- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- AN2-175-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00415-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. A. advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – AAD) vyresniojo specialisto V. K. 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) G. A. nubaustas 180 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nutarime nurodyta, jog AAD (duomenys neskelbtini) valdyba 2020 m. spalio 27 d. gavo pranešimą apie aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko pranešime nurodytų gatvių neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinėmis nuotekomis teršiama aplinka žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kanale esančiame (duomenys neskelbtini) ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) Neplaninio patikrinimo metu buvo iškviesti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (toliau – AAA ATD) Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai, kurie paėmė iš į gamtinę aplinką patekusių ir susikaupusių privačiame žemės sklype ir kanale prie kanalizacijos šulinio buitinių nuotekų mėginius dėl nuotekose esančių teršalų kiekio nustatymo. AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. pateiktame tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020 m. spalio 27 d. paimtuose mėginiuose atlikto laboratorinio tyrimo metu nustatyta, kad biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) yra 192±18 mg/l O2. Pagal atliktą laboratorinį buitinių nuotekų mėginių tyrimą nustatyta, kad BDS7 koncentracija viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto buitinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau ir – Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas) 29 p., 2 lentelėje nurodytų į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo pagal BDS7 normą momentinė didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) 30/34 mg/l O2. Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinės nuotekos į gamtinę aplinką patenka iš G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio įrengto nuotekų surinkimo šulinio. Privačių nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. nesiėmė jokių veiksmų ir sprendimų, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka iš nesandaraus nuotekų šalinimo tinkluose įrengto šulinio. Tuo nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. pažeidė Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto, kuriame nurodyta, kad turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą reikalavimus. Kadangi nėra galimybės nustatyti nuotekų tekėjimo debito, reali padaryta žala gamtinei aplinkai neskaičiuojama.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi G. A. atstovo advokato Drąsučio Narmonto skundas tenkintas iš dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. G. A. atstovo advokato Drąsučio Narmonto prašymas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo paliktas nenagrinėtu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniame skunde G. A. advokatas Drąsutis Narmontas prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį pakeisti. Administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti iš valstybės G. A. 605 Eur išlaidas pirmosios instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iš valstybės G. A. 363 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti.
3.1. Skunde nurodo, kad aplinkos apsaugos departamento atstovas nagrinėjant G. A. skundą dėl Nutarimo panaikinimo jau teisminio nagrinėjimo metu nurodė reikalavimus, kurie neatsispindi G. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei Nutarime, todėl teismas laikė, kad tai sudaro pagrindą bylą grąžinti institucijai. Pažymi, kad nesutinka su 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dalyje, kurioje teismas bylą grąžino Aplinkos apsaugos departamentui, o jos nenutraukė, taip pat toje dalyje, kurioje teismas prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo G. A. naudai paliko nenagrinėtu.
3.2. Dėl nepagrįstai taikyto ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto, advokatas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole bei Nutarime nurodoma, jog G. A. neva pažeidė Reglamento 7.2 punktą, kur įtvirtinta, jog nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Reglamento 1 punktas nurodo, kad jis nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Reglamento 2 punktas nustato, kad šio Reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms sąlygas objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimui, išduodančioms leidimus nuotekų išleidimui, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą. Reglamento 5.3 punktas nustato, kad buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan.). Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų. Byloje nustatyta, kad G. A. nei surenka buitines nuotekas, nei jas valo, nei jas išleidžia, nei planuoja išleisti, nei atliko kitus veiksmus, kuriuos reguliuoja Reglamentas. G. A. nors ir yra nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau jis nėra buitinių nuotekų tvarkytojas ir tokiu negali būti pagal galiojančius įstatymus, ką iš esmės konstatavo ir teismas. Be to, G. A. nėra ir teršėjas, nes jis buitinių nuotekų neišleidžia nei į nuotekų šalinimo tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei į gamtinę aplinką. Kaip konstatavo teismas, G. A. jam nuosavybės teise priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais nesinaudoja, tinklai nėra eksploatuojami.
