Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, II-817-1113/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-16
Bylos Nr.: II-817-1113/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00415-2021-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti

Teisėjas: Renata Maziliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: G. A.
Institucija: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-817-1113/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00415-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4; 21.13.3 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 16 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Stanelienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. A. ir jo atstovui advokatui D. N.,

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. N. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. AM-AAD_ANR-N-1887-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – AAD) vyresniojo specialisto V. K. 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. AM-AAD_ANR-N-1887-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) G. A. nubaustas 180 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nutarime nurodyta, jog AAD Šiaulių valdyba 2020 m. spalio 27 d. gavo pranešimą apie aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini) r. 2020 m. spalio 27 d. Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko pranešime nurodytų gatvių neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinėmis nuotekomis teršiama aplinka žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kanale esančiame (duomenys neskelbtini) g. ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) r. Neplaninio patikrinimo metu buvo iškviesti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (toliau - AAA ATD) Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai, kurie paėmė iš į gamtinę aplinką patekusių ir susikaupusių privačiame žemės sklype ir kanale prie kanalizacijos šulinio buitinių nuotekų mėginius dėl nuotekose esančių teršalų kiekio nustatymo. AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. pateiktame tyrimų rezultatų protokole Nr. P-111-2020-412/1 nurodyta, kad 2020 m. spalio 27 d. paimtuose mėginiuose atlikto laboratorinio tyrimo metu nustatyta, kad biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) yra 192±18 mg/l O2. Pagal atliktą laboratorinį buitinių nuotekų mėginių tyrimą nustatyta, kad BDS7 koncentracija viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto buitinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau ir – Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas) 29 p., 2 lentelėje nurodytų į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo pagal BDS7 normą momentinė didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) 30/34 mg/l O2. Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinės nuotekos į gamtinę aplinką patenka iš G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio įrengto nuotekų surinkimo šulinio. Privačių nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. nesiėmė jokių veiksmų ir sprendimų, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka iš nesandaraus nuotekų šalinimo tinkluose įrengto šulinio. Tuo nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. pažeidė Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto, kuriame nurodyta, kad turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą reikalavimus. Kadangi nėra galimybės nustatyti nuotekų tekėjimo debito, reali padaryta žala gamtinei aplinkai neskaičiuojama.

