- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- II-572-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01736-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Institucija
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolės skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn nubausto A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ 2021 m. birželio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-14248-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ (toliau ir – Institucija) 2021 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-14248-2021 (toliau ir – nutarimas) A. Ž. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 17 d. 9.55 val. važiavo autobusu (duomenys neskelbtini) be bilieto – kontrolės metu asmuo pateikė negaliojantį terminuotą el. bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelė nenuskaitoma), taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 65 punkto reikalavimus. Jam paskirta 23 eurų dydžio bauda (b. l. 9-10).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo 2021 m. birželio 10 d. nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjas važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), už kelionę mėgino atsiskaityti Vilniečio kortele, ją reglamentuotai aktyvuodamas, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių kortelė sugedo, jos aktyvuoti nepavyko, todėl kaip nurodoma protokole ? ,,kontrolės metu pateikė negaliojantį terminuotą elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelė nenuskaitoma)“. Apie kortelės gedimą iki tol nežinojo ir negalėjo žinoti. Mano, kad yra nekaltas, nes nepadarė nusižengimo tyčia ar dėl neatsargumo. 2021 m. gegužės 17 d. 9.48 val. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje atsiskaitė už čia suteiktas paslaugas (laiką ir vietą patvirtina mokėjimo čekis) (b. l. 11) ir 9.54 val. (duomenys neskelbtini) stotelėje įsėdo į (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą. Kelionę apmokėti iš anksto buvo numatęs Vilniečio kortele, kurioje buvo pakankamas 80 centų likutis bilietui įsigyti (kortelės išklotinė) (b. l. 12). Įsėdęs iškart mėgino aktyvinti Vilniečio kortelę, tačiau priliestas komposteris nereagavo. Jam tai buvo labai didelis netikėtumas, nes kortele sėkmingai naudojosi iki tol, o paskutinį kartą – prieš septynias dienas ir be jokių sutrikimų (kortelės išklotinė) (b. l. 12). Pamėgino dar kelis autobuse įrengtus komposterius, bet rezultatas vis tiek nesėkmingas. Tokiu būdu sužinojo, kad išoriškai tvarkinga kortelė (b. l. 13, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio) turbūt sugedo. Numatė kitoje stotelėje išlipti, nes kitais būdais iškart įsigyti bilietą neįmanoma. Popierinis bilietas iš vairuotojo buvo neparduodamas, o pasirengti apmokėti kelionę per mobiliąsias programėles užtruktų ilgiau nei trunka laiko nuvažiuoti iki artimiausios stotelės. Be to, iš anksto pasirūpinti kitokiais kelionės apmokėjimo būdais nei Vilniečio kortelė niekada neketino, nes viešuoju transportu kasdien nesinaudoja, juolab visi taisyklėse reglamentuoti kelionės apmokėjimo būdai yra lygiaverčiai ir turėtų būti vienodai patikimi. Maždaug po vienos su puse minutės (transporto grafikas) (b. l. 14), apie 9.55 val., autobusas sustojo (duomenys neskelbtini) stotelėje, kur buvo atlikta keleivių kontrolė. Kontrolieriams pateikė šią, nesėkmingai mėgintą aktyvuoti Vilniečio kortelę, kurią jie patikrino autobuse įrengtu komposteriu bei savo turima priemone ir nustatė, kad kortelė nenuskaitoma, tačiau į jo išdėstytas aplinkybes kontrolieriai neatsižvelgė, todėl buvo pareikštas jų teisėtas reikalavimas išlipti protokolo surašymui. Tuo metu vyko daug keleivių, kurie galėtų paliudyti jo nesėkmingus bandymus aktyvuoti kortelę. Prieš išlipant protokolo surašymui, kreipėsi į aplinkinius keleivius ir iškart žodžiu paliudijo ne vienas, kad kortelę jis stengėsi aktyvuoti. Tačiau kontrolieriai jam darė psichologinį spaudimą, kad kuo greičiau išliptų ir su niekuo nekomunikuotų. Netgi vienas iš jų fiziškai savo kūnu atitvėrė, atsistodamas tarp jo ir tuo metu liudijusios moteriškės. Kadangi vykdė teisėtus kontrolierių reikalavimus, buvo priverstas paklusti ir kuo greičiau išlipti, todėl neteko galimybės užsirašyti liudytojų kontaktinę informaciją. SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ 2021 m. gegužės 26 d. atsakyme Nr. 2021-S1-0569 į prašymą ,,Dėl administracinio nusižengimo protokolo“ buvo teigiama, kad ,,iškvietus minėtą dieną dirbusius ir Jus tikrinusius darbuotojus, jie nurodė, jog tikrinimo metu buvo pateikta mechaniškai pažeista Vilniečio kortelė, kurios viduryje buvo įtrūkimas. Dėl šios priežasties jos nebuvo įmanoma nuskaityti nei autobuse esančiame elektromechaniniame komposteryje, nei kontrolierių tikrinimo aparatu. Jūsų pateiktame Vilniečio kortelės vaizde taip pat yra matomos kortelės pažeidimo žymės.“ Su pateiktu teiginiu, kad kortelė buvo akivaizdžiai pažeista ir be papildomų vaizdo didinimo priemonių tas pažeidimas galėjo būti matomas, visiškai nesutinka. Kortelės pažeidimų, jeigu tokie ir galėjo būti, plika akimi nesimatė (kortelė) (b. l. 13, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio). Kontrolės metu nė vienas kontrolierius apie tai net neužsiminė ir protokole nefiksavo. Taip pat labai sunku patikėti, kad po keleto dienų vykusioje kontrolierių apklausoje pastarieji galėtų gerai atsiminti visus per tas dienas patikrintų kortelių defektus ir kažką teigti matę ir atsimenantys. 