3.3. GVTNTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, ir abonento ar vartotojo. Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, bet kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, negali sudaryti sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Taigi G. A. jokių sutarčių su gyventojais dėl nuotekų tvarkymo neturi teisės sudaryti, tokia teisė suteikta tik įmonėms, turinčioms licenciją. Pirmiau minėti nuotekų šalinimo tinklai, kaip konstatavo ir teismas, nėra eksploatuojami ir niekas neturi teisės jais naudotis nesudaręs sutarties su nuotekas teisę tvarkyti turinčia įmone – juridiniu asmeniu (kuri dar turi turėti licenciją).
3.4. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Advokato nuomone, G. A. ne tik, kad neatliko kokių nors neteisėtų veiksmų (ką iš esmės konstatavo ir teismas), tačiau yra ir netinkamas subjektas.
3.5. Advokato vertinimu, iš teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties nėra aišku, kokį papildomą ir kokios apimties tyrimą turėtų atlikti institucija, kokių esminių įrodymų byloje trūksta. Bylą grąžinti nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nereikia atlikti papildomo bylos aplinkybių tyrimo, nes bylos aplinkybes, kurios leidžia teisingai išspręsti bylą, jau nustatė pats teismas, o jas nustatė iš byloje surinktų įrodymų, kurių pakanka galutiniam sprendimui priimti. Iš teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties turinio, joje nurodytų nustatytų aplinkybių bei argumentų matyti, jog teismas konstatavo, kad nepasitvirtino, jog G. A. būtų padaręs administracinį nusižengimą, nurodytą jam surašytame administracinio nusižengimo protokole bei Nutarime. Iš esmės konstatavęs, kad G. A. administracinio nusižengimo nepadarė teismas, kaip pirmiau minėta, nenurodė, kokių gi aplinkybių tyrimą dar papildomai reikia atlikti. Todėl buvo pagrindas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne bylą grąžinti.
3.6. Teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodė, kad baigiamųjų kalbų metu Nutarimą priėmusios institucijos atstovas siekdamas įrodyti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teigė, kad tinklų savininkas G. A. turėtų užtikrinti gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų išleidžiamų buitinių nuotekų nepatekimą į jam priklausančius nuotekų šalinimo tinklus pneumo pompų pagalba, taip pat iškėlė klausimą, kodėl G. A. neįsteigė juridinio asmens nuotekų tvarkymo veiklai jam priklausančiuose nuotekų šalinimo tinkluose vykdyti. Teismas nustatė, kad aptarti reikalavimai neatsispindi G. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole, ir tuo pagrindu bylą grąžino institucijai. Tačiau Institucijos atstovo tik teisme baigiant išnagrinėti bylą iškelti klausimai, kurie nebuvo nurodyti nei administracinio nusižengimo protokole, nei Nutarime, niekaip nepagrindžia išimtinės įstatymo nuostatos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas) dėl bylos grąžinimo institucijai iš naujo tirti taikymą. Iškelti klausimai yra už bylos nagrinėjimo ribų, tai yra iš esmės skirtingos aplinkybės nei nurodytos administracinio nusižengimo protokole bei Nutarime, todėl, advokato nuomone, neturėtų būti formuojama ydinga praktika, jog toks atvejis neva atitinka ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte reguliuojamą teisinį santykį.
3.7. Pažymi, kad teismas konstatavo, jog byloje surinkti duomenys įrodo, kad G. A. priklausantys nuotekų šalinimo tinklai yra pripažinti tinkamais naudoti, nėra eksploatuojami, o savavališkas techninių šulinių, kurie visi buvo pripažinti tinkamais naudoti, visiškas užsandarinimas neatitiktų projekto, pagal kurį jie buvo įrengti, bei normatyviniais statybos dokumentais tokiam nuotakynui keliamų reikalavimų bei protingumo principų, nes vis tik nuotekų šalinimo tinklai baigus teisines procedūras turėtų būti eksploatuojami tam, kad gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams būti teikiamos nuotekų šalinimo viešosios paslaugos. Taigi teismas iš esmės sukritikavo institucijos atstovo siūlymą panaudoti pneumo pompą. Pažymi, kad į bylą buvo pateikta (duomenys neskelbtini) išvada, jog dangtis neturi būti sandarus dėl šuliniuose tekant fekalijoms besikaupiančių dujų, kad nekiltų sprogimo.
