Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis M. D. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį iš karto sužinojo iš žiniasklaidos. Apie pusę trijų jam pranešė, kad jo mama žuvo šitame įvykį. Žinojo, kad mama kartas nuo karto važiuoja su savo drauge į sodą ir jos ten kartais pasibūna. Ji visai neseniai buvo baigusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pabuvo pusę metų. Apie įvykį daugiau detalių sužinojo, kiek vėliau pamatęs vaizdo įrašą, ten šiek tiek matėsi kas yra kaltininkas. Vaizdo įrašas jam parodė, kad juodos spalvos automobilis „Toyota Prius“ atitrenkė į automobilį „Opel Astra“. Iš to seka, kad automobilis „Opel Astra“ trenkėsi į toliau stovėjusį automobilį, o tas trenkėsi į dar kitą automobilį. Iki šiol galvoja, kad tai yra legalus nužudymas. Tai yra brutalus atsitrenkimas, tik neaišku kodėl, tai yra be priežasties, kodėl tiesiog trenkėsi. Jis reiškia pretenzijas, kad žuvo jo artimiausias žmogus. Prašo priteisti 90 000 eurų. Jeigu neatlygins draudimo kompanija, tada kreiptis į kompaniją ir kaltinamąjį. 90 000 eurų prašo dėl to, kad nužudymas, praktika yra tokia, kad tai yra tokia suma, kurią įmanoma būtų prisiteisti, iš principo jis galvoja, kad žmogus nieko nevertas Lietuvoje. Patyrė didelius sukrėtimas, viskas atsinaujina dabar iš naujo, patyrė didelį šoką, nesigydė, nebuvo normaliai darbingas gal pusę metų, su nemiga nesusitvarko iki šiol. Jis nekalba kokią žalą patyrė jo šeima, mama jo šeimai padėjo ne tik materialiai, vaikų ugdymas, bet ir jo mama mokė jo vaiką groti fortepijonu, vyresnėlis sūnus lankė treniruotes, po treniruočių visą laiką eidavo pas močiutę pavalgyti. Jam tie pinigai nieko nekompensuos. Jis tik sako, koks yra bendras nuostolis. Ieškinį pateikė jis. Jis tiesiogiai nukentėjo ir jo šeima nukentėjo. Gavo turtinės žalos atlyginimą. 1 500 eurų už sesės kelionę ir 2 500 eurų laidotuvių išlaidos. Jo sesuo su mama labai dažnai bendravo. Tai santykiai buvo dukters ir mamos, jos buvo labai artimos, pagrindinė bendravimo priemonė „Viber“ programėlė, jos dalinosi nuotraukomis ir video medžiaga. Sesuo atskrisdavo į metus kartą mažiausiai ir mama nuskrisdavo pas ją. Jos kai pabendraudavo iš karto skambindavo jam ir visą džiaugsmą girdėdavo jis pats. Jis su mama bendravo kiekvieną dieną. Jo artimiausias šeimos narys yra mama, jis (duomenys neskelbtini), jis viską galėjo mamai išsakyti, visada kalbėdavo, gyveno normalų, gražų gyvenimą. Tėvai jo (duomenys neskelbtini), jis neprisimena, tai gal buvo prieš (duomenys neskelbtini) metus. Tuo laikotarpiu jį augino ir auklėjo tik mama. Mama buvo sveika, neturėjo jokių ligų. Jie tikėjo ir laukė iš kaltinamojo kontakto, supratimo, bet to nebuvo. Po tokių įvykių krito jo darbingumas kažkiek. Jis dirba (duomenys neskelbtini) darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje, jis jai (duomenys neskelbtini). Nedarbingumo pažymėjimų neturėjo. Įvykio vieta yra netoli jo darbovietės, jis tą sankryžą puikiai žino. Yra posūkis į dešinę, stovėjo „Land Rover“ toje juostoje, antra mašina stovėjo „Volvo“ ir trečia stovėjo „Opel“, antra juosta važiuojantis „Toyota Prius“ akivaizdu, kad trenkiasi į „Opel“. Jis vaizdo įrašą matė ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad prarado savo brangiausią žmogų. Rugsėjo 24 d. 8.30 val. brolis paskambino ir pasakė, kad turi pranešti blogą žinią. Pasakė, jog nebėra mamos. Suprato, kad reikia užsakyti bilietus, tačiau buvo pasimetusi, paskambino draugėms, jos padėjo. Per 7-8 val. buvo užsakytas bilietas į Lietuvą. Kitą dieną išskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o iš ten į Vilnių. Iš brolio sužinojo, kad įvyko baisi avarija, jis įrašęs buvo įrašą, negalėjo jo peržiūrėti, jai buvo skaudu, jis papasakojo jai kaip įvyko įvykis. Jie negalėjo patikėti, kad tokiu greičiu važiavęs vairuotojas užmušė dvi nekaltas moteris, kurios važiavo į sodą obuolių pasirinkti. Jautė pyktį, skausmą, kai sužinojo, kad nužudyta mama. Po laidotuvių pažiūrėjo įrašą. Jame matė, kaip dūmų kamuolys išleistas iš tos avarijos. Vairuotojas užmušė jos mamą važiuodamas labai dideliu greičiu iš galo mašinos į stovinčią mašiną. Mama keleivio vietoje sėdėjo, šalia D., jos buvo geriausios draugės ir abi važiavo į sodą prisirinkti obuolių. Jos mama žuvo vietoje. Dėl moralinės žalos, praradimo, depresijos, negalėjimo dirbti ir funkcionuoti, neturtinę žalą vertina 90 000 eurų. Tokią žalą civiliniame ieškinyje nurodė dėl Lietuvos įstatymų. Tokia suma, tiesiog sugalvojo. Mamos gyvybė neįkainuojama. Moralinę žalą patyrė nes negali atsikelti iš ryto, negali pradėti normalios dienos, funkcionuoti kaip normalus žmogus, bet yra bendravimo požymiai, depresijos požymiai, nesinori daug ko, nesinori valgyti, kalbėtis, bendrauti, negali dirbti, jos darbas su žmonėmis. Ji nėra bedarbė, bet labai mažai dabar dirba, ne taip kaip anksčiau, jai (duomenys neskelbtini). Nesikreipė į medikus, medicininių dokumentų neturi, medikamentų nevartoja, natūralias žoleles geria. Ji užsiima joga, meditacija. Ji (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini), su mama dar labiau pagerėjo bendravimas, jos tapo artimos, ji jai buvo artima, geriausia draugė, jei būdavo kas nors, ji skambindavo mamai. Pas ją mama atskrisdavo vieną kartą per metus, ji taip pat stengėsi kuo dažniau skristi aplankyti mamos. Mama pas ją praleisdavo 2-3 mėnesius, ji pas mamą praleisdavo iki mėnesio. Kartais jos susiskambindavo kelis kartus į savaitę, kartais kiekvieną dieną, priklausė nuo to, kas vyko gyvenime. Paskutinį kartą buvo grįžus prieš metus iki avarijos, 2019 m. vasarą buvo, svečiavosi beveik mėnesį. Mama gyveno (duomenys neskelbtini), savo butą turėjo, gyveno viena, nes tėvas (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad automobilį vairavo D., keleivė buvo jos mama, sėdėjo keleivio sėdynėje, buvo prisisegusi diržą. Mama sveika buvo, guvi, pilna gyvenimo, neturėjo ligų, aktyvus žmogus. Ji (duomenys neskelbtini), bet dirbo kitą darbą. Laikotarpis po mamos žūties jai sunkiausias, nes iš pradžių nesuprato kas vyksta, atrodo, kad viskas automatiškai. Kai buvo su broliu, buvo lengviau, mėnesį su juo buvo, bet kai grįžo, sunku būti, po 3 mėnesių pajuto, kad kažkas negerai su ja, tas ilgai užtruko. Laikui bėgant jaučiasi geriau, jai padeda joga ir meditacija.