2021 m. gegužės 18 d. pateikto skundo skaitmeniniame kortelės vaizde buvo matomi ne įtrūkimai, o nedidelės purvo žymės, kurios vėliau labai lengvai nusivalė. Net ir tos purvo žymės gerai matomos galėjo būti tik kortelę nuskanavus ir vaizdą išdidinus, ką ir galėjo matyti SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai nagrinėjantys bylą. Taip pat, kaip dar vienas patvirtinimas, jog kortelė dėl galimų mechaninių pažeidimų nekėlė jokio įtarimo – šią kortelę iškart po protokolo surašymo 10.45 val. sėkmingai papildė 1,00 Eur pinigų suma spaudos kioske (mokėjimo čekis) (b. l. 15). Spaudos kiosko darbuotojui kortelės vaizdas jokių įtarimų nesukėlė ir ją sėkmingai papildė. Dėl Vilniečio kortelės veikimo 2021 m. birželio 21 d. el. paštu pateikė užklausą į SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ ir gavo atsakymą, kad ,,patikrinti Vilniečio kortelės veikimą galima Klientų aptarnavimo centre. Klientų aptarnavimo centro specialistas atliks išsamų kortelės patikrinimą. Nenustačius išorinių pažeidimų, kortelė bus nemokamai pakeista ir į ją bus perkeltas bilietų/pinigų likutis“ (el. laiškas) (b. l. 16). 2021 m. birželio 22 d. atvyko į SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo centrą, kur centro specialistas atliko išsamų kortelės patikrinimą ir nenustatęs išorinių pažeidimų, kortelę nemokamai pakeitė ir į ją perkėlė pinigų likutį (sprendimas) (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, kad kortelė nėra išoriškai pažeista, jis, kaip keleivis, jos tinkamu (netinkamu) veikimu gali įsitikinti tik dviem būdais: pasinaudodamas elektroniniu komposteriu, įrengtu transporto priemonės viduje (šio būdo pasekmės čia jau aprašytos), ir antruoju – atvykęs į Klientų aptarnavimo centrą. Kadangi klientų aptarnavimo centrai Vilniaus mieste yra įrengti tik du, veikiantys ribotą laiką, bei norint juose apsilankyti karantino metu būtina išankstinė registracija, šis būdas pasitikrinti Vilniečio kortelės veikimui yra sunkiai prieinamas ir nelogiškas. Niekas negali žinoti, kada išoriškai nepažeista kortelė sugedo arba gali sugesti – prieš dvi dienas prieš kelionę ar vieną minutę prieš įlipant į transporto priemonę. Suprantama, kad tokiomis prielaidomis galėtų pasinaudoti sukčiai, norintys keliauti be bilieto, tačiau nereikėtų daryti prielaidos, kad visi keleiviai, kurių kortelė sugedus, yra sukčiai. Įsigyti bilietą kitu būdu ketinimą turėjo, tačiau susidariusiomis aplinkybėmis objektyviai vertinant buvo neįmanoma. Vienintelis aprašytomis aplinkybėmis prieinamas būdas apmokėti kelionę, galėtų būti įsigyti popierinį bilietą iš vairuotojo. SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ atsakyme yra teigiama: ,,už naudojamos Vilniečio kortelės būklę ir laikymą yra atsakingas pats keleivis, todėl jei kortelė yra pažeista ir bilietai nuo jos nenusiskaito, jis turi pasirūpinti tinkamu kelionės apmokėjimu kitais būdais.“ Šis teiginys turi diskriminacinių požymių, nes asmuo negali būti atsakingas už tai, kas nuo jo nepriklauso. Šiuo atveju negali žinoti, kada išoriškai nepažeista kortelė sugedo arba galėjo, galėtų sugesti. Pasirūpinti kelionės apmokėjimu kitais būdais aprašytomis aplinkybėmis nebuvo įmanoma. Visi būdai yra lygiaverčiai ir vienodai patikimi, todėl neketino iš anksto pasirengti mokėti už kelionę per mobiliąsias programėles, o popieriniai bilietai iš vairuotojo buvo neparduodami. Pripažįsta, jog pagal Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 65 punktą kontrolės metu pateikė negaliojantį (neaktyvintą) bilietą ir pagal šių Taisyklių 43 punktą bilietas laikomas negaliojančiu. Tačiau kortelę mėgino aktyvinti, bet dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių kortelė sugedo ir jos aktyvinti nebuvo galimybės. Negalėjo kontrolieriui pateikti aktyvinto bilieto, nes dėl gedimo bilieto aktyvinti nepavyko. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis ANK 2 straipsnio 3 punktu, yra nekaltas padaręs šį administracinį nusižengimą, nes nepadarė jo tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis.) (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo atmesti A. Ž. skundą kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas pateikė Vilniečio kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kortelė), kurios nebuvo galima nuskaityti, t. y. pareiškėjas kontrolei nepateikė galiojančio pažymėto/aktyvuoto bilieto. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 18 d., t. y. kitą dieną po pažeidimo užfiksavimo protokolu, kreipėsi į įmonę raštu (b. l. 38), nurodydamas, kad kortelė neturėjo išorinių pažeidimų bei kad ją vis dar galima papildyti bilietais. Įmonė atsakė į pareiškėjo kreipimąsi 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2021-S1-0569 (b. l. 38-39). Rašte nurodyta, kad iškvietus minėtą dieną dirbusius ir pareiškėją tikrinusius darbuotojus, jie nurodė, jog tikrinimo metu buvo pateikta mechaniškai pažeista kortelė, kurios viduryje buvo įtrūkimas. Dėl šios priežasties jos nebuvo įmanoma nuskaityti nei autobuse esančiame komposteryje, nei kontrolierių tikrinimo aparatu. Nurodyta, kad pateiktame kortelės vaizde taip pat yra matomos kortelės pažeidimo žymės. Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto viešuoju transportu taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-152 (toliau – Važiavimo taisyklės), 43 punktas numato, kad „bilietas negalioja, jei patikrinimo metu jo negalima iššifruoti (iškoduoti) iš elektroninio bilieto laikmenos, perskaityti jo numerio arba atpažinti komposterio žymės vienkartiniame biliete, įsigytame iš vairuotojo“. Važiavimo taisyklių 38 p. numato, kad „keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvinto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvinti bilietą vienu iš nurodytų būdų: aktyvinti elektroninį bilietą; įsigyti bilietą iš e. piniginės; įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą iš vairuotojo; aktyvinti bilietą „m.Ticket“ arba kitose mobiliosiose programėlėse“. Važiavimo taisyklių 62 p. numato, kad „elektroninius bilietus ir mobiliąja programėle įsigytus bilietus kontrolierius patikrina naudodamas specialias patikros priemones“. Važiavimo taisyklių 63 p. numato, kad „keleivis kontrolieriaus prašymu privalo pateikti tinkamai pažymėtą/aktyvintą bilietą“. Važiavimo taisyklių 65 p. numato, kad „keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu mokyklinio amžiaus vaiką iki keturiolikos metų be bilieto, taip pat vaikas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvintą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo; du ar daugiau kartų pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo; ne toje transporto priemonėje pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo; kontrolės metu pažymėtą/aktyvintą bilietą; negaliojantį (neaktyvintą) bilietą. Pareiškėjas tiek skunde, tiek susirašinėjime su įmone neginčija fakto, kad kortelė neveikė nei autobuse, nei ją tikrinant kontrolės metu, t. y. pareiškėjas pripažįsta, kad kelionės metu jis neturėjo galiojančio tinkamai pažymėto/aktyvinto bilieto ir jo nepateikė kontrolei. Pareiškėjo pagrindinis argumentas yra tai, kad nėra būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 str. 4 d., sudėties požymio – kaltės. Pareiškėjas teigia, kad jis nepadarė nusižengimo tyčia ar dėl neatsargumo. Savo teiginius pareiškėjas grindžia tuo, kad iki kelionės pradžios jis nematė kortelės pažeidimų ir negalėjo jų pastebėti, taip pat nurodo, kad kortelė buvo sėkmingai papildyta tą pačią dieną po surašyto protokolo. Byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas tikrai neturėjo paskatų važiuoti be bilieto, o esant kontrolei, kaip pasiteisinimo priežastį turėjo nenuskaitomą kortelę. Neaišku, kiek laiko (stotelių), keleivis važiavo autobusu be bilieto, kadangi kontrolieriai gali konstatuoti faktą, kad jis važiavo bent vieną stotelę (kas pažymėta protokole ir nutarime), o kiek ilgai jis važiavo negalima nustatyti, todėl kritiškai vertintini (neįrodyti) pareiškėjo teiginiai, kad jis iš karto po to, kai nustatė, kad negali pažymėti bilieto komposteryje, norėjo išlipti kitoje stotelėje. Pareiškėjas ketino išlipti kaip tik toje stotelėje, kur buvo kontrolė, t. y. neatmestina, kad būtent dėl to (dėl pastebėtos kontrolės) jis norėjo išlipti, o ne dėl to, kad negalėjo pažymėti bilieto. Net jei ir būtų pripažinta, kad pareiškėjas neturėjo aukščiau nurodytų paskatų (važiuoti be bilieto), jam turėtų būti taikoma viena iš ANK nustatytų kaltės formų. Važiavimo taisyklių 30.1 p. numato, kad: „keleiviai privalo: 1. prieš įlipdami į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą, o įlipus nedelsiant pažymėti/aktyvinti turimą bilietą“. Parduodant kortelę, pareiškėjas kartu gauna ir Vilniečio kortelės aprašą (b. l. 37), kuriame nurodyta, kad „patariama saugoti kortelę nuo aukštos temperatūros, nelankstyti ar kitaip jos mechaniškai nepažeisti“. Iš įmonės naudojamos sistemos matyti, kad pareiškėjo kortelė įsigyta 2014 m. kovo 19 d., t. y. ji naudojama labai ilgą laiką. Kaip nurodyta rašte Nr. 2021-S1-0569, įmonės darbuotojai atlikę keleivių kontrolę ir tikrinę kortelę nurodė, kad tikrinimo metu buvo pateikta mechaniškai pažeista Vilniečio kortelė, kurios viduryje buvo įtrūkimas. Esant abejonių dėl kortelės veikimo, kortelę galima pasitikrinti iš anksto įmonės klientų aptarnavimo centruose ar nesant tam laiko prieš kelionę įsigyti bilietą kitu būdu (telefonu, naudojant m.parking ar traffi programėles). Pareiškėjas turėjo pareigą saugoti kortelę, įskaitant ir dėl mechaninių pažeidimų; jos tinkamai nesaugant bei dėl ilgo naudojimosi (t. y. dėl ilgesnio naudojimo laiko (7 metus) esant didesnei tikimybei, kad kortelė dėl netinkamo naudojimo/saugojimo bus pažeista) galėjo numatyti, kad kortelė bus pažeista, ir tam pasirengti (kortelę patikrinti ar įsigyti bilietą prieš kelionę kitu būdu), o to nepadarius prisiimti neigiamas pasekmes; kontrolieriai pažymėjo, kad kortelės pažeidimas mechaninis; pareiškėjas atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes prieš įlipdamas į autobusą turėjo įsitikinti, ar jo kortelė mechaniškai