3.8. Advokato vertinimu, iš teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškino bylos aplinkybes, o institucijos atstovo iškelti klausimai, kurie nebuvo nurodyti nei administracinio nusižengimo protokole, nei Nutarime bei kurie yra iš esmės skirtingos aplinkybės bei išeina už bylos nagrinėjimo ribų, pagal teisinį reguliavimą niekaip nesudarė pagrindo grąžinti bylą institucijai bei nepagrindė išimtinės įstatymo nuostatos dėl bylos grąžinimo institucijai taikymą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl prašo teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį pakeisti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.9. Dėl nepagrįstai palikto nenagrinėtu prašymo priteisti G. A. išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti advokatas nurodo, kad teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu prašymą priteisti G. A. 605 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylą.
Šalies argumentai
3.10. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodo, kad EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendime, priimtame byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
3.11. Teismas nenurodė jokios teisės normos, kuri nustatytų, jog tuo atveju, jeigu panaikinamas Nutarimas, kuriuo paskirta bauda, tačiau byla grąžinama institucijai, prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti yra paliekamas nenagrinėtu. G. A. įrodė, kad Nutarimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, jis buvo panaikintas, kad tai atsitiktų, G. A. pirmosios instancijos teisme turėjo 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos G. A. priteistinos, nes kitaip būtų pažeista jo teisė kreiptis į teismą bei naudotis advokato teisine pagalba. Pažymi, jog palikus nenagrinėtu prašymą priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti G. A. patyrė žymiai didesnes neigiamas pasekmes, nei jis būtų patyręs, jei nebūtų skundęs Nutarimo. Tokia situacija negalėtų būti pripažinta kaip veiksminga galimybė asmeniui pasinaudoti teisine pagalba ginant teises teisme.
4. Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir G. A. advokato Drąsučio Narmonto apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime pažymi, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena neturėtų būti nutraukiama ir advokato išlaidos neatlygintinos.
4.2. Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad buitinės nuotekos į gamtinę aplinką patenka iš G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio įrengto nuotekų šulinio. Pažymi, kad G. A., kaip privačių nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginio savininkas, nepriėmė jokių sprendimų, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinkluose įrengto nesandaraus šulinio, buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka. Tuo, G. A., kaip nuotekų šalinimo tinklų savininkas pažeidė Reglamento 7.2 punktą, kuriame nurodyta, kad nuotekų sistemoje turi būti užtikrintas, reikalavimus atitinkantis įrenginių sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Kadangi nebuvo galimybės nustatyti iš G. A. priklausančių nuotekų įrenginių nuotekų tekėjimo debito, reali padaryta žala gamtinei aplinkai skaičiuojama nebuvo.
4.3. Nurodo, jog sutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. priimta nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai pilnai, išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl pavedimo Departamentui administracinio nusižengimo tyrimą G. A. atžvilgiu atlikti iš naujo bei dėl jo atstovo advokato D. Narmonto prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo. Teismas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas Nutarimas naikintinas ir grąžintinas administracinio nusižengimo tyrimui atlikti Departamentui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. dėl klausimo ar pagrįstai G. A. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn nėra priimtas galutinis sprendimas, prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Tuo teismas savo 2021 m. rugsėjo 16 d. priimtoje nutartyje aiškiai nurodo, kad Departamentui pavedama administracinio nusižengimo tyrimą G. A. atžvilgiu atlikti iš naujo ir todėl nėra pagrindo tenkinti G. A. atstovo advokato D. Narmonto prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde iš esmės nesutinkama su teismo padaryta išvada administracinio nusižengimo bylą grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo, taip pat keliamas išlaidų dėl advokato teisinei pagalbai apmokėti nepriteisimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamojoje nutartyje padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundą tenkinti.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.).
9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
10. Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos G. A. Nutarimu nubaustas už tai, kad AAD (duomenys neskelbtini) valdybai 2020 m. spalio 27 d. gavus pranešimą apie aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko pranešime nurodytų gatvių neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinės nuotekos į gamtinę aplinką patenka iš G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio įrengto nuotekų surinkimo šulinio. Nutarime nurodyta, jog privačių nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. nesiėmė jokių veiksmų ir sprendimų, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka iš nesandaraus nuotekų šalinimo tinkluose įrengto šulinio. G. A. AAD Nutarimu buvo inkriminuotas Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktas, kuris numato, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą, pažeidimas.