Nukentėjusioji E. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ta diena yra išskirtinė, jie visi viename kieme gyveno, jos mama, dukros šeima ir jie. Ryte, apie pusę 9.00 val. išvažiavo į darbą. Jos automobilis visada stovi kieme, kai lipa į mašiną ji prieidavo prie lango ir pamojuodavo. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Už pusvalandžio atėjo laikas, dukra išvažiavo (duomenys neskelbtini). Tą dieną (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini). Pusę dviejų paskambino auklė, kuri buvo likusi su kita anūke, ir pasakė, kad D. išvažiavo į sodą atsivežti obuolių. Pasakė, kad pirmą valandą jau bus namie. Mama visada laikydavosi savo žodžio. Kadangi mama pirmą valandą negrįžo, auklė skambino jai, nes mama nekėlė telefono. Ji irgi skambino mamai, ši nekėlė ragelio. Nuojauta buvo tokia, kad taip negali būti. Pagalvojo, kad jeigu avarija būtų, pirmiausia ji skambintų jai. Jei neskambino, vadinasi kažkas ne taip. Pagalvojo, kad reikia važiuoti į sodą. Važiavo kitu keliu ir tada jai paskambino ir prisistatė, kad tai yra policijos tyrėja. Tyrėja buvo supratinga. Apie įvykį ji sužinojo iš pareigūnės. Pasakė jai, kad mama žuvo vietoje. Įrašą ji pažiūrėjo tik dabar, prieš pirmą teismo posėdį. Mama žuvo nuo to, kad į jos mašiną visu greičiu nestabdydamas trenkėsi „Toyota Prius“, o mamos mašina trenkėsi į kitą mašiną. Mama žuvo vietoje. Jos kaimynė dirba (duomenys neskelbtini). Grįžusi atėjo pas ją pareikšti užuojautos ir pasakė, kad matė jos mamą. Kaimynė jai pasakė jokiu būdu nevažiuoti atsisveikinti su mama, nes visa galva buvo sumaitota. Neturtinę žalą vertina 90 000 eurų. Buvo pasidomėta, kaip yra sprendžiami tokie klausimai ir sutarė, kad tebūnie tokia suma. Su advokatais pasitarė dėl sumos. Ji negalėtų pasakyti, kiek tai turi kainuoti ir kiek tai verta, tai buvo nutarta atsižvelgiant į analogijas kažkokias. Materialinę padėtį kaltinamojo vertino advokatai. Kreipėsi pas gydytojus, nes pradžia buvo labai sudėtinga. Gydytojai diagnozės nenustatė, psichologė pasakė, kad tai yra normalūs išgyvenimai. Dabar, kai prasidėjo teismo procesas, viskas atsinaujina. Ji pateikė pažymą, kad buvo pas psichologę. Diagnozės jokios nėra. Vaistus vartoja. Gydytoja pasiūlė jai receptinius vaistus. Vieni buvo antidepresantai, juos gėrė virš pusmečio, kiti migdomieji. Ryšys su mama buvo kiekvieną dieną. Dabar jos nebėra. Ji suvokė, kokia dalis mama buvo jos gyvenime. Važiuodama absoliučiai bet kur ji skambindavo mamai. Dabar supranta, kad tik mama yra tas žmogus, kuriam galėjo bet kada ir dėl bet kokio reikalo skambinti. Dėl turtinės žalos atlyginimo ne visa suma yra pagrįsta dokumentais. Laidojimo bendrovė pasiūlė savo katafalką, o jos vyras pasakė, kad turi draugą, kuris atvažiavo ir padėjo. Vyras sumokėjo grynais. Pietus darė savo kieme. Kavinė atvežė ir savo stalus, žmonių buvo gal 50. Suma, kur išrašyta sąskaita, yra maža, nes ten sąskaita išrašyta tik už maistą. Viskam kitam vyras sumokėjo grynais privatiems asmenims, todėl nėra sąskaitų. Ji apmokėjo dukros išlaidas už kelionę. Ji paprašė daktarės, kad ši parašytų, kas buvo, kokie vaistai jai skiriami. Jai buvo labai netikėta, kai jai labai greitai už drabužius pervedė, o po to paskambino ir pasakė, kad kaltinamasis nepripažįsta kaltės ir viskas sustabdoma. Iš „A“ gavo 300 eurų. Laidojimo kompensaciją kažkokią gavo, tik neprisimena kiek. Ji pažinojo mamos draugę ir jos vaikus. Sunku įvardinti, bet ji žinojo viską tiek apie M., apie jo vaikus. A. dažnai atvažiuodavo pas juos. Ji ją teta A. vadindavo. A. rūpinosi vaikais ir vaikai ja rūpinosi. Grįžusi A. visada ateidavo pas jos mamą, jų ryšys buvo labai artimas. Analogiškas mamos ir vaikų ryšys kaip ir pas ją šeimoje. Jos mama jau (duomenys neskelbtini), buvo išėjusi į (duomenys neskelbtini). Mamos vairavimo stažas didelis, ji teises išsilaikė gal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) turi psichologą. Pas gydytoją ji kreipėsi gana greitai, nes yra šeimos gydytoja. Kreipėsi dėl to, kad jai buvo sunku suvokti ir gyventi toliau gyvenimą. Rugpjūčio 31 d. nustatyta diagnozė, nes ji tą dieną paprašė pažymos. Laidojimo pašalpą paėmė laidojimo namai. Ji neėmė pašalpos, ją ir paskutinę mamos (duomenys neskelbtini) paėmė laidojimo paslaugų centras, kurie patys viską sutvarkė.

Nukentėjusioji M. U.-R. teismo posėdžio metu parodė, kad išsikvietė „(duomenys neskelbtini)“ taksi, įsėdo, su vairuotoju kelionės metu nebendravo, tik pasisveikino. Automobilyje jautė cigarečių kvapą. Artėjant prie avarijos vietos vairuotojas kelyje elgėsi keistai. Šis važiavo tai greičiau, tai lėčiau. Bet ji nesigilino į eismą, žiūrėjo į telefoną. Pajuto, kad automobilio greitis padidėjo, nežino kiek, bet buvo didelis. Pažiūrėjus į priekį ji pamatė, kad priekyje stovi automobiliai ir po kelių sekundžių įvyko susidūrimas, ji prarado sąmonę. Pamena, kad gulėjo ant galinės sėdynės, jautė stiprų galvos skausmą, sugebėjo pati išlipti iš automobilio. Pamatė vaizdą to, kas įvyko. Ji pamatė, kad priekyje stovėjęs automobilis yra visiškai sumaitotas. Buvo atvykę gelbėtojai ar ugniagesiai, bandė atidaryti automobilį. Ėmė skambinti vyrui, po to atvažiavo greitoji pagalba. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, bet pati nevairuoja. Vairuotojas padidino greitį artėjant prie automobilio, jis nebandė stabdyti. Vairuotojas turėjo sąmonę. Kažko neįprasto nepastebėjo, išskyrus tai, kad automobilis padidino greitį. Taksi ji išsikvietė per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Ji nestipriai nukentėjo fiziškai, todėl nesikreipė dėl žalos. Taksi vairuotoją ji įsidėmėjo, teismo posėdžių salėje jis yra (nurodo I. P.). Šis vairuotojas staigiai stabdė, paskui lėčiau važiavo, dėl to ir buvo jai keista. Iš pradžių važiuodavo, sustodavo, o tada ėmė važiuoti greičiau. Ji negalėtų pasakyti, kokiu greičiu šis važiavo. Programėlėje, kurioje kvietė taksi, rodė koks automobilis atvyks ir jo valstybinį numerį. Su minėtu taksi ji važiavo pirmą kartą. Su automobiliu beveik visą miestą pravažiavo. Prisimena, kad važiavo kaire kraštine juosta. Prieš juos buvo automobilis „Opel“. Ji prisimena, kad taksi automobilis atsitrenkė į pilką „Opel“ automobilį, o po to neprisimena nieko, nes prarado sąmonę. Neprisimena, ar dar matė kokius automobilius. Viskas įvyko prieš šviesoforą, priešais degalinę. Ją greitoji išvežė iš įvykio vietos. Ligoninėje negulėjo. Pas ekspertus nevažiavo atlikti tyrimo dėl kūno sužalojimų. Po įvykio matė vairuotoją. Vairuotojas buvo ramus, vaikštinėjo ir kažkam skambino. Ji tik prisimena, kad vairuotojas buvo sąmoningas.

Nukentėjusysis K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo namuose. Tuo metu gyveno netoli tos vietos. Jam paskambino žmona, visa sutrikusi, pasakė avarija. Jis iš karto nuvažiavo. Suprato, kad tai ką tik įvykęs įvykis, nes viena nukentėjusioji buvo išimta iš mašinos ir buvo bandoma ją gaivinti. Žmona buvo sutrikusi, papasakojo, kad gavo stiprų smūgį. Tada prie žmonos priėjo medicinos darbuotojai pasiūlė sėsti į greitosios pagalbos automobilį ir išvežė patikrinti. Ji nesigydė, nes nebuvo poreikio. Jis įvykio vietoje buvo iki galo, nes kaip automobilio savininkas turėjo pasirašyti dokumentus. Taksi vairuotojas vaikščiojo, kalbėjo telefonu. Automobilis „Volvo” buvo sudaužytas neatstatomai, jis buvo apdraustas „B“ draudime. Jis kreipėsi į „A”, nes tai buvo kaltininko draudimas. Šie pasakė, kad išmokų neišmokės kol nesulauks proceso pabaigos. Jis kreipėsi į savo draudimo kompaniją, kompanija nustatė, kad automobilis yra neatstatomas ir sumokėjo išmoką gruodžio mėnesį. „B” draudimas sakė įinformuos „A”. Civilinio ieškinio nepateikė, nes jam pinigus išmokėjo. Turėjo ir „C” draudimą. Automobilis dabar parduotas. Jis gavo leidimą iš pareigūnų ir galėjo jį parduoti. Jis atsisakė pretenzijų, nes išlaidos sąlyginai nedidelės, dalinai buvo padengta „B“, reikšti ieškinį kai yra žuvę žmonės, kažkaip nelabai gražu. Kai atvyko į įvykio vietą matė, kaip stovėjo automobiliai. Jo automobilis „Volvo” stovėjo pasisukusi skersai, prieš jį „Land Rover”, už „Volvo“ į kraštą stovėjo sumaitotas „Oepl“ automobilis ir tada stovėjo į šį atsisukęs „Prius”. Jo manymu į jo žmonos vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė „Opel“ automobilis, jam tai sakė draudimo ekspertai,. Už „Opel“ daugiau mašinų nebuvo, todėl atitrenkė „Toyota Prius”.