nepažeista ir bus galimybė aktyvuoti turimą bilietą (Važiavimo taisyklių 30.1 p. numato pareigą pasiruošti turimą bilietą prieš kelionę). Pareiškėjas dėl nepagrįsto pasitikėjimo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo (kortelės nesaugojimo ar ilgo kortelės naudojimo, nepasitikrinimo prieš kelionę, ar kortelė veikia/nepasirengimo alternatyvaus bilieto įsigijimo būdo) gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių (kortelė gali būti neveikianti, dėl ko bus nepažymėtas bilietas), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; arba pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. pareiškėjas nenumatė, bet galėjo numatyti, kad dėl kortelės nesaugojimo ar ilgo naudojimo kortelė (per kurį kortelė galėjo būti pažeista) gali neveikti, todėl prieš kelionę galėjo ją pasitikrinti ar turėti alternatyvų operatyvų būdą įsigyti bilietą, o to nepadarius nebus galimybės aktyvuoti bilietą kelionės pradžioje. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad po kontrolės vėliau kortelė buvo sėkmingai papildyta, nurodo, kad kortelė veikia (nuskaitoma) naudojant RFID technologiją, t. y. ji veikia be tiesioginio kontakto su nuskaitančiu įrenginiu. Tam kortelės viduje įklijuota antena, kuri paskirstyta po didžiąją dalį kortelės ploto. Todėl mechaniškai pažeidus kortelę, gali būti pažeidžiama antena, o neveikiant antenai, negali būti nuskaitoma kortelės informacija. Tam tikrais atvejais pažeista kortelės antena gali trumpai veikti, jei kortelės viduje antenos kontaktai ties pažeista vieta susilies. Tuo galėtų būti paaiškintas atvejis, kai kontrolės metu nenuskaičius kortelės, vėliau ji buvo papildyta bilietu spaudos kioske (b. l. 30-34).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Ž. parodė, kad, jo manymu, geriausias ekspertas įvertinti kortelės būklę – SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“. Jis pateikė kortelę, jam ją pakeitė, o pakeičiamos tik išoriškai nepažeistos kortelės pagal SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ taisykles. Kortelę patikrino aparatu ir pasakė, kad kortelei viskas gerai ir ją galima pakeisti, galimai sugedusios vidinės dalys. Kadangi išoriškai su kortele viskas gerai, ji buvo pakeista nemokamai. Jei yra kortelės išoriniai pažeidimai, už kortelę mokėti reikia, jo atveju mokėti nereikėjo. Jam pasakė, kad kortelė neveikianti ir ją pakeitė. Tai įrodo, kad jo kortelė išoriškai nebuvo pažeista. Ant kortelės buvo gal pieštuko ar purvo dėmelė. Byloje pateiktos kortelės vaizdas yra skanuotas prieš ją nunešant SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ ekspertams. Neprisimena, kada paskutinį kartą bandė pasižymėti bilietą autobuse ar troleibuse, tačiau yra visų kortelės naudojimų išklotinė. Šiaip jis dažnai nesinaudoja viešuoju transportu, mažiausiai prieš 7 dienas galėjo važiuoti, tada buvo papildyta. Maždaug gegužės 10 d. buvo paskutinį kartą važiuota ir tada neturėjo problemų aktyvinant bilietą. Po kontrolės nuėjo pasipildyti kortelę, nes buvo įpykęs ir norėjo pabandyti, ar kortelę papildyti pavyks, ar ne. Jos ne tik neatmetė dėl vizualaus gedimo, bet ji dar ir pasipildė. Įlipo Karoliniškių stotelėje, nes buvo ką tik išėjęs iš Karoliniškių poliklinikos, kurioje susimokėjo už paslaugas, turi tai įrodančius čekius. Bilietą bandė pasižymėti gal 3 komposteriuose. Jam nekilo įtarimų iki įvykio patikrinti kortelę, tai galima daryti autobuse, kas yra rizikinga, arba dviejuose taškuose, kurie veikia ribotą laiką ir į kuriuos reikėjo registruotis iš anksto. Kortelės tikrinti neturėjo priežasties, nes ji veikė. Po kontrolės kontrolieriams parodė, kad turi kitą kortelę, tačiau joje buvo pasibaigęs pinigų likutis. Jis į polikliniką vyko su viena kortele, ten buvo pasibaigęs likutis, todėl turėjo kitą kortelę. Jis žinojo, kad kortelė yra tuščia, nes vykdamas į polikliniką išnaudojo joje buvusį paskutinį bilietą, o toje kitoje kortelėje dar tikrai buvo likutis. Jis, kai traukė piniginę, kontrolieriai pamatė, kad yra dar viena kortelė, jie pasakė, kad parodytų tą kortelę, gal pamiršo, ką žymėjo, bet ją patikrinus ji buvo tuščia, kontrolieriai sakė, kad matėsi aparate, jog ta kortelė buvo naudota ryte. Jo kortele galėjo naudotis ir jo partnerė, bet paskutinius porą mėnesių ja naudojosi jis. Jis, kai įlipo kontrolieriai, jiems pasakė, kad negalėjo aktyvinti bilieto, aplinkiniai žmonės tą matė. Kai prašė išlipti, jis sakė, kad žmonės matė, kad jis bandė aktyvuoti kortelę, bet jie neklausė, nurodė jam išlipti. Kontrolierius išjungė ir įjungė tą komposterį, bandė aktyvinti kortelę, bandė su savo aparatu patikrinti, bet nieko. Ant kortelės pažeidimų tikrai nesimatė. Jie sakė, kad jo bilietas nepažymėtas ir jį išlaipino, kad surašytų protokolą. Jis išreiškė pasipiktinimą, jie pasakė, kad surašius protokolą galės aiškintis, kiek nori. Kontrolieriai sakė, kad kortelė nenuskaitoma, pasakė, kad jis už tai pats atsakingas. Nesakė, kodėl kortelė nenuskaitoma. Apie kortelės pažeidimus irgi nieko nesakė, pasakė, kad kortelė nenuskaitoma, matyt yra sugadinta. Kortelę tikrino vyras, stambokas toks, matė jį prie salės durų šiandien, ir su juo buvo žilas lieknas vyras, o autobuse buvo moteriškė.