Šalies argumentai

2. 2021 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teisme iš AAD Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus gautas G. A. atstovo advokato D. N. skundas dėl Nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Skunde nurodoma, kad pats aplinkos apsaugos pažeidimo faktas neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tinkamas subjektas. Pirmiausia, Nutarimą priėmusi institucija nepagrįstai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas G. A. atžvilgiu iš viso negali būti taikomas. Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 1 punkte nurodyta, jog šis reglamentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 2 punktas nustato, kad šio reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms sąlygas objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimui, išduodančioms leidimus nuotekų išleidimui, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą. Skunde teigiama, kad institucija nepagrįstai neįvertino, jog G. A. nei surenka buitines nuotekas, nei jas valo, nei jas išleidžia, nei planuoja išleisti, nei atliko kitus veiksmus, kuriuos reguliuoja Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas. G. A., nors ir yra nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau jis nėra buitinių nuotekų tvarkytojas ir tokiu negali būti pagal galiojančius įstatymus. Be to, G. A. nėra ir teršėjas, nes jis buitinių nuotekų neišleidžia nei į šiuos nuotekų šalinimo tinklus, nei į gamtinę aplinką. Byloje nepagrįstai nebuvo aiškintasi bei nustatyta, dėl kokių priežasčių buitinės nuotekos iš viso pateko į G. A. priklausančius nuotekų šalinimo tinklus, dėl ko administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta aiškiai netinkamai bei atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas. Nutarime nurodoma, kad buitinėmis nuotekomis yra teršiamas kanalas, esantis ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) r., tačiau šios valdos savininkai nebuvo apklausti, nesiaiškinta, kodėl nuotekos patenka į gamtinę aplinką. Nuotekų šalinimo tinklai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ir kol kas iš viso negali būti eksploatuojami, tad į juos buitinių nuotekų išleidimas yra apskritai draudžiamas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑104‑1119/2020 pripažino, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose. Minėtas teismas įpareigojo (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės tarybą, atlikus visas teritorijų planavimo procedūras, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d., įtraukti į (duomenys neskelbtini) rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą (duomenys neskelbtini) r.) gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis) (toliau ‑ Gyvenamųjų namų kvartalas), kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. GVTNTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, ir abonento ar vartotojo. Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, bet kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, negali sudaryti sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugu teikimo. Taigi G. A. jokių sutarčių su gyventojais dėl nuotekų tvarkymo neturi teisės sudaryti, tokia teisė suteikta tik įmonėms, turinčioms licenciją. Atitinkamai gyventojai, nesudarę sutarčių su tokia įmone, neturi teisės išleisti nuotekas į pirmiau minėtus neeksploatuojamus nuotekų šalinimo tinklus. Pirmiau minėti nuotekų šalinimo tinklai nėra eksploatuojami ir niekas neturi teisės jais naudotis nesudaręs sutarties su nuotekas teise tvarkyti turinčia įmone (kuri turi atitinkama licenciją). Nors G. A. su (duomenys neskelbtini) r. savivaldybe jau buvo susiderėjęs dėl nuotekų šalinimo tinklų pirkimo už suderėtą kainą, ši atsisakė vykdyti suderėtas sąlygas, dėl ko ginčas buvo sprendžiamas ir teisme. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑104‑1119/2021 atmetė (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės tarybos ir (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos prašymą dėl pirmiau minėto teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo vykdymo atidėjimo. Kaip nurodė teismas, nuo „2018 m. rugsėjo 12 d. Gyvenamųjų namų kvartale savo gyvenamąją vietą deklaravo 100 gyventojų ir teritorija atitiko viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos kriterijus, nustatytus įstatyme, tačiau (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracija nesiėmė jokių veiksmų dėl Specialiojo plano ar jo dalies rengimo. Dar daugiau, nustatyta, kad Gyvenamųjų namų kvartalo neįtraukus į viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją nebuvo atliekamos kitos procedūros, kurias atlikus, gyventojams nuotekos būtų šalinamos centralizuotai, nuotekos nebuvo šalinamos, pateko į aplinką ir ją teršė“. Skunde teigiama, kad dėl aplinkos teršimo yra (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos kaltė ir būtent jos atsakingi pareigūnai turėtų būti traukiami atsakomybėn už įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimą. Nurodoma, jog Nutarime nustatyta visa eilė klaidingų aplinkybių, kas taip pat sutrukdė tinkamai išnagrinėti šią bylą. Nutarime teigiama, kad buitinės nuotekos patenka iš nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto nuotekų surinkimo šulinio, nors iš tikrųjų tokio nuotekų surinkimo šulinio nėra. Yra techninis šulinys, kad užsikimšus nuotekų vamzdžiui būtų prieinama išvalyti. Ir jeigu nuotekų šalinimo tinklai būtų eksploatuojami, dirbtų valymo įrenginiai, buitinės nuotekos apskritai negalėtų kauptis. Gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės infrastruktūros (gatvių, lietaus nuotekynės, drenažo tinklų, vandentiekio ir buitinės nuotekynės, valymo įrenginių), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) r. sav., pripažinimo tinkama naudoti akte bei priede prie gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės infrastruktūros (duomenys neskelbtini) rajono sav. teritorijoje, pripažinimo tinkama naudoti akto matyti, kad nuotekų šalinimo tinklų statyba buvo atlikta pagal projektą bei konstatuota, jog gyvenamųjų kvartalo inžinerinė infrastruktūra (duomenys neskelbtini) r., tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkama naudoti. Institucija nenustatė, jog nuotekų šalinimo tinklai būtų techniškai netvarkingi. Nutarime nenustatyta, nenurodyta bei nepagrįsta, kokių konkrečiai techninių reikalavimų neatitinka pirmiau minėti nuotekų šalinimo tinklai. Ne nuotekų šalinimo tinklai yra netvarkingi, o nesant tam sąlygų bei negalint to daryti gyventojai išleidžia nuotekas į juos, dėl ko ir užteršiama aplinka. O taip yra todėl, kad (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracija ilgą laika nevykdo jai įstatymuose priskirtų pareigų, ką konstatavo ir teismai pirmiau nurodytuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose. Institucijos surašytame protokole nurodoma, kad nuotekos išbėga iš šulinio surinktuvo, tačiau nenurodoma jo koordinačių. Prie skundo pateikiamas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kad Nutarime įvardijamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. A.. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-417-282/2016 panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą. Panaikino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą ir grąžino G. A. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai - Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Skunde teigiama, jog minimoje byloje buvo sprendžiami iš esmės tapatūs klausimai, kokie dabar keliami skundžiamame Nutarime, todėl įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. ATP-417-282/2016 AAD nebeturi teisės iš naujo kelti tų pačių klausimų.

