Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-355-730/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-06893-2015-5)

2016 m. kovo 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams K. J., M. J., A. J., L. B., N. B., išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovus su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-02-20 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 3.11.-000012 antstolė Lina Pužienė patvirtino, jog 2015-01-08 įvykusių varžytynių Nr. 60679 metu pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį K. J., ieškovei V. Š. (b. l. 5). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre V. Š. nuosavybės teisė į minėtą butą įregistruota nuo 2015-03-16 (b. l. 6). 2015-03-24 pranešimu ieškovė paprašė atsakovės išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini), iki 2015-04-26 (b. l. 10), šis pranešimas atsakovei K. J. įteiktas 2015-04-02 (b. l. 9). Bute (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąsias vietas yra deklaravę K. J., L. B., N. B., M. J., A. J. (b. l. 12).

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš dalies neteisėtas, kadangi teismas savo iniciatyva nesprendė dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atidedant sprendimo vykdymą trims mėnesiams.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, pažymėtina, jog įstatymas numato teismui tik teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau ne pareigą.

Iš byloje esančių įrodymų bei sprendimo turinio matyti, jog ieškovė buvo pareiškusi tik reikalavimą iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad atsakovė K. J. neginčijo fakto, jog ginčo butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, teigė, kad ieškosi kitos gyvenamosios vietos, tačiau nerandanti, todėl su nepilnamečiais vaikais gyvenanti ieškovei priklausančiame bute. Nė vienas iš atsakovų prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, kaip atsakovė prašo apeliaciniame skunde, trijų mėnesių laikotarpiui nepareiškė.

Be to, aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes, jog ginčo bute gyvena trys nepilnamečiai vaikai – A. J., L. B., N. B.. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta jog Turto pardavimo iš varžytinių aktas surašytas 2015-02-20. Taigi atsakovė su šeima ginčo bute sprendimo priėmimo momentu neturėdami teisinio pagrindo gyveno devynis mėnesius, tai yra nepagrįstai ilgą laiką. Be to, įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atsakovai pirmosios instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl šių priežasčių įvertinęs, jog atsakovams buvo žinoma apie pradėtą priverstinį išieškojimą bei buto pardavimą iš varžytynių, atsakovai turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją patalpą ir išsikelti iš ginčo buto, todėl pagrįstai sprendė, jog iškeldinimo atveju nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti.

Esant minėtų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kadangi tokia pareiga jam nėra numatyta, o atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pirmosios instancijos teismui būtų sudarę būtinybę tokį klausimą svarstyti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovė apeliaciniame skunde prašė atidėti sprendimo vykdymą 3 mėnesių laikotarpiui, tai yra, iki 2016 metų kovo mėnesio pabaigos. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, jis nėra įsiteisėjęs ir atsakovė su šeima iki šiol gyvena ginčo bute, tai yra iki 2016-03-21, todėl darytina išvada, jog iš esmės terminas, iki kurio atsakovė prašė atidėti sprendimo vykdymą, yra suėjęs ir atsakovė prašymas iš esmės patenkintas.

Atsakovei nenurodant jokių kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, darytina išvada, jog apeliantė iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimui neprieštarauja, dėl šios priežasties apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantei išaiškintina, kad pagal CPK 284 straipsnį, galimybė sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti yra numatyta tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą, apeliantė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kuris priėmė skundžiamą sprendimą, su atskiru procesiniu prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nurodyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi būti atidėtas. Pirmosios instancijos teismas tokį apeliantės prašymą išnagrinės remdamasis CPK 284 straipsnio 2 dalimi.

Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali atsakovės prašymo išnagrinėti iš esmės.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Apeliantė prašo pridėti prie bylos rašytinį įrodymą, pagrindžiantį, jog A. S. sutinka išnuomoti atsakovams K. J. ir M. J. žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendė apeliantės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, minėti įrodymai neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nepridėti prie bylos. Šie įrodymai būtų reikšmingi sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo apeliantei kreipiantis su atskiru prašymu į pirmosios instancijos teismą.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 200,00 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos iš apeliantės ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės K. J. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. Š..

Atsisakyti priimti atsakovės K. J. su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus: 2015-08-12 įgaliojimo kopiją, A. S. pranešimą, ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.