- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- I-606-162/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00376-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A.M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A.V.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui A.M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Raimundui Urbučiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.V., 2011 m. gruodžio 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.V. dėl 2011-09-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 dalinio panaikinimo bei 2010-11-09 įsakymo Nr. Ž34-450 panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-10-09 sprendimo Nr. 34S-15K panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu (b.l. 6-9; 49-53) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 punktą, kuriuo jis yra išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450 dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo A.V.; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 34S-15K dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.V.
Nurodo, jog 1991 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė juridinį faktą, kad jo miręs tėvas J.M. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone valdė 18 ha žemės sklypą, iš kurio 7,5 ha ariamos žemės, 10 ha miško ir 0,5 ha sodybinio sklypo. 1992 m. sausio 31 d. jis kreipėsi į Šilutės rajono Pagėgių agrarinės reformos tarnybą dėl 18 ha žemės sklypo valdymo ir 1992 m. vasario 26 d. kompetentinga komisija leido jam, kaip ūkininkui, projektuoti ir statyti ūkinę sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, jam priklausančioje žemėje. 1995 m. jo iniciatyva UAB „Šilutės hidroprojektas“ atliko jo nuomojamos 24,75 ha žemės reformos žemėtvarkinį preliminarinį projektą. 1998 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino išvadą Nr. 574, kuria konstatavo, jog jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės rajone, tačiau 2005 m. kovo 8 d. Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu Nr. V-282 minėtą išvadą panaikino. Teigia, jog 2000 metais jis su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus įgaliotu atstovu pasirašė žemės nuomos sutartį dėl 24,76 ha žemės sklypo nuomos. Pabrėžia, jog nuo 1995 metų jis yra įregistravęs ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Akcentuoja, jog 2010-2011 metais jis buvo įtrauktas į pretendentų sąrašą valstybinės žemės pirkimui, tačiau nepavyko susitarti dėl konkrečių žemės vietų. Teigia, kad 2010 m. lapkričio 11 d. gavo atsakovo raštą, kuriame nurodyta apie dalie jo nuomojamos žemės perdavimą A.V. bei valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 8,85 ha žemės nuomos pasibaigimą 2010 m. lapkričio 9 d. Nurodo apie 2010 m. spalio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtą sprendimą Nr. 34S-15K atkurti nuosavybės teises piliečiui A.V. sužinojęs tik iš minėto rašo rengiant patikslintą skundą teismui. Mano, jog žemės nuomos sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, kad atsakovė jam nepateikė pranešimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto valstybės parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo per 6 mėnesius nuo pranešimo dienos, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915, todėl jis neteisėtai buvo išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal parengtą Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kaip nepasirinkęs ir nesuderinęs žemės sklypų. Mano, kad 1995 m. jo iniciatyva atliktas nuomojamo 24,76 ha žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas reiškia, jog jis atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 reikalavimus, todėl jo, kaip pretendento, nebuvo galima išbraukti iš Naktiškių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto. Mano, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 jis buvo neteisėtai išbrauktas iš sąrašų ir neteisėtas yra patvirtintas UAB „Sweco Hidroprojektas“ 2011 metais parengtas Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos projektas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.
Atsakovė atsiliepime (b.l. 83-86) nurodo, jog pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą apskųsti 2010 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž34-450 ir neprašo šio termino atnaujinti. Pareiškėjui skundžiamas įsakymas buvo išsiųstas neregistruotu paštu 2010 m. lapkričio 11 d. Nurodo, jog 2010 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž34-240 1 punktu buvo patvirtintas priedas – Pretendentų, pageidaujančių Pagėgių savivaldybėje Naktiškių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektu projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pirkti ar nuomoti ar nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis, sąrašas, į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas – dėl 3 ha žemės gavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal 5 eilę, dėl 10 ha žemės gavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal 10 eilę, dėl 8 ha pirkimo – pagal 15 eilę. Pažymi, jog 2011 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 4 punktu išbraukė iš patvirtintų pretendentų gauti žemės sąrašo asmenis, įrašytus minėto 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. Ž34-240 priede. Pareiškėjas taip pat išbrauktas iš pretendentų gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti žemės asmenų sąrašo, nes nepasirinko žemės sklypų. Pareiškėjo išbraukimo iš minėtų sąrašų pagrindas – Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 97.3 punktas, kuriame nurodyta, jog privaloma įsakymo dalis yra priedas – asmenų, nurodytų 40.3 – 40.5 punktuose, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, sąrašas. Metodikos 40.4 punktas nustato, jog išbraukiami asmenys, kurie nepasirinko žemės sklypų žemėtvarkos projekto rengimo metu. Pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450 yra nepagrįstas. Teigia, jog Tauragės apskrities viršininko 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-499 buvo patvirtintos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme A.V. suformuoto žemės sklypo Nr. 339 ribos ir plotas. Atsižvelgiant į minėtą įsakymą, kuris yra galiojantis, 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ž34-450 buvo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro duomenys ir priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.V. Tuo tarpu valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis su pareiškėju buvo nutraukta vadovaujantis Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 1 punktu, nes suėjo žemės nuomos terminas.
