Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. Ū. ir M. A. Ū. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. Ū. ir M. A. Ū. patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. Ū..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.10. Kauno apylinkės teismo teisėjai R. J.-J. ieškovė O. Ū. 2020 m. liepos 22 d. reiškė nušalinimą, nušalinti teisėją buvo atsisakyta. Tačiau ieškovams kilo pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo, kadangi, jų žodžiais, antstolis prieš teismo posėdžius bendravo, kalbėjo su teisėja. Iš antstolio ir teisėjos veiksmų ieškovams susidarė įspūdis, kad atsakovas ir teisėja palaiko glaudžius ryšius. Tai buvo pagrindas ieškovams tiek objektyviai, tiek subjektyviai manyti, kad teisėja nėra neutrali atsakovo atžvilgiu. Bylos išnagrinėjimas, esant šališkai teisėjai, negali būti laikomas tinkamu teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimu.

8. Apeliaciniu skundu ieškovas M. A. Ū. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.11. Atsakovas antstolis M. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad visiškai nesidomėjo Kauno apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. eA2-1845-264/2019. Antstolis, žinodamas, kad 2019 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria sustabdė 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymą, 2019 m. spalio 9 d. atvykęs į ieškovams priklausantį žemės sklypą, teismo sprendimą įvykdė priverstinai – leido išieškotojai A. Ū. savo lėšomis pašalinti (nupjauti) 2 obelis nuo servitutinio kelio. Šie antstolio veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, nes jis net ir būdamas informuotas apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą bei apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvimą, savo veiksmų nestabdė.

1.12. Antstolio M. P. visiškas nesidomėjimas Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla dėl proceso atnaujinimo, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimu, akivaizdžiai patvirtina kaltus antstolio veiksmus.

2.1. Antstolis negalėjo būti informuotas apie nutartį dėl 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymo sustabdymo, nes tokios nutarties priverstinio sprendimo vykdymo metu nebuvo. Vykdymo proceso normos neįpareigoja antstolio tikrinti kitose bylose priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, pati proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl būtent ieškovai turėjo pateikti antstoliui įrodymus ir duomenis, kad sprendimo vykdymas yra sustabdytas Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018. Tai reiškia, kad 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. e2-972-800/2018 bet kokiu atveju turėjo būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – teisėjos šališkumo

12. Ieškovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, t. y. kelia absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, klausimą. Tai grįsdami ieškovai teigia, kad antstolis prieš teismo posėdžius bendravo, kalbėjo su bylą nagrinėjusia teisėja R. J.-J. ir iš tokių antstolio ir teisėjos veiksmų ieškovams susidarė įspūdis, kad atsakovas su teisėja palaiko glaudžius ryšius, todėl ji nėra neutrali atsakovo atžvilgiu. Ieškovo M. A. Ū. nuomone, teisėjos šališkumą rodo ir tai, kad ji atsisakė apklausti liudytoją P. Ū..

13. Nėra jokių abejonių, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

14. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Tačiau šiuo atveju ieškovų argumentai dėl teisėjos, išnagrinėjusios bylą, šališkumo grindžiami tik prielaidomis ir to nepatvirtina. Ieškovų nurodomos aplinkybės, kad teisėja prieš teismo posėdžius bendravo su antstoliu, kaip tam tikras objektyvus faktas, jokiais duomenimis nėra patvirtintas, be to, jei jis ir būtų vykęs, tai nenurodomas ir nėra žinomas tokio bendravimo turinys, nes antstolis į teisėją galėjo kreiptis organizaciniais bylos nagrinėjimo klausimais ir pan. Ieškovų nurodomas neva vykęs antstolio ir teisėjos bendravimas, jei toks ir buvo, jis turėjo būti matomas ir akivaizdus ieškovams, nes būtent jie nurodo tokį bendravimą buvus, tačiau pažymėtina, kad ieškovai šiomis aplinkybėmis nesirėmė 2020 m. liepos 22 d. pareikšdami nušalinimą teisėjai R. J.-J., kuris Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. S. 2020 m. liepos 24 d. nutartimi buvo atmestas, kas leidžia daryti išvadą, kad tokio bendravimo galimai net nebuvo arba bent kad jis nėra patvirtintas. Kitokių teisėjos šališkumą patvirtinančių duomenų byloje nepateikta, o vien prielaida, kad teisėja ir antstolis galimai yra susiję artimais ryšiais, nesant jokių tai pagrindžiančių duomenų, neleidžia kilti abejonėms dėl teisėjos nešališkumo.