11. Pažymėtina, kad Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms sąlygas objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimui, išduodančioms leidimus nuotekų išleidimui, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių institucijos. Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Taip pat įstatymas nurodo, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. Iš aptartų nuostatų seka, jog viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje nuotekų tvarkymą privalo vykdyti viešasis nuotekų tvarkytojas, kuriuo negali būti fizinis asmuo.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, G. A. nuosavybės teise priklauso nuotekų šalinimo tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro lietaus šalinimo tinklai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, nuotekų valymo įrenginiai. Bylos duomenimis, G. A. jam nuosavybės teise priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais nesinaudoja, tinklai nėra eksploatuojami, tačiau (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai, kuriems G. A. pardavė jam priklausiusius žemės sklypus ir leido nemokamai prisijungti prie jam priklausančių inžinerinių tinklų, kartu įpareigodamas pastaruosius sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju (bendrove, tiekiančia vartotojams geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas), vis tik išleidžia susidariusias buitines nuotekas į šiuos neeksploatuojamus nuotekų šalinimo tinklus. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. A. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl neteisėto nuotekų išleidimo į aplinką (b. l. 60–61), taip pat pranešimais kreipėsi ir Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojus, prašydamas nutraukti nuotekų išleidimą į jam priklausančius neeksploatuojamus tinklus (b. l. 70 78) bei kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl jam priklausančių tinklų išpirkimo (b. l. 66).
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (duomenys neskelbtini), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose. Šiuo sprendimu atsakovė (duomenys neskelbtini) įpareigota, atlikus visas teritorijų planavimo procedūras, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d., įtraukti į (duomenys neskelbtini) rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų kvartalą, kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistas. G. A. priklausantys nuotekų šalinimo tinklai, yra pripažinti tinkamais naudoti, tačiau dėl jų išpirkimo iš savininko su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe vyksta derybos (b. l. 66).
14. Taigi, iš to kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog Nutarime nenurodyta bei nepagrįsta, kokių konkrečiai techninių reikalavimų, numatytų projektuose ir normatyviniuose statybos dokumentuose, neatitinka G. A. priklausantys nuotekų šalinimo tinklai bei kokių konkrečiai veiksmų ir sprendimų nesiėmė nuotekų šalinimo tinklų savininkas, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka. Dar daugiau, kaip jau buvo aukščiau minėta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi, todėl buvo neįvertinta ir tai ar G. A. yra tinkamas subjektas ir yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Iš to daroma išvada, kad G. A. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neaiškus, pažeidžiantis jo teisę į gynybą. Kadangi nustatyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai yra esminiai, trukdantys bylą išnagrinėti teisme, todėl Nutarimas buvo pagrįstai naikintas ir grąžintinas administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Todėl nagrinėjamu atveju atmestinas ir skundo argumentas, kad bylą grąžinti nebuvo teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Apeliaciniame skunde G. A. advokatas prašo priteisti iš valstybės G. A. 605 Eur išlaidas pirmosios instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priteisti 363 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Šis G. A. advokato prašymas netenkintinas.
16. Sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021). Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021, nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo byla grąžino Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. Taigi, kaip jau buvo aukščiau minėta, turėtos išlaidos dėl advokato paslaugų priteisiamos nuo rezultato byloje. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje galutinis sprendimas nėra priimtas, todėl prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo pagrįstai paliktas nenagrinėtu.
18. Dėl 363 Eur išlaidų priteisimo advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal G. A. advokato apeliacinį skundą, šis skundas yra atmetamas, todėl įvertinus ir aukščiau paminėtas įstatymo nuostatas, pagrindo priteisti apeliacinio skundo parengimui patirtas išlaidas, nėra.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala. Taigi, atsižvelgiant į nurodytų teisės normų nuostatas ir esamą teismų praktiką, darytina išvada, jog tuo atveju, kai asmuo, dėl kurio administracinio nusižengimo byla nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą, kad Institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio nusižengimo byla ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinių nusižengimų teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimas gali būti ir teismų praktikoje sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
20. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidų ir pagrįstai panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei bylą grąžino Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą ir G. A. advokato Drąsučio Narmonto apeliacinio skundo netenkinti.
Atmesti prašymą priteisti patirtas 363 Eur proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.