Nukentėjusioji J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad stovėjo sankryžoje prie raudono šviesoforo ir į ją didžiuliu smūgiu trenkėsi. Buvo didžiulis smūgis, dulkės, pagalvė iššokusi. Tada bandė kuo skubiau išlipti iš mašinos, negalėjo atidaryti durų, su koja išspyrė ir nuėjo ant šaligatvio. Atsisuko ir pamatė mašinų maišalynę, bandė susivokti kas atsitiko. Labai nustebino, kad kaltinamasis abejingai vaikščiojo aplink automobilius. Jis nuošaliai laikėsi, nedrįso prieiti. Ji viena važiavo automobiliu. Jai buvo kojos sumuštos, veidas, galva, pretenzijų nereiškė, nes nesigydė ir norėjo kuo greičiau pamiršti. Ji pajuto smūgį, matė dulkių debesį. Ji gal žvilgtelėjo į veidrodėlį, bet tiksliai neprisimena. Ji stovėjo prie raudono signalo ir staiga patyrė milžinišką smūgį, o kaip atsitrenkė negali pasakyti. Turbūt matė, kad tas smūgis ją pastūmė į priekį. Jos vairuoto automobilio pavarų dėžė automatinė. Nepamena, koks buvo įjungtas, ar „drive“ ar „parking“. Daug kartų važiuoja per tą sankryžą. Kiek pamena, stovėjo antroje juostoje. Teisėjas pagarsina, kad tyrimo metu J. Š. nurodė, kad jai prieš sankryžą sustabdžius vairuojamą automobilį „Volvo“ ir šiek tiek pastovėjus, bet nepamena kiek, pasižiūrėjus pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė sau iš galo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta link savęs atlekiantį dideliu greičiu šviosios spalvos automobilį ir po akimirkos šis automobilis priekine dalimi trenkėsi į jos stovinčio automobilio „Volvo“ galinę dalį. Nuo smūgio jos sustabdytas automobilis „Volvo“ pradėjo suktis į kairę ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Range Rover“. Ji pajuto du smūgius (t. 1, b. l. 161). Teismo posėdyje ji patvirtino, kad galėjo būti du smūgiai, nei ji žiūrėjo, tiesiog kažkas skrenda ir susidūrimas. Pilkšvos spalvos automobilis buvo. Apklausos metu sakė tiesą.

Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis per įvykį stovėjo šalia eismo juostoje, įvykis vyko jam iš dešinės pusės už jo. Pačio įvykio nematė, pamatė visą vaizdą išlipęs tik iš automobilio. Jis sėdėjo automobilyje „Citroen Darling“. Stovėjo trečioje juostoje. Atkreipė dėmesį smūgis ir garsas. Automobilio į kitus automobilius smūgis. Garsas avarijos, dėl stabdymo neatsimena. Smūginis susidaužimo garsas. Išlipo iš automobilio, už jo mergina irgi išlipo iš automobilio, pamatė avariją, pasakė merginai, kad skambintų pagalbai, pradėjo kviesti ir iš karto kelias greitąsias. Iš karto pamatė, kad dvi moterys yra „Opel“ automobilyje sužalotos ir nemažas eismo įvykis ir ne vienas sužalotas. Pradėjo iš taksi automobilio išlipinėti keleivė už galvos susiėmus. Įvykio metu matė kaltinamąjį. Buvo sutrikęs, pasimetęs, o daugiau nieko ypatingo. Buvo išlipęs iš automobilio. Puolė atjunginėti akumuliatoriaus laidus, kad neįvyktų degimas. Minimaliai nukentėjo automobilis. Automobilis priklauso įmonei. Draudimas išmokėjo įmonei. Jis gal net pradžioje iš karto neišlipo iš automobilio. Kaltinamasis sėdėjo „Prius“ automobilyje gal, nepamena tiksliai. Visi pradėjo dėlioti variantus, bet niekas nematė, bet paskutinis automobilis trenkėsi į stovintį „Opel“ automobilį. Jo automobilis smūgio metu, ties manimi praslydo „Volvo“ automobilis ir kliudė minimaliai jo automobilį. Priešais jį dar buvo vienas automobilis, nepamena koks, nes nuvažiavo. Jis neatsitrenkė į tą automobilį. Nuo smūgio jo automobilis nepajudėjo. Pradžioje stovėjo savo juostoje, po to prasidėjo kamštis ir jis patraukė į šoną. Po įvykio buvo išlipęs, apžiūrėjęs sėdo į automobilį ir pavažiavo į dešinę. Kadangi jis apžiūrėjo, kad jo automobilis nebuvo labai nukentėjęs, prasidėjo darytis spūstys, atlaisvino bent vieną juostą. Jo automobilio spalva melsva. Dėl durų negali atsakyti, nes nepamena, bet turbūt, kad ne jis atidarinėjo „Prius“. Buvo grupė žmonių, vieni puolė į vieną pusę, kiti į kitą. Vairuotojo buvo paklausta ar viskas jam gerai, bet tiksliai nepamena. Automobilis „Opel“ buvo įvykio vietoje, jam atrodo tas pats, kur už jo stovėjo. Kur žuvo moterys „Opel“ dar buvo. Dėl automobilio už jo, tiksliai nežino, o kur moterys buvo tai „Opel Astra“. Gal ištempė automobilį, nematė pačio fakto. Jis nematė kas, matė tik, kad arti „Volvo“ stovi jo, tai jis nežino ar brūkštelėjo ar detalė, sunku pasakyti. Dabar tiksliai neatsimena. Pirminiai parodymai yra teisingi, nes atsimenamas įvykis buvo, dabar detaliai tikrai neatsimena, patvirtina, ką nurodė parodymuose ir šiandien papildo. Kuomet ji išlipo, apžiūrėjo, „Volvo“ stovėjo statmenai kampu manę, didelio atsitrenkimo į mane nebuvo. Priekiu į mano keleivio pusę stovėjo Volvo. Šiandien jau nebegali nurodyti koks automobilis buvo. Pamena, kad ten buvo kažkoks „Volvo“ džipas, dar priešais pirmoje juostoje stovėjo kažkoks džipas, bet tiksliai nežino.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad stovėjo antroje eismo juostoje, degė raudonas šviesoforo signalas. Pirmoje eismo juostoje, gal būt ten buvo lėtėjimo juosta, dėl šito bijo suklysti, įvyko įvykis. Buvo didelis smūgis, paskutinis automobilis buvo „Prius“. Automobilis „Prius“ atsitrenkė į „Opel“ automobilį, jei neklysta, tai buvo automobilis „Astra“, kuriame važiavo dvi moterys, smūgis buvo du kartus į tą automobilį. Negali pasakyti kaip įvyko visas įvykis, viskas įvyko jos pašonėje. Paties įvykio ji nematė iš galo, kaip kas buvo. Nei ji, nei jos automobilis nenukentėjo, buvo tik keli įbrėžimai. Automobilio „Prius“ priekis buvo stipriai sumaitotas, „Opel“ automobilis, kuriame važiavo automobilis buvo stipriai sumaitotas. Už vairo sėdėjo moteris ir šalia sėdėjo panašaus amžiaus moteris. Abi jos stipriai nukentėjo, vairuotoja, jeigu neklystu, buvo kruvinu veidu. Ji matė „Prius“ automobilio vairuotoją. Jį pamatė, kai išlipo iš savo automobilio, nes jis buvo langu šoniniu į ją, todėl ji jį puikiai matė. Ji mano, kad žmogus buvo šoke, jis sėdėjo automobilyje, neskubėjo iš jo išlipti. Iškvietė GMP, kuri nustatė, kad viena moteris iš karto žuvo, o kitą įsodino į automobilį. Buvo ir daugiau automobilių įvykyje, buvo „Volvo“ automobilis ir „Range Rover“. Ir gal „Citroen“ automobilis lyg buvo, tiksliai nepamena. „Citroen“ automobilis stovėjo jos juostoje prieš ją, „Volvo“ automobilis buvo, jos žiniomis, toje pirmoje juostoje. Taip pat buvo ir „Range Rover“ automobilis dar kabintas.