Tretysis suinteresuotas asmuo A.V. prašo skundo netenkinti, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Atsiliepime į skundą (b.l. 114-117) tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę sprendžiami nustatyta tvarka ir eiliškumu formuojant sklypus pagal rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus. 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 patvirtintas UAB „Sweco Hidroprojektas“ projekto autoriaus K.B. 2010-2011 metais parengtas Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo suformuotos žemės sklypų ribos, patvirtintos kadastro nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Mano, jog paminėtas žemėtvarkos projektas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teigia, kad pareiškėjas pagrįstai buvo išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 40.3 punktu, nes nepasirinko ir nesuderino žemės sklypų žemėtvarkos projekto rengimo metu. Pareiškėjui neįvykdžius ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384. Taip pat nėra pagrindo naikinti 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450, kurio 1 punktu buvo nustatyti žemės sklypo, Naktiškių žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 339, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Pagėgių savivaldybėje, kadastro duomenys, o įsakymo 2 punktu buvo priimtas sprendimas Nr. 34S-15K dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią buvusio savininko A.Z. nekilnojamojo turto dalį – 6,83 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam – 8,85 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) kaime, Pagėgių savivaldybėje, kadangi įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžia, jog su pareiškėju pagrįstai buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes joje buvo nurodytas sutarties pasibaigimo terminas – kol bus atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Kadangi jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį nuomos sutartimi valdė ir naudojosi pareiškėjas, todėl sutarties nutraukimas nepažeidžia pareiškėjo teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl individualių teisės aktų: dviejų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymų, kuriais pareiškėjas išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo bei nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys ir priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui A.V., bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.V.i, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamas ginčas kilęs iš nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Pareiškėjas skundžia atsakovės sprendimus, kuriais jis išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo bei ginčija sprendimą, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui, teigdamas, kad nuosavybės teisės A.V. atkurtos ir į dalį žemės sklypo, kurį valdė jo tėvas.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika).
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose eilės tvarka (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis). Paminėto įstatymo 19 straipsnis nustato, jog žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus, nuosavybės teisėms atkuriant grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Žemėtvarkos projekte suprojektuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ir patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai (Metodikos 5 punktas). Metodikoje reglamentuojama žemėtvarkos projektų rengimo tvarka. Pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus (31 punktas). Žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime (35 punktas). Užbaigus žemės sklypų projektavimą kiekvienai pretendentų eilei, parengiamas žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas, kuriame inter alia nurodomi pretendentai, kurie nepasirinko žemės sklypo (40.4 punktas). Vėliau žemėtvarkos projektas svarstomas, derinamas ir tvirtinimas. Metodikos 97.3 punktas nustato, jog privaloma įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo dalis yra jo priedai, įskaitant ir asmenų, nurodytų 40.3-40.5 punktuose, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, sąrašas.
Tvarkos aprašo 9 punktas nustato, jog žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų žemės, miško sklypų ir vandens telkinių ribos ir vieta suderinamos su asmeniu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius, asmeniu, pageidaujančiu gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ar asmeniu, pageidaujančiu pirkti, nuomoti, gauti neatlygintini naudotis ar patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą. Tvarkos aprašo 19 punktas nustato, kad parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Įsakymu, kuriuo tvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, taip pat patvirtinamas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas (sąraše nurodomas fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, suprojektuoto žemės sklypo numeris plane, plotas, nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, siūlomi servitutai ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai).
