Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank“ akcinės bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl baudos priteisimo tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovės „Swedbank“, AB naudai 2 938,19 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. balandžio 30 d. teisme gauti atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo.

Atsakovė ieškovei 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė atsakymą, jog analogišką reikalavimą atsakovė jau buvo gavusi 2019 m. liepos 17 d. ieškovės raštu Nr.SR/19-14992 dėl baudos sumokėjimo, tačiau atsakovė jau tada nurodė ieškovei, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pati ieškovė 2018 m. kovo 30 d. nutraukė abi ieškinyje paminėtas kredito sutartis ir tuo pačiu pradėjo priverstinį išieškojimą iš atsakovei priklausančio ir ieškovei įkeisto nekilnojamojo turto.

Kredito sutartys yra pasibaigusios, t. y. nutrauktos ieškovės, todėl negali būti skiriamos baudinės netesybos nurodytų sutarčių atžvilgiu. Taip pat ieškovei buvo pateiktos nurodyto nekilnojamojo turto draudimo sutartys, įrodančios, kad net ir nesant nutrauktų Kredito sutarčių, kas buvo padaryta paties ieškovės iniciatyva, ieškovės reikalavimai ir atsakovės sutartiniai įsipareigojimai Kredito sutarčių atžvilgiu buvo įvykdyti.

Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Kadangi pirminis reikalavimas sumokėti netesybas atsakovei pateiktas dar 2019 m. liepos 17 d.

Remiantis Sutarčių Bendrųjų sąlygų 9 punktais, Bendrovė yra įsipareigojusi visu Sutarčių galiojimo laikotarpiu nepertraukiamai apdrausti „Swedbank“ AB įkeistą turtą „Swedbank“ AB priimtinoje draudimo įmonėje „Swedbank“ AB priimtinomis sąlygomis. „Swedbank“ AB 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. SR/19-16666 Bendrovės paprašė nedelsiant, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikti „Swedbank“ AB viso „Swedbank“ AB įkeisto turto draudimo sutartis (draudimo liudijimus), o tuo atveju, jeigu tokios draudimo sutartys nėra sudarytos - jas nedelsiant sudaryti ir iki nurodyto termino pateikti įrodymus apie draudimo sutarčių sudarymą „Swedbank“ AB. Bendrovei taip pat buvo pranešta, kad, remiantis Sutartimis, Bendrovei neapdraudus „Swedbank“ AB įkeisto turto Sutartyse nustatytomis sąlygomis, „Swedbank“ AB turi teisę taikyti Sutartyse nustatytas sankcijas, t. y. reikalauti sumokėti Sutartyse nustatyto dydžio baudą ir kt.

Apie tai, kad Bendrovė neapdraudė „Swedbank“ AB įkeisto turto Sutartyse nustatytomis sąlygomis ieškovė sužinojo 2019 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė tikėjosi, jog Bendrovė atnaujindama įkeisto turto draudimo sutartis tinkamai apdraus „Swedbank“ AB įkeistą turtą, todėl pranešimą Bendrovei išsiuntė prieš ankstesnių draudimo sutarčių pabaigą, o atnaujintos Bendrovės įkeisto turto draudimo sutartys buvo pasirašytos 2019 m. rugpjūčio 22 d., o įsigaliojo nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Atsakovės 2019 m. rugsėjo 9 d. pateiktos įkeisto turto draudimo sutartys neatitinka Sutarčių reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimo, kad neatšaukiamas pirmos eilės naudos (draudimo išmokos) gavėjas būtų nurodytas „Swedbank“ AB.

Atsakovė Sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka neapdraudė „Swedbank“ AB įkeisto turto, todėl pažeidė CK 6.205 straipsnį ir Sutarčių 9.1. bei 9.3. punktuose numatytus įsipareigojimus.

Atsakovė apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, ieškovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsniu, byla išnagrinėta be neatvykusios atsakovės.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos 2008 m. sausio 28 d. Kredito sutartis Nr. 07-146777-IN ir 2009 m. spalio 2 d. Kredito sutartis Nr. 09-076984-IN (toliau – Kredito sutartys).

Byloje taip pat neginčijama aplinkybė, kad ieškovė 2018 m. kovo 30 d. nutraukė abi minėtas kredito sutartis ir tuo pačiu pradėjo priverstinį išieškojimą iš atsakovei priklausančio ir ieškovei įkeisto nekilnojamojo turto.

Remiantis Sutarčių Bendrųjų sąlygų 9 punktais, Bendrovė yra įsipareigojusi visu Sutarčių galiojimo laikotarpiu nepertraukiamai apdrausti „Swedbank“ AB įkeistą turtą „Swedbank“ AB priimtinoje draudimo įmonėje „Swedbank“ priimtinomis sąlygomis.

