Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-471-917/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-05-21
Bylos Nr.: 1-471-917/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23924-2023-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis: D. S.
Nukentėjusysis: K. D., E. D.
Advokatai: Ingrida Maldeikienė, Angelė Fominienė

Kategorijos

4.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-471-917/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23924-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 4.6.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.2.; 2.1.7.5.;2.1.14.;2.1.15.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant Lukui Žižiui, Lauritai Žeimei, Nikoletai Jastiuginovai, Aistei Jakimavičiūtei, Odetai Ruzienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,kaltinamajai D. S., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

nukentėjusiųjų K. D., E. D. įstatyminiam atstovui A. D. bei įgaliotai atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

psichologei I. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja, deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. S. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvendama (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, bei laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš savo mažamečius sūnus K. D., gimusį (duomenys neskelbtini) m., ir E. D., gimusį (duomenys neskelbtini) m., t. y. tyčia ranka, diržu bei kitais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais buitiniais daiktais sudavė K. D. ir E. D. nenustatytą kiekį kartų per sėdmenis, kojas bei kitas kūno vietas, ir taip mušdama sukėlė mažamečiams nukentėjusiesiems K. D. ir E. D. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji D. S. teisme savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad iš viso turi penkis vaikus, jie visi nepilnamečiai, su kaltinamąja negyvena ne visi vaikai. Du vaikai yra pas globėją, kuriuos dabar jau susigrąžina, o trys pas tėtį. A. D. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus, iki antrajam sūnui suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Su A. D. turi 3 bendrus vaikus. Buvo išsiskyrę, tačiau susitaikė, taip gimė trečiasis bendras vaikas. Po išsiskyrimo sužinojo, kad laukiasi. 2019 m. gyveno (duomenys neskelbtini) su savo 4 vaikais K., E., K. ir E.. Tuo metu neturėjo gyvenamosios vietos, pas tėvus gyventi negalėjo. Iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini), vėliau ją perkėlė į (duomenys neskelbtini). Jai sekėsi neblogai, padėjo socialinė darbuotoja, lankė psichologo konsultacijas, tai tęsia ir dabar. Prieš vaikus jokio smurto nenaudojo. K. ir E. yra užsispyrę, su jais reikia turėti kantrybės, daug kalbėti, aiškintis. Socialinės darbuotojos kaltinamajai patardavo, nurodydavo, kad ant jų negalima šaukti, reikia kalbėti. K. ir E. kaltinamosios patarimų nelabai klausydavo, kai jie būdavo nervingi, juos palikdavo vienus, prie jų nelįsdavo. Būdavo, kad vaikai pradėdavo trankytis ir ožiuotis. Kaltinamoji šaukdavo ant jų, statydavo į kampą, kad nurimtų. Šiuo metu K. (duomenys neskelbtini) metų, o E. (duomenys neskelbtini) metai, įvykio metu buvo vieneriais metais mažiau. Kampe vienas turėdavo stovėti 9 min., o kitas 8 min., kitaip neidavo su jais susikalbėti. Vaikai tarpusavyje mušdavosi. Tuomet kaltinamajai tekdavo juos skirti, jie pasakydavo, kad žaidžia, bet viskas baigdavosi muštynėmis. Kaltinamoji aiškino, kad negalima muštis, jie turi sutarti bei jos klausyti. Vaikus sodindavo vieną prieš kitą, kad žaistų, fizinių bausmių netaikė. Vaikus vedė pas psichologus, viskas buvo gerai, elgesys buvo susitvarkęs. Nuėjus pas kitą psichologą E. jo neprisileisdavo. Vaikus leisdavo visur, kol gyveno (duomenys neskelbtini), K. lankė karate, E. pats nenorėjo niekur eiti. K. turėjo geltoną diržą, kurį apsigynė sportuodamas karatė. Kodėl vaikai jį įvardina kaip mušimo įranki nežino, jie patys su juo mušdavosi tarpusavyje. Vaikų teisių specialistus iškvietė A. D.. Kaltinamoji nenorėjo būti su juo kartu, todėl prasidėjo tokios „situacijos“. Vaikų tėvas nenorėjo, kad jo vaikai gyventų su nauju kaltinamosios sugyventiniu V. Š.. Vėlai vakare tarp kaltinamosios ir A. D. buvo barnis, nes ji neleido jam išgėrusiam pasilikti pas ją. Prasidėjo grasinimai, kitą dieną atvažiavo vaikų teisės, pradėjo kaltinamąją tikrinti. Pasakė, kad atvyko patikrinti gyvenimo sąlygų ir kaip ji tvarkosi su vaikais. Tada surašė protokolą ir ieškojo būdų kaip jai padėti, sakė, kad bandys tai daryti, o sekančia dieną kaltinamoji sulaukė skambučio, jog arba ji atvažiuoja į skyrių su visais vaikais, arba jei atvyks su policija ir vaikus susirinks. Sakė, jog buvo smurtas. Kaltinamoji atvyko į vaikų teisių skyrių su trimis vaikais, specialistė pasakė, kad ji netinkama būti mama, neverta mamos vardo. Tai vyko 2023 m. vasarą. Kaltinamoji maldavo, kad paliktų vaikus. Vaikai buvo apklausti tą pačią dieną. Kaltinamoji yra įsitikinusi, kad tai vaikų tėvo pranešimas, kad ji neprižiūri vaikų ir prieš juos smurtauja. Tą dieną kaltinamoji iš vaikų tėvo sulaukė grasinimų, kai jiedu skyrėsi pirmą kartą jis taip pat pasakė, kad ras būdų, kaip iš jos atimti vaikus. Iki šio įvykio A. D. būdavo darbe ir pas vaikus atvykdavo tik per šventes ir kartais papildomai atvykdavo aplankyti. Nupirkdavo maisto, bet tai ne viskas, ko reikėjo vaikams. Prie mokyklos išlaidų neprisidėjo. K. ir E. su tėvu bendravo, vieną kartą pas tėvą buvo išleisti vieni. Tėvas atsirado tik po metų. (duomenys neskelbtini) kaltinamąją ir vaikus A. D. aplankydavo gana dažnai, o kai gyveno (duomenys neskelbtini) – retai, dažniau žiemos metu. Šiuo metu su vaikais nebendrauja apie dvi savaites, neturi didelio noro. Anksčiau susitikdavo, pakalbėdavo su vaikais. Bendravimas jau buvo atitolęs. Nežino kur vaikams buvo geriau gyventi, ar su ja, ar su tėvu. Pati šiuo metu nebenori, kad vyresni vaikai grįžtų pas ją. Yra buvę visaip, šaukdavo ant vaikų, necenzūrinių žodžių nebuvo. Civilinių ieškinių nepripažįsta, neturi tokių pinigų.

Vėlesnių teismo posėdžiu metu kaltinamoji D. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Prašo tik sumažinti civilinių ieškinių sumą, kadangi nesenai atgavo sūnų ir dukrą, tokių didelių pinigų neturi. K. ir E. šiuo metu gyvena su tėčiu. Pripažįsta, kad statė vaikus į kampą, ant jų šaukė. Nesudavė tų smūgių. Gal ir buvo, kad mušė vaikus per sėdmenis, tačiau to tiksliai neatsimena, nes tuo metu buvo psichologiškai palūžusi, niekas nesuteikė pagalbos. Šiuo metu kaltinamoji dirba parduotuvėje kasininke, nuo 8 iki 17 val., gauna atlyginimą. Moka 400 Eur už būsto nuomą, 750 Eur išlaikymą trims vaikams. Atlyginimas – 805 Eur. Savo kaltės neneigia.

