Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1986 m. lapkričio 23 d., lietuvė Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2020 m. vasario 22 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir Savanorių a., ties pastatu Nr. 13, atsitrenkė į kitą automobilį, policijos pareigūnams patikrinus jos blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARHJ-0194, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 1175416, galiojančią iki 2020 m. birželio 10 d., 15.04 val. jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,37 promilės girtumas, 15.24 val. nustatytas 2,17 promilės girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamajai E. K. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamosios E. K. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra V. M. Šio automobilio pirmosios registracijos data – 2009 m. kovo 27 d., įsigijimo data – 2015 m. lapkričio 14 d., variklio tūris – 1998 cm³, variklio galia – 93 kW (1 t., b. l. 35).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „Toyota Auris“, kurio kuras – dyzelinas, variklio galia – 93 kW, variklio darbinis tūris – 1998 cm³, pasirinkti metai – 2009, vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. vasarį buvo 3612 Eur be PVM ir 4370 Eur su PVM (1 t., b. l. 36).

Pačios kaltinamosios E. K., liudytojų J. K. (policijos pareigūno) ir M. A. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai partvirtina, kad E. K. 2020 m. vasario 22 d. apie 14.30 val. Panevėžyje, Savanorių a., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Vairavimo faktą matė liudytojas M. A. Būtent pagal šio liudytojo pranešimą atvykę policijos pareigūnai patikrino E. K. neblaivumą (kaltinamajai 15.04 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,37 promilės girtumas, o 15.24 val. – 2,17 promilės girtumas). Abu kartus kaltinamajai nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokie kaltinamosios atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nėra jokio pagrindo abejoti alkoholio kiekio matuoklio, tikrinimo metu turėjusio galiojantį patikros sertifikatą, rodmenimis. Duomenų, kad kaltinamoji būtų nesutikusi su tikrinimų rezultatais, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas perduoti kaltinamąją jos draugės A. R. atsakomybėn pagal laidavimą (1 t., b. l. 81–82, 88–89). Šį prašymą gynėja palaikė teisme ir prašė teismo jį išspręsti. Atsižvelgęs į surinktus A. R. apibūdinančius duomenis (nors anksčiau yra bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus, baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista, dirba, gimnazijoje charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga mokytoja, Lietuvos triatlono federacijos prezidentas nurodė, kad A. R., kaip sportininkė, yra pasiekusi aukštų rezultatų, o nuo 2010 m. dirba trenere), teismas konstatuoja, kad A. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kurio reputacija, gyvenimo stilius ir asmeninės savybės yra tinkamos tam, jog ji būtų paskirta kito asmens laiduotoja.

Teismo posėdyje apklausta A. R. paaiškino, kad: yra draugės su kaltinamąja jau kelerius metus, jų bendravimas asmeninis ir susijęs su vaikų ugdymu; nepateisina vairavimo išgėrus alkoholio; jaučia, kad kaltinamajai yra autoritetas ir yra pasiruošusi visada jai padėti; pati propaguoja sveiką gyvenseną ir nevartoja alkoholio; jeigu teismas paskirtų ją laiduotoja, kaltinamąją pasikviestų į klubą, į išvykas su vaikais, tai kaltinamajai padėtų pakeisti mintis. Įvertinęs pačios kaltinamosios paaiškinimus dėl santykių su A. R., A. R. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes dėl jų tarpusavio santykių, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti, kad jų, kaip draugių, ryšys yra pakankamai artimas. Teismo vertinimu, A. R. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kuriai ji yra autoritetas, ir yra pasiryžusi tai daryti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su gynėjos ir prokuroro pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąją E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos A. R. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties (nors dirba, tačiau turi išlaikyti vaiką), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidurkį atitinkantis, t. y. 2 metų, laidavimo terminas.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, atsižvelgęs į jai nustatytą neblaivumo laipsnį (virš 2 prom.) ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 23 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Dėl prokuroro prašymo taikyti turto (kaltinamosios vairuoto automobilio vertės) konfiskavimą teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė nuosavybės teise priklauso jos tėvui V. M. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog kaltinamoji jo automobilį vairuos neblaivi. 2020 m. kovo 5 d. V. M. prašyme nurodyta, kad buvo leidęs naudotis dukrai savo automobiliu dėl jos darbo ir vaikų poreikių (1 t., b. l. 69). Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas jo savininkui. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokuroras savo baigiamojoje kalboje. Nors kaltinamajai nustatytas girtumas viršija 2 prom., tačiau pažymėtina, kad nusikalstama veika truko labai trumpai (buvo manevruojama automobilių stovėjimo aikštelėje), kaltinamoji yra charakterizuojama teigiamai, išsiskyrusi, serga ir gydosi nuo depresijos, augina du vaikus, vienas iš kurių dėl sveikatos būklės turi specialių poreikių. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamosios vairuoto automobilio vertės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė.

Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas jau nusprendė skirti jai vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajai ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 36 MGL (1800 Eur) dydžio, t. y. apie pusę jos vairuoto automobilio vertės siekianti, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 mėnesių jos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-768/2019).

Automobilio nuvežimo ir saugojimo iki jo grąžinimo savininkui išlaidos (49,74 Eur) yra apmokėtos 2020 m. gegužės 19 d., todėl Panevėžio AVPK naudai nepriteistinos.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 128–140) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant ją laiduotojos A. R. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 36 MGL (1800 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokai sumokėti nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, E. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

E. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.