Liudytoja I. Z. teisme parodė, kad pasiskaitė dokumentus ir situaciją prisiminė. Tai buvo prieš keturis metus. Pacientas buvo daug kartų informuotas apie negalėjimą vairuoti. Ji informavo, nes ji yra (duomenys neskelbtini). Jie praneša administratorei, o ši vėliau praneša kelių policijai. I. P. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Įstatymų numatyta tvarka žmonės gali ir vairuoti, jeigu nesikartoja (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju jis negalėjo vairuoti. Tai buvo vienintelis kartas, kada jį gydė. Jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), pasikartojantys (duomenys neskelbtini). Ji negali paaiškinti, dėl kokių aplinkybių jam buvo (duomenys neskelbtini). Tai yra neurologinė liga, labiau susijusi su fiziologija, o ne su psichika. Kadangi tai buvo prieš keturis metus, ji neprisimena, kaip jis reagavo. Tikėtina, kad jis nenorėjo suprasti. Neaišku, kodėl jis buvo su sutrikusia sąmone. Tada rugpjūčio 7 d. stovėdamas degalinėje, eilėje stovėjo neorientuotas. Jis pats šio epizodo neprisimena, atsigavęs jautė silpnumą, pacientui stovint šalia kasos staiga sustingo, nereagavo į aplinką, pradėjo trūkčioti rankos, kojos, aplinkiniai stebėjo sąmonę parradusį žmogų, ir jį išvežė į ligoninę. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kilmė nustatyta. (duomenys neskelbtini) yra diagnozuojama kai (duomenys neskelbtini) yra savaiminiai, tai gali būti genetiniai ir pan. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl ir kada gali kilti (duomenys neskelbtini). Sutrinka jam fiziologija (duomenys neskelbtini) metu, gali trūkčioja ranka, koja, bet dažnai būna sąmonės sutrikimas, gali būti variantai, kad jis stovi, bet nereaguoja į aplinką.

Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad vaizdo įrašus tyrimo metu pateikė Vilniaus viešasis transportas. Tikrai ne vienas įrašas buvo. Viešasis transportas vieną arba du įrašus pateikė. Vaizdo įrašai buvo parodyti I. P. . Vaizdo įrašas buvo įkeltas į USB laikmeną jo advokatui. Apklausos metu vaizdo įrašai nebuvo rodomi. Ji visus gautus įrašus pateikė teismui. Tokio įrašo, kad būtent „Volvo“ automobilis yra kaltas, nebuvo. Jokio poveikio I. P. ji nedarė, visada su juo kartu dalyvavo gynėjas. Kaltinamojo psichinė, psichologinė būsena jai įtarimų nesukėlė. Buvo išreikalauta iš Santariškių medicinos kortelė, kad jis buvo gydytas stacionare. Buvo apklausta gydytoja. Ji nepamena, kiek buvo vaizdo įrašų. Gali būti du arba trys įrašai. Įrašas, kuriame matosi eismo įvykis, buvo vienintelis. Joks įrašas nedingo. Kai jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo parodytas vaizdo įrašas. Įtariamasis ir advokatas atsinešė USB. Vaizdo įrašo į įtariamo USB įrašyti nepavyko, jį įrašė į advokato USB. Tokio vaizdo įrašo, kuriame matytųsi, kad „Volvo“ atsitrenkė į „Opelį“, byloje nebuvo.

Liudytoju apklaustas J. M. (J. M.) parodė, kad apie įvykį perskaitė spaudoje. Sužinojo, kad buvo įvykis su jo automobiliu, kurį jis pardavė kaltinamajam. Buvo apklaustas ir sakė tiesą, kad pardavė automobilį išsimokėtinai dvejiems metams. Norėjo automobilį perrašyti, bet nespėjo. 2019 m. birželio 1 d. ar 3 d. atidavė mašiną. Jam sakė, kad du metus mokės už automobilį po 110 eurų į savaitę. Jie nesusitarė, už kokią kainą parduoda automobilį. Susitarė kas savaitę, kad mokės po 110 eurų, gaunasi 10 560 eurų. 15 mėnesių sumokėjo, po įvykio nemokėjo. Jam pakako mokėjimų už mašiną, norėjo perrašyti jam mašiną, bet nespėjo. Rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta, buvo tik žodinis susitarimas. Automobilį atidavė I. P.. Remontą darė pats. Gaunasi, kad I. P. sudaužė jo automobilį, bet pretenzijų neturi. I. P. jam nesakė, kokiu tikslu naudos automobilį. Jis ne nuomojo automobilį, o pardavė. Pas jį yra dar vienas automobilis „Toyota“, su kuriuo jis (duomenys neskelbtini) dirba „D“. Jis pasakė, kad dviem metams išsimokėtinai perduoda automobilį. Jam stabiliai mokėjo. Jis galvojo, kad savo asmeniškiems tikslams jo automobilį naudoja. Paskui po mėnesio sužinojo, kad naudoja automobilį vežioti žmones. Suprato, kad naudoja automobilį kaip pavėžėjas. Žinojo, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis buvo 2007 m., automobilio vertė 4 500 eurų. Pardavė brangiau dėl to, kad susitarė išsimokėtinai. Jam mokėjimo grynais. Atidavė automobilį vairuoti ir žinojo, kad I. P. turi teises. Neįformino nuomos, nes taip susitarė. Atidavė mašiną 2019 m. ir tada padarė draudimą. Po metų vėl padarė draudimą. 2020 m. birželio mėnesį buvo draudimas šiai mašinai. Pirma buvo sudaryta draudimo sutartis, o tada sužinojo, kad automobilis naudojama pavėžėjimo tikslams. Jis nepažymėjo sutartyje varnelės, kad pavėžėjas. Jis suprato, kad P. įvažiavo į kitas mašinas. Pačio įvykio nematė. I. P. jam sakė, kad dar niekas neaišku, kad nieko neprisimena.

Liudytoju apklaustas UAB „E“ atstovas A. P. teisme parodė, kad skelbimas buvo dėl vairuotojų paslaugų dirbant su „(duomenys neskelbtini)“ firma. Susitikimo rezultatas yra toks, kad pasirašoma sutartis, patikrinami dokumentai ir pradeda dirbti darbą. Jis asmeniškai bendravo su juo. Vairuotojo pažymėjimą tikrino, individualią veiklą. Individualią veiklą galima buvo patikrinti prie VMI svetainės, o vairuotojo pažymėjimą pateikė originalų. Individualią veiklą buvo išsėmęs pavėžėjas. Čia ne jų įmonė, jie yra tarpininkai. Jie yra tarpininkai tarp vairuotojų ir „(duomenys neskelbtini)“ platformos. Ji registruota (duomenys neskelbtini). Jie Lietuvoje atstovauja „(duomenys neskelbtini)“, yra pasirašę sutartį. Vairuotojai pasirašo tai, kad jie turi individualią veiklą, šiuo pagrindu sudaro sutartį, kad jie atiliktų keleivių vežimą ir galėtų prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ platformos. Tyrimo metu yra siuntęs sutartį, Lietuvos transporto saugos administracijai buvo siuntęs. Jam buvo užduota eilė klausimų į kuriuos jam reikėjo atsakyti, jis nurodė, kad būtent įvykio metu pagal GPS duomenis automobilio greitį. Mano, kad galėtų pateikti sutartį. Pasirašė sutartį su kaltinamuoju, sutartis vadinosi informacijos ir reklamos paslaugų sutartis. Įsipareigojo, kad P. galės prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ platformos ir P. pasižadėjo, kad veiks pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jų įmonė gali prieiti prie VMI individualios veiklos patikrinimų, jie nesinaudoja kitomis duomenų bazėmis. Prieiga galbūt yra ir kitur, bet jie tomis prieigomis nesinaudoja. Kitų prieigų neturėjo prie duomenų bazės tik prie VMI dėl individualios veiklos. Pasirašęs sutartį vairuotojas įsipareigoja veikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir turėti dokumentus. Jeigu vairuotojas pateikia originalų pažymėjimą, tai nėra ką tikrinti. Jeigu pasibaigia galiojimas, „(duomenys neskelbtini)“ praneša, kad o vairuotojas turi pateikti galiojantį, jeigu nepateikia, blokuojamas sistemoje. Sutartis pas juos jeigu viskas gerai automatiškai prasitęsia. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ turi, galės pateikti. Sutartis yra sudėtinga ir vienu žodžiu negali pasakyti. „(duomenys neskelbtini)“ jie teikia vairuotojui informaciją apie sistemą. Pirmas dalykas, vairuotojai gauna pavedimus iš jų įmonės, keleiviui atsiskaitant negrynais pinigais, pinigai nueina į „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ perveda jiems, kad jie pervestų vairuotojams kiekvieną savaitę ir toliau teikti visą informaciją vairuotojui. Jie teikia informacijos paslaugas, pasiima ją iš vairuotojo ir perduoda „(duomenys neskelbtini)“. Būtent jų įmonėje šis kodeksas netaikomas, nes jie ne organizatoriai. Paslaugas teikia vairuotojas. Organizatorius yra „(duomenys neskelbtini)“. Dėl organizatoriaus sutartyje nieko nėra parašyta. Nuo 2021 m. sausio 1 d. išėjo įstatymas, kad reikia taikyti jį. Siekia tikslų, kad prijungti vairuotoją prie „(duomenys neskelbtini)“ sistemos, kad jis atliktų važiavimus su keleiviais. Kiekvieną savaitę „(duomenys neskelbtini)“ perveda komisinį mokestį. Jiems perveda į sąskaitą tam tikrą sumą, kas lieka, priklauso jiems. Kai grynais atsiskaito, nuskaičiuojama nuo vairuotojo balanse programėlės ir jiems komisinis krenta. Jis asmeniškai gali nustatyti programėlėje sistemą kiek vairuotojas eis į minusą, jis gali nustatyti, kad būtų galima atsiskaityti tik grynais. Kontroliuoti jo greičio ar maršruto nelabai gali, gali tik stebėti. Srautas yra labai didelis, visko tikrai nenužiūrės. Jeigu vairuotojas blogai elgiasi, keleivis pasiskundžia ir jis yra blokuojamas. Jis paaiškino kaip ir ką geriau daryti, ko geriau nedaryti vairuotojui. Savo veiklos apdraudęs nėra. Dėl 10.28 val. būtent įvykio metu arba kelias sekundes prieš tai, greitis buvo iki 100 km/h. Jis mano, kad turi teisę suteikti tokią informaciją dėl greičio. Buvo užklausa iš policijos pareigūnų, ten parašyta, kad privalo pateikti. Fiksuojama iš palydovo. Arba susidūrimo metu arba kelias sekundes prieš tai toks greitis buvo. Jiems, be abejo, yra svarbus vairuotojo greitis, bet šitą sistema sugalvojo „(duomenys neskelbtini)“, be to, vairuotojas visada turi programėlę kuri rodo, kad jis viršija greitį. Saugumo sumetimais negali viršyti greičio.