Nors kaltinamoji D. S. savo kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji yra jo vaikų motina, su ja kartu negyvena gal (duomenys neskelbtini) metus. Su kaltinamąja susipažino per internetą, pradėjo bendrauti, santykiai buvo geri, bet šiuo metu nebendrauja visai. Kai susipažino, kaltinamoji neturėjo vaikų. (duomenys neskelbtini) m. gimė pirmas vaikas K., (duomenys neskelbtini) m. gimė E.. Liudytojui reikėjo išvažiuoti su darbu, jis būdavo retai namuose. Kol būdavo namuose, padėdavo prižiūrėti vaikus. Kai jiedu išsiskyrė, pas kaltinamąją atsirado K. – kitų vaikų tėvas. Liudytojas sakė kaltinamajai su juo nebūti, bet ji to norėjo. Kas vyksta su vaikais sužinojo darbe, jam paskambino iš vaikų teisių, pasakė, kad motina skriaudžia vaikus. Tuo metu jis negalėjo kalbėti, pasakė, kad perskambintų. Po kiek laiko paskambino pati kaltinamoji, sakė, kad jam reikia pasiimti visus vaikus arba juos paims vaikų teisės. Liudytojas norėjo paimti visus penkis vaikus, tą ir padarė. Vaikai iš pradžių nieko nekalbėjo, po kiek laiko sakė, kad mama juos muša. Tai sakė K., E. ir K.. Sakė, kad mušė su geltonu kimono diržu. E. neklausė mamos, atsikalbinėdavo, K. yra karšto būdo vaikas. Su tėvu vaikai gyvena vieneri metai ir du mėnesiai. Kai juos paėmė, nematė kažkokių sužalojimų, o mėlynės pas juos dažnai būna, nes jie žaidžia lauke su draugais. Vaikai sakė, kad motina mušė juos per užpakalį, kojas ir rankas. Pasakodavo, kad taip buvo bent tris kartus. Nemano, kad vaikai galėjo meluot, nes jiems patiko būti pas mamą. Liudytojas yra matęs, kaip kaltinamoji naudoja smurtą prieš vaikus. Tai buvo kaltinamosios bute (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji vaikams švelniai suduodavo, bet tikriausiai drausmindavo. Matė, kaip K. paėmė už rankos, pakėlė ir sudavė per užpakalį. K. ir E. smūgių nematė. Kai vaikai apsigyveno pas liudytoją, E. labai retai norėjo grįžti pas mamą, kiti vaikai eidavo į susitikimus su mama, bet ne E.. E. sakė, kad bijo mamos, bijo, kad jį muš. Su mama susitikdavo, jeigu jį apgaudavo. Vaikai sakė, kad jiems skaudėjo, kai juos mušė. Vaikų elgesys pakito, dabar jie nebesimuša, būna, kad grumiasi žaisdami. Kartu bendrauja, klauso tėvo, neturi didelių problemų. Iš pradžių K. nenorėjo eiti į mokyklą, tačiau dabar eina su noru. Pasikeitė jų elgesys ir charakteris. Kai kaltinamoji susirado kitą draugą, jis jai negrasino. Ji buvo išsikvietusi TV Pagalbą ir aiškino, kad viską padarė K., dabar kaltina liudytoją. K. ir E. tėvas yra K.. Nebuvo tokių dalykų, kad liudytojas sakytų, jog paims vaikus. Civilinių ieškinių dydis nustatytas toks, nes pats K. įvardino sumą, sakė broliui daugiau, nes jį labiau mušė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė nukentėjusiojo E. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuriuose jis nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metai. Papasakos apie savo mamą. Jis anksčiau gyveno su mama, dabar gyvena su tėčiu. Jam atrodo, kad kai jis papasakojo tiesą, kad jį mušė mama, tada pradėjo gyventi su tėčiu. Jis buvo savo bute, mama jį mušė su K. karatė geltonu diržu, jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) klasėje. Mama sudavė daug kartų čia ir čia (rodo). Jam labai skaudėjo, jis verkė. Neatsimena, kodėl mama jį mušė, jis nieko nepadarė, nenori būti su mama. Kai mama jį mušė, tai matė L., dar ten tokia viena matė, jos vardo neatsimena, nes buvo tame kambaryje. Kiek bute kambarių neskaičiavo. Tai buvo geltonas K. karatė diržas. Pernai metais jį mušė, neprisimena, kaip tada buvo apsirengęs. Kitą kartą nukentėjusysis buvo bute, mama aprėkė jį, sudavė diržu, bet jis nieko nepadarė, mama sakė ant jo „blet, kūrva“. Mama jį ir K. statė į kampą, nubaudė ir liepė ilgai stovėti kampe. Jeigu nenori stovėti, tada dar prideda minučių. (duomenys neskelbtini) taip niekas nedarė. Dabar daug ko neprisimena. Atrodo, kad mėlynių nuo geltono diržo buvo likę ant pilvo, sėdmenų, kojų. Nukentėjusysis niekam nieko nesakė. Mama mušdama sakė negražius žodžius, po to paprašė nesakyti, kad ji jį mušė. K. mama nemušė. Nelabai turi gerų atsiminimų apie mamą, ji bloga, muša vaikus, keikiasi prie jų. Tame bute su jais gyveno L., dar tėtis, kitų žmonių vardų neprisimena. Mama tuo diržu mušė daug kartų, dar mušė su ranka, neprisimena kur. Mėlynių niekam nerodė, nes bijojo, kad mama dar kartą muš. Mama sakė, kad jei pamatys mėlynes mokytoja, tai eis namo jis. Dabar su mama nelabai bendrauja, nelabai nori su ja bendrauti, ji neatsiprašė. Dabar gyvena su tėčiu kitame bute (1 t., b. l. 47–49).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė nukentėjusiojo K. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuriuose jis nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Anksčiau gyveno su mama, bet mama mušdavo, todėl dabar gyvena su tėčiu. Jo mama dažniausiai nemušdavo, nes jis vasarą būdavo lauke, mamos klausydavo. Mama mušė su diržu, tada buvo pas mamą (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) klasėje. Ji mušė su visokiais diržais, su odiniu diržu mušė, su tokiu plonu baltu odiniu diržu, kuris būdavo spintoje. Nepamena, ką tokio padarė, kad mama jį mušė, mušė į sėdmenis, kojas. Jis jautė skausmą, 8 iš 10 balų, verkė. Tuo metu namuose buvo kiti vaikai, bet jie buvo kitame kambaryje. Dar jį mušė su rudu odiniu diržu, kuris irgi būdavo spintoje, mušė per tas pačias vietas. Mušė dar su kitu diržu, buvo likę mėlynės. Jis visada jausdavo skausmą, bet ne visada verkdavo. Mėlynių niekam nerodė, nepamena, ką tuo metu vilkėjo. Buvo vasara, o ką mama sakydavo nepamena. Juodas diržas buvo storas ir platus, mušė vidurine diržo dalimi, niekam apie tai nepasakojo mokykloje. Visada mušė diržu mama tame bute, dar mušė ranka per užpakalį, jam skaudėjo. Lyg daugiau niekuo kitu nemušė. Brolį E. mušė su geltonu diržu, tai buvo pernai ar užpernai, tuo diržu mama brolį mušė ne vieną kartą, brolis verkė, jam sudavė, kiek kartų nepamena, jis būdavo kitame kambaryje, žiūrėdavo televizorių. (duomenys neskelbtini) mušė su ranka, mušė ir brolį, per kojas sudavė, brolis verkė. Mama mušė ir K., jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, jį mušė su diržu, ranka, tada gyveno bute, mušė ne vieną kartą, po to jis verkė. Mama mušė ir E., jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, mušė ją diržu. (duomenys neskelbtini) mama mušė nukentėjusįjį ir E., kitus mušė ranka, matė mėlynes pas juos visur ant kūno, dažniausiai ant kojų. E., toks mamos buvęs draugas matė, kaip mama vaikus mušė. Jis nukentėjusiajam nepatinka, kartą žaidė su E., o E. užmynė jo kalėdinį žaisliuką tyčia. Tada bute mama mušė juos diržais, su ranka, E. matė. Nepamena, ar mama nukentėjusiojo atsiprašė. Mama dažnai būna gera, bet dažnai ir nebūna. Dabar gyvena pas tėtį, čia niekas nemuša, nerėkia, ramu čia gyventi. Geltonas diržas buvo „karatė“ diržas, jis medžiaginis, tai nukentėjusiojo diržas. Nepamena ar kitus vaikus mama mušė šiuo diržu. Dar mušė su „tapke“, yra sudavusi per veidą, jautė skausmą, veidas buvo raudonas. Mėlynės nepamena. Ta „tapkė“ buvo mamos, rožinė. Lyg tai kitus vaikus irgi mušė su „tapke“. Mama vaikus purto, stato į kampą. Kai mama mušdavo, tėtis su jais negyveno (1 t., b. l. 54–56).

Psichologė I. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mažamečiai K. D. ir E. D. buvo apklausiami specializuotame kambaryje 2023 m. gruodžio 12 d. Susitikus jie buvo nedrąsūs, atėjus į vaikų kambarį užsimezgė kontaktas, vaikai buvo nusiteikę bendradarbiauti, pradėjo pasakoti. Vaikai pasakojo, kad gyvena pas tėtį, jiems ten gerai. Prasidėjus apklausai, jie buvo supažindinti su apklausos struktūra, jų teisėmis ir pareigomis. Pradėjus klausinėti apie mamą, buvo juntamas didžiulis nerimas abiejų vaikų elgesyje. Pasižymėjo, kad kalbant apie mamą, K. pradėjo sukti pirštu plaukus, dairėsi, trynė rankas. E. paėmęs lėlytės rankas jas sukinėjo, trynė lėlytę. Visi šie veiksmai rodo aukštą vaikų nerimo lygį. Psichologė pastebėjo, kad abu vaikučiai yra nusikramtę nagučius, o tai reiškia, kad vaikas išgyvena stresą, įtampą. Psichologei paklausus pas vaikus, kodėl jie gyvena pas tėtį, o ne pas mamą, jie atsakė, kad mama juos mušą. Pradėjus gilintis į įvykio aplinkybes, vertinant jų ganėtinai mažą amžių, jie aplinkybes pateikė nuosekliai, su daug detalių. Kai vaikas išgyvena didelį stresą, nerimą arba didžiulę euforiją, vaikams ilgalaikėje atmintyje išlieka visos detalės. Paklausus, dėl ko buvo naudojamas smurtas, vaikai atsakyti negalėjo. Įvardino, kad mama nuolat rėkia, šaukia, trenkia per veidą, į įvairias kūno vietas. Vaikams pasakojant įvykio aplinkybes buvo juntama emocija, kuri atspindi vaiko patirtis, tai – suraukta kakta, nuleista galva, liūdna nuotaika. Dėl to buvo galima tikėti, kad vaikai sako tiesą, jų kalba paremta neverbaliniais judesiais. Mažesnis vaikas nurodė, kad jautė didelį skausmą, o K. sakė, kad jautė 8 balų skausmą. Vaikai labai aiškiai nurodo nusikaltimo įrankius, abu akcentavo geltoną karatė diržą. K. kalbėjo ir apie kitus diržus. Buvo aiškiai nurodomo kaip jie buvo mušami. Visa tai rodo vaikų pasakojimų patikimumą. Vaikams nereikėjo galvoti kaip atrodė nusikaltimo įrankiai ar iš kur juos paėmė. Šiuo atveju vaikais reikia tikėti. Psichologei vaikų parodymai abejonių nekėlė. Vaikas ir mama yra du neatsiejami dalykai, vaikai linksta prie mamos. Šiuo atveju abu vaikai nurodė, kad nenori mamos matyti. Jie paminėjo, kad neatsimena, jog mama būtų padariusi kažką gero gyvenime. Tikėtina, kad traumuojantys įvykiai, buvimas pas tėtį, suformavo neigiamą požiūrį į mamą. Vaikai viską nurodė detaliai, o tai reiškia, kad vaikai savo tiesą. Vaikams pagyvenus pas tėtį, nuslūgus emocijoms, kasdienybė tapo kitokia, jie pradėjo ilgėtis mamos.

Liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamosios šeimai teikia socialines paslaugas. Dirba (duomenys neskelbtini) centre, šiuo metu laikinai eina atviro vadybininko pareigas. Kai bendravo su kaltinamąja, buvo socialinė darbuotoja. Kiek žino, šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2014 m., liudytoja su kaltinamosios šeima pradėjo dirbti nuo 2020 m. Liudytojai ši šeima buvo priskirta pagal teritoriją, kadangi tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Byloje buvo rašoma, kad kaltinamajai trūksta motinystės įgūdžių, finansinio raštingumo įgūdžių, finansų. Liudytojai atrodo, kad kai šeima atsikraustė į (duomenys neskelbtini), jie grįžo iš (duomenys neskelbtini). Reikėjo visos komandos darbui su šeima. Šeimos narių santykiai buvo konfliktiški tarp mamos, vaikų tėvo bei kitų vaikučių tėvo. Šeimoje liudytoja buvo dažnai, jai buvo paskirta lankytis 2 kartus per savaitę. Liudytoja matydavo kaip vyksta bendravimas vaikams grįžus iš mokyklos. Kartais kaltinamoji nevaldydavo savo emocijų, būdavo, kad kalbėdavo pakeltu tonu su vaikais, kai jie neklausydavo. Kai yra 4 vaikai, būna sąmyšis. Tuo metu jau buvo karantinas. Smurtinio kaltinamosios elgesio liudytoja nematė. (duomenys neskelbtini) buvo todėl, kad buvo formuojama laikina priežiūra, vaikai buvo nepakankamai prižiūrėti, fiksuota pakartotinė pedikuliozė, namuose buvo tarakonų. Šeima problemos nesprendė taip, kaip buvo rekomenduota. Kaltinamoji sutiko, kad būtų formuojama laikina priežiūra (duomenys neskelbtini). Neblaivios kaltinamosios liudytoja nėra mačiusi. Buvo daug situacijų, paslaugos teikiamos nuo 2020 m. žiemos iki 2023 m. vasaros, tai ilgas laiko tarpas. Liudytoja dar iš laiptinės girdėdavo motinos pakeltą balso toną, reikia tikrai garsiai kalbėti, kad girdėtųsi laiptinėje. Tai buvo negatyvūs žodžiai vaikams. Vaikai tiesiogiai jai nėra pasakę, kad prieš juos buvo naudojamas smurtas. Iš K. ir E. kūno kalbos atrodė, kad vaikai kažko nepasako, bijo mamos. Šiuo metu paslaugų neteikia, jas teikė iki 2023 m., kai vaikai buvo paimti. Mėlynių ant vaikų kūnų nematė, gal buvo sužeidimai, bet nežino kur jie buvo padaryti. Į šeimos namus eidavo ir socialinio darbuotojo padėjėjas. Sužalojimus matydavo, bet tai būdavo seka, kad nutinka, vyksta į gydymo įstaigą.

Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) centre, atvejo vadybininke. Su kaltinamosios šeima bendravo iš darbinės pusės. Negali pasakyti, kada teikė paslaugas šeimai, galbūt pradėjo 2020 m. Kaltinamajai paslaugos buvo teikiamos iš anksčiau. Liudytojai šią bylą perdavė kolegė, byloje pamatė, kad nustatyta kaltinamosios įgūdžių stoka. Kiek liudytojai teko dirbti, ji lankėsi namuose, kaltinamoji į posėdžius atvykdavo. Liudytoja asmeniškai nematė, kad būtų smurtaujama prieš vaikus. Iš kolegių apie kaltinamosios smurtavimą prieš vaikus nieko negirdėjo. Jei sužino apie smurtą, kreipiasi į policiją. Jeigu būtų sužinojusi apie smurtą, būtų kreipusis į policiją. Liudytoja yra kalbėjusi su kaltinamosios kaimyne, kuri nurodė, kad matė, kaip kaltinamoji tempė vaiką už ausies. Daug namuose nesilankydavo, lankydavosi tuo atveju, jeigu kažkokios problemos neišsisprendžia. Atėjusi į namus rasdavo higienos trūkumą, netvarką namuose.

Liudytoja P. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta iš (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. Kaltinamoji turi problemų su vaikais. Buvo incidentas, jog (duomenys neskelbtini) kaltinamosios vyriausias berniukas užgavo liudytojos dukrytę su durimis ir kaltinamoji su pakaba ėmė mušti savo vaiką. Tai matė visos mamos, atbėgo budinčios darbuotojos. Incidentas buvo baisus, kai kaltinamoji mušė vaiką, jis buvo įsispraudęs į kampą. Jei neklysta, buvo iškviestos vaikų teisės. Po išėjimo iš (duomenys neskelbtini) su kaltinamąja bendravo, buvo viskas gerai, liudytoja palikdavo jai savo vaikučius, nes neturėjo kam kitam palikti. Kaltinamoji pabūdavo su vaikais, bet grįžus ant vaikų būdavo tai guzas ant kaktos, tai mėlynės. Paklausus kaltinamosios kas buvo, ji sakydavo, kad vaikai susipešė. Liudytoja nereaguodavo. Galiausiai vieną dieną A. D. atsiuntė garso įrašą, kaip kaltinamoji baisiai rėkė ant liudytojos mažiausio vaiko. Nuo to karto bendravimas baigėsi. Daugiausia kentėdavo kaltinamosios vyriausiasis berniukas, mažai ką matydavo, bet girdėdavo. Kaltinamosios vaikai į lovytę buvo ne dedami, o metami. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo matomas K. ir E. mušimas diržu. To nematydavo, bet girdėdavo, girdėdavo ir vaikų verkimą. Į policiją liudytoja nesikreipė, tuo metu buvo nepilnametė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojos P. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad nuo 2019 metų iki 2021 metų ji gyveno (duomenys neskelbtini). Čia gyvendama susipažino su D. S., kuri tuo metu augino tris mažamečius vaikus, t. y. K., E. ir E., nes ji su vaikais irgi ten gyveno. Gyvendama (duomenys neskelbtini) yra ne kartą mačiusi, kaip D. S. naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus, t. y. K. ir E.. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2020 m. pabaigoje, buvo įvykis, kurio metu matė, kaip D. S. koridoriuje, prie savo kambario su medine pakaba mušė K.. K. buvo įspraustas į kampą, o D. S. jį daužė su pakaba, tuo metu jam sudavė tikrai ne mažiau penkių smūgių į kairį šoną, vaikas klykė, kaip suprato jį mušė dėl to, kad jis kažko neklausė, o neklausydavo vaikai dažnai. Smūgius sudavė į įvairias kūno vietas kairėje pusėje, išskyrus nemušė per galvą. Daugiau kiek yra mačiusi, tai vaikus mušdavo tik kambaryje, bet mušdavo irgi dėl tos pačios priežasties, kad vaikai ko nors nepaklausydavo. Tikrai yra mačiusi ne mažiau kelis kartus, kaip D. S. berniukus kambaryje mušė su diržu, kurį laikydavo spintoje, pamena jis buvo juodas, kokios sudėties nepasakys tikrai. Su šiuo diržu yra mušusi abu berniukus, mušdavo aprengtus per sėdmenis, tačiau vaikai vis tiek verkdavo, nes jiems tikrai turėjo skaudėti. D. S. bandydavo sudrausminti, bet ji sakydavo, kad jos vaikai ką nori tą ir daro, niekas jai nieko negali paaiškinti. Tikslių datų kada yra mačiusi, kad muštų su diržu ji tikai nepamena, ir pasakyti negali. D. S. tikrai nesugebėjo ar nenorėjo prižiūrėti savo vaikų, yra ne kartą ir praususi, ir perrenginėjusi berniukus, todėl ne kartą yra mačiusi juos nuogus ir gali pasakyti, kad yra mačiusi ant jų kūnų įvairių kraujosruvų ant nugaros, ant šlaunų, rankų, sėdmenų. Jos nebuvo panašios į tas, kur būna nuo diržo, be to negali tikrai teigti, kad jos buvo nuo D. S. veiksmų, nes tiek ji, tiek patys vaikai sakydavo, kad nukrito ir užsigavo. Iš (duomenys neskelbtini) pirma išsikraustė D. S. su vaikais. Išsikrausčiusi persikraustė gyventi į socialinį būstą esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji taip pat lankėsi ne kartą. Matydavo ir D. S. vaikus, tačiau čia nėra mačiusi, kad prieš vaikus naudotų fizinį smurtą, tik girdėdavo kaip ji ant vaikų pastoviai šaukdavo, kad jai netrukdytų, kad eitų į savo kambarį ir t. t., ant vaikų šaukdavo ir (duomenys neskelbtini), tačiau, kad vadintų įžeidžiančiais, grasinančiais ar necenzūriniais žodžiais nėra girdėjusi. Taip pat jai čia gyvenant nei karto nėra mačiusi, kad jos vaikai būtų su kraujosruvomis ant kūnų, patys vaikai taip pat nėra sakę, kad mama prieš juos bute smurtautų (1 t., b. l. 138–141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja P. B. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad parodymus duoti atsisako.

