- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- ATP-1292-200/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01039-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo V. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 16 val. 48 min. Aukštadvario g., Trakų m., Trakų r. sav., vairavo transporto priemonę – automobilį CITROEN C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,10 promilės), šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir skirti jam mažesnę nei ATPK 126 str. 4 d. numatyta nuobauda, t. y. skirti baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad pripažįsta kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, labai gailisi, ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kvalifikavimo nėra. Apelianto nuomone, jam skirta nuobauda buvo netinkamai individualizuota. Tikina, kad prevencinis administracinės atsakomybės tikslas gali būti tinkamai įgyvendintas ir tuomet, jei jam bus paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta ATPK 126 str. 4 d., taikant ATPK 30¹ str. Nurodo, kad argumentai, sudarantys pagrindą taikyti ATPK 30¹ str., yra: 1) pažeidimas buvo padarytas esant objektyvioms jį pateisinančioms priežastims; 2) UAB „E“ (duomenys pakeisti) apeliantą teigiamai charakterizuoja; 3) teisės vairuoti atėmimas sukels neigiamas pasekmes pažeidėjo šeimai (nuolatinės priežiūros reikia garbingo amžiaus bei ligotam tėvui ir neįgaliai sutuoktinei), taip pat jo darbinei veiklai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė tik į tai, kad V. G. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau teismas netinkamai vertino kitas apelianto atsakomybės individualizavimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės pažeidimas buvo padarytas esant objektyvioms tokį elgesį pateisinančioms priežastims. Nurodo, kad jo apsisprendimą vairuoti automobilį pažeidimo padarymo dieną nulėmė būtinasis reikalingumas, siekiant suteikti reikalingą pagalbą ir priežiūrą priepuolio ištiktam tėvui, kuriam dėl jo sveikatos būklės ir garbaus amžiaus bet kuris priepuolis gali būti paskutinis. Pasak apelianto, vertinant padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, bei skiriant administracinę nuobaudą, buvo būtina į tai atsižvelgti, tačiau teismas to nepadarė. Apeliantas svarsto, kad galima kelti klausimą, ar priežastis, dėl kurios jis padarė pažeidimą, yra pakankamai rimta, kad galima būtų jį pateisinti, tačiau klausimo neturėtų kelti tai, kad tokia priežastis laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją reikėjo atsižvelgti skiriant administracinę nuobaudą.
Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino neigiamų paskirtos nuobaudos pasekmių jo šeimai bei darbinei veiklai. Pažymi, kad ATPK numatytos sankcijos yra skirtos pažeidimą padariusiam asmeniui. Tuo atveju, jeigu jos sukelia neigiamas pasekmes aplinkiniams asmenims ar visuomenei, į tokias pasekmes privalu atsižvelgti individualizuojant nuobaudą. Apeliantui praradus teisę vairuoti transporto priemones labai nukentėtų jo šeimos interesai, taip pat jo darbinė veikla. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nes reikia prižiūrėti ir pasirūpinti sunkios sveikatos būklės tėvu ir žmona, reguliariai nuvežti juos į sveikatos priežiūros įstaigas. Apeliantui atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jis negali tinkamai pasirūpinti tėvu ir sutuoktine, iškyla didelių sunkumų laiku apsilankyti pas gydytojus ir gauti tinkamą medicininę priežiūrą.
Apeliantas skunde aiškina, kad daug metų dirba UAB „E“ (duomenys pakeisti) verslo plėtros direktoriumi, jo darbo pobūdis susijęs su nuolatiniais susitikimais su verslo partneriais ir klientais įvairiose Lietuvos vietose, todėl šiam darbui būtinos vairuotojo teisės. Netekęs teisės vairuoti automobilį, jis tikriausiai praras ir darbo vietą, tuo pačiu šeima neteks pagrindinių pajamų, o tai ženkliai pablogins apelianto šeimos padėtį, ypač atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis gaunamų pajamų skiriama nuolatinei sutuoktinės ir tėvo sveikatos būklės priežiūrai. Anot apelianto, tokios pasekmės turi ne tik neigiamą asmeninį aspektą, bet taip pat ir neigiamą visuomeninį aspektą. Apeliantui netekus galimybės tinkamai atlikti savo darbines pareigas, tuo pačiu netekus vienintelio pajamų šaltinio, nukentės ne tik jis pats, bet ir šeimos nariai bei bendrovė, kurioje jis dirba.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas (toliau Institucija) nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime Institucija nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad V. G. padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Savo veiksmais kėlė didžiulį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pasak Institucijos, gavęs pranešimą apie pablogėjusią tėvo sveikatą V. G. privalėjo ne pats vairuoti transporto priemonę, o, visų pirma, paskambinti į medicinos įstaigą, kad jos darbuotojai atvyktų ir suteiktų medicininę pagalbą. Kitu atveju, V. G. turėjo ieškoti asmens, kuris būtų galėjęs nuvežti jį pas tėvą. Apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes Institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Pasak Institucijos, LVAT daug kartų konstatavo, kad administracinė nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).
Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad asmens kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis yra V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, taip pat vertino duomenis apie pažeidėjo asmenybę, vertino pažeidėjo nurodytas aplinkybes, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvežti tėvą ir sutuoktinę į sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas, bei darbo funkcijoms atlikti. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimą įtakojančias aplinkybes, teismas pakankamai sušvelnino pažeidėjui atsakomybę, paskirdamas minimalias įstatymo sankcijoje numatytas nuobaudas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo apsisprendimą vairuoti automobilį pažeidimo padarymo dieną nulėmė būtinasis reikalingumas, siekiant suteikti reikalingą pagalbą ir priežiūrą priepuolio ištiktam tėvui. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, jei pažeidėjo tėvui ir buvo kilęs pavojus gyvybei ar sveikatai, šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu, ir kilusį pavojų pašalinti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui kviesti greitąją medicinos pagalbą. Be to, pastebėtina, jog versiją, kad turėjo vykti į namus dėl tėvo sveikatos būklės, V. G. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Tuo tarpu, kaip matyti iš pažeidėjo paaiškinimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjas nurodė :„maniau, kad išgėriau mažiau, nei įpūčiau. Jaučiuosi įpūsdamas visiškai blaivus“ (b. l. 2). Iš vyr. patrulio J. B. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pažeidėjas V. G. pažeidimo neginčijo ir labai gailisi. V. G. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas gavus iš budėtojo pranešimą, kad automobilis važiuoja pavojingai manevruodamas (b. l. 5). Nagrinėjamu atveju, įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pažeidėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17str.).
V. G. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, pavojingai manevravo kelyje, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai.
Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.
Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo šeimos problemos, darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.