Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ patikslintą ieškinį atsakovui S. M. dėl kredito skolos, pelno palūkanų, administravimo mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 20 d. terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį (CPK 142 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsakovui nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų – 2019 m. sausio 14 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 5075 Bendrųjų sąlygų ir Specialiųjų sąlygų, 2019 m. sausio 14 d. kredito mokėjimo nurodymo Nr. 3723, sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d., AB „Lietuvos paštas“ kvitų ir kitų rašytinių įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginių prievolių ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai paskolos forma. 2019 m. sausio 14 d. atsakovui suteiktas 1 000,00 Eur dydžio kreditas 2019 m. sausio 14 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 5075 pagrindu. Pagal šios sutarties Bendrąsias sąlygas atsakovas (kredito gavėjas) įsipareigojo laiku ir pilnai grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius bei visus kitus sutarties Specialiosiose sąlygose išvardintus mokesčius ir mokėjimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.2. punktas). Sutartyje atsakovas įsipareigojo vykdyti prievolę – grąžinti visą kredito sumą kredito grąžinimo dieną, arba sutartį pratęsti sumokant sutarties pratęsimo mokestį (Pelno palūkanas ir administravimo mokestį) su visais kitais mokesčiais, (sutarties pratęsimų skaičius neribojamas) (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1. punktas). Prisiimtų prievolių laiku neįvykdžius atsakovas privalo ieškovei ne tik grąžinti kreditą, bet ir mokėti sutartimi nustatyto dydžio palūkanas, administravimo mokestį, netesybas ir kitus mokėjimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1. punktas). Pažymėtina, kad šalių sutartyje numatyta, jog nuo laiku nesumokėtos kredito sumos skaičiuojamos palūkanos atlieka mokėjimo (pelno) funkciją ir nėra kompensuojamojo pobūdžio.

Atsakovas negrąžino paskolos sutartyje nurodytu terminu – 2019 m. vasario 13 d., bet 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo po 73,60 Eur dydžio įmokas, todėl kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas atitinkamai mėnesiui. 2019 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu atsakovas ieškovei sumokėjo 200,00 Eur įmoką, ko pasekoje ieškovė įskaičiusi nesumokėtus mokesčius, delspinigius, kredito grąžinimo terminą pratęsė iki 2019 m. liepos 21 d. Byloje nėra duomenų, kad per visą paskolos terminą atsakovas būtų sumažinęs paskolos sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Be to, prisiimtas prievoles (kredito grąžinimą ir sutartinių mokesčių sumokėjimas) asmuo turi vykdyti tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Atsakovui gavus iš ieškovės pinigus pagal kredito sutartį ir nustatytu terminu (iki 2019 m. vasario 13 d.) neįvykdžius savo įsipareigojimo grąžinti pasiskolintą sumą bei sumokėti sutartas palūkanas ieškovė turi teisę reikalauti iš skolininko (atsakovo) vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Įvertintų bylos aplinkybių pagrindu ieškovės naudai priteisiama iš atsakovo 1 000,00 Eur kredito skolos suma, 616,00 Eur pelno palūkanos iki bylos iškėlimo teisme dienos, po 61,60 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki kredito pagal 2019 m. sausio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5075 visiško grąžinimo dienos.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 90,00 Eur dydžio delspinigius, tai yra po 0,05 proc. už 180 dienų už laiku negrąžintą kredito sumą. Kadangi reikalaujamos priteisti netesybos atitinka įstatymų reikalavimus, todėl jos priteisiamos, kaip pagrįstos (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).