Liudytoja Ž. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta gan ilgą laiką, buvo kaimynės. Kaltinamoji turi 5 vaikus, galbūt kartais jai pritrūksta kantrybės bendraujant su vaikais. Liudytoja pati tai supranta, nes turi 6 vaikus. Žino, kad kaltinamoji rėkdavo ant vaikų, tačiau, kad muštų K. nematė. E. buvo trinktelėjusi per galvą. Po to ji jo atsiprašė, tai buvo 2023 m. birželio mėnuo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojos Ž. E. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad D. S. yra jos buvusi draugė, ją pažįsta nuo paauglystės, nes kažkada kartu gyveno viename bendrabutyje. Šiuo metu su D. S. nėra susipykusi, tačiau ir nesibičiuliauja. Ji žino, kad D. S. su vaikais gyveno socialiniame būste adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Čia ji gyveno iki š. m. birželio mėnesio, po to iš jos paėmė vaikus ir ji iš ten išsikraustė. Šiame bute su vaikais ji gyveno maždaug apie tris metus. Jai gyvenant šiame bute ji pradžioje turėjo keturis vaikus, o paskiau gimė ir penktas. Pas D. S. bute lankėsi maždaug kartą per mėnesį, apsilankymų metu vaikai būdavo ne visada, nes kartais būdavo Dienos centre, kartais kur nors kitur. D. S. besilaukiant penkto vaiko, jau paskutiniais nėštumo mėnesiais, tikslaus laiko nepamena, bet čia kažkur prieš metus, rudenį ji lankėsi pas ją namuose. Matė, kad vaikai žaidė kieme. D. S. išgirdo, kad kieme E. nusikeikė, todėl vaiką parsivarė namo, nieko nesiaiškinusi priežasčių, kodėl jis taip pasielgė, jai matant, ranka kelis kartus E. sudavė per galvą, vaikas pradėjo verkti. Ji D. S. puolė raminti, nes jai tai pasirodė nenormalu, nieko neišsiaiškinus vaiką mušti per galvą. Pati D. S. tuo laiku buvo sakiusi, kad E. ją nervina. Po šio įvykio kažkaip kurį laiką pas ją nevažiavo ir nebendravo. Vėl bendravimas atsinaujino, kuomet jai gimė penktas vaikas ir ji atvažiavo aplankyti. Po to apsilankymo jos vėl pradėjo artimiau bendrauti, ji vėl pradėjo pas D. S. lankytis namuose, lankėsi kaip ir anksčiau kartą arba du per mėnesį. Besilankydama yra mačiusi, kad už nepaklusnumą D. S. vaikus ir patampydavo, ir per kuprą suduodavo, labiausiai kentėjo E., nes jis vaikas uždaresnis, K. D. S. privengė, nes jis buvo vyriausias ir bijojo, kad nepasiskųstų Dienos centre. Yra tikrai mačiusi bent 4-5 kartus, kuomet D. S. vaikus arba tampė, arba jiems sudavė per kuprą, suduodavo ranka, o tempdavo už rankos, bet tas tempimas būdavo iš vienos patalpos į kitą, patiems mažiausiems į kuprą neduodavo, tačiau irgi tampydavo už rankų, tą darė ir K., ir E.. Jaunesni vaikai į tokį D. S. elgesį reaguodavo ramiau, o vyresnieji įsižeisdavo, be to D. S. ant vaikų pastoviai ir rėkdavo, ji nemokėjo normaliai jiems paaiškinti, kad jie daro kažką ne taip ar negerai. Tikslaus laiko, kada tai matė, ji nurodyti negali, bet tai buvo jau po penkto D. S. vaiko gimimo, taip pat tiksliai negali įvardinti kiek kartų prieš kurį vaiką, nes to neužfiksavo, pasakė tiek kiek pamena bendrai. Vėliau, kai D. S. šeimą pradėjo lankyti socialiniai darbuotojai, ji nematė, kad ji vaikus muštų, tačiau tuomet ji juos bausdavo statydama į kampą, tas kampas tai būdavo, kad liepdavo stovėti koridoriuje prie durų ir neleisdavo eiti į kambarį. Į kampą dažniausiai statydavo E., K. ir K., kitų vaikų nėra mačiusi. Kada tai pamatė pirmą kartą ji nepamena, tačiau dar tikrai iki jos apsigyvenimo pas ją. Pas D. S. ji apsigyveno š. m. gegužės mėnesio pabaigoje, gyveno kartu su savo vaikais. Tuo metu pas D. S. lankėsi vaiko teisės, socialiniai darbuotojai, todėl vaikų nemušė, bet bausdavo statydama į kampą, už nepaklusnumą drausdavo naudotis telefonu, E. per prievartą liepdavo sėdėti ant naktinio puoduko, uždarydama ją vonioje. Jai gyvenant pas ją bute pati matė, kaip ne mažiau du kartus vaikai, t. y. E. ir K. buvo pastatyti į kampą, kitokiu būdu prieš juos tuo metu nesmurtavo. Be to D. S. labai dažnai ant vaikų rėkdavo, kartais vadindavo įžeidžiančiais žodžiais, tokiais kaip „pyderai, debilai“. Iš D. S. buto išsikraustė, kai vaiko teisės pasakė, kad tame bute ji gyventi negali, nes butas yra socialinis. Jos nuomone vaikai labiau įsižeisdavo, kai juos įžeidžiančiai pavadindavo, nei fiziškai bausdavo. Apie D. S. smurtą prieš vaikus telefonu ji yra kalbėjusi su L. S., D. S. seserimi. Ji jų šitą pokalbį įrašinėjo (1 t., b. l. 131–133).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. E. nurodė, kad parodymus tvirtina. Pas kaltinamąją persikraustė, nes planavo kraustytis gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškojo buto nuomai. Policijos nekvietė, stengėsi kaltinamajai pasakyti, kad ji taip nedarytų.

Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini), yra bibliotekos vedėja. Kaltinamoji gyveno bibliotekos pasato pirmajame aukšte.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojos R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) bibliotekos (duomenys neskelbtini) padalinyje vyriausiąja bibliotekininke. Jų pastato pirmame aukšte yra įsikūrusi biblioteka, o antrame namo aukšte yra keli socialiniai būstai, iš kurių viename, laikotarpyje nuo 2019 metų iki 2023 m. vasaros, gyveno D. S. su vaikais, gyveno su pertraukomis. Tuo metu D. S. jau turėjo keturis vaikus, o penkto laukėsi. Ją pažinojo, kadangi ji buvo užsiregistravusi bibliotekoje, nes keletą kartų yra ėmusi knygų vaikams. Jos darbo valandos yra nuo 10.00 val. iki 18.00 val., todėl po pietų, jau turbūt kai būdavo vaikai namuose, iš D. S. buto sklido pastovūs riksmai, kaip supranta ji rėkdavo ant savo vaikų, tačiau nuo to riksmo net nebuvo galima suprasti, ką ji tuo metu norėdavo išrėkti. Iš jų buto sklindami garsai labai gerai girdėjosi bibliotekos patalpose. Be to yra net ne kartą mačiusi ir girdėjusi, kaip ji ant vaikų rėkdavo ir gatvėje, tai darydavo tiesiog demonstratyviai. Be to labai dažnai būdavo, kad D. S. vaikus varydavo namo, matydavo, kad vaikai nenorėdavo eiti, nes verkdavo. Vaikams grįžus iš D. S. buto sklisdavo garsus rėkimas, kaip supranta ant vaikų, o po to buvo garsiai užleidžiama muzika ir girdėdavosi tik dunksėjimas. Kaip supranta, muziką užleisdavo tam, kad nesigirdėtų, kas jos bute vyksta, nes namas senas ir labai viskas girdėdavosi. Maždaug prieš metus laiko, t. y. 2022 m. rudenį, ji pati matė, kaip D. S. gatvėje ėjo su vaikais, ant jų labai garsiai rėkė, o po to vieną iš jų sugriebusi už pakarpos pradėjo purtyti, kurį tiksliai berniuką purtė, ji nežino, jis jaunesnis, bet vardo nežino. Ji taip vaiką purtė ir rėkė ant visų, kad gatvėje ėję pašaliniai asmenys, vyras ir moteris, puolė ją net raminti ir gelbėti vaiką, tačiau ji šitų asmenų nepažįsta. Taip pat buvo atvejis, tačiau tikslaus laiko ji nepamena, bet žino, kad tuo metu D. S. laukėsi. Ji buvo savo darbo vietoje, iš D. S. buto sklido baisus vaiko verksmas ir buki garsai, panašūs į suduodamus smūgius, ir tai ilgai nesiliovė, todėl ji neapsikentusi nuėjo iki jos buto. D. S. atidarė buto duris. Namuose buvo tik D. S. ir vyriausias jos sūnus, kurio vardo nežino. Berniukas verkė pasikūkčiodamas, jo skruostai buvo raudoni, jos nuomone, jam buvo suduota per tuos skruostus, nes raudonumas neatrodė, kad būtų nuo verkimo, ji bandė abu nuraminti, pats vaikas niekuo nesiskundė, bet matėsi, kad jam yra negerai. Tą kartą pavyko juos kažkaip nuraminti, berniuką netgi pakvietė ateiti į biblioteką knygų paskaityti. Pačią D. S. yra ne kartą kvietusi ateiti pas ją į biblioteką pakalbėti, tiek dėl jos elgesio, tiek dėl vaikų, tačiau ji taip ir neatėjo, o vasarą ji su vaikais dingo, tik po to sužinojo, kad išsikraustė. Kuomet D. S. dar gyveno tame bute, tai pas ją labai dažnai lankydavosi pašaliniai asmenys ir iš pažiūros atrodantys ne geriausios reputacijos (1 t., b. l. 160–163).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. nurodė, kad parodymus tvirtina. Rėkimas ant vaikų girdėdavosi kiekvieną dieną, tonas buvo piktas. Mano, kad kaltinamoji vaikus mušdavo, nes muziką leisdavo garsiai.

Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta. Kaltinamoji atsikėlė gyventi į socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji atsikėlė gyventi su vaikais, jų buvo daug. Liudytoja yra kalbėjusi, vaišinusi vaikus blynais. Mano, kad kaltinamoji stengėsi prižiūrėti vaikus, vaikus lauke matydavo per balkoną. Yra ne kartą mačiusi kaltinamąją neblaivią. Kadangi ribojasi jų butų sienos, liudytoja girdėdavo, kas vyksta gretimame bute. Girdėdavo, kad vaikai būdavo sugrūdami į kambarį. Vaikai kamuoliu daužydavo į sieną. Koks kaltinamosios bendravimas su vaikais nežino, tačiau nėra girdėjusi, kad vaikus kaltinamoji priglaustų, pamyluotų. Girdėdavo tik necenzūrinius žodžius. Girdėdavo garsus, kaip vaikų mušimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojos N. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad D. S. pažįsta, ji yra buvusi jos kaimynė. Kaimynystėje gyveno apie du metus. Kartu su ja gyveno ir gal net šeši jos vaikai, jų tikslaus amžiaus ir vardų nežino, bet mačiusi daug kartų. Apie D. S. nieko gero pasakyti negali, jai gyvenant kaimynystėje iki 2023 metų vasaros, matė ir girdėjo daug negerų dalykų. D. S. buto sienos ribojosi su jos buto sienomis, todėl viskas girdėdavosi, kas jos bute vykdavo. Yra ne kartą per tuos du metus mačiusi ir girdėjusi, kaip pas D. S. į butą rinkdavosi pašaliniai asmenys, jie pastoviai keisdavosi, ateidavo tiek vyrai, tiek moterys, ką jie ten bute veikdavo, ji nežino. Taip pat yra ir pačią D. S. mačiusi išgėrusią, nors ne dažnai. Be to jai susidarė įspūdis, kad D. S. turbūt augusi pati šeimoje, kur nebuvo nei auklėjimo, nei supratimo, nei kitų žmogiškų dalykų. D. S. gyvenant kaimynystėje, iš jos buto labai dažnai girdėdavo garsus, kurie būdavo panašūs į mušimą, kartais jie būdavo duslūs, kartais panašūs į pliaukštelėjimą. Iš girdimų garsų ji suprasdavo, kad ji muša vaikus, nes po tų garsų vaikai verkdavo, verkdavo ilgai, kaip supranta, dar juos bausdavo ir už tai, kad verkia ir nenusiramina. Mušdama ant vaikų dar ir šaukdavo, yra girdėjusi tokius pasakymus kaip „nu tu kūrva užmušiu, ar nustosi tu bjaurybe, nu palauk tu man“, ir tuoj pasigirsdavo mušimo garsai bei vaikų cypimas. Tai kartodavosi labai dažnai, kartais ir nakties metu, nes matyt kažkuris vaikas nemiegodavo. Kurį vaiką tiksliai mušdavo ir kokiu tiksliai būdu, ji pasakyti negali, nes nematė, tik girdėjo. Kuomet jau negalėdavo apsikęsti, tai pabelsdavo į sieną ir rėkdavo, kad „ar baigsi mušti vaikus“. Kaip supranta, ji galbūt neturėjo supratimo, kaip auginti ir auklėti vaikus, gal turėjo kažkokių sveikatos sutrikimų, nes dažniausiai, kaip suprasdavo iš garsų, ji mušdama vaikus taip juos bausdavo, tačiau neieškodavo kitų būdų su jais bendrauti ir jų auklėti. Patys vaikai jai niekada asmeniškai nesiskundė, pati asmeniškai nėra mačiusi, kaip D. S. juos muša, nėra mačiusi sužalotų vaikų, tačiau du metus praleidusi kaimynystėje ji labai daug kartų girdėjo garsus ir vaikų verksmus, iš kurių buvo galima suprasti, kad vaikai yra mušami (1 t., b. l. 93–96).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. nurodė, kad parodymus tvirtina.

Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta. Dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vienas iš darbų buvo rūpintis kaltinamosios šeima. Šią šeimą prižiūrėjo apie 2-3 metus. Santykiuose su vaikais nieko blogo nematė, kaltinamajai trūko buitinių įgūdžių. Liudytoja matė jos tėvų klaidas, kadangi ji turi tokį patį netinkamą supratiną apie gyvenimą. Girdėjo pakeltą balsą ant vaikų, tačiau smurto nematė. Kaltinamoji bendradarbiaudavo, klausėsi, tardavosi, klausdavo patarimų. Vesdavo vaikus pas gydytojus, bet būdavo, kad ir nenuveda, kai to reikia. Liudytoja buvo ant kaltinamosios supykusi, nes iš Pedagoginės psichologinės tarnybos reikėjo vaikui pasiimti pažymą, tačiau kaltinamojo vaiko nenuvežė. Dienos, kai buvo paimti vaikai, neatsimena, pamena tik laikotarpį. Kaltinamoji buvo parašiusi pareiškimą ant tėčio, važiavo apklausai su ja. Vakare kaltinamoji sakė, kad važiuos į vaikų teises. Po to kaltinamoji paskambino ir pasakė, kad vaikų teisės atėmė vaikus. Kaltinamoji verkė ir pergyveno. Liudytoja yra kalbėjusi su K. ir E., kai vaikai buvo pas tėtį. Jie kalbėjo apie netinkamą elgesį ir smurtą, minėjo diržo spalvą, rankinuką, kur buvo padėti tie daiktai, kad jie buvo su jais mušami. K. sakė, kad lankė karatė būrelį, turėjo tam specialius rūbus. Pastebėdavo mėlynes ant vaikų kūnų, bet galvojo, kad tai nuo judrumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojos J. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad jau treti metai bendrauja ir prižiūri D. S. šeimą, kuri augina 5 vaikus, vyriausias yra K. D., kuris yra labai gabus ir protingas vaikas. Jauniausias yra (duomenys neskelbtini) laiko. 3 vaikai yra A. D., o kiti du yra kito vyro. D. S. yra nenuspėjama. Vieną dieną ji gali aiškinti, kad ji nori susitvarkyti, kad nori prižiūrėti vaikus, tačiau kitą dieną ji jau gali sakyti, kad ji nenori vaikų, nenori juos prižiūrėti. Ji būdama pas D. S. bendrauja su ja, jai aiškina ir mano, kad D. S. nesugeba normaliai pasirūpinti šeima, kadangi ir pati augusi daugiavaikių šeimoje, kurioje pastoviai lankydavosi socialiniai darbuotojai, todėl jai pačiai labai sunku suprasti, kad galima gyventi ir vaikais rūpintis pačiai. Pas D. S. namuose dažnai lankosi įvairūs asmenys, kurie ne tik ateina, tačiau ir lieka nakvoti. D. S. mėgsta sakyti, ko vaikams trūksta, jei jie visko turi, o ji tiek neturėjo. Pati asmeniškai ji nėra mačiusi, kad jos akivaizdoje būtų pavartotas smurtas prieš vaikus, tačiau tikrai gali patikinti, kad ji ant vaikų rėkia, šaukia ir ji bausti mėgsta, statydama vaikus į kampą, ką ir pati yra mačiusi. Iki 2023 m. birželio įvykio, kuomet buvo pradėta labai kalbėti apie smurtą vaikų atžvilgiu, jokių duomenų, kad ji būtų vartojusi smurtą, ji negirdėjo, tik vieną kartą D. S. buvo kažką pati minėjusi, kad kaimynai ar kokie tai žmonės skundėsi, kad K. tampė, tačiau daugiau ji nieko nežino. Tačiau po to, kai 2023 m. birželio mėn. iš D. S. buvo paimti vaikai, ir ji toliau su jais bendravo, įgavusi vaikų pasitikėjimą, ne kartą su vaikais – vyresniais K. ir E. kalbėjo, ar jų atžvilgiu nebuvo vartotas smurtas, tačiau vaikai tiesiogiai atsakyti, kad buvo pavartotas smurtas, nenori. K. vieną kartą pokalbio metu paklaustas, ar jį mama muša, sakė, kad nemuša, tačiau kalbant toliau su juo ir paklausus, ar jam skaudėjo, atsako, kad skaudėjo. E. yra sakęs, kad mama ji buvo mušusi su „karate“ diržu. K. lanko „karate“, todėl taip galėjo būti, tačiau tikrai to tvirtinti negali, nes pati asmeniškai to nematė. Ji lankydama matė pas vaikus mėlynių, tačiau vaikai yra judrūs, o ypatingai K., kuris nenustovi vietoje, todėl ir pats galėdavo užsigauti, tačiau tikrai apie mėlynių atsiradimą nieko negali paaiškinti. D. S. tikrai reikalinga socialinė pagalba, kadangi kaip minėjo jai trūksta visapusiškos pagalbos tiek pačiai, tiek bendraujant ir auklėjant vaikus. Po 2023 m. birželio gautų skundų dėl smurto vaikų atžvilgiu visi 5 vaikai yra pas A. D. (1 t., b. l. 171–174).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. V. nurodė, kad parodymus tvirtina.

Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta kaltinamąją. 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vyr. socialine darbuotoja. Kaltinamoji gyveno (duomenys neskelbtini), buvo atsikrausčiusi iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2020 m. lapkričio mėnesio, vėliau išsikraustė į socialinį būstą. Nuo to laiko kaltinamosios nematė. Kai kaltinamoji gyveno (duomenys neskelbtini), bendravo su vaikais taip, kaip sugebėjo. Kaltinamoji stokojo įgūdžių, galimai, dėl vaikystės problemų. Kaltinamoji stengėsi, rūpinosi. Vaikus užrašė į mokyklą, darželį. Būdavo, kad kaltinamoji parėkdavo ant vaikų, jai tai atrodė normalu. Vaikai matė, kad tai savaime suprantama. Liudytoja duodavo pastabas, tačiau kaltinamoji vis tiek rėkdavo. Kol gyveno (duomenys neskelbtini), smurto nebuvo. Liudytoja padėdavo maudyti bei aprengti vaikus, mėlynių ant jų kūnų nėra mačiusi. Vaikai mamos elgesiu nesiskundė. Būdama (duomenys neskelbtini) kaltinamoji išmoko tvarkytis, maudyti vaikus, taip pat buitinių, socialinių įgūdžių. Liudytoja mano, kad šeimai reikia dar 5 metų, kol viską išmoktų, nes įgūdžiai greit neatsiranda. Kaltinamosios vaikai elgdavosi kaip vaikai, lakstydavo, bėgiodavo, būdavo, kad susipešdavo. Kaltinamoji reaguodavo į tai pabardama, liepdavo eiti į kambarį, nelakstyti, netriukšmauti. Reikalus dėl būsto kaltinamoji tvarkėsi pati.

Liudytoja A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta. 2020 m. – 2023 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, buvo socialinė darbuotoja. Bendravo su K. ir E.. Vaikų santykis su mama buvo nuoširdus, norėdavo sugrįžti namo, laukdavo, kol mama ateis pasiimti. Vaikai į Dienos centrą ateidavo po mokyklos ir būdavo iki 18 val., blogu mamos elgesiu nesiskųsdavo. Sužalojimų ant vaikų nematė. Vaikai tarpusavyje bendraudavo, negirdėjo, jog jie kalbėtų, kad mama juos muša. Pradžia Dienos centre yra vaikams iš pradžių būna sunki, vėliau jie pripranta. Čia vaikai gali pamiegoti, pavalgyti, ruošti pamokas. Abu vaikai lankė mokyklą, nebūdavo suirzę ar neišsimiegoję. E. turėjo epilepsijos priepuolį, po jo miegojo. Mano, kad kaltinamoji yra gera mama.

Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta. Nuo 2024 m. gegužės 17 d. perėjo dirbti į Kauno apskrities vaiko teisių ir apsaugos skyrių, perėjo iš Kauno miesto į Kauno rajoną. Jai teko vertinti vaikų situaciją, reikėjo pavaduoti kolegę, nagrinėti pranešimą, kuriame buvo priimti sprendimai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojos I. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad dirba Kauno miesto VTAS padalinyje, kuriame reaguojama į pranešimus į iškilusias problemas dėl vaikų. 2023 m. birželio 12 d. gavo pranešimą iš kaimynės, kurios jokių duomenų nežino, nes ji neprisistatė, tačiau informavo, kad reikia kažką daryti su D. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynė telefonu informavo, kad D. S. rėkauja, šūkauja, kad kažkas namuose vyksta, kad šeimoje labai baisu, vaikų motina ištisai staugia, baubia, garsiai užleidusi muziką, girdisi kaip muša vaikus, kad motina nesusitvarko su vaikais, kad ten tuose namuose lankosi įvairaus plauko žmonių. Gavusi pranešimą ir iš socialinių paslaugų centro ne dėl smurto, bet kad namuose didžiulė netvarka, ji susiruošė važiuoti įvertinti vaikų situaciją. 2023 m. birželio 13 d. ji važiavo patikrinti, tačiau tą dieną namuose vaikai nei E., nei K. D. su ja nebendravo, galimai namuose jie bendrauti su ja nenorėjo, todėl juos kvietėsi į neutralią aplinką, į skyrių, kad galėtų išklausyti jų nuomonės. Atvykus vaikams pas ją, K. D. jai nieko nepasakojo, teigė, kad jam viskas gerai, jis, kiek jai pasirodė, buvo uždaro būdo ir ką nors pasakoti nenorėjo, susigūžė ir sunkiai su ja bendravo. Apie tai, kas vyksta namuose, daugiau pasakojo jaunesnysis brolis E. D., kuris paaiškino, kad mama muša ir jį, ir brolį su ranka per veidą, stato visada į kampą. E. prasitarė, kad liepė nieko nepasakoti, kitaip teks važiuoti į vaiko teises, ir teigė, kad dabar jis dar labiau bijos mamos, jei ji sužinos, kad jis pasakė, kad jį mama muša. E. sakė, kad namuose būna blogai, kai mama muša ir taip su broliu K. pykstasi, be to pasakė, kad K. gali nieko nepasakoti, kad mama jį muša. Po pokalbių su jais vaikai buvo perduoti tėčiui A. D.. Ji taip pat bendravo ir su pačia D. S., kuri paaiškino, kad jokio smurto nei K., nei E. atžvilgiu nenaudojo. Ji nurodė, kad vaikus už bausmes stato į kampą, nes jie jos neklauso. Apie, tai, kad buvo pavartotas smurtas, mamos teigimu, E. galėjo pasakyti iš pykčio. Ji dėl smurto kalbėjosi ir su vaikų tėčiu A. D., kuris jai taip pat nurodė, kad D. yra panaudojusi smurtą E. ir galimai K. atžvilgiu. A. teigė, kad apie tai jam yra pasipasakoję vaikai. Kada ji 2023-06-14 bendravo su E., tai matė, kad jo dešinė pusė yra pamušta, ir paklausus kas įvyko jis paaiškino, kad dūko su broliu. Ji pati asmeniškai tos šeimos nepažįsta, jos nelanko ir daugiau apie tą šeimą nieko papasakoti negali, tik kiek žinoma, šiuo metu vaikai su mama negyvena (1 t., b. l. 179–182).

Teisiamojo posėdžio metu I. G. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Su kaltinamąja bendravo du kartus, kai važiavo į pranešimą. Bendravo namuose ir ji buvo atvažiavusi su vaikais į skyrių. Kai liudytoja atvažiavo pas kaltinamąją į namus, susidarė neigiamą įspūdį, kartu gyveno su drauge ir jos vaiku, ši informacija buvo slepiama. Kiek pamena vaikus, vienas sėdėjo prie sienos, buvo susigūžęs, atsisakė bendrauti.