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenys patvirtina, jog 1991 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620/91 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A.M. tėvas J.M. Šilutės rajone, Pagėgių apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą (b.l. 59). 1992 m. sausio 31 d. pareiškėjas Pagėgių agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą ūkininko sodybai statyti (b.l. 60). 1992 m. kovo 13 d. Šilutės rajono valdytojo pavaduotojas patvirtino statybos aikštelės asmeninio ūkio sodybai parinkimo aktą (duomenys neskelbtini) kaime, ūkininkui A.M. priklausančiame sodybai parinktame žemės sklype (b.l. 61-62). Žemės sklypo ribos buvo patvirtintos vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu (b.l. 63) ir laikinu žemės sklypo planu (b.l. 65). 1998 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino išvadą Nr. 574 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (b.l. 66), kuria konstatuota, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą 18 ha: 15 ha grąžintinos žemės ir 3 ha valstybės išperkamos žemės, įskaitant asmeninio ūkio žemę – 3 ha. Pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus nustatyta, jog pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises pagal 1999 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1131 patvirtintą parengtą Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvusio savininko J.M. valdytoje žemėje ir greta jos buvusioje laisvoje valstybinėje žemėje A.M. buvo suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai 26,56 ha žemės sklypas Nr. 146. Nustatyta, jog 2000 metais valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartimi (b.l. 67) pareiškėjas išsinuomavo 24,76 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Naktiškių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, o šios sutarties 4 punkte žemės nuomos terminas nurodytas taip – kol bus atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Pagal nuomojimo iš valstybės žemės sklypo planą (b.l. 68) pareiškėjo nuomojimas žemės sklypas pažymėtas Nr. 146, bendras plotas – 24,76 ha. 2003 m. gegužės 26 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos Pagėgių savivaldybės žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas valdo 26,56 ha nuomojamos žemės (b.l. 69).
Teismo duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas daug metų skundžia atsakovės veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese. 2005 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-784-583/2005 (b.l. 129-134) iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas ir panaikintas 2005 m. kovo 8 d. įsakymas Nr.V-282, kuriuo panaikinta 1998 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvada Nr.574 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečiui A.M., panaikintos žemės sklypo ribos, sklypas grąžintas į valstybinį žemės fondą bei panaikinti 2005 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 63-1057 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.M., 2005 m. birželio 10 d. įsakymas Nr.V-923, 2005 m. birželio 10 d. sprendimas Nr.63-1080 dėl išperkamos žemės kompensavimo pinigais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu atkurta iki ginčijamo akto priėmusi buvusi padėtis, t.y. liko galioti 1998 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvada Nr.574. 2007 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356-57/2007 (b.l. 135-139) netenkintas pareiškėjo skundas dėl Tauragės apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. V-805 „Dėl Pagėgių savivaldybės Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Tauragės apskrities viršininko 1999-06-04 įsakymu Nr. 1131 patikslinimo“, kuriuo panaikintos Tauragės apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1131 A.M. patvirtinto ir suprojektuoto 26,56 ha žemės sklypo Nr. 146 ribos ir minėtas žemės sklypas grąžintas į laisvą valstybinį žemės fondą, panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi minėtas sprendimas liko nepakeistas (LITEKO duomenys, b.l. 140-145). 2009 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. I-152-513/2009 (LITEKO duomenys, b.l. 146-150) pareiškėjo A.M. skundas dėl Tauragės apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. V-2176 „Dėl Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kuriuo jis išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų, kaip nepasirinkęs vietos, netenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi (LITEKO duomenys, b.l. 151-156) paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą nepakeistą. Aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A.M. turi teisę į natūrinį lygiavertį turėtam J.M. žemės sklypo grąžinimą, kuris atitiktų atsakovo paruoštas išvadas, pagal patikslintas suprojektuoto žemės sklypo ribas, tačiau pareiškėjas iki šiol nėra pasirinkęs žemės sklypų vietos. Situacija nėra pakitusi ir šio ginčo nagrinėjimo metu, pareiškėjo siekiamas nuosavybės teise valdyti žemės sklypas yra grąžintas į laisvą valstybinį žemės fondą. Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Dėl 2010 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 34S-15K panaikinimo
Pareiškėjas ginčija 2010 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 34S-15K „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A.V.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises A.V. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 6,83 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 8,85 ha žemės sklypą (b.l. 54-55), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Pagėgių savivaldybėje, Tauragės rajone, teigdamas, jog ginčijamu sprendimu yra pažeidžiamos jo teisės, kadangi dalis jo tėvo valdytos žemės patenka į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybėn atkurtą žemės sklypą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamą sprendimą gavo tik tada, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas jam nurodė ištaisyti skundo trūkumus. Pareiškėjui terminas skundo trūkumų pašalinimui buvo nustatytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b.l. 44-46). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartis (LITEKO duomenys, b.l. 158-162) patvirtina, jog pareiškėjas ir šiame teisme reiškė reikalavimą panaikinti 2010 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 34S-15K, tačiau jo teismui nepateikė. Pareiškėjo teiginys apie skundžiamo sprendimo gavimo datą nepaneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).