Ekspertas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė specialisto išvadą. Jo specialisto išvada nekinta. Jis jokių duomenų, koks buvo greitis iki susidūrimo, negavo. Automobilis turi ekseleroną kuris matuoja susidūrimo metu pagreitį. Iš tų duomenų, ką jis turėjo, jis pats suskaičiuoja, koks per tą laiką iki įvyko susidūrimas buvo greičio pokytis. Įprastai „Toyota Prius“ laikas būna 250 milisekundžių. Jeigu ilgai trunka susidūrimas, tai paprastai automobilis nevažiuoja tokiu greičiu, kad būtų ilgas susidūrimas. Pabaiga būna individualiai. Jis pamena, kad greitis nukrito per labai trumpą laiko tarpą. Pats pikas buvo pasiektas per trumpesnį laiką. Kontakto sugilėjimas trunka apie 150 milisekundžių. Todėl paprastai gamintojai 250 milisekundžių intervalą ir daro. To laiko užtenka, kad automobiliai sugilėtų ir pradėtų atsiskirti vienas nuo kito. Pirminio automobilio judėjimo greičio jis negavo. Dėl greičio nustatymo buvo bendrovės vairuojamu automobiliu pažyma, kurioje nurodyta, kad avarijos vietoje automobilio greitis buvo 95 km/h. Jis pagal šiuos duomenis viską priėmė ir įvertino. , Pagal GPS signalą duomenys yra paankamai patikimi.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti gauti pranešimai, jog (duomenys neskelbtini) susidūrė 5 automobiliai, 3 žmonės prispausti skirtinguose automobiliuose, 1 dureles atidarė, o 2 žmonės guli be sąmonės. Degalinės darbuotoja pranešė, kad minėtas įvykis užfiksuotas degalinės vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 6-8).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), susidūrė 5 automobiliai, yra prispaustų žmonių. Atvykus į įvykio vietą rado (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) Sankryžoje susidūrusius 5 automobilius. Autoįvykyje dalyvavo taksi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. P., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. Š., automobilis „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. V., automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. S., automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojai greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) konstatavo mirtį. Automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė išvežta į ligoninę. Įvykį matė liudytoja I. K. (t. 1, b. l. 9).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. 10.20 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Sankryža eismo įvykis, dalyvauja 5 automobiliai, yra sužeistų asmenų. Atvykus į įvykio vietą pamatė, kad eismo įvykyje dalyvauja „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja K. V. (važiavo su vaiku), „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. S., „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir keleivė U.-R. M., „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. Š., „Opel“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. K., „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja D. V., ir keleivė A. D., abi eismo įvykio metu žuvo. Buvo patikrintas vairuotojų G. S., I. P., I. K., J. Š. blaivumas, patikrinimo rezultatai – girtumo nenustatyta (0,00 promilės), tikrinta alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760“, patikros sertifikato Nr. 1218672, galioja iki2020 m. spalio 2 d. (t. 1, b. l. 10-11).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. 7.44 val. Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyryje buvo gautas pranešimas iš RVU ligoninės, kad į juos kreipėsi M. U.-R., kuriai RVU ligoninėje nustačius galvos ir krūtinės ląstos sumušimus, kaklo raiščių patempimą, buvo išleista gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 12).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje: automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi skersai (duomenys neskelbtini) priekiu į „Viada“ degalinę, priekis nutolęs nuo dešinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto 3,8 m., nuo priekinio dešinio rato iki įvažiavimo į „Viada“ degalinę kairio krašto 13,8 m. nuo galinio 14,5 m., automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) skersai važiuojamosios dalies, galine dalimi į „Viada“ degalinę, galinės dalis nuo dešinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto nutolusi 0 m., nuo priekinio kairio rato iki įvažiavimo į „Viada“ degalinę kairio krašto 13,4 m. nuo galinio 13,2 m., automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) skersai važiuojamosios dalies, galine dalimi į „Viada“ degalinę, galinė dalis nuo dešinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto nutolusi 2,6 m, nuo priekinio dešinio rato iki 3,7 m. iki „Citroen“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), galinio dešinio rato 3,7 m. nuo galinio rato iki stop linijos 4,1 m, automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) priekiu į (duomenys neskelbtini) neprivažiavus (duomenys neskelbtini) galu nutolęs nuo „Citroen“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kairio šono 2,6 m. priekinis dešinys ratas nuo (duomenys neskelbtini) dešinio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 3,2 m. galinis 3.2 m., automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio patrauktas į „Viada“ teritoriją (t. 1, b. l. 13-18).

Iš eismo įvykio vietos plano matyti eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), automobilių „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo padėtis eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 19).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti eismo įvykio metu automobilių „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (t. 1, b. l. 20-21).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2068 (20) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti skaitmeniniai atvaizdai, suformuota eismo įvykio vietos mastelinė ortomozaika, įvykio vietos situacinis trimatis modelis ir trimačio modelio peržiūros/redagavimo programinė įranga įrašyti į optinę duomenų laikmeną (t. 1, b. l. 25-29).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas J. M. (J. M.) (t. 1, b. l. 30).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo apgadinimai (t. 1, b. l. 31-33).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė – D. V. (t. 1, b. l. 36).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo apgadinimai (t. 1, b. l. 37-38).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra K. Š. (t. 1, b. l. 41).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo apgadinimai (t. 1, b. l. 42-45).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė- valdytoja yra K. V. (t. 1, b. l. 48).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo apgadinimai (t. 1, b. l. 49-52).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra UAB „F“ (t. 1, b. l. 54).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatytas jo apgadinimas (t. 1, b. l. 55-57).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas valdytojas yra UAB „G“ (t. 1, b. l. 59).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo apgadinimai (t. 1, b. l. 62-65).

Iš specialisto išvados Nr. M 1080/2020(01) matyti A. D. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvoje, pilve, galūnėse, odos nubrozdinimai kojose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, krūtinkaulio lūžis, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių sužalojimais, krūtininės stuburo dalies lūžis su nugaros smegenų nutraukimu, kepenų ir blužnies sužalojimais. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Sužalojimai dėl plaučių, kepenų ir blužnies sužalojimų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. D. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sužalojimų, tai rodo: poodinės kraujosruvos galvoje, pilve, galūnėse, odos nubrozdinimai kojose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, krūtinkaulio lūžis, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių sužalojimais, krūtininės stuburo dalies lūžis su nugaros smegenų nutraukimu, kepenų ir blužnies sužalojimai. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu, kurį rodo skystas kraujas krūtinės ertmėse (1650 ml) ir pilvo ertmėse (650ml). Nukentėjusios mirčiai jokios ligos įtakos neturėjo. Tarp nukentėjusiojo eismo įvykio metu gautų kūno sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. D. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Pirminis smūgis nustatinėjamas, kai autoįvykio metu sužalojamas pėsčiasis, šiuo atveju iš užduoties matyti, kad ji sužalota automobilio viduje, kaip keleivė, tai patvirtina ir jos tyrimo metu nustatyti sužalojimai (t. 1, b. l. 73-80).