Iš 2023 m. birželio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo dėl informacijos pateikimo apie galimo fizinio smurto panaudojimą nustatyta, kad vaikai K. D., E. D., K. Ž., E. Ž., G. D. namuose galimai neprižiūrimi. Vertinat 2023 m. birželio 13 d. vaikų situacijas ir išklausius jų nuomonę, E. D. teigė, kad prieš jį mama D. S. galimai fiziškai smurtauja, taip pat berniukas nurodė, kad mama smurtauja ir prieš brolį K. D.. Prašo savo kompetencijos ribose imtis veiksmų bei informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių apie tolimesnius priimtus procesinius sprendimus (1 t., b. l. 16–19).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ii įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko (E. D.) situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2023 m. birželio 13 d. 12.30 val. apsilankius vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, berniukas buvo aprengtas drabužiais pagal sezoną. Vaikas buvo nekalbus. Atvykus į namus berniukas buvo pastatytas už neklausymą į kampą (mamos teigimu). Berniukas buvo nešvarus, kojų padai juodi, ausys nešvarios, rankų nagų panagės juodos. 2023 m. birželio 13 d. berniukas atsisakė kalbėtis. Jis tik verkė ir parodė nykščiu į apačią, kad jam dabar yra blogai ir liūdna. Pakartotinai su vaiku bendrauta 2023 m. birželio 14 d., 14.15 val. Kauno m. VTAS, (duomenys neskelbtini). Berniukas buvo gerai nusiteikęs, šypsojosi. Su berniuku bendrauta atskirai, nedalyvaujant motinai. Vaikas buvo aprengtas tvarkingais drabužiais, tačiau ausys buvo labai nešvarios. Berniukas teigė, kad labai myli savo mamą. Paklausus vaiko, kodėl dešinėje pusėje akis pamušta, jis teigė, kad dūkdamas brolis užgavo. Iš pradžių berniukas labai neatviravo, vėliau pasakė, kad mama muša ranka ir jį, ir brolį, su ranka muša per veidą ir stato visada į kampą (berniukas netyčia prasitarė, kad mama liepė nieko nepasakoti, kad ji muša, nes važiuos visi į vaiko teises. Berniukas teigė, kad dabar bijos mamos dar labiau, jeigu ji sužinos, kad jis pasakė apie tai, kad jį mama muša). E. teigė, kad namuose būna blogai, kai mama muša ir kai su broliu K. pykstasi. Brolis K. gali nieko nepasakoti, kad jį mušė. Paklausus berniuko, ką šiandien valgė, berniukas teigė, kad dar nieko. Būna mama pašildo koldūnus, labiausiai mėgsta valgyti dešreles, koldūnus, makaronus. Berniukas teigė, kad su savo tėčiu sutaria labai gerai, jis dažnai atvažiuoja aplankyti, atveža maisto, saldainių, padeda mamai susitvarkyti namus (1 t., b. l. 27–49).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko (K. D.) situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2023 m. birželio 13 d. 12.30 val. apsilankius vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, berniukas buvo aprengtas drabužiais pagal sezoną. Vaikas buvo nekalbus. Atvykus į namus berniukas buvo pastatytas už neklausymą į kampą (mamos teigimu). Berniukas buvo nešvarus, kojų padai juodi, ausys nešvarios, rankų nagų panagės juodos. 2023 m. birželio 13 d. berniukas atsisakė kalbėtis. Pakartotinai su vaiku bendrauta 2023 m. birželio 14 d., 14.00 val. Kauno m. VTAS, (duomenys neskelbtini). Berniukas buvo geriau nusiteikęs nei vakar. Su berniuku bendrauta atskirai, nedalyvaujant motinai. Vaikas buvo aprengtas tvarkingais drabužiais, tačiau ausys buvo labai nešvarios. Berniukas uždaresnio tipo. Nelabai atviravo, tik pasakojo, jog jo mama draugauja su V., ir jis prieš kelias dienas keletą naktų nakvojo. Taip pat dar gyvena teta Ž. su vaikais, kur vakar kepė koldūnus. Vaikas teigė, kad namuose jam patinka, tik mama labai rėkia, baudžia pastatydama į kampą. Bekalbant berniukas pradėjo verkti ir nenorėjo kalbėti į pateiktus draugų turi ir mokyklą lankyti patikdavo. Apie galimą smurtą namuose berniukas galvos judesiu neigė, kad taip nėra. Su kiekvienu klausimu berniukas susigūždavo ir atsisakė visai kalbėtis. Jo paklausus, ar ką nors gražaus prisimena, ką veikia su mama, jis atsakė, kad neprisimena. Paklausus, ar ką nors šiandien valgė, K. atsakė, kad dar nieko nevalgė ir jam nepatinka kaip namuose baramasi, taip kaip yra nenormalu. Paklausus, ar su tėčiu bendrauja, berniukas teigė, kad su tėčiu dažnai bendrauja, jis atveža maisto, padeda mamai. Daugiau kalbėti atsisakė (1 t., b. l. 3–26).

Iš 2023 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. D. iš Mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A53“ į tarnybinį Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A323“, naudojantis diktofono programėle, persiuntė 6 garso įrašus (1 t., b. l. 183–185).

Iš 2023 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti A. D. pateikti garso 6 įrašai.

1. Garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 1.49 min.

Moteriškas balsas Nr. 1: nedaryk nesąmonių sakau, nu žodžiu, tas dienas keturias būsiu išvažiavus aš. O žiūrėk Ž., o tu matydavai, kad D. mušdavo vaikus?

Žemesnės instancijos teismas

Moteriškas balsas Nr. 2 (toliau Ž.): savo?

Moteriškas balsas Nr. 1: jo.

Ž.: jo ir dar liudininkų turiu kas matė dar (tolia nesuprantama).

Moteriškas balsas Nr. 1: tu dar negyvenai pas D., aš jau matydavau kaip E. daužė, bele kaip.

Žemesnės instancijos teismas

Ž.: bet blet kol aš dar gyvenau, tai stengdavosi nemušt, (toliau nesuprantama), palauk tu buvai ar kas buvo?

Moteriškas balsas Nr. 1: aš buvau turbūt jau darbe, išvažiavus į darbą.

Ž.: lyg tais jo jo tu buvai išėjus, (toliau nesuprantama), kažkas buvo atėjęs dar, (toliau nesuprantama), girdisi padriki žodžiai: buvo atėjus.

Moteriškas balsas Nr. 1: nes čia yra ir bibliotekininkė pasakojo.

Ž.: ką aš tau galiu pasakyt, aš pati nenoriu čia pas ją blet būt, nesuprantama ir galų gale blet, nes esmė tame, kad gyvena tam pačiam kambary, ir rūko, ir geria alų, aš nenoriu taip, (toliau nesuprantama), aš jau susiradau darbą, (toliau nesuprantama) trečią ar ketvirtą grįšiu, susiradau čia (duomenys neskelbtini) irgi išsinuomot namo dalį, namas ten, trečias aukštas, (toliau nesuprantama), o pirmas neįrengtas.

2. Garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 0,12 min.

Vyriškas balsas: jungiu.

Moteriškas balsas: tuoj pat renkiesi daiktus ir eini į vaikų namus, viskas, man gana, aš nejuokauju, ateinu į viršų, surinksiu daiktus ir čiuoži į vaikų namus, staigiai renkiesi šmutkes, man neįdomu, turi dvi minutes.

Vyriškas balsas: (nesuprantamas žodis).

3. Garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 0,35 min.

Vyriškas balsas (nesuprantama) į vaikų namus, jau, jungiu.

Moteriškas balsas: (nesuprantama), nei tavo brolio, nei sesės, tai deja jau būtumėt senų seniausiai vaikų namuose, aš jus visus vienodai myliu, o kas liečia dėl centro, tu privalai eiti, tavo tai yra pareiga, supratai ir gana čia ožiuotis, davai mini į centrą ir gana čia man savo principų rodyti, grįši dar atsiimsi visą porciją, jei nenori namuose augti, tai galiu iškart surinkti daiktus ir nusiųst tave į vaikų namus, aš nejuokauju, matysi, grįši namo, surinksiu daiktus ir važiuosi į vaikų namus, jeigu taip elgiesi.

Moteriškas balsas: viskas?

4. Garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 0,21 min.

Žemesnės instancijos teismas

Moteriškas balsas: galvok ką nori ir daryk ką nori, nori trinkis gatvėje, bet jei prisidirbsi, aš tau pasakiau aiškiai, ir apskritai tas tavo trynimasis gatvėje naudos neduoda, nenori neik į tą centrą, aš tau pasakiau aiškiai, važiuosi į vaikų namus, gana, man užteks tavo nesąmonių, supratai?, nori trintis gatvėje, trinkis ponuli, bet namo negrįžk, supratai?

5. Garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 0,41 min.

Moteriškas balsas rėkia nesuprantama ką, girdisi padriki žodžiai: nesąmonė, sėsk, ateik čia, girdisi garsai, panašūs į pliaukštelėjimą, vaikiškas balsas verkia.

Žemesnės instancijos teismas

Vyriškas balsas: eilinį sykį vaikus daužo vėl, blet blet ir K., ir jam, daužo pastoviai, pizdiec.

6. Garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 0,14 min.

Vyriškas balsas: jau.