15. Dėl ieškovo M. A. Ū. nurodytos aplinkybės, kad teisėjos šališkumą neva rodo ir tai, kad ji atsisakė apklausti liudytoją P. Ū., kolegija plačiau nepasisako, kadangi nurodyta Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. S. 2020 m. liepos 24 d. nutartimi šios aplinkybės yra išanalizuotos, padarant išvadą, jog tai neteikia pagrindo nušalinti teisėją, o apeliacinės instancijos teismas tam pritaria. Bylos nagrinėjimo eigoje teisėjos priimti procesiniai sprendimai dėl įrodymų rinkimo, liudytojų apklausos gali būti vertinami tik kaip sprendimai, galėję turėti ar turėję įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, kas bus įvertinta aptariant apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, tačiau nepatvirtina abejonių dėl jos nešališkumo.

16. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė jokių nei objektyvių, nei subjektyvių galimo teisėjos R. J.-J. šališkumo požymių, todėl atmeta šiuos ieškovų apeliacinių skundų argumentus.

Dėl antstolio neteisėtų veiksmų priverstinai vykdant teismo sprendimą

17. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018 žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 129 kv. m atlygintinas kelio servitutas – teisė važiuoti keliu žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams pagal 2016 m. gegužės 31 d. UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą, taip pat priteista iš ieškovės A. Ū. atsakovams M. A. Ū. ir O. Ū. 3 360 Eur vienkartinė piniginė kompensacija už 129 kv. m kelio servitutą, nustatytą atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sprendimu teismas įpareigojo atsakovus M. A. Ū. ir O. Ū. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius objektus (tris obelis, šuns voljerą, lengvų konstrukcijų šiltnamį, sukrautus daiktus), trukdančius ieškovei A. Ū. naudotis nustatyto kelio servituto suteikiančiomis teisėmis, taip pat nustatė, kad atsakovams M. A. Ū. ir O. Ū. nepašalinus per nustatytą terminą objektų, ieškovė A. Ū. turi teisę tai atlikti savo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovų patirtas išlaidas.

18. 2019 m. spalio 3 d. antstolis surašė ir skolininkams (O. Ū., M. A. Ū.) įteikė patvarkymą apie priverstinį teismo sprendimo vykdymą (dėl A. Ū. teisės, atsakovams neįvykdžius įpareigojimų, pašalinti naudotis servitutu trukdančius objektus savo lėšomis, realizavimo) 2019 m. spalio 9 d. 9 val. Sprendimo įvykdymo akte nurodyta, kad sprendimas buvo pradėtas vykdyti nustatytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 9 d. 9 val., ir įvykdytas.

19. Kauno apygardos teismas tą pačią 2019 m. spalio 9 d. tenkino O. Ū. ir M. A. Ū. prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo civilinėje byloje Nr. eA2-1845-264/2019 ir sustabdė 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. eA2-17261-1070/2019 iki bus išnagrinėtas O. Ū. atskirasis skundas. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad šią nutartį Kauno apygardos teismo teisėja A. B. pasirašė 2019 m. spalio 9 d. 09:47:02 val., posėdžių sekretorė ją antstoliui M. P. išsiuntė 2019 m. spalio 9 d. 09:53 val.

20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, sprendė, kad antstolio M. P. veiksmų neteisėtumas yra neįrodytas, kadangi priverstinio sprendimo vykdymo metu nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sprendimo vykdymo sustabdymo – dar nebuvo priimta, o atsakovai patys geranoriškai sprendimo nevykdė. Su tuo nesutinka atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodydami, kad antstolis vykdydamas teismo sprendimą nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes ieškovai patys buvo informavę antstolį, kad tą pačią dieną bus priimta nutartis dėl sprendimo vykdymo sustabdymo/nesustabdymo ir antstolis galėjo ir turėjo sulaukti šio sprendimo, be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų antstolio civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio). Taigi nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

21. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos.

22. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

23. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Apeliantai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad priverstinio vykdymo veiksmai buvo atlikti, kol dar nebuvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sprendimo vykdymo sustabdymo – taikymo, ji priimta netrukus po priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad jie informavo antstolį, jog tą pačią dieną tokia nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo bus priimta, nereiškia antstolio veiksmų neteisėtumo ar jo neatidumo, neatsargumo, atliekant nurodytus vykdymo veiksmus.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. 3K-7-277/2008).

26. CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomieji dokumentai išvardyti CPK 587 straipsnyje, pagal šios normos prasmę vykdomieji dokumentai yra tam tikrų valstybės institucijų, tarp jų ir teismų, bei pareigūnų sprendimai, kurie pagal įstatymus vykdytini CPK VI dalyje nustatyta tvarka. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Taigi teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pripažįstama vykdomuoju dokumentu.

27. Atsižvelgiant į tai, vykdymo veiksmų sustabdymas galimas tik esant pagrįstam ir teisėtam pagrindui, todėl pačiam antstoliui nesustabdžius vykdymo veiksmų ir nesant teismo nutarties juos sustabdyti, numatytų vykdymo veiksmų neatlikimas būtų neteisėtas ir pažeistų išieškotojo interesus, o antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs ieškovų skundą dėl tų pačių antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2YT-26951/2019) konstatavo, jog antstolis laikėsi procedūrinių teisės normų vykdomosiose bylose.