Iš specialisto išvados Nr. M 1081/2020(01) matyti D. V. kūne nustatytas kūno sumušimas pasireiškę: veido muštine žaizda, poodine kraujosruva nosyje, muštine žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių lūžiu, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, dešiniųjų I-X šonkaulių dauginiais lūžiais, kairiųjų I-IX šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, abipusiais plaučių plyšimais, širdiplėvės plyšimu, dešinio prieširdžio plyšimu, diafragmos kairio kupolo plyšimu, skrandžio plyšimu, kepenų plyšimu, daugiaskeveldriniu kairės mentės lūžiu. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.11, 6.6.15 punktais kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjus eismo įvykio metu, automobilio viduje. Sužalojimas padarytas neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. D. V. lavone nustatyta bendrinė aterosklerozė, kuri neturėjo įtakos jos mirčiai. D. V. mirė nuo kūno sumušimo patirto eismo įvykio metu. D. V. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Nukentėjus eismo įvykio metu automobilio viduje, nėra nustatinėjama pirminio smūgio sritis. D. V. mirė nuo kūno sumušimo patirto eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 88-94).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė, išnagrinėjusi pateiktus:

- M. U.-R. medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad M. U.-R. diagnozuotas galvos ir krūtinės sumušimas, kaklinės dalies raiščių patempimas, tačiau nepatvirtinta objektyviais traumavimo požymiais, bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (t. 1, b. l. 153);

- J. Š. medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad J. Š. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušyje, minkštųjų audinių patinimas kairiame kelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 157);

- M. V. medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad M. V. objektyvių traumavimo požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (t. 1, b. l. 186).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš degalinės „Viada“, esančios (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad vaizdo įrašas „Rezervuarai“, 3.49 min. trukmės. Vaizdo įraše matomas vaizdas (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „Viada“ teritorijos. Vaizdo įraše taip pat matosi dalis (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) reguliuojamos sankryžos nesimato. Nuo 00.00 min. iki 02.32 min., vaizdo įraše matomas automobilių srautas, degalinės teritorijoje atvažiuojantys-išvažiuojantys automobiliai. Vaizdo įraše taip pat matosi dalis (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) ir link (duomenys neskelbtini), pravažiuojantys automobiliai. Šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) sankryžos nesimato. Vaizdo įrašas užfiksuotas kadrais. Nuo 02.33 min. iki 02.35 min., vaizdo įraše pasirodo pilkos spalvos automobilis (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą „Opel Astra“), kuris važiuoja link šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) sankryžos iš (duomenys neskelbtini) pusės. Nuo 02.35 min., matosi, kaip pilkos spalvos automobilis (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą „Opel Astra“) yra neprivažiavęs įvažiavimo į degalinę „Viada“, esančią (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Iš tos pačios krypties kuria važiuoja pilkos spalvos automobilis (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą „Opel Astra“) pasirodo juodos spalvos automobilis (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą „Toyota Prius“). Nuo 02.36 min., vaizdo įraše matosi, kaip juodos spalvos automobilis (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą „Toyota Prius“) priekine savo dalimi atsitrenkia į priekį važiavusio pilkos spalvos automobilio (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą „Opel Astra“) galinę dalį. Toliau vaizdo įraše aplinkybių susijusių su eismo įvykio, nesimato. Nuo 02.38 min., iš vaizdo kameros matymo lauko pradingsta abu automobiliai (t. 1, b. l. 210).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas per E-policiją ir nustatyta, kad vaizdo įrašas filmuotas iš transporto priemonės, prie priekinio stiklo įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus/vaizdo kameros. Nuo 00:00 min., vaizdo įraše matosi, kaip filmuojanti transporto priemonė važiuoja link (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), reguliuojamos šviesoforu sankryžos, nuo (duomenys neskelbtini), pusės, ir važiuoja pirma eismo juosta, iš karto persirikiuodama į antrą eismo juostą, kuri skirta atlikti manevrui į kairę pusę, t. y. į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Nuo 00:06 min., vaizdo įraše matosi, kaip iš (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), įsuka Vilniaus viešojo transporto autobusas, raudonos spalvos, „Man“, valst. Nr. nesimato, kuris užstoja eismo įvykio pradžią. Nuo 00:07 min., kaip prie reguliuojamo šviesoforo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) pusės, 2-oje ir 3-oje eismo juostose, skirtose važiuoti tiesiai, link (duomenys neskelbtini), numeracijos didėjimo tvarka stovi automobiliai, kiek jų tiksliai stovi pagal vaizdo įrašą pasakyti negalima. Vaizdo įraše matosi, kad minėtoje sankryžos pusėje įvyksta eismo įvykis po kurio 2-oje eismo juostoje stovėję automobiliai pakeičia kryptį, t. y. 1-as automobilis, pilkos spalvos, visureigis parieda į priekį, o antras automobilis, juodos spalvos, visureigis pasisuka priekiu į trečią eismo juostą. Taip pat matosi, kaip pilkos spalvos automobilis stovi skersai 1-os eismo juostos, priekine dalimi pasisukęs link 2-os eismo juostos. Po eismo įvykio yra atsiradęs dūmų „debesys“. Po eismo įvykio filmuojančioji transporto priemonė sustojusi stovi prie sankryžos (šviesoforo) (t. 1, b. l. 214).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti peržiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir nustatyta, kad vaizdo įrašas filmuojamas, prie troleibuso priekinio stiklo įrengta vaizdo kamera. Vaizdo įrašas filmuojamas etapais (vaizdas kadrais). Vaizdo įrašo trukmė 00.05 min.. Nuo 00.00 min. iki 00.03 min., vaizdo įraše matosi, kaip troleibusas, kuriame įrengta vaizdo stebėjimo kamera, važiuoja (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) pusės. Troleibusas važiuoja pirma eismo juosta iš dviejų jo krypties atžvilgiu. Nuo 00.03 min., matosi, kaip priešinga kryptimi, t. y. link (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta iš dviejų važiuoja pilkos spalvos automobilis (pagal ikiteisminio tyrimo duomenis „Opel Astra“), minėtas automobilis važiuoja su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Nuo 00.05 min., matosi, kaip ta pačia kryptimi ir ta pačia eismo juosta, kaip ir pilkos spalvos automobilis (pagal ikiteisminio tyrimo duomenis „Opel Astra“) pravažiuoja, juodos spalvos automobilis (pagal ikiteisminio tyrimo duomenis „Toyota Prius“) su baltai/geltonos spalvos lipdukais ant vairuotojo pusės priekinių ir galinių durelių. Pravažiavus juodos spalvos automobiliui (pagal ikiteisminio tyrimo duomenis „Toyota Prius“) vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrimas vaizdo įrašas „MX-CAM3-V1729_20200924-102829-102905“. Vaizdo įrašas filmuojamas, prie troleibuso galinio stiklo įrengta vaizdo kamera. Vaizdo įrašas filmuojamas etapais (vaizdas kadrais). Vaizdo įrašo trukmė 00.34 min. Nuo 00.00 min. iki 00.07 min., vaizdo įraše matosi, kaip troleibusas, iš kurio yra užfiksuotas vaizdo įrašas, įvažiuoja per reguliuojamą (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) sankryžą, kryptimi iš (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matosi, kad troleibusas važiuoja pirma eismo juosta iš dviejų jo kryptimi. Prie reguliuojamo šviesoforo, kryptimi iš (duomenys neskelbtini) pusės, stovi keturi automobiliai, po du antroje ir trečioje eismo juostose, jų kryptimi, link (duomenys neskelbtini), numeracijos didėjimo tvarka. Šviesofore iš (duomenys neskelbtini) pusės matosi, kad dega leidžiamas šviesoforo (žalios spalvos) signalas sukantiems į dešinę pusę (į (duomenys neskelbtini), sukant į dešinę, palei degalinę „Viada“). Važiuojantiems antroje ir trečioje eismo juostose, kryptimi link (duomenys neskelbtini), numeracijos didėjimo tvarka, dega draudžiamas šviesoforo signalas (raudonos spalvos). Antroje eismo juostoje, pirmasis stovi „Land Rover“ automobilis, antras „Volvo“. Trečioje eismo juostoje, pirmasis stovi „Citroen“, antras „Opel“. Nuo 00.07 min., vaizdo įraše, antroje eismo juostoje iš trijų jo atžvilgiu („Opel“ sidabrinės spalvos automobilio) pasirodo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja link reguliuojamos (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) sankryžos, kryptimi link (duomenys neskelbtini), numeracijos didėjimo tvarka. Automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungti galiniai žibintai (vaizdo įraše negalima suprasti ar jie dega dėl stabdymo). Taip pat vaizdo įraše ta pačia kryptimi pasirodo ir tamsios spalvos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio vairuotojo pusės galinių ir priekinių durelių yra geltonai-baltos spalvos lipdukai. Maždaug prie įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini), į degalinę „Viada“, tamsios spalvos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje iš trijų jo atžvilgiu, atsitrenkia į ta pačia eismo juosta važiavusį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi atsitrenkia į automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Smūgio metu automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ties įvažiavimu į degalinę „Viada“, nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Smūgio metu automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degė galiniai žibintai (ar stabdžių, ar šviesų pasakyti negalima). Po susidūrimo, po dūmų „debesio“, vaizdo įraše nesimato minėtų automobilių. Nuo 00.11 min., vaizdo įraše matosi, kaip šviesofore užsidega geltonos spalvos signalas. Nuo 00.12 min. užsidega žalios spalvos šviesoforo signalas, kryptimi link (duomenys neskelbtini), didėjimo tvarka, važiuojantiems automobiliams. Išsisklaidžius dūmų „debesiui“ matosi, kad trečioje eismo juostoje, du automobiliai išliko savo vietose, kurioje stovėjo prieš eismo įvykį. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio vairuotojo pusės galinių ir priekinių durelių yra geltonai-baltos spalvos lipdukai, stovi antroje eismo juostoje įstrižai, automobilio priekiu žiūrint į degalinės „Viada“ pusę, į pirmą eismo juostą. „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos automobilis stovi pirmoje eismo juostoje, įstrižai priekiu link antros ir trečios eismo juostų. Iki susidūrimo antroje eismo juostoje stovėjusių automobilių pozicijos pagal vaizdo įrašą pasakyti negalima (t. 1, b. l. 220-221).