Moteriškas balsas: ateini į viršų, renkiesi šmutkes ir davai pyzdini, staigiai čiuožk į savo vaikų namus, renkiesi šmutkes, duodu dvi minutes, kitaip aš surenku ir varai į vaikų namus, staigiai rengiesi. (1 t., b. l. 186–188).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Išklausius teisme kaltinamosios, liudytojų parodymų, įvertinus byloje esančius apžiūros protokolus, VTAS situacijos vertinimo anketas, išklausius ir peržiūrėjus garso ir vaizdo įrašus, bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamoji D. S. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ko paskutiniame teisiamajame posėdyje ji nebeginčijo ir kaltę pripažino. Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad vaikus statė į kampą ir ant jų rėkė, tačiau nemušė, tačiau tokia pozicija yra atmestina, kadangi jos nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nepilnamečiai nukentėjusieji E. D. ir K. D., patvirtino, kad mama juos mušė ne vieną kartą, mušė diržu, dėl ko jie jautė skausmą, verkė. Abu nukentėjusieji, nežiūrint jų amžiaus, aiškiai detalizavo D. S. atliktus smurtinius veiksmus, todėl tokiais parodymais netikėti teismas neuri pagrindo. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir teisme kaip specialistė apklausta psichologė I. B., kuri apklausų metu betarpiškai bendravo tiek su E. D., tiek su K. D., ir išskyrė aukštą vaikų nerimo lygį duodant parodymus apie įvykių aplinkybes, parodymų nuoseklumą, daug vaikų nurodytų detalių, iš ko sprendžia, kad vaikai tikrai buvo išgyvenę smurtą jų nurodomomis aplinkybėmis ir nemeluoja.

Nukentėjusiųjų E. D. ir K. D. parodymus dėl patirto fizinio smurto patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas jų tėvas A. D., kuriam berniukai tiesiogiai yra pasakę, kad mama juos mušė ir jiems skaudėjo. Be to, šis liudytojas patvirtino ir tai, kad pats taip pat yra matęs, kaip D. S. vaikams suduoda ranka, diržu, kitais daiktais juos mušdama. Liudytoja P. B. patvirtino, kad jai gyvenant (duomenys neskelbtini), ji matė, kaip D. S. savo sūnui K. sudavė medine pakaba į įvairias kūno vietas taip stipriai, kad berniukas klykė iš skausmo, bei matė, kaip abu berniukus kaltinamoji mušė diržu per sėdmenis, dėl ko vaikai iš skausmo verkdavo. Liudytoja Ž. E. patvirtino, kad jai gyvenant (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji matė, kaip D. s. sudavė E. per galvą, dėl ko vaikas verkė, bei matė, kaip kaltinamoji vaikus tampydavo, suduodavo į nugarą, ir labiausia skriaudė E.. Panašias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. M., kuri teisme parodė, kad jai gyvenant bute (duomenys neskelbtini), labai dažnai girdėjosi D. S. riksmai ant vaikų, po ko pasigirsdavo garsiai leidžiama muzika ir dunksėjimas - lyg kas smūgiuotų, o tuomet – vaikų verksmas. Šios liudytojos teigimu, ji buvo nuėjusi pas D. S. ir pamatė, kad K. stipriai verkia, o jo skruostai itin raudoni, iš ko suprato, kad berniukui buvo suduota per skruostus. Liudytoja N. G. patvirtino tapačias liudytojos R. M. nurodytas aplinkybes, kategoriškai teigdama, kad D. S. ne tik vartojo necenzūrinius žodžius vaikų atžvilgiu, bet ir juos mušė, po ko vaikai ilgai verkdavo. Liudytoja J. V. teisme apklausia parodė, kad jai E. D. sakė, jog mama jį muša su karate diržu, ir jam dėl to skauda. Liudytoja I. G. patvirtino, kad E. jai nurodė, kad mama muša ir jį, ir brolį K. kiek tik nori, stato į kampą. Teisme apklausiami ir kiti liudytojai patvirtino faktus, kad D. S. netinkamai bendravo su vaikais, kas buvo užfiksuota ir teisiamojo posėdžio metu perklausytuose garso įrašuose, VTAS situacijos vertinimo aktuose.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-112-458/2020 ir kt.)???. ???Nagrinėjamoje byloje mažamečiai K. D. ir E. D. nukentėjo nuo suaugusio asmens – D. S. fizinio smurto, kuomet kaltinamoji tyčia ranka, diržu bei kitais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais buitiniais daiktais sudavė K. D. ir E. D. nenustatytą kiekį kartų per sėdmenis, kojas bei kitas kūno vietas, ir taip mušdama sukėlė mažamečiams nukentėjusiesiems K. D. ir E. D. fizinį skausmą. Toks pasirinktas suaugusio asmens - motinos, kuriuo mažamečiai turėtų pasitikėti, elgesys neatitinka D. S. tuo momentu pasirinktų vaikų sudrausminimo ar auklėjimo priemonių proporcingumo. Byloje nustatyta, kad po tokių D. S. smurtinių veiksmų abu nukentėjusieji jautė skausmą ir verkė, toks fizinio skausmo išraiškos būdas, įvertinus visus byloje surinktus duomenis bei formuojamą teismų praktiką, leidžia D. S. veiksmus pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. S. pasitvirtino. Kaltinamoji D. S. veikė tyčia, kadangi pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, socialinę brandą, kaltinamoji aiškiai suvokė, jog darydamas fizinio smurtinio pobūdžio poveikį nukentėjusiųjų mažamečių K. D. ir E. D. fiziniam kūnui, gali realiai vaikams sukelti tik fizinį skausmą, ir to siekė. Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visetą darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamoji D. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. S., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji neteista, administracine tvarka bausta (2 t., b.l. 125-135). Psichiatrinis gydymas, įskaita - D. S. VŠĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) skyriuje gydyta nuo 2023-07-15 iki 2023-07-18. Pagrindinė diagnozė -(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); gretutinė diagnozė c-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); klinikinė diagnozė-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 67-69)

Atlikus D. S. psichinės būklės tyrimą 2023-11-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (2 t., b. l. 73)

Atlikus D. S. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę 2024 m. sausio 11-17 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamajai D. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas“ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

2. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamoji D. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

3. Šiuo metu tiriamajai D. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

4. D. S. po nusikalstamos veikos padarymo nesutriko psichika, dėl ko ji šiuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

5. D. S. gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę.

6. D. S. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. (2 t., b. l. 109-113)

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita D. S. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. ( 2 t., b.l. 101)

D. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Įvertinus visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, jai skirtina skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelni bausmės rūšis –laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į aukščiau ištirtus duomenis bei skirtini tarpusavyje suderinami įpareigojimai, kurie padės pasiekti numatytuosius bausmės tikslus

V. Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. D. įstatyminis atstovas A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 35–37). Be to, nepilnamečio nukentėjusiojo K. D. įstatyminis atstovas A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 650 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3t., b. l. 38–40).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. S., laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., gyvendama (duomenys neskelbtini) bei laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 14 d., gyvendama Kaune, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo mažamečius vaikus K. D. ir E. D., tai yra, mušė juos diržais, ranka ir kitais nenustatytais buitiniais daiktais. Tokiu būdu D. S. mažamečiams nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą. Vaikai patyrė skausmą, baimę, jaučia nerimą, dirglumą, įsitempimą, nesaugumo jausmą. Po įvykio pasikeitęs vaikų elgesys.

Kaltinamoji D. S. civilinių ieškinių neginčijo, tik nurodė, kad dėl gaunamų pajamų, pareikšto civilinio ieškinio suma jai yra per didelė.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiesiems K. D. ir E. D. dėl prieš juos nukreiptų kaltinamosios D. S. smurtinių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, įvykio metu ir po jo nukentėjusieji patyrė psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusieji ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jų emocinė pusiausvyra dėl jų atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiųjų fizinė sveikata ar psichinė būklė gali stipriai blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės itin reikšmingos įtakos tolimesniam nukentėjusiųjų pilnaverčiui gyvenimui. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. D. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiesiems įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, gaunamas pajamas, konkrečiai šios bylos faktines aplinkybes, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 200 Eur nukentėjusiajam K. D. ir 200 Eur nukentėjusiajam E. D., kitoje dalyje civilinius ieškinius atmetant (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių, kas reiškia, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas – vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. Kadangi vaikai turi atskiras, nuo jų tėvų nepriklausančias teises, todėl jiems priklausantis žalos atlyginimas negali būti priteistas kitiems asmenims.

Įvertinant visa tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiųjų įstatyminio atstovo A. D. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, ir iš kaltinamosios D. S. nukentėjusiajam K. D. priteistina 200 Eur dydžio suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, E. D. priteistina 200 Eur dydžio suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui A. D..

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatė Ingrida Maldeikienė teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems K. D. ir E. D.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 1064,59 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, kai nuo nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai nukentėjo nepilnametis asmuo.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatės Ingridos Maldeikienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems K. D. ir E. D. iš kaltinamosios negali būti išieškotos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022).

VII. Kiti klausimai, kardomosios priemonės

Kaltinamajai D. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visi CD su garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpiu D. S. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, išskyrus atvejus, kai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš D. S. nukentėjusiajam E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo E. D. pilnametystės nustatyti jo atstovą pagal įstatymą A. D..

Priteisti iš D. S. nukentėjusiajam K. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo K. D. pilnametystės nustatyti jo atstovą pagal įstatymą A. D..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. S. nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visi CD su garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė