- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1307-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09484-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DekoBETONAS“
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DekoBETONAS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1732-429/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DekoBETONAS“ dėl skolos ir kitų su skola susijusių sumų priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DekoBETONAS“ priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės „DekoBETONAS“ 3 300,00 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės 3 300,00 Eur įsiskolinimas susidarė ieškovei 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimu pervedus pinigus atsakovei. Nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų (įrodymų) patvirtinančių šalių sutartinių santykių egzistavimą (bet kokia forma), kurių pagrindu ieškovė pervedė atsakovei 3 300,00 Eur sumą, o atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina tarp šalių buvusių sutartinių santykių dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo, nei pačių darbų atlikimo fakto. 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaita-faktūra SF DB 1000127 yra išrašyta anksčiau, nei ieškovė sumokėjo atsakovei 3 300,00 Eur sumą, kaip avansą (2016 m. rugpjūčio 23 d.). Atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendra suma (11 055,15 Eur be PVM) yra didesnė už ieškovės atsakovei sumokėtą 3 300,00 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 7 755,15 Eur skolą pagal nepilnai apmokėtą 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DB 1000148. Priešieškinyje nurodė, kad 2015-2016 metais tarp šalių susiklostė rangos paslaugų teikimo santykiai dėl įvairių betonavimo darbų. 2016 m. liepos 7 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SF DB 1000127, kurią perdavė darbus prižiūrintiems asmenims. 2016 m. liepos 15 d. darbai buvo baigti ir buvo išrašytas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas, tačiau jo ieškovės atstovai nepasirašė, nes buvo nežymūs defektai. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė apmokėjo dalį 3 300,00 Eur sumos pavedimu į atsakovės sąskaitą, pavedime nurodydama apmokėjimo paskirtį. Kadangi ne visiems darbams buvo reiškiamos pretenzijos rugpjūčio mėnesį, buvo paprašyta apmokėti už tuos darbus, kuriems pretenzijų ieškovės atstovai neturėjo. Defektai galutinai buvo ištaisyti spalio mėnesį ir 2016 m. spalio 31 d. buvo išrašyta galutinė PVM sąskaita faktūrą Nr. SF DB 1000148 už atliktus baseino betoninių sienų pagrindo darbus 11 878,15 Eur sumai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neįrodė reikalaujamos priteisti 7 755,15 Eur skolos. Atsakovės vienašališkai išrašytos ir ieškovei savalaikiai nepateiktos PVM sąskaitos faktūros ir elektroninio pašto išrašai nepagrindžia atsakovės reiškiamo reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 300,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 738,33 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 74,00 Eur žyminio mokesčio.
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 3 300,00 Eur, kad tarp šalių nėra ginčo ir atsakovė pripažino jai ieškovės sumokėtą 3 300,00 Eur sumą. Teismas nenustatė, kokiu pagrindu buvo atliktas minėtas mokėjimo nurodymas. Teismas nustatė, kad atsakovė savo reikalavimą ieškovei grindė 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DB 1000127 - 1 238,50 Eur (be PVM) sumai, kurioje nurodyta betoninių grindų įrengimo darbai ir 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DB 1000148 - 9 816,65 Eur sumai, kurioje nurodyta betoninio pagrindo įrengimas, medžiagos ir darbai PVM sąskaitos – faktūros.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, o priešieškinys - neįrodytas.
9. Teismas nurodė, kad PVM sąskaitos - faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai - teisiniai santykiai neatsiranda. Be to, atsakovės PVM sąskaitos faktūros išrašytos vienašališkai, ant PVM sąskaitų faktūrų nėra ieškovės atsakingų asmenų parašų. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savalaikį PVM sąskaitų faktūrų įteikimą ieškovei, jos įteiktos tik 2019 m. kovo 15 d. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikti Atliktų darbų aktai nepasirašyti ieškovės atsakingų asmenų. Teismas nurodė, kad rangos, statybos rangos teisiniuose santykiuose atliktų darbų aktai yra pagrindas išrašyti PVM sąskaitas faktūras, t. y. tik po to, kai darbai priduodami užsakovui ir šalys pasirašo atliktų darbų aktus yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir užsakovui kyla prievolė jas apmokėti (CK 6.655 str.1 d., 6.687 str. 1 d.).
