Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., ištekėjusi, bedarbė, neteista, kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas, BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ji, dirbdama valytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė valymo paslaugas įmonei - UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019-07-29 apie 5.00 val., atvykusi valyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje patalpų, iš neuždaryto kasos aparato stalčiaus pagrobė 200 eurų grynųjų pinigų;

tęsdama nusikalstamą veiką, tą patį rytą, tai yra 2019-07-29 apie 8.00 val., atvykusi valyti kitos UAB "(duomenys neskelbtini) " tinklui priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų, iš kasos aparato stalčiaus pagrobė dar 301 eurą grynųjų pinigų. Šiais veiksmais ji padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 501 eurų turtinę žalą.

Apklausta kaltinamąja H. Z. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykių metu ji dirbo valytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, valė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) patalpas. 2019-07-29 apie 5 val. ryto atėjo į darbą į (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinę, ten tvarkėsi. Tuo metu ji ieškojo buto nuomai, tačiau neturėjo pinigų, nusprendė jų pasiskolinti (paimti) iš kasos aparato, ketino pinigus vėliau grąžinti. Vienas iš dviejų kasos aparato stalčių buvo praviras ir iš vieno stalčiaus ji paėmė pinigų monetomis, ir kupiūromis. Nesuskaičiavusi įsidėjo juos kišenę ir išėjo. Paėmė ne daugiau kaip 150 eurų. Tada nuėjo valyti kitą kavinę ir ten iš kasos aparato stalčiaus dar paėmė pinigų. Ji paėmė nedidelę sumą - gal 150-200 eurų (past. – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad paėmė apie 140 eurų, tikrai ne daugiau), tikėjosi, kad niekas nepastebės pinigų trūkumo. Apie tai, kad kavinėse buvo vaizdo kameros ji sužinojo vėliau. Po to ji pridavė baro signalizaciją, užrakino patalpas ir išėjo. Bendrai iš abiejų kavinių ji pagrobė apie 300 eurų. Pinigus išleido maistui. Sutinka atlyginti turtinę žalą - 300 eurų, taip pat sutinka atlyginti civilinį ieškovą atstovaujančio advokato paslaugų išlaidas. Dėl įvykdytos vagystės gailisi, galės atlyginti žalą UAB "(duomenys neskelbtini) ", tačiau pinigus galės mokėti dalimis, o ne visą sumą iš karto.

Apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. M. N. parodė, kad žino apie vagystės faktą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiose gastrobaras patalpose. Ji teikė savo vadovybei tų dienų kamerų vaizdo įrašus. Kokia suma buvo paimta, nežino. Perskaičiavus pinigus, buvo rastas trūkumas. Kasoje pinigų trūkumas buvo kelias dienas iš eilės, iš pradžių darbuotojai patys dengė trūkumą, nes galvojo, kad tai buvo jų klaida, tačiau kai trūkumas buvo ženklus, tada buvo tikrinami kasos žurnalai ir peržiūrimos vaizdo kameros bei buvo pamatyta, kad vyko vagystės. Kasos likutis tikrinamas kiekvieną dieną ir tą paskutinę dieną, kai buvo rastas didelis trūkumas, kasos likutį skaičiavo ji (liudytoja). Koks buvo trūkumas nežino, jos nuomone, nurodyta suma 200 eurų yra teisinga. Už kokį laikotarpį buvo skaičiuotas tas likutis, nežino.

Apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro vadovė M. M. parodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " yra UAB "(duomenys neskelbtini) " „motininė“ įmonė. 2019-07-29 apie 11 val. ją informavo, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " bare "(duomenys neskelbtini) " kasoje galimai yra pinigų trūkumas. Ji nuvyko į tą barą ir suskaičiavusi kasą aptiko 301 euro trūkumą. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą pamatė, kad pinigus iš kasos paėmė baro valytoja. Tada ji paskambino į (duomenys neskelbtini) Vilniuje esantį UAB "(duomenys neskelbtini) " barą "(duomenys neskelbtini) ", ir paprašė darbuotojų peržiūrėti ir šio baro kasą, nes jį valė ta pati valytoja. Po kiek laiko ją informavo, kad ir UAB "(duomenys neskelbtini) " baro kasoje trūksta pinigų. Atvykusi į barą ji perskaičiavo kasą ir nustatė 200 eurų trūkumą. Tada peržiūrėjo šio baro vaizdo medžiagą ir pamatė, jog ta pati valytoja paima iš kasos 200 eurų. Išsiaiškino, kad ta valytoja yra UAB "(duomenys neskelbtini) " darbuotoja, kur minėtą rytą išvaliusi barą (duomenys neskelbtini), maždaug po 2 val. valė UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpas.

Apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja UAB "(duomenys neskelbtini) " baro "(duomenys neskelbtini) " virtuvės darbuotoja E. N. parodė, kad 2019-07-30 apie 10:00 val. atėjusi į darbą turėjo sutikrinti iš vakaro paliktus pinigus kasoje. Peržiūrėjusi kasos knygoje buvusį "Z" čekį matė, kad kasoje turėjo būti daug pinigų - apie vieną tūkstantį eurų. Kiek kasoje rado pinigų nepamena, tačiau aptiko 301 euro trūkumą. Apie tai ji informavo tuometinį baro vadovą A. L.. Vėliau sužinojo, kad vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kad pinigus iš kasos paėmė valytoja.

Apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja MB "(duomenys neskelbtini) " direktorė A. R. parodė, kad jos įmonė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, įmonė yra pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį su įmonėmis UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini) " ir prižiūri jų buhalterinę apskaitą. Į ją kreipėsi vienos iš minėtų įmonių baro vadovė M., kuri nurodė, kad kasoje yra pinigų trūkumas. Tą faktą jie įformino aiškinamuoju aktu prie elektroninio kasos aparato. Tuo pagrindu MB "(duomenys neskelbtini) " surašė buhalterinę pažymą ir padarė buhalterinį įrašą įmonės apskaitoje. Analogiškai buvo padaryta tiek su UAB "(duomenys neskelbtini) ", tiek su UAB "(duomenys neskelbtini) ". Kokios sumos buvo nurodytos buhalterinėse pažymose, jau neatsimena.

Iš 2019-08-09 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio seka, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančiame bare "(duomenys neskelbtini) ", ant stalo stovi kasos aparatas, baro vidus yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. ( b.b 9 psl.)

Iš 2019-08-09 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio seka, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ ant prekystalio stovi kasos aparatas, baro vidus yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. ( b.b 14 psl.)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad baro „(duomenys neskelbtini)“ vidaus patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 07-29-2019 05:06:11 matomas prekybos stalas, ant kurio stovi du kasos aparatai, gėrimų stiklinės, kriauklė ir kiti smulkūs daiktais; 05 val. 06 min. 25 sek. vaizdo įraše matoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri teikia valymo paslaugas, kuri įjungia šviesą, iš karto prieina prie artimiausio pinigų kasos aparato, patraukia už stalčiaus, matoma kad jis neužrakintas, jį atidaro ir paima popierinius banknotus, (tikslus skaičius kiek ir kokių banknotų paima nėra matoma), sulenkia juos per pusę ir įsideda į galinę kelnių kišenę. Tuomet dar paima kelias monetas (kiek ir kokių monetų paima nėra matoma) ir uždaro (užstumia atgal) kasos aparato stalčių. Iškart po to ji atidaro kito kasos aparato stalčių, iš jo paima monetų ir popierinių banknotų (tikslus skaičius kiek ir kokių nėra matoma), uždaro stalčių, paimtas monetas su banknotais įsideda į abi galines kelnių kišenes. Tuomet patikrina indą kuris skirtas darbuotojų arbatpinigiams dėti, pažiūri į jo vidų, padeda jį atgal ir pasišalina iš vaizdo kameros matymo lauko. ( b.b 58 psl. )

