Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, teistas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolas A. U. surašytas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), apie 17.50 val., viešoje vietoje, t. y. Pasvalio r. sav., (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės įžeidžiamai kibo prie J. K. ir R. A., juos įžeidinėdamas vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį, vykusį 2015 m. rugpjūčio 25 d., neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. U. neigė (duomenys neskelbtini) konfliktavęs su R. A. ir jo sugyventine J. K., kadangi ATP protokole nurodytą dieną jis iš viso nebuvo (duomenys neskelbtini), Pasvalio r., teigė minėtą dieną buvęs Panevėžyje ir su pažįstamais žaidęs tenisą. A. U. taip pat nurodė, jog dėl ATP protokole nurodyto pažeidimo jis iš viso nebuvo apklaustas, nors ATP protokolą surašiusi policijos pareigūnė nurodė jį apklaususi dėl minimo įvykio.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžių laiką ir vietą institucija tinkamai informuota, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teisme negauta.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Iš teismui pateiktos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK VPS) Prevencijos poskyrio tyrėjos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėja (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą A. U. pagal BK 284 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju reikšmingi atsisakymo pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 284 str. 1 d. motyvai, kurie tyrėjos nutarime nurodyti taip: aplinkybių tikslinimo metu nesurinkta jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, įvykio metu būtų buvusi demonstruota nepagarba aplinkai ar aplinkiniams ir tuo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tiek R. A., tiek A. U. tikino, kad konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų ir niekam kitam jie pakenkti nenorėjo, todėl nesant požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 ar 2 d., baudžiamasis procesas nepradedamas. Tuo pačiu nutarimu tyrėja nusprendė A. U. pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 174 str. dėl nedidelio chuliganizmo.

BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tiek BK 284 str. 1 d. dispozicijoje, tiek ir ATPK 174 str. dispozicijoje įtvirtintos materialiosios sudėtys, todėl tiek baudžiamojo, tiek administracinio teisės pažeidimo proceso pradėjimui būtina nustatyti iš esmės analogiškų pasekmių kilimą: realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Administracinė atsakomybė nuo baudžiamosios atribojama pagal mažiau intensyvų viešosios tvarkos ar žmonių rimties sutrikdymo mastą, tačiau negalima situacija, kuomet, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vertinant tas pačias faktines aplinkybes ir įrodymus, nenustatoma, jog pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, o sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo ir vertinant tuos pačius įrodymus, tokie požymiai nustatomi ir konstatuojama, kad pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija: tyrėja, (duomenys neskelbtini) nutarime konstatavusi, kad A. U. veiksmuose, kuomet jis necenzūriniais žodžiais kibo prie R. A. ir jo sugyventinės J. K., nėra BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nes iš viso nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis, neatlikusi jokių papildomų procesinių veiksmų, net neapklaususi paties A. U., ATPK 174 str. numatyto pažeidimo A. U. inkriminavimą grindė tuo, kad jo veiksmai sukėlė analogiškas, aukščiau nurodytas pasekmes. Teismas manymu, nesurinkta jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu būtų buvusi demonstruota nepagarba aplinkai ar aplinkiniams ir tuo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, juolab kad ir pačiame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog tiek R. A., tiek A. U. tikino, kad konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų ir niekam kitam jie pakenkti nenorėjo.

Teismas taip pat pažymi, kad ATP protokole nurodyta pažeidimo data yra (duomenys neskelbtini), tokia pati data nurodyta ir nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat ir tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, tuo tarpu medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnai pareiškimą dėl A. U. veiksmų priėmė (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šia aplinkybe (neaiškią pažeidimo padarymo datą) grindžia savo nesutikimą su jam kvalifikuojamu teisės pažeidimu, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) ATP protokole nurodytu metu jis buvo Panevėžyje, o ne Pasvalio r., (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo apklaustas A. U., kurio atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nėra jo apklausos protokolo, nors nutarime nurodoma, kad A. U. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) apie 17.50 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), Pasvalio r. įvyko konfliktas su R. A., kadangi pastarasis atsisakė su juo pasisveikinti. A. U. kaltė padarius nedidelį chuliganizmą grindžiama tik R. A. ir J. K. parodymais. Jų parodymuose, duotuose policijos pareigūnei bei teismui, yra esminių prieštaravimų, kadangi liudytoja J. K. policijos pareigūnei nurodė, jog jokių kitų pašalinių asmenų, mačiusių įvykį nebuvo, tuo tarpu teisme liudytoja parodė, jog įvykį matė ir A. U. sugyventinė, ir jos motina. Kaip liudytoja teisme apklausta M. B. parodė, jog būtent (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) sutiko iš parduotuvės išeinantį R. A., kuris pats jam ranką pasisveikinti paduodantį A. U. išplūdo necenzūriniais žodžiais. Liudytoja neigė, kad A. U. būtų sudavęs R. A. smūgius, netgi priešingai teigė, jog pats R. A. norėjo išprovokuoti konfliktą. Byloje esantys duomenys nėra pakankami, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl A. U. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Institucija, turinti pareigą įrodinėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius jam kvalifikuojamą pažeidimą, nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų A. U. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., institucijos atstovas, kviečiamas į teismo posėdį, neatvyko, teismo posėdyje kviečiama taip pat nedalyvavo policijos pareigūnė, tyrusi įvykį bei surašiusi ATP protokolą A. U.. Atsižvelgiant į tai, teismas visas abejones vertina atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas taip pat pažymi, kad ATPK 224 str. ir 225 str. reglamentuoja galimybę bylas dėl ATPK 174 str. numatytų pažeidimų nagrinėti tiek policijai, tiek apylinkių teismams. ATPK 174 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudų rūšys – bauda ir administracinis areštas. ATPK 29 str. nuostatas administracinio arešto skyrimo galimybė suteikiama tik teismui.

Bylose dėl ATPK 174 str. pažeidimų bendra tvarka nutarimus priima administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas, o esant tam tikroms aplinkybėms, jam sudaryta galimybė bylą perduoti kitam organui, t.y. teismui, o įstatyme nurodytas toks bylos perdavimas motyvuotu nutarimu reiškia, kad bylos perdavimas turi būti teisiškai pagrįstas. Aukščiau paminėta ATPK 29 str. nuostata leidžia daryti išvadą, jog bylą dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo tiriantis pareigūnas, įvertinęs visas nuobaudos rūšies parinkimui reikšmės turinčias aplinkybes, bei manantis, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, tokį savo sprendimą motyvuoja nutarime perduoti bylą teismui. Tačiau šios įstatymo nuostatos jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad policijos pareigūnai apskritai negali nagrinėti bylų dėl ATPK 174 str. numatytų pažeidimų ir visos jos besąlygiškai turi būti perduotos nagrinėti apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tik išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas), individualiai įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo ir jį padariusio asmens pavojingumo visuomenei laipsnį, gali spręsti, ar yra pagrindas skirti pažeidėjui griežtesnę iš ATPK 174 str. sankcijoje numatytų bausmių rūšį – administracinį areštą, ir tik nustačius tokį pagrindą ir jį tinkamai motyvavus, byla gali būti perduodama teismui, vadovaujantis ATPK 287 str. 1 d. 3 p. Tokios pozicijos laikosi iš aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2014-09-10 nutartis Nr. ATP-960-478/2014, Kauno apygardos teismo 2014-09-12 nutartis Nr. ATP-920-785/2014 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutaria:

A. U. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.