Ginčo, kad atsakovė sutarčių galiojimo laikotarpiu turėjo pareigą drausti įkeistą nekilnojamąjį turtą, nėra.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar nutraukus kredito sutartis, galioja sutarties nuostatos, susijusios su kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto draudimu.

Ieškovė nagrinėjamu atveju remiasi Sutarčių Bendrųjų sąlygų 15.1 punktu, kuris numato, kad Sutartys galioja nuo jų pasirašymo iki tol, kol Bendrovė (atsakovė) įvykdys „Swedbank“ AB visus savo įsipareigojimus.

Teismas pažymi, kad svarbu nustatyti, ar nutraukus pagrindę sutartį nuostatos dėl įkeisto turto draudimo lieka galioti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.228 straipsniai) parengtos pagal Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtus ir 1994 m. paskelbtus Tarptautinių komercinių sutarčių principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 69 punktą). CK 6.221 straipsnio nuostatos atitinka UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnį. Pagal UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Pagal šio straipsnio antrą dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta analogiška ir CK 6.221 straipsnio 3 daliai taisyklė, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir sutarties sąlygų, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, galiojimui (35 pastraipa).

Taip pat pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 40 punktą) (39 punktas).

2008 m. sausio 28 d. kredito sutartimi Nr. 07-146777-IN 2.4 punktu numatyta, kad kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto pirmos eilės įkeitimu (hipoteka). Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir 2009 m. spalio 2 d. kredito sutartyje Nr. 09-076984-IN.

Teismo vertinimu, pagal nurodytą teismų praktiką, sutartinės prievolės užtikrinimą (nekilnojamojo turto įkeitimą) nustatančios sąlygos taip pat galioja net ir nutraukus sutartis dėl pagrindinės prievolės, ir jos galioja iki skolininkas įvykdys kreditoriui visus savo įsipareigojimus.

Remiantis Sutarčių Bendrųjų sąlygų 9 punktais, atsakovė įsipareigojo visu Sutarčių galiojimo laikotarpiu nepertraukiamai apdrausti „Swedbank“ AB įkeistą turtą „Swedbank“ AB priimtinoje draudimo įmonėje „Swedbank“ AB priimtinomis sąlygomis. Teismo vertinimu šios sąlygos laikytinos susijusiomis su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu, o su sutartinių prievolių užtikrinimą nustatančiomis sąlygomis ir jos lieka galioti net ir nutraukus sutartį dėl pagrindinės prievolės vykdymo.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė.

Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad sąlygos, nustatančios skolininko pareigą kreditoriaus naudai apdrausti įkeičiamą turtą, yra kaip apsauga nuo nesąžiningų skolininkų.

Kitoks sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų Hipotekos esmei. Pagal CK 4.171 straipsnio 4 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas.

Pagal to pateis straipsnio 5 dalį, hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimą. Taigi darytina išvada, kad hipoteka įkeistas daiktas turi būti ne tik draudžiamas, bet ir naudos gavėjas pagal draudimo sutartis turi būti hipotekos kreditorius.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad net ir nutraukus kredito sutartis, atsakovė turi pareigą drausti kreditoriui įkeistą turtą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius.

Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Pagal Draudimo įstatymo 103 straipsnį draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.

Kredito sutarties Nr. 07-146777-IN 9.2.4 punktu šalys susitarė, kad draudimo sutartyje kaip naudos (draudimo išmokos) gavėjas turi būti nurodytas bankas.

Sutarčių Nr. 07-146777-IN ir Nr. 09-076984-IN bendrųjų sąlygų 9.1.3 punkte, redakcija galiojanti nuo 2015 m. vasario 20 d., numatytą, kad kredito gavėjas įsipareigoja visu sutarties galiojimo laikotarpiu nepertraukiamai apdrausti bankui įkeičiamą materialųjį turtą (išskyrus žemę) bankui priimtoje draudimo įmonėje bankui priimtinomis sąlygomis, įskaitant – neatšaukiamas naudos (draudimo išmokos) gavėjas turi būti nurodytas bankas. Atsakovė su sutarties nuostatomis sutiko, sutarčių nuostatų neginčijo.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.

Atsakovė 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovei pateikė draudimo polisą, kad nekilnojamasis turtas yra apdraustas. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, „Swedbank“, AB nėra nurytas draudžiamo nekilnojamojo turto naudos gavėju. Taigi ieškovei pateiktomis draudimo sutartimis nėra apdrausti ieškovės interesai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas nekilnojamąjį turtą apdrausti banko („Swedbank“ AB) naudai.

CK 6.258 straipsnis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovė pažeidė Sutartyse numatytą prievolę turtą apdrausti ieškovės naudai, ieškovė įgijo teisę reikalauti Sutarčių 10.10 punktuose nurodyto dydžio baudos sumokėjimo.