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2019-07-29 08:03:28 viduje matomas stalas, ant kurio stovi du kasos aparatai, alkoholiniai gėrimai su talpyklomis ir kiti smulkūs daiktais. Užfiksuota, kaip į baro patalpą ateina darbuotoja ir iš karto eina link stalo, ant kurio stovi kasos aparatai. Priėjusi prie tolimesnės kasos ( Nr.1) pasuka stalčiuje paliktą raktelį ir jį atidaro bei paima popierinius banknotus (tikslus skaičius kiek ir kokių banknotų paima nėra matoma), uždaro stalčių. Paimtus pinigus laiko kairėje rankoje, prieina prie kito kasos aparato, pasuka raktelį, atidaro kasos aparato stalčių ir paima popierinius banknotus, (tikslus skaičius kiek ir kokių banknotų paima nėra matoma), uždaro stalčių, sulenkia banknotus per pusę, įsideda į galinę kelnių kišenę ir nueina link baro staliukų pusės. Vaizdo įrašo trukmė 01 min. 10 sek. Vaizdo įrašo pabaigos laikas 08:03:37 ( b.b 58 psl. ) Įrodymų vertinimas

Motyvuojamoji dalis

J. Z. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, liudytojų M. M., A. R., J. M. N. ir E. N. parodymais, įvykio vietų apžiūrų protokolais, vaizdo įrašų apžiūros protokolais. Kaltinamoji pati pripažino, jog 2019-07-29 anksti ryte atvykusi valyti kavinių patalpų, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš kasos aparatų pagrobė pinigų. Vagysčių aplinkybės abiem atvejais aiškiai užfiksuotos kavinių pateiktuose vaizdo įrašuose bei jų apžiūros protokoluose. Aplinkybes, kad buvo rastas pinigų trūkumas patvirtino atvykusios į darbą bei trūkumą pastebėjusios darbuotojos E. N. ir M. M. (UAB "(duomenys neskelbtini) ") bei J. M. N. (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pastarosios apskaičiavo, atitinkamai 200 eurų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 301 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“) trūkumą, kurį patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių kavinių „(duomenys neskelbtini)“ (tiek UAB "(duomenys neskelbtini) ", tiek ir UAB "(duomenys neskelbtini) ") buhalterinę apskaitą tvarkančios MB "(duomenys neskelbtini) " direktorė A. R., kuri surašė buhalterinę pažymą ir padarė buhalterinį įrašą įmonės apskaitoje.

Teismas kaltinamosios J. Z. veiksmus kvalifikuoja kaip vieną tęstinį svetimo turto grobimą. Iš pačios kaltinamosios parodymų seka, kad ji abiem atvejais turėjo vieningą tyčią prasimanyti pinigų pragyvenimui (buto nuomai) ir rado būdą patenkinti šiuos savo poreikius. Ji visiškai identiškomis aplinkybėmis, tai yra dirbdama valytoja, valydama kavinių patalpas, iš kasos aparatų grobė pinigus, atitinkamai 200 ir 301 eur. Abi vagystės buvo padarytos tą pačią dieną maždaug 2-3 valandų intervale netoliese viena nuo kitos esančiose ir tam pačiam maitinimo paslaugų tinklui priklausančiose dviejose kavinėse. Pažymėtina, kad H. Z. už pinigų grobimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo bausta ir administracine tvarka, pastarasis nusižengimas buvo padarytas prieš dvi dienas iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, kas, vėl gi, rodo H. Z. veiksmų sistemiškumą, panašumą, grobimo šaltinį (šiuo atveju tai vieno ūkio subjekto objektai), tyčios vieningumą, veiksmų atlikimą itin mažu laiko intervalu. Šie požymiai teismo vertinami kaip tęstinės veikos, o ne kaip dviejų atskirų nusikaltimų požymiai. Viso H. Z. pagrobtų pinigų suma yra 501 eur. Tai viršijanti nedidelę vertę, bet nesiekianti didelės vertės suma, todėl veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Dėl bausmės

H. Z. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkų nusikaltimų, nusikaltimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamoji teisiama primą kartą, tačiau ji buvo bausta administracine tvarka: už vagiliavimą, už buitinį konfliktą, ne kartą už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto.

H. Z. dirba nekvalifikuotus darbus (šiuo metu bedarbė).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Psichikos sveikatos priežiūros įstaigose kaltinamoji teigia nesigydžiusi.

Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad tinkama bausmės rūšis kaltinamajai yra laisvės apribojimo bausmė, nustatant artimą vidurkiui jos trukmę.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-217-690/2018 ir kt., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018).

