Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu ZOOM programos platformoje, išnagrinėjo kaltinamojo I. G. (I. G.) ir jo gynėjo advokato Šarūno Vadeikio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria I. G. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 17 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. G. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje. Jis kaltinamas tuo, kad 2020 m. gruodžio 8 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, miško masyve, prie kelio esančioje pievelėje, apie 200-220 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. V., kilus asmeniniam konfliktui su kartu buvusiu J. S., gim. (duomenys neskelbtini), pastarąjį sumušė, t. y. tyčia, kartu su E. V. sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, iš kurių mažiausiai du smūgius į galvą ir vieną smūgį į dešinį šoną, tuo padarydamas J. S. dešiniųjų V-X šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvos veide, kairio ir dešinio skruostikaulių lūžius, nosikaulių lūžį, apatinio žandikaulio dešinės krumplinės ataugos lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų koma, ilgalaike intubacija ir ventiliacija, abipusiu visų skilčių plaučių uždegimu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko nuo patirtų galvos sužalojimų J. S. 2020 m. gruodžio 31 d. gydymo įstaigoje mirė.

2. 2020 m. gruodžio 17 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka, I. G. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi I. G. buvo suimtas vienam mėnesiui. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis ir jo gynėjas skunde prašo taikomą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į bet kokią kitą švelnesnę kardomąją priemonę, ar kelias iš jų. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas eilinį kartą tik formaliai nurodė, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai. Kitų kardomųjų priemonių klausimas net nebuvo svarstomas, teismas nepateikė jokių rimtų argumentų, kodėl, pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę (ar kelias jų), nebus įmanoma pasiekti baudžiamojo proceso tikslų.

5. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, jog manymą, kad I. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia aplinkybės, jog jis nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais ir jam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. I. G. yra vedęs, turi keturis mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, iki suėmimo visą laiką dirbo ir išlaikė šeimą. Kaltinamasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, Vilniuje turi pastovią gyvenamąją vietą, Vilniuje gyvena jo motina, kuri čia turi nekilnojamojo turto, su jokia kita šalimi kaltinamojo nesaisto jokie socialiniai ryšiai.

6. Skunde nurodyta, jog apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pakankamai duomenų, jog I. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. I. G., net ir turėdamas galimybę bėgti (slėptis) ar slėpti galimo nusikaltimo pėdsakus, to nebandė daryti. I. G. buvo sulaikytas praėjus beveik 10 parų po įvykio, todėl, jei būtų jautęsis kaltas, turėjo realią galimybę bandyti bėgti nuo teisėsaugos institucijų ar bandyti slėptis, bet to net nebandė daryti. Todėl, vien asmens neprisipažinimas, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, parodymų nedavimas (nors kaltinamasis buvo apklaustas ir parodymus davė) nėra pagrindas jau daugiau nei devynis mėnesius taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

7. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo ir tai, kad I. G. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes praeityje buvo teistas. Tačiau kaltinamasis anksčiau paskirtas bausmes yra atlikęs, todėl vien dėl to, kad asmuo buvo anksčiau teistas, jam negali būti tokį ilgą laiką taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.

8. Apygardos teismas tik formaliai aptarė jų prašomas taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. I. G. galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra, kuri kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis (pvz. dokumentų paėmimu, registracija policijoje) eliminuotų kaltinamojo galimybę ne tik bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, užtikrintų, kad kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo galėtų dirbti ir išlaikyti keturis mažamečius vaikus.

9. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo ir jo gynėjo skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. G. kardomosios priemonės suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

11. Kaltinamasis I. G. ir jo gynėjas skunde nesutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog I. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam įstatymo įpareigojimui, svarstydamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi padaryti išvadą, ar byloje yra duomenų, leidžiančių sieti kaltinamąjį su jam inkriminuota nusikalstama veika, pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomą pirminę kontrolę, kad asmeniui nebūtų paskirtas suėmimas nesant duomenų apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

13. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys: iš dalies paties I. G., taip pat kito kaltinamojo E. V., parodymai, nukentėjusiųjų R. S., G. U., liudytojų E. G., O. M., L. G., V. T., O. M., A. L., R. V., R. K. apklausų protokoluose, specialisto išvadoje, apžiūrų protokoluose ir kituose baudžiamosios bylos duomenyse esantys faktiniai duomenys leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad byloje yra duomenų, rodančių, kad I. G. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įstatymas nereikalauja skiriant suėmimą be abejonių nustatyti kaltinamojo kaltę, o tik įsitikinti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

14. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

15. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

16. Motyvuodamas abu nustatytus pagrindus apygardos teismas rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvais – gresiančia bausme ir ankstesniais teistumais. Vilniaus apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje išanalizavęs I. G. pareikšto kaltinimo sunkumą, gresiančią bausmę, taip pat atsižvelgęs į tai, kad praeityje I. G. net trylika kartų teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, padarė išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tuo tarpu kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios yra svarbios sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas, žemesnysis teismas įvertino netinkamai. Nors I. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir yra anksčiau daug kartų teistas, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo visų kitų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę ir padarytos veikos pobūdį. Vien nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir ankstesni teistumai negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo nutarties argumentais, jog ankstesni teistumai ir nuolatinis nusikalstamų veikų darymas yra svaresnės ir reikšmingesnės aplinkybės nei šeimos, keturių mažamečių vaikų ir darbo turėjimas. Priešingai nei nustatė žemesnysis teismas, ankstesni teistumai (nors ir 13 kartų) nepaneigia I. G. turimų stiprių socialinių ryšių su Lietuvos Respublika. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo 2013 metų iki suėmimo I. G. turėjo pastovų darbą, dirbo ne vienoje darbovietėje, taip pat vykdė individualią veiklą, gavo nuolatines ir pastovias pajamas (t. 6, b. l. 158-159). I. G. nuolat gyveno Lietuvoje ir šiuo metu turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, keturis mažamečius vaikus, duomenų apie kokius nors kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėse, byloje nėra. Šie motyvai rodo, jog kaltinamąjį I. G. su Lietuvos Respublika sieja gana stiprūs socialiniai ryšiai, kurių buvimas nepatvirtina ir neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje I. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino kaltinamajam I. G. pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

17. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

18. I. G. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Iš bylos duomenų matyti, jog I. G., būdamas gana jauno amžiaus, anksčiau teistas net trylika kartų, ne kartą – už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, po paskutinio paleidimo iš įkalinimo vietos padarė dvi nusikalstamas veikas, daugybę kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės, taip pat pobūdis nusikalstamas veikos, kurios padarymu yra kaltinamas I. G., leidžia teisėjų kolegijai manyti, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog būdamas laisvėje kaltinamasis I. G. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.

19. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikant I. G. vieną ar kelias švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Tai rodo I. G. elgesys – daugelio nusikaltimų padarymas, naujų nusikaltimų darymas anksčiau būnant teistam ir žinant tokio elgesio pasekmes. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, I. G. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, kaltinamojo asmenybę bei kitus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė suėmimas, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria kaltinamajam I. G. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo I. G. ir jo gynėjo advokato Šarūno Vadeikio skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.