Atsiliepimas

3. 2021 m. gegužės 31 d. AAD Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į G. A. atstovo advokato D. N. skundą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, nes Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena neturėtų būti nutraukiama. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui, nuotekų šalinimo tinklai nebuvo perduoti ar išnuomoti kitam subjektui, rūpinimasis nuotekų šalinimo tinklais priklauso Pareiškėjui. Pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, valdydamas jam priklausanti turtą - nuotekų šalinimo tinklus, nesirūpino, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir priemonių, neužtikrino Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo įrenginių sandarumo, kad iš išorės nuotekos ar vanduo nepatektų į jo valdomus nuotekų šalinimo tinklus ir, kad nuotekos iš jam nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinkluose įrengto nesandaraus šulinio nepatektų į gamtinę aplinką ir tuo buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka. Atsiliepimu į skundą nesutinkama su skunde išdėstytais teiginiais, jog G. A. yra baudžiamas už tą patį pažeidimą. Nurodoma, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas 2016 m. gegužės 19 d. Pareiškėjo atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. AM‑SIAN‑61035260-16 už padarytą pažeidimą, numatytą Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkte, kuriame nurodoma, kad nuotekų išleidimas į aplinką gali būti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta tvarka įteisintą (pvz., pripažintą tinkamu naudoti, išduotas leidimas (jeigu reikalingas) nuotekų išleidimui ar pan.) išleistuvą ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos (sąlygos nustatomos patvirtintame statybos projekte arba leidime). Šios bylos atveju Pareiškėjas baudžiamas už padarytą pažeidimą, numatytą Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkte, kuriame nurodyta, kad nuotekų sistemoje turi būti užtikrintas, reikalavimus atitinkantis įrenginių sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Taigi šiuo atveju pareiškėjas yra baudžiamas už visiškai kitą padarytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje G. A. atstovas advokatas D. N. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Remdamasis pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, papildomai nurodė, kad minimi nuotekų šalinimo tinklai suprojektuoti 2006 m. AB „(duomenys neskelbtini)“, statybos leidimas išduotas 2006 m., o 2007 m. jie pripažinti tinkamais naudoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje nurodo, kad nuotekų šalinimo tinklų šuliniai (techniniai šuliniai), kurių paskirtis avarijos atveju išvalyti vamzdynus, yra sandarūs. Taip pat nurodo, kad nuotekų šalinimo tinklai neturi nuotekų surinkimo šulinių, jie turi techninius šulinius. Lauko nuotekyno šulinių yra 50 vnt., šulinio viršutinis dangtis apie 1 m pločio, skirtas avarijos atveju patekti į šulinį vamzdžiams išvalyti. Dangtis neturi būti sandarus dėl šuliniuose tekant fekalijoms besikaupiančių dujų, kad nekiltų sprogimo. Jeigu būtų eksploatuojami nuotekų šalinimo tinklai, jų techniniuose šuliniuose nesikauptų nevalytos nuotekos. Nuotekų kaupimosi priežastis yra ta, kad į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo tinklus yra išleidžiamos nuotekos, susidariusios gyventojų namų ūkiuose. Jeigu nuotekų šalinimo tinklai būtų eksploatuojami, taip nuotekas tvarkant, nuotekų šalinimo tinklų techniniuose šuliniuose nuotekos nesikauptų bei nepatektų į aplinką. Nurodė, jog teismo posėdžio metu liudytojas V. G. paaiškino, kad G. A. turėjo modifikuoti jam priklausančius nuotekų tinklus ir atitinkamai padaryti taip, kaip nėra nurodyta projekte. Jo nuomone, akivaizdu, jog reglamentas, kuriuo remiasi AAD, nereglamentuoja kad įrengimai turi būti sugadinami ir taip būtų išsprendžiamas klausimas. Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas reguliuoja veikiančius įrenginius. Jo nuomone, 2016 m. buvo sprendžiama tokia pati byla. Apygardos teismo nutartyje aiškiai parašyta, kad nustatyta, jog iš G. A. nuotekų tinklų buitinės nuotekos patenka į aplinką. Tas pats parašyta ir šioje administracinio nusižengimo byloje dėl 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino AAD privalomą nurodymą, kad būtų nutraukti veiksmai, susiję su nuotekų išleidimu į aplinką. Buvo nurodyta, kad nevertinama situacija, kad nuotekų tinklai šiuo atveju neeksploatuojami, kad gyventojams buvo išduoti leidimai su tikslu, kad nuotekos bus tvarkomos centralizuotai. Savivaldybė šiuo atveju nesiima jai priklausančių veiksmų, ką ir įrodo 2021 m. sausio 19 d. privalomas nurodymas, kurį AAD įteikė savivaldybei.

5. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. A. skundą palaikė, nurodė, jog 2006 m. savivaldybės nurodymu turėjo suprojektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus. Nuotekų šalinimo tinklai į jo nuosavybę pateko nuo jų pridavimo. Tais pačiais metais savivaldybė turėjo perimti visus tinklus, kadangi pagal detalųjį planą toje teritorijoje turi gyventi 241 gyventojas. Tačiau keitėsi merai, buvo nesutvarkyti dokumentai. Kenčia ir gyventojai, ir jis. Kai pridavinėjo tinklus, tinklai buvo išbandyti, sandarūs. Tinklai buvo ir yra tinkami eksploatuoti, atitinka visus reikalavimus. Iš protokolo neaišku kokių reikalavimų neatitinka nuotekų šalinimo tinklai, neatlikti jokie bandymai, ekspertizės. Savivaldybė gyventojams projektuojant namus buvo išdavusi sąlygas, jog jie turi prisijungti prie šių nuotekų šalinimo tinklų. Gyventojai pagal įrašą Registrų centre prie nuotekų šalinimo tinklų turi prisijungti nemokamai, tačiau jie ne tik prisijungia, bet ir leidžia nuotekas. Jis neturi galimybės techniškai apriboti nuotekų leidimo į jam priklausančius vamzdžius. Jam nuosavybės teise priklauso ne tik tinklai, bet ir valymo įrenginiai, kurių niekas neeksploatuoja. Nors tinklai gali veikti, valymo įrenginiai neveikia nuo 2007 m, nuo tada ir tęsiasi gamtos teršimas. Visą tą laiką tuose įrenginiuose buitinės nuotekos ir kaupėsi. Kuo nuotekų daugiau, tuo labiau šulinėliai kaupiasi. Iš pradžių gyventojai savo nuožiūra traukė nuotekas, tačiau techniniai šulinėliai, kurie yra kas 35 m nėra pritaikyti kasdieniam nuotekų ištraukimui, jie skirti avarijų metu pravalyti vamzdžius. Jo nuomone, gyventojai turi prisijungti prie valymo įrenginių, tačiau nuotekas išleisti gali tik sudarę su paslaugų tiekėjų sutartis. Prie valymo įrengimo yra siurblinė. Jei tinklai veiktų, sutekėjus visoms nuotekoms siurbliai nuotekas pakeltų į viršų ir valytų. Jeigu gyventojai būtų sudarę sutartis su paslaugų tiekėju, tai tos nuotekos būtų išvalytos ir nebūtų jokių priežasčių patekti nuotekoms į aplinką. Jam surašytas protokolas, tačiau jis, kaip fizinis asmuo, neturi galimybės tvarkyti nuotekų. Jeigu būtų įstatymas, kuris fiziniam asmeniui leistų tvarkyti nuotekas, jis tuo užsiimtų, tačiau šiuo metu jam viskas apribota. Tinklus eksploatuoti turėtų institucija, kuriai priklauso pagal įstatymą. Pagal GVTNTĮ šiomis paslaugomis turi užsiimti savivaldybė. Šių metų kovo mėn. teismas yra priėmęs nutartį, kad teritorija yra vieša, kurioje gali dirbti licencijuota bendrovė. Gyventojams per viešąjį vandens tiekėją AB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamas geriamas vanduo. Nuotekas taip pat turėtų tvarkyti viešasis tvarkytojas, tačiau su gyventojais niekas sutarčių nesudaro. 2016 m. jis kreipėsi į AAD dėl to, kad teršiama gamta, kad gyventojai nuotekas leidžia į jam priklausančius tinklus. Jam kreipiantis, jis pats buvo nubaustas. Po to jis gyventojus raštais ragino neleisti nuotekų į neeksploatuojamus vamzdžius. Gyventojams buvo skirtos baudos, tačiau jie buvo išteisinti, nes jie neturi kur tų nuotekų dėti. 2017 m. su savivaldybe pagal Tarybos sprendimą buvo susitarę, kad jie tinklus išperka, įpareigoja Administracijos direktorių paruošti visą procedūrą. Administracijos direktorius viską padarė, komisija vienbalsiai pritarė, tačiau savivaldybė pakeitė visą procedūrą teigdama, kad nėra pinigų viskam išpirkti. Gyventojai kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti savivaldybę tvarkyti nuotekas. Kovo mėnesį byla laimėta, nes tai yra vieša teritorija ir nuotekas turi tvarkyti savivaldybė, tačiau 4 mėn. niekas nieko nedaro. AAD buvo davęs nurodymą savivaldybei traukti nuotekas. Kurį laiką, t. y., 2016 m., 2018 m., savivaldybė traukė nuotekas. Jis savivaldybei rašė raginimus. Mano, jog viską padarė kas nuo jo priklauso.

6. Liudytojas T. P. apklaustas teisme nurodė, kad jam priklauso namų valda, adresu (duomenys neskelbtini) r. Prie G. A. priklausančių nuotekų tinklų jis prisijungė 2014 m. Kiek jam žinoma, šie tinklai niekada neveikė. Šiai dienai šiais tinklais naudojasi apie 80 gyventojų, kurie leidžia buitines nuotekas į nenaudojamus tinklus. Iš tinklų per viršų bėga nuotekos, nes neorganizuojamas nuotekų tvarkymas. Jo nuomone, tai turėtų daryti (duomenys neskelbtini) r. savivaldybė, į kurią ne kartą kreipėsi. Dėl to, kad gyventojams netvarkomos nuotekos, 2019 m. buvo kreiptasi į teismą. Dėl tos pačios priežasties rašė į prezidentūrą, aplinkosaugos institucijas, ministeriją. Tačiau niekas nepadėjo. Rezultatas tik toks, kad teismas yra pripažinęs viešojo vandens tiekimo teritoriją, t. y. savivaldybė privalo organizuoti nuotekų tvarkymą, sprendimas įsiteisėjęs, tačiau nuotekos vis tiek netvarkomos. Neveikia valymo įrenginiai, nuotekos nevalomos. Jo namas yra žemiausioje vietoje, todėl nuotekos nuolat teka ties jo gyvenamąja namų valda, teršia aplinką. Buvo kviečiami „(duomenys neskelbtini)“, kurie traukė nuotekas. Nuolat šiomis paslaugomis nesinaudojo, nes visi gyventojai nori, kad nuotekos būtų tvarkomos. Be to, nuotekos nuolat negali būti traukiamos, nes tam nėra pritaikyti įrengimai. Ištraukus nuotekas iš ne tam pritaikytų šulinėlių, problema nebūtų išspręsta, nes valymo įrenginiai turi veikti nuolatos. Jo manymu, nuotekų šalinimo tinklai įrengti tinkamai. Kai nusipirko minimą sklypą ir projektavo namą, jam buvo išduotas leidimas prisijungti prie tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) g. AAD buvo surašęs nurodymą neišleidinėti nuotekų į tinklus, tačiau jis neturi galimybės neišleidinėti nuotekų, nes jo sklype nėra tai numatyta. Visi gyventojai yra pasijungę prie G. A. priklausančių tinklų pagal suderintus projektus. Savivaldybė 2017‑2018 m. 2-3 kartus yra traukusi nuotekas, kai gavo iš AAD įspėjimus. Tai būdavo po kokio nors jo skundo, ar tai į Prezidentūrą, ar kanceliariją, ar kt. Visiems gyventojams AAD buvo pateiktas privalomas nurodymas, tačiau teismas panaikino. AB „(duomenys neskelbtini)“ per G. A. priklausančius tinklus tiekia geriamąjį vandenį, jis kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuotekų tvarkymo, tačiau jie atsakė, kad nuotekų netvarko.