28. Vertinant antstolio atliktus veiksmus atidumo ir rūpestingumo aspektu, svarbiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 25 d., o ginčijami priverstinio vykdymo veiksmai atlikti 2019 m. spalio 9 d., t. y. po vienerių metų, per kuriuos ieškovai turėjo visas galimybes tiek geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, tiek išspręsti visus klausimus, kurie galėjo trukdyti jiems įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Ieškovai teismo sprendimo patys geranoriškai nevykdė, todėl išieškotoja buvo priversta su vykdomuoju raštu kreiptis į antstolį, skolininkai (ieškovai) į antstolio raginimus įvykdyti sprendimą gera valia nereagavo, dėl ko antstolis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl leidimo taikyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. e2-972-800/2018 nurodytas pasekmes. Tokie skolininkų (ieškovų) veiksmai nerodo jų geranoriškumo vykdant teismo sprendimą, todėl antstolis ieškovų pateiktą informaciją apie galimą sprendimo vykdymo sustabdymą pagrįstai galėjo suprasti, kaip tolimesnį vengimą įvykdyti sprendimą. Be to, kaip jau nurodyta, antstolio veiksmus konkrečioje situacijoje gali nulemti tik patvirtintas teisėtas vienokių ar kitokių veiksmų pagrindas, nagrinėjamu atveju jam turėjo būti įteikta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

29. Pažymėta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1845-264/2019, priimta išnagrinėjus O. Ū. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018 ir kurioje buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sprendimo vykdymo sustabdymo, buvo palikta nepakeista netrukus po byloje ginčijamų priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo. Šios aplinkybės, nors ir retrospektyviai, tačiau patvirtina, jog antstolis siekdamas įvykdyti sprendimą elgėsi apdairiai ir atsakingai, nes priešingu atveju, antstolis be teisėto pagrindo sustabdęs pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus būtų pažeidęs išieškotojos interesus, kadangi sprendimo įvykdymas būtų vėl nukeltas.

30. Apeliantų argumentai, kad neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui galėjo turėti įtakos ir ieškovų prašymo apklausti liudytoją – jų sūnų P. Ū., netenkinimas, laikytini nepagrįstais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdyje, apsvarstęs šį ieškovų prašymą, pagrįstai jo netenkino, kadangi tiek antstolis M. P., tiek trečiasis asmuo A. Ū. patvirtino ir net pati ieškovė pripažino, kad nurodytas liudytojas nedalyvavo priverstinio sprendimo vykdymo veiksmų atlikimo metu. Todėl akivaizdu, kad tokio liudytojo parodymai vertinant antstolio M. P. veiksmus, kuriuose liudytojas nedalyvavo, laikytini nesusijusiais su būtinomis byloje nustatyti aplinkybėmis.

31. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nenustačius neteisėtų antstolio M. P. veiksmų, kiti ieškovų apeliacinių skundų argumentai dėl žalos fakto, jo dydžio ir priežastinio ryšio neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės antstolio civilinei atsakomybei kilti. Antstolio veiksmai, nenustačius neteisėtų veiksmų požymių, pripažinti teisėtais ir dėl tokių veiksmų skolininkams (ieškovams) atsiradusios turtinės pasekmės negali būti laikomos jiems dėl antstolio veiksmų atsiradusia žala, todėl antstolis už šias skolininkams atsiradusias materialias pasekmes negali būti atsakingas.

32. Priverstinio sprendimo vykdymo metu skolininkai patiria neigiamas sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. jie turi apmokėti išieškotojo ir antstolio patirtas vykdymo išlaidas. Antstolio patvarkymu buvo apskaičiuotos CPK 609-611 straipsniuose nurodytos faktinės išlaidos, susijusios su priverstiniu teismo sprendimo vykdymu: būtinosios bylos išlaidos, išieškotojos patirtos medžių pašalinimo išlaidos, faktinės vykdymo išlaidos, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą. Todėl teismo sprendimo vykdymo išlaidos negali būti pripažįstamos žala ieškovams, o jie šių antstolio veiksmų ir neskundė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Ieškovų O. Ū. ir M. A. Ū. apeliacinius skundus atmetus, jiems apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir advokato teisinės pagalbos išlaidos) neatlyginamos.

35. Atsakovas antstolis M. P. apeliacinės instancijos teisme turėjo 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Ši atsakovo prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 1 398,50), o jo turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai (SEB banko mokėjimo nurodymas, PVM sąskaita faktūra). Todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovų priteistina po 181,50 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų O. Ū. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. A. Ū. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui antstoliui M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 euro centų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.