UAB "(duomenys neskelbtini) ", kuri jau atlygino tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtus nuostolius, regreso tvarka pareiškė kaltinamajai, kaip žalą padariusiai įvykio metu buvusiai savo įmonės darbuotojai, civilinį ieškinį, prašydama priteisti 501 eurų turtinės žalos, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar kito teismo nustatyto termino ir iki visiško priteistos sumos atlyginimo, be to, prašė pripažinti išlaidas advokato darbui apmokėti, viso 968 eurus, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios. (b.l. 37, 142-143) Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atitinka šiuo nuosprendžiu įrodytą kaltinamosios bendrai pagrobtų pinigų sumą – 501 eurą. Tai realiai padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais žala, todėl šioje dalyje ieškinys pilnai tenkintinas.

Dėl palūkanų

Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų. Tai reiškia, kad priėmę apkaltinamąjį nuosprendį ir, be kita ko, visiškai patenkinę nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant nukentėjusiojo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šias palūkanas, vadovaudamiesi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismai turi priteisti. (kasacinės bylos Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-11-303/2019)

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, yra skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-235-1075/2018 ir kt., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-217-690/2018, 3K-3-235-1075/2018 ir kt.)

UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikšdama kaltinamajai ieškinį regreso tvarka, atitinka civilinio ieškovo apibrėžtį ir reikalauja skaičiuoti palūkanas, todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas, procesines palūkanas skaičiuojant nuo nutarties perduoti šią baudžiamąją byla nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos, tai yra nuo 2020-02-12 iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. (kasacinė byla 2K-11-303/2019)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš kaltinamosios H. Z. iš viso 968 eurų (iš jų – 168 eurai PVM) advokatui apmokėtų išlaidų ikiteisminio (500 eur) ir teisminio (300 eur) bylos nagrinėjimo metu. Nurodyta išlaidų suma grindžiama LR teisingumo ministro 2015-03-19 Įsakymu Nr.1R-77patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą.

Spręsdamas dėl išlaidų advokatui pripažinimo proceso išlaidomis bei dėl priteistinos sumos, teismas vertina, jog ši baudžiamoji byla nėra nei didelės apimties, nei sudėtinga, kad tiek civilinis ieškinys, tiek ir jo parengimas nereikalauja didelių laiko ar intelektualių sąnaudų, nereikalauja padarytos žalos dydžio apskaičiavimo, nes ieškiniu prašoma tik priteisti iš kaltinamosios pagrobtų pinigų sumą. Pažymėtina, kad didžioje dalyje tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų civiliniai ieškovai sėkmingai gina pažeistas savo teises išvis be advokato pagalbos. Šiuo atveju prašoma bylinėjimosi išlaidų suma beveik dukart viršija paties ieškinio sumą, taigi, teismo vertinimu, ji yra tiesiog per didelė, nenuosaiki ir neproporcinga, lyginant su ieškinio dalyku. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat šioje byloje surašytų procesinių dokumentų apimtį, be to, kaltinamosios turtinę padėtį, teismas, pripažindamas išlaidas advokato darbui apmokėti proceso išlaidomis bei naudodamasis diskrecija spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio, priteisia iš kaltinamosios dalį prašomos sumos, t.y. 400 Eur

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti H. Z. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Įpareigoti H. Z. dirbti visą bausmės laiką, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis užimtumo tarnyboje, taip pat per pirmus 10 bausmės atlikimo mėnesius atlyginti šiuo nuosprendžiu iš jos priteisiamą turtinę žalą, mokant ne mažiau kaip po 50 (penkiasdešimt) eurų kas mėnesį bei išaiškinant H. Z., kad turtinę žalą ji gali atlyginti ir anksčiau.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti H. Z. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išieškoti iš H. Z. 501 (penki šimtai vienas) eurą turtinės žalos atlyginimo UAB "(duomenys neskelbtini) " naudai.

Išieškoti iš H. Z. UAB "(duomenys neskelbtini) " naudai 5 (penki) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo 2020-02-12 iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Išieškoti iš H. Z. UAB "(duomenys neskelbtini) " naudai 400 (keturi šimtai) eurų proceso išlaidų už advokato paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.