Tauragės apskrities viršininkas 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-499 (b.l. 88) patvirtino Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-2176 „Dėl Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ A.V. suformuoto žemės sklypo Nr. 339 ribas ir plotą, nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytas žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Patvirtintas minėto žemės sklypo Nr. 339 ribų nustatymo planas (b.l. 89). Paminėti Tauragės apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-2176 ir 2009 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-499 yra nepanaikinti. Nustačius A.V. suformuoto žemės sklypo Nr. 339 ribas ir plotą, skundžiamu 2010 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 34S-15K atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 8,85 ha žemės sklypą.
Iš atsakovės atsiliepimo duomenų bei rašytinių įrodymų (b.l. 91-95) nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. Ž34-240 „Dėl pretendentų, pageidaujančių Pagėgių savivaldybės Naktiškių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektu projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, sąrašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas priedas – Pretendentų pageidaujančių Pagėgių savivaldybės Naktiškių kadastro vietovėje žemės neatlygintinai, pirkti ar nuomoti ar nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudoti, sąrašas. Paminėtu įsakymu pareiškėjas A.M. į šį sąrašą įtrauktas dėl 3 ha žemės gavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal 5 eilę, dėl 15 ha žemės gavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal 10 eilę ir dėl 8 ha pirkimo – pagal 15 eilę. Pagal šį sąrašą buvo organizuoti žemės sklypų projektavimo darbai ir pareiškėjas pagal Metodikos 34 punkto reikalavimus buvo kviečiamas aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus 2010 m. lapkričio 12 d. 10 val. ir 13 val. ir 2011 m. vasario 14 d. Iš pretendentų susitrinkimo protokolų (b.l. 96-103) nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka, jog už kitam pretendentui K.P. suteiktą asmeninio ūkio žemę 3 ha būtų projektuojamas lygiavertis sklypas už 2427 Lt. Pareiškėjas nesutiko su išvadoje nurodyta žemės sklypo verte, jam pasiūlyta parašyti prašymą dėl žemės sklypo vertės perskaičiavimo, siekiant perskaičiuoti vertę laikantis lygiavertiškumo principo, tačiau jis raštu tokio prašymo rašyti nesutiko. Už valstybės išperkamą žemę pareiškėjas pageidauja gauti mišką – 3 ha. A.M. pageidavo gauti pirkimui sklypą Nr. 146, jei liks laisvos žemės nuo privatizuojamos atkeltos tėvų žemės, tame tarpe ir A.V. sklypą Nr. 339, kuris, pareiškėjo manymu, privatizuotas neteisėtai. Sprendimai dėl pareiškėjo prašymų nepriimti, nes pareiškėjas neišreiškė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, jog jau 2007 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime buvo nagrinėjamas ginčas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo, su kuriuo pareiškėjas nesutiko dėl žemės sklypų verčių nelygiavertiškumo. 2008 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-1646/2008 nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas nepateikė teismui kompetentingos institucijos atliktų paskaičiavimų, kuriais būtų nuginčytas buvusio savininko J.M. valdyto 18 ha žemės vertės įvertinimas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų neišreiškimą taip pat argumentuoja žemės sklypų nelygiavertiškumu. Teisėjų kolegija šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes dar ankstesniais teismo sprendimais nustatyta, jog pareiškėjas neteikia įrodymų, patvirtinančių kitokį žemės vertės paskaičiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Esant patvirtintam žemės reformos projektui, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai atliko Atkūrimo įstatyme nustatytus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes pareiškėjas antrą kartą tikslinant žemėtvarkos projektą neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų. Atkūrus nuosavybės teises, su pareiškėju buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis, kadangi sutarties 4 punkte buvo nurodytas toks žemės nuomos terminas – kol bus atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Pažymėtina, kad su pareiškėju sudaryta valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutartis nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl nevertina pareiškėjo motyvų dėl jo teisių pažeidimo nutraukus nuomos sutartį.