Institucijos atstovas M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad kortelė neturėjo aktyvinto bilieto ir pagrindinis klausimas kyla, ar keleivis buvo atsakingas už tos kortelės teisingą naudojimą ir įsitikinimą, ar kortelę bus galima naudoti kelionės metu. Jis turėjo suprasti, kad kortelė yra seniai naudojama ir dėl to galėjo kilti trikdžių. Kortelė yra plastikinė, sudaryta iš kelių sluoksnių, tarp jų yra metalinis plonas siūlelis – antena ir mikroschema. Kortelę lankstant ar dedantis į kišenę, per ilgą naudojimą galėjo atsitikti taip, kad dėl netinkamo laikymo kortelė gali pasižeisti. Dėl to ji galėjo nesuveikti ir dėl to pats pareiškėjas yra atsakingas, kad pasirūpintų bilieto turėjimu. Taisyklių 30.1. punkte nurodyta, kad keleivis nedelsiant turi įlipęs paruošti ir aktyvinti turimą bilietą, tai reiškia, kad keleivis turi pasirūpinti, kad kortelė veiktų. Priešingu atveju gali atsirasti spraga, kad keleivis su neveikiančia kortele ir joje esančiu bilietu gali važinėti tol, kol jį pagaus kontrolė. Išduodant kortelę yra išduodama ir atmintinė, kurioje viskas yra surašyta, aiškiai nurodyta, kad asmuo turi saugoti kortelę, nelankstyti ir jos mechaniškai nepažeisti. Keleivis tikrai turėjo galimybę pasirūpinti kortele, įsitikinti, ar ji veikia, atsižvelgiant į jos naudojimo laikotarpį, tačiau to nepadarė. Kiek kontrolieriai minėjo, keleivis turėjo kitą kortelę, kurią pateikė po protokolo surašymo. Nežino, kaip tai traktuoti, ar keleivis turėjo ketinimų pasinaudoti kita kortele, įsigyti bilietą kelionės metu kitais būdais. Jis turėjo dar vieną kortelę, kurią galėjo aktyvuoti. Jie leidžia naudoti ir ilgo naudojimo korteles, pagal jų kortelių naudojimo tvarkos aprašą klientui pateikus kortelę ji gali būti pakeista. Pačioje atmintinėje yra nurodyta, kad kortelė galioja 4 metus nuo įsigijimo datos, tačiau leidžiama ja naudotis ir ilgiau. Nėra nustatyta pareiga kortelės turėtojui po 4 metų ją pasikeisti. Kortelė nėra blokuojama, tik yra rizika, kad dėl ilgo naudojimosi kortelė pasižeis.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad pareiškėjas A. Ž. jam matytas. Buvo eilinė darbo diena, dirbo minėtu maršrutu, Vaivorykštės stotelėje. Atvažiavo autobusas, jie įlipo, paprašė pateikti bilietus. Žmogus pateikė kortelę, bandė tikrinti aparatu, jis nereagavo, pasakė, kad kortelė nenuskaitoma, jis atsakė, kad kortelę žymėjo. Pasakė, kad prilietus kortelę prie komposterio, jai suveikus bus surašytas protokolas už bilieto žymėjimą kontrolės metu. Pabandė tą kortelę pažymėti komposteriu, bet ji nereagavo, pasakė, kad kortelė nenuskaitoma ir išlaipino keleivį. Neatsimena, ar kiti keleiviai būtų kažką sakę dėl šio žmogaus. Pareiškėjas sakė, kad bilietą žymėjo, kortelę buvo pridėjęs prie komposterio. Pareiškėjui sakė, kad kortelė yra nenuskaitoma. Nustatė, kad kortelė nenuskaitoma, matėsi, kad ji buvo sena, aptrinta, gal buvo mechaniniai pažeidimai, bet to neatsimena. Kortelė tikrai buvo ne nauja. Jie negali išsiaiškinti, kodėl kortelė nenuskaitoma, gal ji sena, gal yra mechaniniai pažeidimai, gal išsimagnetinusi. Kortelės jokių būdu jie nelanksto, tik apžiūri vizualiai arba tikrina aparatais. Neatsimena, ar buvo iškviestas pasiaiškinti dėl šio įvykio. Jei vyksta incidentas, jie praneša vadovui, todėl apie šį atvejį taip pat pranešė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad keleivis buvo išlaipintas iš autobuso, ji tuo metu pildė protokolus tarnybiniame autobusiuke. Žmogus buvo atvestas, nes, pasak kontrolierių, kontrolės metu pateikė kortelę, kurios nebuvo galima nuskaityti su jų prietaisais. Kontrolieriai sakė, kad buvo patikrintas autobuse esantis skaitytuvas, jis veikė, nes kontrolieriui pridėjus savo kortelę komposteris veikė, pridėjus keleivio kortelę – jos nenuskaitė. Buvo surašytas protokolas, kiek atsimena, kortelė buvo pažeista per vidurį. Buvo pasiūlyta atvykti į bylos nagrinėjimą, nustatyta data, buvo paaiškinta, kad įmonė turi galimybę apžiūrėti tą kortelę. Ji tikrinimo procedūros nematė, tuo metu pildė protokolus kitiems keleiviams. Matė, kad ant kortelės buvo kažkoks pažeidimas, lyg ir įbrėžimas koks, per kortelės vidurį, buvo nelabai akivaizdus. Ten gal ir tušinuko žyma kokia buvo ant tos kortelės. Ji nebuvo sulaužyta, bet kažkas ten lyg ir buvo. Kiek atsimena, pažeidimas buvo horizontalus, šiek tiek pakrypęs. Vadybininkas rodė kortelės nuotrauką ir jai atrodo, kad matėsi tas įtrūkimas ar įbrėžimas. Tiksliau neprisimena. Ji su keleiviu bendravo minimaliai per langelį, nes keleiviai nebuvo kviečiami į autobusiuko vidų. Žmogus buvo emocionalus, lyg ir filmavo visą įvykį, su juo asmeniškai nebendravo. Atsimena, kad kalbėjo, kad kažkokia sistemos klaida. Ji tikrino kortelę su patikros prietaisu, ji nebuvo aktyvi. Ji lyg ir parodė keleiviui, kad į jo kortelę aparatas nereaguoja. Negali tvirtinti, kad kažką sakė dėl įbrėžimo ant kortelės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
ANK 446 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – kaltė, kuri nagrinėjamu atveju pasireiškia tyčia arba neatsargumu. Pagal ANK 4 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 5 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
A. Ž. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad įvykio dieną kontrolės metu jis neturėjo galiojančio tinkamai pažymėto/aktyvinto bilieto ir jo nepateikė kontrolei, kaip tai nustatyta Taisyklių 65 p. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad jo kortelė neveikė nei autobuse, nei ją tikrinant kontrolės metu ir dėl to jis negalėjo tinkamai pažymėti bilieto, o kitų alternatyvių būdų įsigyti bilietą, būnant autobuse, jis neturėjo (autobuse popieriniai bilietai nepardavinėjami dėl paskelbto karantino, o instaliuotis mobiliąją programėlę į telefoną ir jos pagalba įsigyti ir pasižymėti bilietą užtruktų gerokai ilgiau nei išlipti kitoje stotelėje), todėl priėmė sprendimą išlipti kitoje stotelėje. Taigi šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar A. Ž. veiksmuose yra vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 str. 4 d., sudėties požymių – kaltė, t. y. ar A. Ž., prieš įlipdamas į autobusą, galėjo numatyti ir suprasti, kad jo turima kortelė yra neveikianti ir kad jis įlipęs į autobusą negalės jos tinkamai pasižymėti.
Iš Institucijos pateikto atsiliepimo ir Institucijos atstovo parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad Institucija A. Ž. laiko pažeidusiu ANK 446 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl to, kad jis minėtu viešuoju transportu važiavo be bilieto, nes kontrolės metu pateikė kortelę, kurios nei autobuso komposteris, nei kontrolieriai savo tikrinimo priemonėmis negalėjo nuskaityti, t. y. ji buvo neveikianti, mechaniškai pažeista, įtrūkusi.