10. Teismas ieškovei procesines palūkanas priteisė remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Teismas ieškovės patirtas 1 738,33 Eur bylinėjimosi išlaidas pripažino pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės 74,00 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismui netenkinus reikalavimo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; į teismo posėdį iškviesti liudytoją M. M.. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
11.1. Teismo neišsiaiškino visų bylos aplinkybių. Priešieškinio pagrįstumą įrodo pateiktas teismui susirašinėjimas elektroniniais laiškais su ieškovės darbuotojais A. P. ir M. M. dėl darbų (duomenys neskelbtini) , pridėtos nuotraukos. Liudytoju iškviestas A. P. patvirtino, kad atsakovė vykdė darbus (duomenys neskelbtini), kad nuotraukos esančios byloje yra iš minimu adresu esančio objekto, kad darbus atlikinėjo atsakovė. Teismas privalėjo apklausti M. M., kuris el. laiškuose įvardijo defektus;
11.2. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nevertino įrodymų viseto;
11.3. Kadangi sąskaitos būdavo perduodamos tiesiai atsakingiems asmenims į rankas ir el. paštu ar kaip kitaip nebuvo siunčiamos, jų pateikimo faktą atsakovė įrodinėjo liudytojų parodymais. Liudytojas A. P. ne kartą patvirtino, kad visas gautas sąskaitas perdavė į finansų skyrių, tačiau atsakovė nėra atsakinga, kodėl jos nepateko į ieškovės apskaitą;
11.4. Teismas nepasisakė dėl ieškovės apmokėjimų atsakovei bendrai 13 116,65 Eur sumai nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d.;
11.5. Teismas neapklausė liudytojo M. M., todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba byla nagrinėjam žodinio proceso tvarka. Liudytojas M. M. patvirtinus visas jam žinomas aplinkybes, būtų pašalintos teismo sprendime iškeltos abejones.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
12.1. Atsakovė nepagrindė jos nurodytų teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos;
12.2. Atsakovė nepagrindė susirašinėjimo elektroniniais laiškais, foto nuotraukų ir liudytojo A. P. duotų paaiškinimo ryšio su bylos įrodinėjimo dalyku. Pateikta informacija niekaip nepatvirtina nei, kad atsakovė vykdė baseino betonavimo darbus, nei, kad juos užbaigė ir/ar juos pridavė ieškovei. Susirašinėjimo turinys nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina atsakovei sumokėtos 3 300,00 Eur sumos bei atsakovės 7 755,15 Eur reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo;
12.3. Liudytoju apklaustas A. P. patvirtino, kad nematė susitarimo dėl atsakovės objekte (duomenys neskelbtini) darbų ir nežino jo turinio; negalėjo nurodyti bendros objekte atsakovės atliktų darbų sumos; patvirtino, kad nežino už kokias sumas atsakovė darė darbus ir kokias sąskaitas išrašė; nepatvirtino, kad atsakovei išmokėta suma avansu (3 300,00 Eur) yra būtent už objekte atliktus darbus; nepatvirtino, kad atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė darbus;
12.4. Iš atsakovės pateiktų foto nuotraukų nesimato datos, kada jos buvo padarytos, kada atlikti šio baseino įrengimo darbai;
12.5. Teismas detaliai įvertino atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir padarė pagrįstas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės šioje byloje, pagrįstas teisės normomis bei teismų praktika;
12.6. Iš atsakovės nurodomo 2016 m. gegužės 12 d. elektroninio pašto išrašo (susirašinėjimo) turinio negalima suprasti apie kokius konkrečiai atsakovės atliktus/atliekamus ir/ar būsimus darbus kalbama, kokiame objekte, už kokius konkrečiai darbus yra nurodytos sumos. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima susieti elektroniniame pašte nurodytą sumą (20 020,00 Eur) su ieškovės išmokėtu avansu (3 300,00 Eur) ir atsakovės reikalaujama sumokėti suma (7 755,15 Eur);
12.7. Atsakovės pateikti į bylą elektroninio pašto išrašai (susirašinėjimas), foto nuotraukos ir jos pačios duoti paaiškinimai, visų byloje esančių įrodymų kontekste bei teisės normų atžvilgiu nėra nuoseklūs, pagrįsti ir patikimi;