Iš nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių viseto teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų ginčijamo sprendimo panaikinimui, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450 panaikinimo
Pareiškėjas prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo A.V. (duomenys neskelbtini) kaime, Pagėgių savivaldybėje“, kuriuo nustatyti žemės sklypo, žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 339, kadastro duomenys ir priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti. Pareiškėjas mano nepraleidęs skundo padavimo teismui termino, nes laiku kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su atitinkamais reikalavimais, iš kurių vienas buvo ir šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas – panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi skundą dalyje dėl šio reikalavimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2011 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 3-3221 „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 71) pareiškėjas buvo informuotas apie skundžiamą 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Ž34-450 ir šio įsakymo kopija buvo išsiųsta pareiškėjui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino gavęs siųstus dokumentus greitai po jų išsiuntimo, tačiau konkrečios gavimo dienos nurodyti negali. Tokiu būdu konstatuojama, jog pareiškėjas skundžiamo įsakymo turinį sužinojo ir sprendimą gavo 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje (vėliausia data).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundžiamą įsakymą gavo 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2011 m. gegužės 9 d., o į Klaipėdos apygardos administracinį teismą – 2011 m. spalio 25 d., laikytina, jog skundas pateiktas praleidus skundo padavimo teismui terminą ir neprašoma jo atnaujinti. Sprendžiant skundo priėmimo nagrinėti klausimą, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti aplinkybės, kada pareiškėjas gavo skundžiamo įsakymo nuorašą. Tai teisėjų kolegija išsiaiškino tik teismo posėdžio metu.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Pareiškėjas teismui neteikė prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nes mano, kad terminas nėra praleistas, kadangi kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą su prašymu atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, todėl, pareiškėjo teigimu, veiksmų seka nėra nutrūkusi (b.l. 178). Net ir tokį pareiškėjo teiginį vertinant kaip prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą šioje nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pasisako, jog byloje nenustatytos objektyvios priežastys, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjui laiku įgyvendinti teisę paduoti skundą teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (darant prielaidą, jog pareiškėjas nežinojo, kurio teismo kompetencijai priskiriamas skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimo klausimas) nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie kreipimosi į teismą terminų laikymąsi, nes akivaizdu, jog į minėtą teismą jis kreipėsi pavėluotai, t.y. 2011 m. gegužės 9 d.
Paaiškėjus aplinkybėms, jog skundas teisme buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus ir pareiškėjas neprašo termino atnaujinti, teisėjų kolegija administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450 dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo A.V. panaikinimo nutraukia pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą.
Dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 panaikinimo
Prašymas panaikinti 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo 34VĮ-(14.34.2)-1384 dalį grindžiamas pareiškėjo teisių pažeidimu dėl išbraukimo iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo. Pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus akivaizdu, jog pareiškėjas skundžia ne visą įsakymą, bet minėto įsakymo 4 punktą, kuriuo nuspręsta išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo asmenis, įrašytus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. Ž34-240 priede pagal pridedamą sąrašą (b.l. 57-58).
Skundžiamu įsakymu patvirtintas UAB „Sweco Hidroprojektas“ projekto autoriaus K.B. 2010-2011 m. parengtas Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, kadastro nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Skundžiamo įsakymo priedas patvirtina, jog pareiškėjas buvo išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo, nes nepasirinko žemės sklypų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b.l. 3-4) priėmus nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą buvo neaiški aplinkybė, ar pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, kuri paaiškėjo tik teisminio nagrinėjimo metu. Nustatyta, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procedūros stadijai, kai nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pagal nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Keliamas ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies veikimo sritį, t.y. klausimą dėl įsakymo panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčas dėl administracinio akto, kuriuo pakeičiamas žemėtvarkos projektas, siekiant vėliau atitinkamus žemės sklypus privatizuoti, patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl toks aktas turi būti skundžiamas išankstine ginčo ne per teismą tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo (II dalis) 2 skyrius, publikuota: ,,Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m., p. 545). Nagrinėjama situacija analogiška aukščiau nurodytai, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl jo teisių pažeidimo patvirtinus Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas ginčijo sprendimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tokios aplinkybės nenurodė ir pats pareiškėjas.
Pažymėtina, jog ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Išaiškėjus, jog kreipdamasis į teismą pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali ta tvarka pasinaudoti, teismas skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su skundu dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo 34VĮ-(14.34.2)-1384 panaikinimo, kartu paduodant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį skundas turi būti paduodamas per 20 darbo dienų nuo teritorinio padalinio sprendimo priėmimo dienos).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pareiškėjo skundą dalyje dėl 2010 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 34S-15K panaikinimo atmeta kaip nepagrįstą, skundą dalyje dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 4 punkto panaikinimo palieka nenagrinėtą, o administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. Ž34-450 panaikinimo nutraukia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 6 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo A.M. skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 34S-15K „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A.V.“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A.V. (duomenys neskelbtini) kaime, Pagėgių savivaldybėje“ panaikinimo nutraukti.
Pareiškėjo skundą dalyje dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 „Dėl Pagėgių savivaldybės, Natkiškių seniūnijos Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies panaikinimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.