7. Liudytojas V. G. apklaustas teisme nurodė, kad spalio 27 d. buvo iš žmogaus teisių komiteto nario M. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. į aplinką leidžiamos nuotekos. Pagal gautą pranešimą nuvyko į vietą išsiaiškinti aplinkybių. Pamatė, kad iš pradengto šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), į aplinką teka nuotekos. Iškvietė laboratoriją, iš kanalo šalia patvinusio šulinio ties namų valda (duomenys neskelbtini), paėmė nuotekų mėginius, pagal kurių protokolus buvo nustatyta, kad viršija normatyvus. Pagal registrų duomenis, tiek valymo įrenginiai, tiek trasos priklauso G. A.. Tie šuliniai nėra skirti buitinėms nuotekoms kaupti, o skirti pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. Nuotekos galėjo patekti iš kvartalo gyventojų. Mano, kad prie šių tinklų visi kvartalo gyventojai pasijungę, išskyrus 2 namų ūkius, kurie turi įsirengę nuosavus valymo įrenginius. Ar minimi du namų ūkiai su leidimais įsirengę individualius valymo įrenginius, nežino. Pagal detalų planą fiziniai asmenys individualiai negalėtų turėti valymo įrenginių. Detaliajame plane nuotekų tvarkymas buvo numatytas centralizuotas. Iš viso kvartale yra 28-30 namų ūkių. Nuotekų šalinimo tinklai, kuriems priklauso jo minimas šulinys, pagal įstatymą neturi būti eksploatuojami, nes jie yra privataus asmens. Privatus asmuo turėtų įsteigti juridinį asmenį, kad galėtų eksploatuoti tinklus. Iki 2014 m. galėjo eksploatuoti privatūs asmenys. Po 2014 m. keitėsi GVTNTĮ, nuo tada privatūs asmenys negali eksploatuoti valymo įrenginių. Jeigu pagal įstatymą būtų tvarkomos nuotekos, tai per šulinio dangtį nuotekos neturėtų bėgti. Šulinys turi būti uždengtas, o dangčiai sandarūs, hermetizuoti. Sausio mėn. rajono savivaldybei yra duotas privalomas nurodymas spręsti klausimą dėl buitinių nuotekų tvarkymo šitame kvartale. Kiek jam žinoma, dėl šio nurodymo vyksta teisminiai ginčai. Šiuo atveju lietaus vanduo patenka į šulinius iš aplinkos ir susimaišo, o taip neturėtų būti. Patenka dėl šulinių nesandarumo. Pagal projektą yra atskiri nuotekų ir vandens surinkimo tinklai. Tarp G. A. ir gyventojų yra sudarytos sutartys, kad gyventojai gali pasijungti prie G. A. priklausančių tinklų. Protokolas buvo surašytas už nesandarius tinklus pagal Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktą. Protokole nurodė, kad G. A. nesiėmė jokių sprendimų ir veiksmų. Jeigu gyventojai nesudarė sutarties, su paslaugos tiekėjais, tai tinklų savininkas turėjo užaklinti, kad nuotekos nepatektų į šulinius iš gyventojų. AAD kaip valstybės institucija nori, kad nuotekos, kurios yra gyventojų, iš G. A. tinklų nepatektų į aplinką. Jeigu į G. A. nuosavus tinklus savavališkai leidžiamos nuotekos, tai tinklų savininkas turi užaklinti, kad nuotekos nepatektų į jo tinklus, kurie yra priduoti. Jeigu tinklai neveikiantys, tai jis turi padaryti su tinklais, taip, kad jais nebūtų galima naudotis. Sandarumas reiškia tai, kad nuotekos nepatektų į aplinką ir į jo tinklus. Jeigu į valymo įrengimus nuotekos nepatektų, tai jos ir negalėtų ištekėti. Nuotekos virš šulinėlių veržiasi dėl to, kad persipildo magistralės, po to šuliniai. Nuotekos patenka iš gyvenamojo kvartalo. Jeigu šiuose tinkluose būtų veikiantys valymo mechanizmai į aplinką patektų išvalytos nuotekos. (duomenys neskelbtini) yra žemiausia vieta, todėl iš ten ir patenka nuotekos į aplinką. Kiek jam žinoma, to kvartalo gyventojai dėl geriamojo vandens tiekimo yra sudarę sutartis su „(duomenys neskelbtini)“. Dėl nuotekų tvarkymo nėra sudarę sutarčių.