12.8. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad PVM sąskaitos faktūros buvo tinkamai įteiktos ieškovei ir, kad ieškovė jas akceptavo (PVMĮ 79 str. 11 d., BAĮ 13 str. 1 d. 6 p.);
12.9. Atsakovės argumentai dėl teismo atlikto liudytojo paaiškinimų vertinimo (kad jie abstraktūs ir nekonkretūs) yra subjektyvūs ir nepagrįsti;
12.10. Atsakovė pati pateikė teismui prašymą bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, neapklausus liudytojo M. M.. Liudytojas nebuvo apklaustas dėl pačios atsakovės kaltės;
Žemesnės instancijos teismas
12.11. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą atmetė atsakovės argumentus, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujo įrodymo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Apeliantė UAB „DekoBETONAS“ bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį iškvieti liudytoją M. M..
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Kadangi pati atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. pateiktu prašymu sutiko, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka neapklausus liudytojo M. M., todėl prašymas dėl minėto liudytojo iškvietimo netenkinamas.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kadangi byloje nauji įrodymai netiriami, apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu materialinės teisės bei procesinės teisės normų taikymu, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista skola bei atmestas atsakovės priešieškinys ieškovei dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 3 300,00 Eur (operacijos detalizacijoje nurodyta – apmokėjimas), tačiau nenustačius jokių duomenų, patvirtinančių šių lėšų išmokėjimo pagrindą, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 3 300 Eur, kaip sumokėtus nepagrįstai.
19. Atsakovė priešieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7 755,15 Eur skolą, nurodė, kad 2015-2016 metais tarp šalių susiklostė rangos paslaugų teikimo teisiniai santykiai dėl įvairių betonavimo darbų. 2016 m. liepos 7 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SF DB 1000127 – 1 238,50 Eur, o 2016 m. spalio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF DB 1000148 - 9816,65 Eur. Kadangi, atsakovės teigimu, 2016 m. liepos 15 d. darbai buvo baigti, 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė apmokėjo dalį sumos - 3 300,00 Eur, o likusios skolos už atliktus darbus nesumokėjo.
20. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė, nes nenustatė tarp šalių buvusių sutartinių santykių dėl tam tikrų darbų atlikimo ir ieškovės pareigos už šiuos darbus apmokėti.
21. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nevertino įrodymų viseto, dėl to laiko, kad sprendimas yra neteisėtas.
23. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 14 straipsnio 1, 2dalyje nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.
24. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
27. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovės skolą už atliktus darbus nurodo, kad tarp šalių 2015-2016 metais susiklostė Rangos teisiniai santykiai dėl įvairių betonavimo darbų. Atsakovė 2016 m. birželio - liepos mėn. atliko baseino betoninių grindų bei pagrindo betonavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 15 d. darbai buvo baigti ir išrašytas darbų perdavimo priėmimo aktas, tačiau ieškovės atstovai jo nepasirašė, nes buvo nežymūs defektai. Defektus ištaisius 2016 m. spalio mėnesį, 2016 m. spalio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SF DB 1000148 už atliktus darbus, tačiau ieškovė už darbus neapmokėjo. Susiklosčiusius tarp šalių Rangos teisinius santykius atsakovė įrodinėja išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, susirašinėjimu elektroniniais laiškais bei gautais bankiniais mokėjimo pavedimais.
28. Tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys jokios sutarties raštu dėl darbų atlikimo nebuvo sudariusios, darbų perdavimo priėmimo akto nepasirašė. Atsakovės į bylą pateikti 2016-07-01 darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 160701 (1 238,50 Eur sumai) ir 2016-07-15 darbų perdavimo aktas Nr. 160715 ( 11 878,15 Eur sumai) yra be ieškovės atsakingų asmenų parašų ir, ieškovės teigimu, ieškovei įteikti tik kilus ginčui dėl skolos. Taip pat į bylą pateiktos 2016-07-07 PVM sąskaita faktūra Nr. SF DB 1000127 ( 1238,50 Eur sumai) bei 2016-10-31 PVM sąskaita faktūra Nr. SF DB 1000148 (9 816,65 Eur sumai) yra be ieškovės atsakingų asmenų parašų ir įteiktos ieškovei tik kilus ginčui dėl skolos, t.y. 2019 m. kovo 15 d. Pažymėtina, kad ieškovės atsakovei 2016-08-23 sumokėta 3 300 Eur avanso suma neatitinka 2016-07-07 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, sumokėta suma yra didesnė.
29. Į bylą atsakovė pateikė 2019-10-24 pažymą apie ieškovės sumokėtas pinigines sumas atsakovei, iš kurios matosi, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 2015-12-02 – 2816,65 Eur, 2015-12-23 – 4500 Eur, 2016-05-12 – 2500 Eur, kurių bendra suma sudaro 9 816,65 Eur, kas atitinka atsakovės išrašytos 2016-10-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. SF DB 1000148 sumą (9 816,65 Eur be PVM). Į bylą pateiktas 2019 m. balandžio 8 d. ieškovės atlikto veiklos audito išrašas patvirtina, kad ieškovė neturi jokio įsiskolinimo atsakovei.
30. Atsakovė pateikė į bylą susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp A. P. ir L. G. išrašus – 2015-12-17, 2015-11-30, 2015-11-24, 2016-05-12 ir 2016-01-20 bei susirašinėjimo elektroniniu paštu 2016-07-19 tarp M. M. ir R. „Hydroopol LT“ išrašą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirašinėjimo elektroniniais laiškais informacija nėra pakankamai informatyvi, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių. Pažymėtina, kad 2016-07-19 susirašinėjimas elektroniniu paštu vyko ne su atsakovės atstovu, o su baseinų įrengimo specializuota įmone ir šio susirašinėjimo turinys nepatvirtina, kad atsakovė įvykdė ir ieškovei pridavė konkrečius darbus už ieškovės avansu išmokėtą sumą atsakovei ir už atsakovės reikalaujamą priteisti pinigų sumą.
31. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės pateiktos foto nuotraukos patvirtina darbų užbaigimą ir pridavimą, tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes iš pateiktų foto nuotraukų nėra galimybės nuspręsti dėl darbų perdavimo ir jų priėmimo.
32. Be to, niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neapklausė liudytoją M. M., nes, kaip nurodyta šios nutarties 15 punkte, pati atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. pateiktu prašymu sutiko, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka neapklausus liudytojo M. M..
Dėl procesinės bylos baigties
33. Visumos esančių byloje įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateikti įrodymai – atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, ieškovės atlikti mokėjimai, susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašai, foto nuotraukos, nepatvirtina tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių dėl konkrečių darbų atlikimo, darbų kainos ir apimties, mokėjimo ir atsiskaitymo už atsakovės teikiamas paslaugas tvarkos ir terminų, darbų įvykdymo, taip pat ryšio tarp atsakovės nurodomų darbų ir sumokėto avanso, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei jos reikalaujamą skolą.
34. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikydamas materialinės bei procesinės teisės normas, teisingai įvertindamas pateiktų į bylą įrodymų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.