Ieškovei kreipusis į teismą, atsakovas turi sumokėti ieškovei ir įstatyme numatytas procesines palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl administravimo mokesčio priteisimo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 120,00 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teise dienos ir po 12,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki kredito pagal 2019 m. sausio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5075 visiško grąžino dienos. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys sutartyje susitarė, jog administravimo mokestis mokamas iki realaus atsakovo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Be to, administravimo mokesčio dydis, vienai vartojimo dienai, sudaro ne daugiau kaip 0,04 procento nuo kredito sumos, todėl visiškai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šiuo atveju šalys susitarė, kad administravimo mokestis – mokestis, kurio dydis vienai vartojimo paskolos dienai sudaro 0,04 procentus nuo paskolos sumos, 12,00 Eur per mėnesį. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 3 punktą administravimo mokestis apima: komisinius mokesčius, kuriuos Kredito davėjas sumoka tretiesiems asmenims už informacijos apie Kredito gavėją, reikalingos Kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, pateikimą Kredito davėjui, Sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius. Kai sueina paskolos grąžinimo terminas, paskolos gavėjas turi dvi galimybes: arba grąžinti visą sumą arba pratęsti šią sutartį dar vienam mėnesiui, užpildant paraišką vartojimo kreditui pratęsti kredito davėjo tinklalapyje, vartotojo zonoje ir sumokant paskolos davėjui paskolos pratęsimo įmoką (pelno palūkanas + administravimo mokestį) (Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.3.2 punktas).

Sistemiškai aiškinant vartojimo kredito sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas, pasibaigus 30 dienų terminui vartojimo kreditui grąžinti turėjo arba sumokėti visą kreditą arba pateikti paraišką pratęsti kredito grąžinimo terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos negrąžino, tačiau ir nepateikė kredito davėjai paraiškos pratęsti paskolos grąžinimo terminą, kaip tai numatyta sutartyje. Atsakovui neišreiškus valios pratęsti kredito sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio už sutarties pratęsimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sutarties administravimo mokestį už visą jau pradelstą atsiskaityti laiką bei už laikotarpį iki kol bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį. Įvertinus Vartojimo paskolos sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, darytina išvada, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas aiškiai sutartyje nustatyta tvarka būtų išreiškęs valią sutartį pratęsti. Byloje nenustatyta, jog atsakovas pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti, be to pagal paskolos sutartį nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio, kai atsakovas neišreiškia valios pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo ex officio (lot. pagal pareigas) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje (dabar galiojanti 6.228⁴ straipsnio redakcija) įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. CK 6.228⁴ straipsnyje yra įtvirtintos vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Todėl preziumuojama, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra tada, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Minėto jau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sutartyje numačius tiek palūkanų, tiek delspinigių skaičiavimą, laikytina, jog jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 120,00 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teise dienos ir po 12,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki kredito pagal 2019 m. sausio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5075 visiško grąžino dienos, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnis). Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė teismo prašo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė pagreitinto proceso tvarka kreipėsi į teismą su iš esmės tais pačiais reikalavimais nukreiptais atsakovui (skolininkui) S. M., tačiau 2020 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-12500-1043/2020 pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo atsisakyta priimti. Kadangi nagrinėjama byla užvesta ne tęsiant procesą pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tai bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nėra nagrinėjamos civilinės bylos bylinėjimosi išlaidos ir jų priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas reiškiant atskirą materialinį reikalavimą dėl jų priteisimo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2142-343/2016). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta ieškovei iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 93,42 proc.) priteisiama 38,30 Eur (41,00 Eur x 93,42 proc.) žyminio mokesčio ir 46,71 Eur (50,00 Eur × 93,42 proc.) advokato išlaidų už ieškinio parengimą, iš viso – 85,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, b. l. 2).

Atsakovo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinoma, todėl atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Papildomai apie sprendimo priėmimą atsakovas informuotina išsiunčiant jam sprendimo už akių kopiją paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) kredito skolą, 616,00 Eur (šešių šimtų šešiolikos eurų 00 ct) pelno palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos, po 61,60 Eur (šešiasdešimt vieno euro 60 ct) pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų 00 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 706,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teise 2020 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,01 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 01 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje patikslinto ieškinio netenkinti.

Sprendimą už akių įteikti atsakovui S. M. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą:

„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (Kaune, Laisvės al. 103) 2020 m. rugsėjo 10 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-12678-1107/2020 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“, juridinio asmens kodas 302653800, patikslintą ieškinį atsakovui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kredito skolos, pelno palūkanų, administravimo mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl jam 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-12678-1107/2020 įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo sudėtis: teisėja Asta Lukauskaitė. Informacijos teirautis tel. 8 37 244502“.

Sprendimo už akių kopiją atsakovui S. M. taip pat išsiųsti paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.