Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-11 · Civilinė byla Nr. e2S-2376-864/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-11
Bylos Nr.
e2S-2376-864/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13706-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Skolininkas
S. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2376-864/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13706-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 3.5.18.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal M. M. prašymą dėl skolininko turto bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas S. K., sutuoktinė R. K., antstolė Irena Beliačic, Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. M. (toliau ir pareiškėjas) prašė nustatyti, kad skolininkui S. K. priklauso ½ dalis su jo sutuoktine R. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turimo turto, t. y.: 1) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Fasadų gamybos studija“ vardinių paprastųjų akcijų (8 704 vnt.); 2) 1 532,65 Eur piniginių lėšų, esančių R. K. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AS Luminor Bank; 3) 10 704,99 Eur piniginių lėšų, nurašytų nuo S. K. banko sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS Luminor Bank, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB banke; 4) nekilnojamojo turto – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 5) transporto priemonės BMW 328i Drive, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė leisti transporto priemonę realizuoti, ½ gautų lėšų pervedant suinteresuotam asmeniui R. K. bei priteisti iš skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad antstolė Irena Beliačic pareiškėjo (išieškotojo) naudai iš skolininko suinteresuoto asmens S. K. vykdo piniginį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0011/22/00400 pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2- 477-232/2021 dėl 246 000 Eur skolos, 4 805,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 250 805,45 Eur sumą, ir 11 039 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme bei 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, išieškojimo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys S. K. ir R. K. atsiliepime į prašymą prašė atmesti pareiškimą dalyje dėl leidimo realizuoti transporto priemonę.

3. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, atsiliepime į prašymą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad iš esmės skolininko turto dalies nustatymui neprieštarauja, tačiau pažymėjo, kad išieškojimas iš bankui įkeisto turto objektyviai nėra galimas, nes skolininkas su sutuoktine prievoles bankui pagal kreditavimo sutartis vykdo tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkui S. K. iš 8 704 vnt. UAB „Fasadų gamybos studija“ vardinių paprastųjų akcijų, registruotų sutuoktinės R. K. vardu, nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis (4 352 vnt.); nustatė, kad skolininkui S. K. iš 1 532,65 Eur piniginių lėšų, esančių R. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis (766,33 Eur); nustatė, kad skolininkui S. K. iš 10 704,99 Eur piniginių lėšų, nurašytų nuo jo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis (5 352,50 Eur); nustatė, kad skolininko S. K. dalis nuosavybės teise priklausančiame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra lygi ½; nustatė, kad skolininko S. K. dalis nuosavybės teise jam ir sutuoktinei R. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra lygi ½; nustatė, kad skolininko S. K. dalis sutuoktinės R. K. vardu registruotoje transporto priemonėje BMW 328i Drive, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra lygi ½. Likusioje dalyje prašymo netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas S. K. ir jo sutuoktinė R. K. yra sudarę 2021 m. gegužės 5 d. povedybinę sutartį, kuria nustatė visiško atskirumo turto teisinį režimą. Teismas taip pat nustatė, kad antstolė Irena Beliačic 2022 m. kovo 15 d. turto arešto aktu Nr. S-22-11-7039 areštavo R. K. priklausančių UAB „Fasadų gamybos studija“ 8 704 vnt. vardinių paprastųjų akcijų bei transporto priemonę BMW 328i Drive, v. n. (duomenys neskelbtini) skolininkui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei skolininkui ir sutuoktinei priklausantį žemės sklypą. Antstolė 2022 m. kovo 23 d. nurodymu Nr. S-22-11-7903 nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininko banko sąskaitų bendroje 306 589,76 Eur sumoje. Skolininkas 2022 m. balandžio 6 d. kreipėsi į antstolę teigdamas, kad į nurašytą 10 704,99 Eur sumą išieškojimas negali būti nukreiptas, nes ši pinigų suma priklauso jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Antstolė 2022 m. kovo 23 d. turto arešto aktu Nr. B-22-11-36 areštavo skolininko sutuoktinei R. K. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad turto arešto mastas 1 532,65 Eur. Taip pat antstolė 2022 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S22-11-8017 pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto ir kitų dokumentų, kuriais taikomi apribojimai, surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Patvarkymai skolininkui išsiųsti 2022 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, įteikta 2022 m. kovo 26 d. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų pateikęs antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tuo tarpu antstolė 2022 m. gegužės 10 d. siūlymu pasiūlė išieškotojui M. M. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

6. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai povedybinę sutartį sudarė tik 2021 m. gegužės 5 d., skolininko ir/ar jo sutuoktinės turtas, įgytas santuokoje iki povedybinės sutarties sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to teismas sprendė, kad skolininko ir/ar sutuoktinės turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalys yra lygios, juolab, kad suinteresuoti asmenys sutiko su antstolės patvarkymuose surasto ir aprašyto konkretaus turto teisiniu režimu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo (išieškotojo) prašymą.