Atsiliepimas

8. Teisme AAD atstovas V. K. pateiktą atsiliepimą į skundą palaikė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas valdydamas jam priklausantį turtą, nesirūpino, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir priemonių, neužtikrino pareiškėjui priklausančio nuosavybės teise nuotekų šalinimo įrenginių sandarumo, kad iš išorės nuotekos ar vanduo nepatektų į jo valdomus nuotekų šalinimo tinklus ir, kad nuotekos iš jam nuosavybės teise priklausančiuose nuotekų tinkluose įrengto nesandaraus šulinio nepatektų į gamtinę aplinką ir tuo buitinėmis nuotekomis neužterštų gamtinės aplinkos. Pareiškėjas nubaustas už pažeidimą, numatytą Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkte, kuriame nurodyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus - turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Pažymėjo, jog nuotekų nepatekimas į G. A. priklausančius tinklus galėtų būti užtikrintas pneumo kameromis, kurios įkišamos į vamzdį, pripučiamas oras, ir ta kamera užhermetizuoja patekimą į valymo įrenginius. Pneumo pompos naudojamos avariniu atveju, jos nepažeidžia įrengimų ir nereikia jokių papildomų projektų, leidimų, kad avarinės pneumo pompos būtų įstatytos. Šiuo metu nuotekų tinklai yra neveikiantys ir į juos neturėtų patekti jokios nuotekos. Jie turi būti sandarūs, kad į juos nepatektų vanduo ir nuotekos, ir iš jų nepatektų į aplinką. Nurodo, jog ši byla netapati 2016 m. nagrinėtai, nes tuomet buvo priimtas nutarimas pagal Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, kuriame nurodoma, kad nuotekų išleidimas į aplinką gali būti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta tvarka įteisintą (pvz., pripažintą tinkamu naudoti, išduotas leidimas (jeigu reikalingas) nuotekų išleidimui ar pan.) išleistuvą ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos, o šiuo atveju traktuojamas pažeidimas pagal Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktą.

Teismas:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

10. ANK 246 straipsnio 1 dalis (čia ir toliau tekste – galimo pažeidimo padarymo dienai (2020 m. spalio 27 d.) galiojusios teisės aktų redakcijos) numato atsakomybę už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. ANK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

11. G. A. AAD Nutarimu buvo inkriminuotas Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto, kuris numato, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą, pažeidimas. Pagal Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 5.16 punktą nuotakynas (nuotekų surinkimo sistema) – vamzdynų ir kitų inžinerinių įrenginių ir statinių sistema nuotekoms surinkti ir transportuoti (nuotekų surinkimas mobiliosiomis cisternomis nepriskiriamas prie nuotekų surinkimo nuotakynu). Buitinių nuotekų tvarkymo reglamentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Šio reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms sąlygas objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimui, išduodančioms leidimus nuotekų išleidimui, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą (Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 1, 3 punktai).

12. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiškos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

13. GVTNTĮ reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių institucijos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymą vykdo viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Minimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento ar vartotojo. Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Taip pat įstatymas nurodo, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. Iš aptartų nuostatų seka, jog viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje nuotekų tvarkymą privalo vykdyti viešasis nuotekų tvarkytojas, kuriuo negali būti fizinis asmuo.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-104-1119/2020 pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis) (toliau ir -Gyvenamųjų namų kvartalas), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose. Šiuo sprendimu atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba įpareigota, atlikus visas teritorijų planavimo procedūras, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d., įtraukti į (duomenys neskelbtini) rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą (duomenys neskelbtini) r.) Gyvenamųjų namų kvartalą, kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi minėtoje byloje atmestas atsakovių (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

15. Nagrinėjamu atveju, G. A. Nutarimu nubaustas už tai, kad AAD Šiaulių valdybai 2020 m. spalio 27 d. gavus pranešimą apie aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini) r., 2020 m. spalio 27 d. Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko pranešime nurodytų gatvių neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinėmis nuotekomis teršiama aplinka žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kanale, esančiame (duomenys neskelbtini) g. ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) g. 28, (duomenys neskelbtini) r. Neplaninio patikrinimo metu buvo iškviesti AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai, kurie paėmė iš į gamtinę aplinką patekusių ir susikaupusių privačiame žemės sklype ir kanale prie kanalizacijos šulinio buitinių nuotekų mėginius dėl nuotekose esančių teršalų kiekio nustatymo. AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. pateiktame tyrimų rezultatų protokole Nr. P-111-2020-412/1 nurodyta, kad 2020 m. spalio 27 d. paimtuose mėginiuose atlikto laboratorinio tyrimo metu nustatyta, kad BDS7 yra 192±18 mg/l O2. Pagal atliktą laboratorinį buitinių nuotekų mėginių tyrimą nustatyta, kad BDS7 koncentracija viršija Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 29 p., 2 lentelėje nurodytų į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo pagal BDS7 normą momentinę didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 30/34 mg/l O2. Patikrinimo metu nustatyta, kad buitinės nuotekos į gamtinę aplinką patenka iš G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio įrengto nuotekų surinkimo šulinio. Nutarime nurodyta, jog privačių nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. nesiėmė jokių veiksmų ir sprendimų, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka iš nesandaraus nuotekų šalinimo tinkluose įrengto šulinio.

