Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3543-944/2018 pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei Seesam Insurance AS dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas kilęs dėl ieškinio, kuriuo reiškiamas reikalavimas iš draudimo kompanijos priteisti draudimo išmoką, teismingumo.

3. Kauno apylinkės teismas priėmė ieškinį 2017 m. gruodžio 20 d. rezoliucija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada nagrinėjamą civilinę bylą teismas nutartimi perduoda nagrinėti kitam teismui, vienas iš jų – jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas I. D. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS draudimo išmoką, delspinigius ir procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė savanoriškuoju draudimu apdraudė ieškovui priklausantį automobilį. Ieškovo vairuojamas automobilis pateko į autoįvykį, buvo apgadintas, tačiau kreipusis į draudiką šis atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo vertinimu draudimo sutartis yra vartojimo, todėl ieškovas turi teisę kreiptis dėl teisminės gynybos pagal savo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudimo sutartis sukuria draudimo apsaugos teisinius santykius, nėra sudaryta dėl paslaugų ar prekių, nepaisant to, kad ją sudaro fizinis asmuo savo asmeniniais interesais, ji nelaikytina vartojimo sutartimi, todėl ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo pagal tokią sutartį turi būti pateikiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovės buveinės vietą, šiuo atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantas teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu procesinės teisės normų (CPK 30 straipsnio 11 dalis) ir suformuotos teisminės praktikos dėl draudimo sutarties kaip vartojimo sutarties, taikymu. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 29 straipsnyje įvirtinta, jog juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tai yra bendroji ieškinio padavimo taisyklė. CPK 30 straipsnis nustato atvejus, kai ieškovas gali pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

15. Pažymėtina, kad vertinant draudimo sutarties, iš kurios kyla atsakovui reiškiami reikalavimai, pobūdį, svarbu išsiaiškinti sudarytos sutarties tikslą, esmę, sudarymo aplinkybes ir subjektus. Įprastai draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis (CK 6.987 straipsnis). Tačiau draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys. Draudimo sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi gali būti tam tikrais atvejais pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalių sudaryta sutartis yra dėl transporto priemonės savanoriškojo draudimo, sudaryta ieškovui fiziniam asmeniui siekiant įgyti teisę draudiminio įvykio atveju į draudimo išmoką, naudojant transporto priemonę asmeniniais tikslais, sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas aiškinti šios sutarties sąlygų turinį. Siekiant nustatyti, ar ginčo atveju draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, reikia palyginti, ar draudimo sutarties požymiai atitinka vartojimo sutarties požymius.

17. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 19 dalyse nurodyta, jog finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos; paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams; vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Teismų praktikoje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-511-196/2015).

18. Nagrinėjamu atveju Transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens – ieškovo I. D., sudariusio sutartį savo asmeninei naudai, ir draudiko – atsakovės Seesam Insurance AS – asmens, veikiančio verslo tikslais. Todėl draudimo sutartis teisine prasme vertintina kaip vartojimo sutartis ir jai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Kadangi CPK 30 straipsnyje numatytais atvejais ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš nurodytų teismų, kuriam byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 dalis), nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą Kauno apylinkės teismui (CPK 30 straipsnio 11 dalis).

19. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą kitam apylinkės teismui pagal atsakovės buveinės adresą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo I. D. ieškinio atsakovui Seesam Insurance AS su trečiuoju asmeniu I. P. dėl draudimo įmokos ir delspinigių priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.