Sutarčių 10.10 punktuose nurodyta, kad Bendrovei nevykdant ar vykdant netinkamai bent vieną iš 9.1 - 9.3 punktuose ar Sutarčių specialiosiose dalyse numatytų prievolių, Bendrovė įsipareigoja per 5 (penkias) dienas nuo „Swedbank“ AB pareikalavimo gavimo dienos sumokėti „Swedbank“ AB 0,5 (penkių dešimtųjų) proc. nuo kredito sumos, tačiau ne mažiau kaip 300 (trys šimtai) eurų, dydžio baudą.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Bendrovės negrąžintų kredito suma tiek prašymų sumokėti baudą, tiek „Swedbank“ AB pareiškimo teismui dokumentinio proceso tvarka pateikimo metu buvo 1 175 278,24 Eur.

Ieškovė, atsižvelgdama į faktinę situaciją paprašė sumokėti dvigubai mažesnio dydžio baudą, nei turėjo teisę pareikalauti sumokėti, t. y. ne 0,5 proc. dydžio baudą, bet 0,25 proc., kas sudaro 2 938,19 Eur. Atsakovė baudos dydžio neginčijo. Atsižvelgus į išdėstytą, į tai, kad atsakovė iš dalies įvykdė pareigą apdrausti įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau pažeidė Sutarčių nuostatas nekilnojamąjį turtą apdrausti ieškovės naudai, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 2 938,19 Eur baudą iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl senaties termino taikymo

Kadangi byloje buvo keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas taip pat pasisako šiuo klausimu.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovė praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

Nagrinėjamu atveju yra reiškiamas reikalavimas dėl netesybų (baudos) atlyginimo, kuriam pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Pagal CK 1.127 straipsnį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė „Swedbank“ AB 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. SR/19-16666 atsakovės paprašė nedelsiant, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikti viso „Swedbank“ AB įkeisto turto draudimo sutartis (draudimo liudijimus), o tuo atveju, jeigu tokios draudimo sutartys nėra sudarytos - jas nedelsiant sudaryti ir iki nurodyto termino pateikti įrodymus apie draudimo sutarčių sudarymą. Atsakovei taip pat buvo pranešta, kad, remiantis Sutartimis, Bendrovei neapdraudus „Swedbank“ AB įkeisto turto Sutartyse nustatytomis sąlygomis, „Swedbank“ AB turi teisę taikyti Sutartyse nustatytas sankcijas, t. y. reikalauti sumokėti Sutartyse nustatyto dydžio baudą ir kt.

Atsakovė 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakymu, kurį ieškovė gavo 2019 m. rugsėjo 9 d. informavo ieškovę, kad atsakovė nebeturi pareigos drausti įkeisto nekilnojamojo turto, kadangi ieškovė 2018 m. kovo 30 d. nutraukė kredito sutartis. Taip pat nurodė, kad net tuo atveju, jei Kredito sutartys nebūtų nutrauktos, bankas bet kuriuo atveju bendrovei negalėtų taikyti sankcijų, nes bendrovė yra apdraudusi bankui įkeistus nekilnojamojo turto objektus. Su atsakymu atsakovė pridėjo turto draudimo polisą ir jo priedo kopijas. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad draudimo sutartys galioja nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Sutartis sudaryta 2019 m. rugpjūčio 22 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė apie tai, kad atsakovė galimai pažeidė sutarties nuostatas apdrausti įkeistus nekilojamoji turto objektus ieškovės naudai sužinojo 2019 m. liepos mėnesį, kaip nepagrįstus. Kadangi liepos mėnesį dar prieš ankstesnių sutarčių galiojimo pabaigą, taigi kol galiojo ankstesnės draudimo sutartys, ieškovė tikėjosi, kad pasibaigus ankstesnių draudimo sutarčių galiojimui, atsakovė apdraus ieškovės naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą kaip numato kredito sutarčių nuostatos.

Teismas daro išvadą, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo būtent 2019 m. rugsėjo 9 d. kai susipažino su atsakovės pateiktu atsakymu ir draudimo liudijimu. Ieškovė su ieškiniu į teismą dėl baudos kreipėsi 2020 m. kovo 3 d. t. y. nepraleidusi sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2938,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgus į išdėstytą, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju sudaro 33 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis), kuris ieškovės naudai priteistinas iš atsakovės. Ieškovei grąžintina 2 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, po preliminaraus sprendimo priėmimo valstybei sudaro 1,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, ieškovės „Swedbank“ akcinės bendrovės, j. a. k. 112029651, naudai 2 938,19 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 19 ct) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 938,19 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei „Swedbank“, AB, j. a. k. 112029651, 2 Eur (dviejų eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 867445, permoką (sumokėta 16 Eur suma).

Išaiškinti ieškovei, kad žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.