16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, G. A. nuosavybės teise priklauso nuotekų šalinimo tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro lietaus šalinimo tinklai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, nuotekų valymo įrenginiai. Bylos duomenimis, G. A. jam nuosavybės teise priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais nesinaudoja, tinklai nėra eksploatuojami, tačiau (duomenys neskelbtini) k. Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai, kuriems G. A. pardavė jam priklausiusius žemės sklypus ir leido nemokamai prisijungti prie jam priklausančių inžinerinių tinklų, kartu įpareigodamas pastaruosius sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju (bendrove, tiekiančia vartotojams geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas), privačiose namų valdose susidariusias buitines nuotekas vis tik išleidžia į šiuos neeksploatuojamus nuotekų šalinimo tinklus. Teismo posėdžio metu liudytojai T. P. bei V. G. nurodė, jog byloje aptariamo kvartalo gyventojai sutartis dėl geriamojo vandens teikimo yra sudarę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje duomenų, jog gyventojai būtų sudarę sutartis dėl nuotekų tvarkymo su viešuoju nuotekų tvarkytoju, nėra.

17. Byloje nėra ginčijama, iš kur patenka buitinės nuotekos į kanalą, esantį (duomenys neskelbtini) g. ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) r., ir, jog iš šio kanalo paimtuose mėginiuose BDS7 koncentracija viršija Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 29 p., 2 lentelėje nurodytų į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo DLK. Byloje iš esmės keliamas klausimas, kas atsakingas dėl susidariusios situacijos – kai į neeksploatuojamus tinklus išleidžiamos buitinės nuotekos nėra valomos ar kitaip nuolat tvarkomos (išskyrus epizodinius nuotekų ištraukimo atvejus, vykdytus UAB „(duomenys neskelbtini)“), o kaupiasi G. A. priklausančiuose tinkluose, juos perpildo ir žemiausioje kvartalo vietoje, galimai susimaišiusios su lietaus vandenimis, patenka į aplinką.

18. Gyvenamųjų namų kvartalo inžinierinės infrastruktūros (gatvių, lietaus nuotekynės, drenažo, tinklų, vandentiekio ir buitinės nuotekynės, valymo įrenginių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., 2007 m. sausio 18 d. pripažinimo tinkama naudoti aktu (toliau ir – Aktas) pripažinta, jog gyvenamųjų namų kvartalo inžinierinė infrastruktūra (duomenys neskelbtini) r. yra patikrinta valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir tinkama naudoti bei atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Šio Akto pagrindu aptariami nuotekų šalinimo tinklai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 21, 31–32, 33–34). Į bylą Pareiškėjo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje nurodyta, kad nuotekų šalinimo tinklų šuliniai (techniniai šuliniai), kurių paskirtis avarijos atveju išvalyti vamzdynus, yra sandarūs. Nuotekų šalinimo tinklai neturi nuotekų surinkimo šulinių, jie turi techninius šulinius. Lauko nuotekynės šulinių yra 50 vnt., sumontuoti apie 35 m atstumu. Gylis priklauso nuo teritorijos reljefo. Šulinio viršutinis dangtis apie 1 m pločio, skirtas avarijos atveju patekti į šulinį vamzdžiams išvalyti. Dangtis neturi būti sandarus dėl šuliniuose tekant fekalijoms besikaupiančių dujų, kad nekiltų sprogimo. Jeigu būtų eksploatuojami nuotekų šalinimo tinklai, jų šuliniuose (techniniuose šuliniuose) nesikauptų nevalytos nuotekos. Nuotekų kaupimosi priežastis yra ta, kad į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo tinklus yra išleidžiamos nuotekos, susidariusios gyventojų namų ūkiuose. Jeigu nuotekų šalinimo tinklai būtų eksploatuojami, taip nuotekas tvarkant, nuotekų šalinimo tinklų šuliniuose (techniniuose šuliniuose) nuotekos nesikauptų bei nepatektų į aplinką. Nuotekų patekimo į aplinką priežastis - neeksploatuojami nuotekų šalinimo tinklai (tai yra, kad nuotekos yra išleidžiamos į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo tinklus) (b. l. 93-94). G. A. priklausantys nuotekų šalinimo tinklai, kaip minėta Aktu yra pripažinti tinkamais naudoti, nėra eksploatuojami, tačiau dėl jų išpirkimo iš savininko su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe vyksta derybos (b. l. 66), teisiniai/teisminiai ginčai. Savavališkas techninių šulinių, kurie in corpore (lot. visi) buvo Aktu pripažinti tinkamais naudoti, visiškas užsandarinimas neatitiktų projekto, pagal kurį jie buvo įrengti, bei normatyviniais statybos dokumentais tokiam nuotakynui keliamų reikalavimų bei protingumo principų, nes vis tik nuotekų šalinimo tinklai, baigus teisines procedūras, turėtų būti eksploatuojami, tam, kad Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams būti teikiamos nuotekų šalinimo viešosios paslaugos. Iš aptartų aplinkybių kyla klausimas kokių konkrečių sandarumo reikalavimų, numatytų projektuose ir normatyviniuose statybos dokumentuose, neatitinka G. A. priklausančių nuotekų šalinimo tinklų techninis šulinys, esantis ties privačia namų valda (duomenys neskelbtini) r.

19. Administracinio nusižengimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ANK 609 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Nusižengimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

20. Kaip jau minėta anksčiau, Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktas numato, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Nurodytas reglamento punktas nereglamentuoja reikalavimų, susijusių su pačių nuotekų patekimu į nuotekų surinkimo sistemas. Tačiau skundo nagrinėjimo teisme metu, skundžiamą Nutarimą priėmusios institucijos atstovas, siekdamas įrodyti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teigė, jog tinklų savininkas G. A. turėtų užtikrinti Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų išleidžiamų buitinių nuotekų nepatekimą į jam priklausančius nuotekų šalinimo tinklus. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad Pareiškėjas, nepažeisdamas nuotekų šalinimo tinklų techninės būklės, tai galėtų padaryti pneumo pompų pagalba. Taip pat teismo posėdžio metu skundžiamą Nutarimą surašiusios institucijos atstovas, sekant iš to, jog teisinis reglamentavimas numato galimybę užsiimti nuotekų tvarkymo veikla tik juridiniam asmeniu, kėlė klausimą, kodėl Pareiškėjas neįsteigė juridinio asmens nuotekų tvarkymo veiklai jam priklausančiuose nuotekų šalinimo tinkluose vykdyti. Teismas pažymi, jog aptarti reikalavimai, kurių galimai neįvykdė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neatsispindi G. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole. G. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole neaiškiai bei nekonkrečiai suformuluotas teiginys, jog privačių nuotekų šalinimo tinklų savininkas G. A. nesiėmė jokių veiksmų ir sprendimų, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka iš nesandaraus nuotekų šalinimo tinkluose įrengto šulinio. Rašytinė bylos medžiaga patvirtinta, jog G. A. kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl neteisėto nuotekų išleidimo į aplinką (b. l. 60–61), taip pat pranešimais kreipėsi ir Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojus, prašydamas nutraukti nuotekų išleidimą į jam priklausančius neeksploatuojamus tinklus (b. l. 70‑78) bei kreipėsi į (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administraciją dėl jam priklausančių tinklų išpirkimo (b. l. 66). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, taip pat į Nutarties 19 punkte nurodytas aplinkybes, sutiktina su Pareiškėjo atstovo advokato skunde nurodytu motyvu, jog administracinio nusižengimo protokole ir jo pagrindu priimtame Nutarime nenurodyta bei nepagrįsta, kokių konkrečiai techninių reikalavimų neatitinka G. A. priklausantys nuotekų šalinimo tinklai bei kokių konkrečiai veiksmų ir sprendimų nesiėmė nuotekų šalinimo tinklų savininkas, kad buitinėmis nuotekomis nebūtų teršiama gamtinė aplinka. Iš to daroma išvada, kad G. A. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neaiškus, pažeidžiantis jo teisę į gynybą. Kadangi nustatyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai yra esminiai, trukdantys bylą išnagrinėti teisme ir bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų ištaisyti, skundas tenkinamas iš dalies - skundžiamas Nutarimas naikintinas ir grąžintinas administracinio nusižengimo tyrimui atlikti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

21. Teismui pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu G. A. atstovas advokatas D. N. teigė, jog esant įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-417-282/2016, AAD nebeturi teisės iš naujo kelti tų pačių klausimų.

22. Pažymima, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, ANK 591 straipsnio 8 punkte, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje). ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią veiką, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

23. Iš LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Pareiškėjo G. A. skundas netenkintas, paliktas galioti 2016 m. gegužės 19 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. K. priimtas nutarimas Nr. AM-SIAN-61035260-16. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas - panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. AM-SIAN-61035260-16 ir grąžinti G. A. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Atkreiptinas Pareiškėjo ir jo atstovo advokato dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo byla, nagrinėta Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. nėra tapati bylai, nagrinėjamai šiuo konkrečiu atveju, kadangi anksčiau nagrinėto galimai padaryto pažeidimo laikas nesutampa su šioje byloje galimai padaryto nusižengimo laiku, be to, Pareiškėjui buvo inkriminuoti ne tie patys Buitinių nuotekų tvarkymo reglamento punktai.

24. Į bylą pateiktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. atstovo advokato D. N. prašymas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš AAD. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nutarimas naikintinas ir grąžintinas administracinio nusižengimo tyrimui atlikti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. dėl klausimo ar pagrįstai G. A. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn nėra priimtas galutinis sprendimas, prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. A. atstovo advokato D. N. skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. AM-AAD_ANR-N-1887-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

G. A. atstovo advokato D. N. prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Renata Maziliauskienė