jai, kaip namo administratorei, priklausančių pareigų atlikimo, o ne dėl kitų priežasčių.
27. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju atsakovei pareiga atlyginti atsiradusią žalą kyla ne dėl to, kad ji yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė, o iš delikto, t. y. aukščiau paminėtuose įstatymuose numatytos pareigos nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, reikalavimų gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Atsakovė, kaip pastatų administravimo paslaugas teikianti bendrovė, galėjo ir privalėjo numatyti galinčias tretiesiems asmenims kilti neigiamas pasekmes ir imtis visų būtinų priemonių, jog neigiami padariniai neatsirastų, tačiau to nepadarė, todėl teismo vertinimu atsakovės neteisėtas neveikimas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo bei padarytos žalos, yra įrodyti. Atsakovė padarytos žalos dydžio, jos paskaičiavimo tvarkos ir metodikos neginčijo, padarytos žalos dydis ir jos sumokėjimas Draudėjui yra patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, jog ši civilinės atsakomybės sąlyga taip pat yra įrodyta.
28. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 719,00 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų.
29. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas byloje nėra. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“, juridinio asmens kodas 300044206:
- 719,00 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 00 ct) žalos atlyginimo;
- 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 719,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.