7. Nutartyje pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 667 straipsnio 4 dalimi, nustatoma skolininko dalis bendrame su kitu asmeniu turte tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir tokiu būdu vykdymo procese būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas. Tuo tarpu bendro turto realizavimo tvarka ir/ar būdas vadovaujantis CPK 667 straipsniu nėra parenkami – pastarieji vykdymo veiksmai yra atliekami vadovaujantis CPK XLIX skyriaus „Turto realizavimo tvarka“ įtvirtintomis taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas leisti realizuoti transporto priemonę atmestinas kaip nepagrįstas šioje vykdymo proceso stadijoje.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad CPK 593 straipsnio teisės normų sisteminis ir loginis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vykdymo procese sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdymo proceso šalys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Pareiškėjas M. M. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas ir išspręsti šioje dalyje klausimą iš esmės – leisti transporto priemonę BMW 328i Drive, v. n. (duomenys neskelbtini) realizuoti ir ½ gautų lėšų, realizavus šią transporto priemonę, pervesti skolininko sutuoktinei R. K. Atskirajame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnio 4 dalį. Teigia, kad pagal nurodytą teisės normą, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį bendrame turte taip, kad būtų galima iš skolininkui tenkančio turto vykdyti išieškojimą. Nurodo, kad iš minėtos procesinės normos turinio išplaukia, jog CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis, tačiau šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Pažymi, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą.

9.2. Atsižvelgiant į tai, kad 1/2 dalis automobilio yra nerealizuotina, spręstinas klausimas dėl viso šio turto realizavimo, kitam sutuoktiniui išmokant 1/2 dalį jo piniginės vertės kompensaciją. Pasak apelianto, teismas, nustatydamas tik 1/2 dalį į automobilį, neišsprendė klausimo, kaip antstolei įvykdyti išieškojimą iš 1/2 dalies automobilio. Nurodo, kad iš esmės toks skolininko dalies nustatymas bendrame turte reiškia, kad iš automobilio negalės būti įvykdytas išieškojimas ir tokiu būdu yra pažeidžiami išieškotojo interesai. Šiuo atveju ne tik turėjo būti nustatoma, kad skolininko dalis sutuoktinės automobilyje yra lygi 1/2, bet ir tai, kad siekiant užtikrinti išieškojimą taip pat turi būti leidžiama automobilį realizuoti, 1/2 gautų lėšų pervedant skolininko sutuoktinei.

Atsiliepimas

10. Antstolė Irena Beliačic pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl transporto priemonės pardavimo, panaikinti, ir leisti antstolei parduoti transporto priemonę BMW 328i Drive, v. n. (duomenys neskelbtini) Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad vykdant skolos išieškojimą, antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto padalinimo, tam, kad realiai būtų užtikrintas kreditoriaus reikalavimas. Teigia, kad potencialiam pirkėjui transporto priemonė yra patraukli tik parduodant ją kaip vientisą objektą, kitu atveju, toks turto padalinimo būdas neužtikrintų tinkamo ir efektyvaus skolos išieškojimo.