Visi vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto priežiūros departamento specialistas nustatė, kad automobilio stabdžių sistema eismo įvykio metu buvo tvarkinga, stabdžių kaladėlės tinkamos naudojimui, stabdžių diskai matomų pažeidimų neturi, hidraulinė stabdžių sistema sandari, stabdžių pamina funkcionuoja tinkamai. Trys padangos 2019 metų 30 savaitės, viena padanga 2009 metų 34 savaitės. Visos padangos M+S (nedygliuotos, žieminės padangos). 2009 metų padangos protektorius dar tinkamas naudojimui, bet rekomenduotina tokią padangą jau keisti. Priekinės vairuotojo ir keleivio oro pagalvės suveikė, vairuotojo saugos diržas suveikė, keleivių saugos diržai nepažeisti. Vairo mechanizmo patikrinti nebuvo galimybės dėl automobilio sugadinimų (t. 1, b. l. 223).

Iš MB „E“ rašto su priedais matyti, kad su I. P., 2019 m. sausio 30 d., buvo pasirašyta informacijos ir reklamos paslaugų sutartis. 2020 m. rugsėjo 24 d. tai buvo pirmas vairuotojo užsakymas priimtas 10.06 val. ryto. Įvykio metu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). GPS duomenys rodo, kad visą kelią greitis nebuvo aukštesnis nei 59 km/h. Avarijos vietoje, 10.28.41 val., greitis buvo 95 km/h (t. 1, b. l. 227-229).

Iš specialisto išvados matyti, kad iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oro pagalvių kontrolės modulio (ACM) negalima nustatyti automobilio važiavimo greičio prieš susidūrimą ir susidūrimo metu. Yra duomenys apie automobilio greičio pokytį, kuris sudarė 49.3 km/h (t. 1, b. l. 235-236).

Iš specialisto išvados matyti, kad susidūrimo metu automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo apie 95 km/h. Prieš 700 m iki įvykio vietos, automobilio judėjimo greitis 21 km/h. Kaip kito automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis šioje 700 m atkarpoje, nustatyti negalima. Susidūrimo metu automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo ne didesnis kaip 45,7 km/h. Kokiu greičiu važiavo automobilis iki susidūrimo, nustatyti negalima. Automobilių „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo vieta yra (duomenys neskelbtini) pirmoje juostoje ties posūkiu į degalinės „Viada“ teritorija, kiek toliau 2 pav. raudonu kontūru parodytos skysčių išsiliejimo vietos, žiūrint prieš automobilių judėjimo kryptį. Vairuotojas I. P., tiek važiuodamas nustatytu 95 km/h greičiu, tiek maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, iš anksto mažindamas savo vairuojamo automobilio važiavimo greitį, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio eismo įvykio kilimo. Nustatomas toks šio eismo įvykio mechanizmas. Automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. V., pirmąja eismo juosta važiuojant (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į „Viada“ degalinės teritoriją, automobilio greičiui esant ne didesniam kaip 45,7 km/h, iš paskos 95 km/h greičiu priartėjo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. P. ir priekine dalimi trenkėsi į užpakalinę automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Po susidūrimo abu automobiliai, susirėmę, judėjo į priekį ir sukosi pagal laikrodžio rodyklės kryptį. Taip judant, automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiuoju šonu trenkėsi į priekyje stovėjusio automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. Š., užpakalinę dalį, blokšdamas šį automobilį į priekį ir sukdamas prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį. Dėl šio susidūrimo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė judėjimo kryptį į dešinę ir ėmė suktis prieš laikrodžio rodyklės kryptį, judėdamas link papildomos eismo juostos, kuri skirta sukti į dešinę, pasisuko užpakaline dalimi link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir judėjo tol, kol užpakaliniais ratais atsirėmė į dešinįjį bordiūrą, tada sustojo taip, kaip ir buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo skersai pirmosios eismo juostos, priekiu link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas ir judėdamas į priekį, priekinės dalies dešine puse trenkėsi į priekyje jo stovėjusio automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. V., užpakalinę dalį, nublokšdamas šį automobilį, o pats pasisukęs prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį apie 90° kampu, sustojo skersai pirmosios eismo juostos šalia automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. V., dėl automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo pariedėjo į priekį ir buvo sustabdytas padėtyje, kurioje užfiksuotas po eismo. Tikėtina, kad automobiliai „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai eismo įvykyje nedalyvavo, jų sugadinimai buvo padaryti kitų automobilių atsitrenkusiomis nuolaužomis. Po eismo įvykio, iki eismo įvykio vietos apžiūros, šie automobiliai buvo pervaryti į kitas vietas. Techniniu požiūriu, pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimo buvo tai, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. P., važiuodamas didesniu už leistiną greičiu, laiku nemažino savo važiavimo greičio ir atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6-13).

Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad I. P. 2017 m. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) su suvokimo sutrikimu. I. P. buvo informuotas apie draudimą vairuoti (t. 2, b. l. 22-25, 28-33).

Iš VĮ „Regitra“ rašto matyti, kad I. P. teisė vairuoti motorines transporto priemones sustabdyta ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbtas negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 17 d. vadovaujantis VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos 2017 m. rugpjūčio 10 d. gautu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36-40).

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento rašto matyti, kad I. P. nėra kreipęsis į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl leidimo vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą. Eismo įvykio dieną (2020 m. rugsėjo 24 d.) Lietuvos transporto saugos administracija I. P. nebuvo išdavusi leidimo vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 42-45).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus rašto matyti, kad I. P. nebuvo pateikęs 2019 m. deklaracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. liepos 1 d., administracija nėra išdavusi leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, pagal užsakymą, veiklą minėtam asmeniui. Paskutinį kartą I. P. pateikė deklaraciją 2018 m (t. 2, b. l. 48).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti peržiūrėtas I. P. VšĮ RVU ligoninės medicininių dokumentų išrašas/siuntimas. Specialistui išnagrinėjus pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, jis daro išvadą, kad I. P. nustatyta kairio raktikaulio vidurinio trečdalio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tyrimo pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie ankstesnes ligas nėra, apžiūrint po eismo įvykio gydytojų įrašai – „sąmoningas, kontaktiškas ir orientuotas“ (t. 2, b. l. 60).

Iš informacinių ir reklamos paslaugų sutarties matyti, kad tarp MB „E“ (toliau – naudotojas), kuriai atstovauja A. P., ir I. P. (toliau – vairuotojas), 2019 m. sausio 30 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria MB „E“ įsipareigojo suteikti visą reikiamą informaciją vairuotojui, kad jo darbas vyktų sklandžiai ir, kad jis galėtų pasinaudoti visomis nustatytomis „(duomenys neskelbtini)“ programos galimybėmis. Priimti vairuotojo paslaugas ir už jas sumokėti. Vairuotojas įsipareigojo teikti keleivių pervežimo paslaugas pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą tvarką (t. 3, b. l. 94-96).

Iš sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini)“ ir MB „E“ 2018 m. sausio 12 d. buvo sudaryta sutartis, kuria „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už MB „E“ sumokėtą Bendrosiose sąlygose nustatytą sumą, teikti nuotolinę duomenų rinkimo, apibendrinimo ir teikimo paslaugą, MB „E“ prašymu pasitelkdama elektroninę įrangą – Informacinės visuomenės paslaugas (t. 3, b. l. 97-122).

Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad MB „E“ vadovas A. P. pateikė informaciją, jog 2019 m. sausio 19 d. su vairuotoju I. P. buvo pasirašyta informacijos ir reklamos paslaugų sutartis. Tuo metu iš vairuotojo buvo reikalaujama vairuotojo pažymėjimas ir individualios veiklos pažyma. Pažyma dėl vairuotojo sveikatos būklės nebuvo būtina. Pažymos iš policijos nereikalavo. Automobilis, kurį vairavo I. P. nepriklauso jų įmonei. Pats vairuotojas sveikata nesiskundė. Dėl vairuotojo nusiskundimų nebuvo. Visiems vairuotojams darbo grafikas yra laisvas. 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo pirmas vairuotojo užsakymas priimtas 10.06 val. ryto. Įvykio metu važiavo nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini). GPS duomenys rodo, kad visą kelią greitis nebuvo aukštesnis nei 59 km/val. Avarijos vietoje 10.28 val. greitis buvo 95 km/val. Vairuotojo jų įmonė neįdarbina, visi vairuotojai dirba pagal individualios veiklos pažymą (t. 3, b. l. 123-126).

Iš AB „A“ pateiktos draudimo sutarties ir draudimo sutarties liudijimo matyti, kad 2020 m. birželio 23 d. J. M. apdraudė automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 7 d. (t. 3, b. l. 130-132).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu I. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu I. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. I. P. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo. Pagal savo psichikos būklę I. P. gali duoti parodymus ir dalyvauti kituose teismo proceso veiksmuose (t. 4, b. l. 21-26).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Kaip matyti iš BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijos, ši norma yra banketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles.

I. P. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktus. Kelių eismo taisyklių 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklių 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Įvykio tiesioginė liudininkė ir nukentėjusioji M. U.-R., kuri važiavo I. P. vairuojamame automobilyje, parodė, kad ją stebino vairuotojo elgesys tai didinant, tai staiga mažinant automobilio greitį. Ji prisimena, kad I. P. vairuojamas automobilis važiavo kraštine juosta ir atsitrenkė į pilką „Opel“ automobilį, po ko ji prarado sąmonę. Nukentėjusioji J. Š. tvirtino parodymus apie tai, kad prieš sankryžą sustabdžiusi vairuojamą automobilį „Volvo“ pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė sau iš galo link savęs atvažiuojantį šviesios spalvos automobilį, kuris po akimirkos dideliu greičiu priekine dalimi trenkėsi į jos stovinčio automobilio „Volvo“ galinę dalį. Nuo smūgio jos vairuotas automobilis „Volvo“ pradėjo suktis į kairę ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Range Rover“. Liudytoja K. V. teisme parodė, kad vairavo automobilį „Land Rover“ ir pirma stovėjo toje sankryžoje. Ji išgirdo didelį stabdžių garsą, gavo didelį smūgį, dėl kurio buvo apgadintas visas automobilio galas. Liudytojas G. S. nurodė, kad įvykio metu vairavo „Citroen Darling“ automobilį, kuris tuo metu stovėjo trečioje juostoje. Jo dėmesį atkreipė didelis smūgis ir avarijos garsas. Išlipęs iš automobilio pamatė avariją ir „Opel“ automobilyje dvi sužalotas moteris. Jis suprato, kad paskutinis automobilis trenkėsi į stovintį „Opel“ automobilį. Liudytoja I. K. parodė, kad su automobiliu degant raudonam šviesoforo signalui stovėjo antroje eismo juostoje, kai pirmoje eismo juostoje įvyko eismo įvykis. Buvo didelis smūgis, nes paskutinis automobilis „Prius“ atsitrenkė į „Opel“ automobilį, kuriame važiavo dvi moterys. Automobilio „Prius“ priekis buvo stipriai sumaitotas.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų, taip pat iš eismo įvykio vietos plano teismas nustatė, kad po įvykio (duomenys neskelbtini) skersai važiuojamosios dalies juostų paskutiniai liko stovėti automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (stovėjo i skersai (duomenys neskelbtini) priekiu į „Viada“ degalinę) ir automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (stovėjo (duomenys neskelbtini) skersai važiuojamosios dalies, galine dalimi į „Viada“ degalinę). Papildomų duomenų apie eismo įvykį protokole užfiksuota, kad „Toyota Prius“ automobiliui buvo padaryti aiškūs transporto priemonės apgadinimai tik priekinėje dalyje. Ant automobilio „Opel Astra“ buvo matyti apgadinimai tiek priekinėje, tiek ir galinėje, taip pat ir transporto priemonės kairės ir dešinės šonų dalyse.

Atlikus specialų autotechninių žinių reikalaujantį tyrimą specialistas V. L. pateikė išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo. Vadovaujantis jų turiniu automobiliui „Opel Astra“ važiuojant pirmąja eismo juosta šiam iš paskos 95 km/h greičiu priartėjo automobilis „Toyota Prius“, kuris priekine dalimi trenkėsi į užpakalinę automobilio „Opel Astra“ dalį. Po susidūrimo abu automobiliai susirėmę judėjo į priekį ir sukosi pagal laikrodžio rodyklės kryptį. Taip judant automobilis „Opel Astra“ trenkėsi į priekyje stovėjusio automobilio „Volvo XC90“ užpakalinę dalį. Automobilis „Volvo XC90“ sukdamas ir judėdamas į priekį trenkėsi į priekyje jo stovėjusio automobilio „Land Rover“ užpakalinę dalį. Specialistas tiek savo išvadomis, tiek apklaustas teisme pripažino, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui buvo tai, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas I. P., važiuodamas didesniu už leistiną greičiu, laiku nemažino savo važiavimo greičio ir atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Opel Astra“ (t. 2, b. l. 6-13).

Galiausiai teismo posėdžio metu peržiūrėtas ir tyrimo metu objektų apžiūros protokolu aprašytas vaizdo įrašas iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patvirtina, kad automobiliui „Opel Astra“ važiuojant link (duomenys neskelbtini) Ir (duomenys neskelbtini) sankryžos tamsios spalvos automobilis „Toyota Prius“, ant kurio vairuotojo pusės galinių ir priekinių durelių yra geltonai-baltos spalvos lipdukai, priekine dalimi dideliu greičiu atsitrenkia į ta pačia eismo juosta lėtai važiavusio „Opel Astra“ automobilio galinę dalį. Teisme apklausta liudytoja J. S., kuri atliko ikiteisminį tyrimą byloje, parodė, kad šį vaizdo įrašą su užfiksuotu įvykiu pateikė Vilniaus viešasis transportas, pateiktas įrašas su byla buvo perduotas teismui ir jokio kito įrašo, kuriame „Volvo“ automobilis atsitrenktų į „Opelį“, byloje nebuvo.

Tokiu būdu teismas patvirtina nustatytą ir abejonių nekeliančią tiesą byloje, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas I. P. vairuodamas automobilį tuo metu, kai teisės vairuoti transporto priemones neturėjo dėl jam pripažintos ligos, taip pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims neturintiems šios teisės, ir važiuodamas ne tik viršijo leistiną važiavimo greitį, bet ir neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą, atsiradus kliūčiai kelyje nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, dėl ko atsitrenkdamas į automobilį „Opel Astra“ sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio „Opel Astra“ vairuotoja D. V. ir keleivė A. D., bei buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „Volvo XC90“ vairuotojos J. Š. sveikatai.

Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų pažeidimas buvo esminė ir reikšminga sąlygą eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu. Įvertinęs tai ir pripažinęs vairuotojo I. P. neteisėtus veiksmus kaip būtinus eismo įvykiui kilti, teismas tokiu būdu konstatuoja tiesioginį priežastinį ryšį tarp I. P. neteisėtos veikos ir padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų su kilusiomis dėl eismo įvykio pasekmėmis.

Nukentėjusioji E. U. nurodė, kad dėl mamos laidojimo ir advokato paslaugų turtinę žalą vertina 8 541,31 Eur. Šią sumą sudaro: UAB „H“ apmokėtos laidojimo paslaugos (2 210 Eur), UAB „J“ mokėjimas už gedulingą pietus (420 Eur), gedulingus pietus namo kieme rengusių 4 padavėjų, virėjos ir pagalbinio darbuotojo paslaugų apmokėjimas (650 Eur), urnadėžės betonavimas (600 Eur), katafalko paslaugos (200 Eur), kapavietės sutvarkymas (2 878 Eur), raidžių iškalimas (75 Eur), kapavietės projekto rengimas (15 Eur), nepataisomai sugadintas automobilis „Opel Asstra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (800 Eur), dukros A. U. kelionė iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių (198 Eur), išlaidos susijusios su žuvusios mamos turto paveldėjimu (495,31 Eur). Civilinė ieškovė advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms išleido 1 740 Eur.