Kaip matyti tiek iš A. Ž. pateiktos kortelės šviesokopijų, tiek iš skanuoto jos vaizdo (b. l. 13, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio), akivaizdžių, plika akimi matomų įbrėžimų, įtrūkimų ar kitokių kortelės mechaninių pažeidimų nėra. Tai, kad nagrinėjamo įvykio metu kortelė nebuvo akivaizdžiai mechaniškai pažeista, netiesiogiai patvirtina ir tai, jog administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta tik tai, kad kortelė yra nenuskaitoma, duomenų, jog ji yra akivaizdžiai mechaniškai pažeista nenurodyta. Be to, pareiškėjui ši kortelė buvo nemokamai pakeista, Klientų aptarnavimo centre specialistams nustačius, kad ji yra neveikianti, o vadovaujantis Vilniečio kortelės, elektroninių bilietų ir (arba) pinigų įsigijimo, naudojimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 28 p., nustačius, kad kortelė yra neveikianti, bet nėra išoriškai pažeista, nemokamai išduodama nauja kortelė ir į ją perkeliamas e.bilietų ir (ar) e.pinigų likutis; kitu atveju, t. y. jei kortelė yra sugadinta, asmuo turi įsigyti naują kortelę. Taigi, pačios Institucijos darbuotojai, tikrindami pareiškėjo turimą kortelę, nenustatė, kad ji yra akivaizdžiai išoriškai mechaniškai pažeista. Teismo posėdžio metu liudytojai įvykio metu dirbę kontrolieriai V. G. ir G. K. teismui negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad kontrolės metu pareiškėjo turima kortelė buvo išoriškai mechaniškai pažeista, t. y. jie nurodė tikrai atsimenantys, kad kortelė buvo nenuskaitoma, tačiau, ar buvo mechaniniai pažeidimai ant jos tiksliai neprisiminė. Šie liudytojai nurodė ir tai, kad apie tokį incidentą buvo pranešta vadovybei, kad jie buvo Institucijoje apklausti dėl šio įvykio aplinkybių, liudytoja G. K., vadybininkui parodžius kortelę, lyg ir matė mechaninį įbrėžimą ant kortelės. Institucija, teismui ruošiantis bylos nagrinėjimui, pateikė tik pareiškėjo skundą su priedais, administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, taip pat teismui pakartotinai paprašius atsiųsti visą Institucijos turimą bylos medžiagą, telefonu nurodė, kad daugiau jokios bylos medžiagos nėra, viskas yra pateikta teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi galimybės patikrinti liudytojų, kurie tiksliai nebeatsimena, ar įvykio metu pareiškėjo kortelė buvo mechaniškai pažeista, parodymų su jų ikiteisminio bylos nagrinėjimo ne teisme duotais parodymais/paaiškinimais, taip pat byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kuo remiantis Institucijos rašte-atsakyme pareiškėjui, buvo konstatuota, kad kortelė buvo mechaniškai pažeista (b. l. 39). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Institucija turi tinkamai ir operatyviai atlikti tyrimą, esant reikalui ir – tęstinį, surinkti bylai reikšmingus įrodymus, išsiaiškinti visas aplinkybes ir tik tokiu atveju priimti nutarimą asmens atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad minėta kortelė buvo reguliariai papildoma, ja buvo naudojamasi (b. l. 12), po įvykio ji taip pat buvo sėkmingai papildyta (b. l. 15). Taigi, atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nagrinėjamo įvykio metu turima kortelė buvo išoriškai akivaizdžiai mechaniškai nepažeista, dėl to pareiškėjas, prieš pradėdamas kelionę autobusu, neturėjo jokių objektyvių galimybių suprasti, kad jo kortelė autobuse neveiks.
Taisyklių 38 p. numatyta, kad keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvinto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvinti bilietą vienu iš nurodytų būdų: aktyvinti elektroninį bilietą; įsigyti bilietą iš e. piniginės; įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą iš vairuotojo; aktyvinti bilietą „m.Ticket“ arba kitose mobiliosiose programėlėse. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas galimybės aktyvinti jo turimą el. bilietą ar įsigyti bilietą iš e. piniginės neturėjo, nes kortelė nereagavo į autobuse esančius komposterius, įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą iš vairuotojo taip pat negalėjo, nes popieriniai bilietai autobuse karantino metu nebuvo parduodami, aktyvinti bilietą m.Ticket arba kitose mobiliosiose programėlėse užtruktų gerokai laiko ir, beje, ilgiau nei trunka nuvažiuoti iki kitos stotelės (2 min), kur pareiškėjas priėmė sprendimą išlipti, nes reikėtų programėlę instaliuotis, tuomet joje įsigyti bilietą el. bankininkystės būdu ir tik tada jį aktyvinti. Kaip matyti, susiklosčiusioje situacijoje, pareiškėjas objektyviai neturėjo kitų galimybių tuoj pat nedelsiant įsigyti kitą bilietą ir jį pasižymėti autobuse, be to, priešingai nei nurodo Institucija, negalima iš pareiškėjo reikalauti tokio elgesio – t. y. būti pasiruošus pasinaudoti bet kuriuo iš Taisyklėse nurodytų galimų bilietų įsigijimo ir žymėjimo būdų, jei vienas kuris nors nepavyksta, juolab, kai asmuo objektyviai negali numatyti, kad jo įprastas ir naudojamas bilietų žymėjimo būdas gali sutrikti/neveikti. Taip pat nagrinėjamu atveju negalima iš asmens reikalauti kaskart prieš vykstant viešuoju transportu Institucijos aptarnavimo padaliniuose tikrinti turimą kortelę – ar ji yra veikianti, juolab, kai kortelė neturi mechaninių pažeidimų ir asmuo neturi pagrindo įtarti, kad kortelė gali neveikti; tokiu atveju naudojimasis viešuoju transportu taptų beveik neįmanomas ir labai apsunkintas. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas minėtoje situacijoje priėmė sprendimą išlipti kitoje stotelėje ir išsiaiškinti, kodėl neveikia kortelė ir jis negali tinkamai apmokėti kelionės, o ne tęsti kelionės neturėdamas galiojančio bilieto, kas šiuo atveju teismo vertintina kaip sprendimas, atitinkantis bonus pater familias (protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus) elgesio standartą. Be to, pareiškėjo turimoje kortelėje buvo e.pinigų: prieš įvykį – 0,80 Eur, po įvykio papildžius ją, siekiant spaudos kioske įsitikinti, ar ji veikia – 1,80 Eur, kurie pakeitus jo kortelę, buvo perkelti į naująją kortelę (b. l. 15, 17). Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo registro duomenų matyti ir tai, kad A. Ž. nė karto nebaustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto. Šios aplinkybės visų kitų aplinkybių kontekste taip pat atitinkamai teigiamai apibūdina ir patį pareiškėją, t. y. kaip nelinkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir naudotis viešuoju transportu be pagrindo nemokamai.
Institucija atsiliepime nurodo, kad negalima nustatyti, kokius ketinimus turėjo pareiškėjas, t. y. neaišku, kiek laiko (stotelių), keleivis važiavo autobusu be bilieto, kadangi kontrolieriai gali konstatuoti faktą, kad jis važiavo bent vieną stotelę, o kiek ilgai jis važiavo negalima nustatyti, todėl kritiškai vertintini (neįrodyti) pareiškėjo teiginiai, kad jis iš karto po to, kai nustatė, kad negali pažymėti bilieto komposteryje, norėjo išlipti kitoje stotelėje; pareiškėjas ketino išlipti kaip tik toje stotelėje, kur buvo kontrolė, t. y. neatmestina, kad būtent dėl to (dėl pastebėtos kontrolės) jis norėjo išlipti, o ne dėl to, kad negalėjo pažymėti bilieto. Šie Institucijos atstovo teiginiai nepagrįsti, nes pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kad jis būtent po jam suteiktų paslaugų įvykio dieną 9.48 val. Karoliniškių poliklinikoje (b. l. 11) į autobusą įlipo Karoliniškių stotelėje ir nesėkmingai bandęs aktyvinti turimą kortelę autobuse nusprendė išlipti iškart kitoje, Vaivorykštės stotelėje. Todėl Institucijos argumentai, jog pareiškėjas galbūt be bilieto važiavo ne vieną, o daugiau stotelių, atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Byloje duomenų, paneigiančių, jog pareiškėjas ketino išlipti kitoje stotelėje dėl negalėjimo sėkmingai aktyvuoti turimoje kortelėje esančio bilieto, nėra, todėl negalima daryti vienareikšmės ir neabejotinos išvados, kad, kaip teigia, Institucijos atstovas, pareiškėjas turėjo ketinimų važiuoti neapmokėjęs kelionės ir dėl to jis yra nubaustas pagrįstai.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniečio kortelė galioja 4 metus nuo jos įsigijimo, pareiškėjo kortelė buvo įsigyta 2014 m. Vilniečio kortelės, elektroninių bilietų ir (arba) pinigų įsigijimo, naudojimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 28 p. nurodyti atvejai, kada Vilniečio kortelė turi būti pakeista/įsigyta nauja, t. y. ją praradus ar sugadinus, nustačius, kad ji neveikia. Minėtame apraše nėra nurodyta, kad Vilniečio kortelę jos turėtojas privalo keisti, pasibaigus jos galiojimo laikui. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovas, nurodydamas, kad net ir pasibaigus kortelės galiojimo laikui Institucija leidžia ja naudotis ir ilgiau, pareigos kortelės turėtojui po 4 metų ją pasikeisti nėra, pasibaigus kortelės galiojimo laikui kortelė nėra blokuojama. Taigi, kaip matyti, pati Institucija leidžia Vilniečio kortelės turėtojams ja naudotis ir pasibaigus galiojimo laikui, jos neblokuoja. Nors Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad iš esmės ketverių metu kortelės galiojimo laikas yra nustatytas dėl to, kad dėl ilgesnio naudojimosi kortelė gali būti pažeista, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, praėjus ketveriems metams po jos įsigijimo, ir nesant jos turėtojui įtarimų, kad ji funkcionuoja netinkamai, yra vizualūs mechaniniai pažeidimai ir pan., asmuo neturi pareigos tokios kortelės pasikeisti. Taigi, nors pareiškėjo kortelės galiojimo laikas buvo pasibaigęs, tačiau jam neturint objektyvių duomenų apie netinkamą kortelės funkcionavimą, jis pagrįstai ja naudojosi ir toliau, taip pat ir įvykio dieną. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Aprašo 28 p. neveikianti, sugadinta kortelė turi būti keičiama į naują, o asmuo sužinoti, kad jo kortelė yra neveikianti ar tinkamai nefunkcionuojanti gali sužinoti ir atsitiktinai – kas ir nutiko nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas, sužinojęs, kad jo kortelė autobuse, o vėliau ir kontrolierių aparatais buvo nenuskaityta, kreipėsi į Institucijos klientų aptarnavimo padalinio specialistus, kur ji jam ir buvo pakeista, t. y. elgėsi taip, kaip to reikalauja minėto aprašo 28 p. Byloje duomenų, kaip teigia Institucijos atstovas atsiliepime, kad su neveikiančia kortele asmuo gali važinėtis viešuoju transportu ne vieną kartą ir kaip pasiteisinimą kaskart parodyti kontrolei neveikiančią kortelę, nėra, t. y. priešingai, iki nagrinėjamo įvykio kortelė funkcionavo ir veikė tinkamai, ja buvo apmokama kelionė viešuoju transportu (b. l. 12), duomenų, kad anksčiau ši kortelė veikė netinkamai, kad pareiškėjas jau kartą nubaustas važiavęs be bilieto naudodamasis šia kortele, nėra.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, įvertinęs tiek visų byloje esančių įrodymų visumą, tiek kiekvieną įrodymą atskirai, teismas daro išvadą, kad A. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, požymių, o būtent – kaltės, nei tyčios, nei neatsargumo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-321-654/2019).
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš A. Ž. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ 2021 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-14248-2021, kuriuo A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį paskirta 23 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes A. Ž. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.