Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. lapkričio 29 d. pateiktu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu; tretieji asmenys viešoji įstaiga „Prorena“, uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Statyba“. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais (nors nurodomas tik CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad prašė teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienašalį sutarties nutraukimą tam, kad sutartis būtų vykdoma toliau, tačiau teismai nepagrįstai nusprendė, kad sutartis jau įvykdyta. Teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, nenustatė ieškinio trūkumų, neįpareigojo jų pašalinti (CPK 158 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismai netinkamai rėmėsi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje 2A-456-357/2020; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-53-856/2022; kt.). Be to, teismai pagal analogiją turėjo taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, remtis aktualia teismų praktika, formuojama viešųjų pirkimų klausimais (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022). Teismai nepagrįstai neatliko išsamios teisinių santykių analizės; pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 42, 158, 225 straipsniuose, ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.