11. Suinteresuoti asmenys R. K. ir S. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsižvelgiant į CPK 667 straipsnio paskirtį, akivaizdu, jog ši teisės akto nuostata nereglamentuoja ne skolininkui (šiuo atveju R. K.) priklausančio turto ar jo dalies realizavimo tvarkos kito skolininko vykdomojoje byloje. Teigia, kad CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato, kad vykdant išieškojimą, išieškojimo procese galėtų būti realizuojama ne skolininkui priklausanti turto dalis.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo (išieškotojo) prašymas leisti realizuoti skolininko sutuoktinės vardu registruotą bei sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę nustatant, kad ½ už transporto priemonės realizavimą gautų lėšų pervedama skolininko sutuoktinei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2- 477-232/2021, dėl 246 000 Eur skolos, 4 805,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 250 805,45 Eur sumą, ir 11 039 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme bei 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, išieškojimo iš skolininko S. K., išieškotojo M. M. naudai. Vykdomosios bylos vykdymo metu išieškotojas kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto bendroje jungtinėje nuosavybėje dalies nustatymo, kuriuo, be kita ko, prašė leisti realizuoti transporto priemonę BMW 328i Drive, v. n. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ½ gautų už automobilio realizavimą lėšų būtų pervedama skolininko sutuoktinei suinteresuotam asmeniui R. K. Pirmosios instancijos teismas atmetė nurodytą prašymo dalį motyvuodamas tuo, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje nustatoma skolininko dalis bendrame su kitu asmeniu turte tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir tokiu būdu vykdymo procese būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau minėtoje teisės normoje turto realizavimas ir (ar) forma nėra parenkami. Teismas nurodė, kad pastarieji vykdymo veiksmai yra atliekami vadovaujantis CPK XLIX skyriaus „Turto realizavimo tvarka“ įtvirtintomis taisyklėmis.

15. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas M. M. teigia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis, tačiau šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Apelianto teigimu, šiuo konkrečiu atveju 1/2 dalis automobilio yra nerealizuotina, todėl spręstinas klausimas dėl viso šio turto realizavimo, kitam sutuoktiniui išmokant piniginės vertės kompensaciją.

16. Vadovaujantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti, reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Pagal CPK 667 straipsnio pagrindu paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.116 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieno iš sutuoktinių ar kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu ar teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo jo dalies (CK 4.90 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas išieškoti, kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1 bei 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad toks kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdas įgyvendinamas, pareiškiant ieškinį teisme, tačiau nuosavybės padalijimo klausimai negali būti sprendžiami byloje, kurioje yra pareikštas prašymas nustatyti skolininko dalį, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016).

19. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste reikšminga tai, kad suinteresuoti asmenys, be kitų objektų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo transporto priemonę BMW 328i Drive, v. n. (duomenys neskelbtini) kuri yra nedalusis daiktas, nes, fiziškai jį padalijus, toks daiktas nebegalės būti naudojamas pagal savo tikslinę paskirtį (CK 4.6 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausantį nedalųjį daiktą (jo dalis) yra galimas, tačiau tokio pobūdžio išieškojimas neperspektyvus, nes mažai tikėtina, kad atsirastų pirkėjas, kuris būtų suinteresuotas įsigyti, šiuo konkrečiu atveju, dalį transporto priemonės. Nedaliojo daikto realizavimas vykdymo procese kur kas efektyvesnis tokį daiktą parduodant ir nukreipiant išieškojimą į skolininko, kaip bendraturčio, piniginių lėšų dalį, gautą realizavus nedalųjį daiktą, kaip ir yra prašoma nagrinėjamu atveju.

20. Vis dėlto, įvertinęs šios nutarties 17-18 punkte cituojamą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vykdymo procese, pagal CPK 667 straipsnį, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, turtas tarp sutuoktinių nedalinamas, o tik nustatoma skolininko dalis, esanti bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje. Šiuo atveju apeliantas, reikšdamas prašymą leisti realizuoti suinteresuotiems asmenims priklausantį automobilį, ½ gautų lėšų pervedant skolininko sutuoktinei, iš esmės siekia pakeisti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio teisinį statusą, t. y. padalinti tarp sutuoktinių automobilį, pakeičiant bendrosios jungtinės nuosavybės statusą į asmeninę nuosavybę. Kaip jau minėta, automobilis yra nedalus daiktas, o tai reiškia, kad kreditorius ar bendraturčiai, siekdami realizuoti savo teises ir padalinti turtą, priteisiant vienam iš savininkų turtą, o kitam – kompensaciją, turi pareikšti ieškinį teisme ginčo teisenos tvarka, nes šiuo atveju vykdymo procese, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nėra nagrinėjamas turto padalijimo klausimas, priteisiant vienam iš savininkų turtą, o kitam – kompensaciją.

21. Išdėstytų motyvų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dalies, kuria buvo prašoma leisti realizuoti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančią transporto priemonę.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdymo procesu, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo M. M. prašymas leisti realizuoti transporto priemonę BMW 328i Drive, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ½ gautų lėšų pervedant suinteresuotam asmeniui R. K., palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė