- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1836-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00304-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-4706-848/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“, L. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 389,35 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms. Atsakovė nuo 2001 m. nuosavybės teise valdo patalpą-butą, esančią (duomenys neskelbtini). Už ieškovės patiektą ir administratoriaus UAB „Nemuno būstas“ priskaičiuotą bendroms reikmėms elektros energiją laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-30 nebuvo pilnai atsiskaitoma, todėl susidarė 389,35 Eur skola. Iš pridedamų išrašų iš Nekilnojamo turto registro matyti, kad atsakovė yra įregistravusi ginčo bute nuomininką, kuris faktiškai vartojo ieškovės tiekiamą elektros energiją. Už skolą, susidariusią nurodytam bute, ieškovė laiko atsakinga atsakovę Kauno miesto savivaldybę, kaip patalpų savininkę, o ne jos patalpų nuomininką. Ieškovė, neturi duomenų apie atsakovės nuomininką (jo asmens kodą, gyvenamąją vietą, naudojimosi objektu laikotarpį ir pagrindą patvirtinančių dokumentų, duomenų apie nuomininko atsiskaitymus su atsakove). Ieškovės nuomone, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Objektas, kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Dėl elektros energijos tiekimo nėra sudaryta rašytinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių. Pagal kasacinio teismo praktiką faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-13 įsakymu 2003-10-21 su R. L. B. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Minėtame įsakyme nurodyta, jog šeimoje yra du asmenys: R. L. B. ir sūnus L. B.. R. L. B. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017-11-10 Pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu nurodoma, kad savo gyvenamąją vietą gyvenamosiose patalpose nuo 1997-03-28 yra deklaravęs L. B.. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-06 įsakymu gyvenamosios patalpos 2017-03-22 Savivaldybės būsto nuomos sutartimi buvo išnuomotos L. B.. Šis juridinis faktas taip pat yra išviešintas ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Todėl susidariusią skolą turi atlyginti L. B., kadangi jis buvo R. L. B. šeimos narys, o po nuomos sutarties sudarymo su Kauno miesto savivaldybe jis tapo ginčo gyvenamosios patalpos nuomininku, nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti visus mokesčius. Ieškovės nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu L. B. gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas nemokėjo. Nesant rašytinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių tarp ieškovės ir atsakovės, bei tarp ieškovės ir L. B., kuris laikytinas tinkamu atsakovu byloje bei faktiniu elektros energijos vartotoju, laikytina, kad sutartis tarp ieškovės ir L. B. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, todėl jis ir turi atlyginti susidariusį įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 389,35 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (389,35 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje. Šiuo atveju savivaldybei priklausančio buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su ieškove, todėl prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei). Teismas pažymėjo, kad nuomos santykių išviešinimas savaime nenulemia elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp nuomininko bei elektros energijos tiekėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2013-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, kurios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje byloje kilo ginčas, kas turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją mirus savivaldybės nuomininkei bei už laikotarpį, kuomet savivaldybės būstas niekam nebuvo išnuomotas. Nagrinėjamoje byloje butas buvo išnuomotas R. L. B. ir L. B., o 2017-03-22 nuomos sutartimi buvo išnuomotas L. B., jam teikiamos sąskaitos už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms.
5.2. Teismas sprendime pacitavo teisės aktus, reglamentuojančius bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir mokesčių mokėjimo tvarką, tačiau nurodytų teisės normų netaikė nagrinėjamoje byloje ir neatsižvelgė į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir mokesčių mokėjimo bei nepagrįstai nusprendė, kad Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje.
5.3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostata nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl bendrojo naudojimo objektu (patalpų, kito turto) priežiūros ir išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016; 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l44-219/2017). 2003-10-21 ir 2017-03-22 nuomos sutartimis atsakovė su buto nuomininku susitarė, jog buto nuomininkas prisiima pareigą apmokėti komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.). Todėl už ieškovės tiektą elektros energiją daugiabučio namo bendrosioms reikmėms privalo apmokėti buto nuomininkas L. B., kuris taip pat yra atsakingas ir už 2003-10-21 nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
5.4. Teismo išvada, kad nuomos santykių išviešinimas Nekilnojamojo turto registre savaime nenulemia elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp nuomininko bei elektros energijos tiekėjo, prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l44-219/2017). Kauno miesto savivaldybė ir L. B. viešame registre registruotos nuomos sutarties pagrindu susitarė, kad minėtą prievolę vykdys būsto nuomininkas. Nesant rašytinės elektros energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo, elektros energijos sutartys laikomos sudarytos konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, kaip tai numato CK 6.384 straipsnio 1 dalis.
5.5. Teismas neatsižvelgė į specialiąsias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybės nuomininkų atsiskaitymo su komunalinių paslaugų teikėjais bei administratoriais tvarką, bet vadovavosi vien tik Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurios taikomos tiek, kiek specialiosiose teisės aktų nuostatose nėra nustatyta kitaip. Prievolė savivaldybės nuomininkui atsiskaityti su elektros energijos tiekėju atsiranda ne tik pagal sutartį, bet ir pagal CK nuostatas, Tvarkos aprašo bei Metodikos nuostatas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų prievolę atsiskaityti su komunalinių paslaugų teikėjais bei administratoriais.
5.6. Teismo sprendimas suteikė trečiajam asmeniui L. B. jokiame įstatyme nenumatytas privilegijas. CK 6.161 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tuo tarpu ieškovė vienais atvejais skolas išieškodama iš Kauno miesto savivaldybės nuomininkų, o kitais atvejais iš Kauno miesto savivaldybės, suteikia privilegijas tiems asmenims, kurie vengia atsiskaityti už suvartotą elektros energiją savo asmeniniams poreikiams.
5.7. Teismas neatsižvelgė į tai, jog skola susidarė dėl pačios ieškovės neveikimo. Ieškovė turėjo įstatyme numatytą teisę nutraukti elektros energijos tiekimą trečiajam asmeniui už susidariusią skolą, tačiau to nepadarė. Ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip viešųjų paslaugų teikėjo teisėmis, kadangi vietoj to, kad operatyviai nutrauktų elektros energijos teikimą L. B., kuris vengia atsiskaityti už ieškovę, toliau jam tiekia elektros energiją ir skolą išsiieško iš Kauno miesto savivaldybės, t. y. mokesčių mokėtojų pinigų, nepatirdama dėl tokios savo veiklos jokių nuostolių.
5.8. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Iš ieškovės kartu su ieškiniu į bylą pateiktos 2017-12-27 Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje pateikiama kliento ir sutarties informacija, kurioje nurodoma, kad 2005-11-01 buvo pasirašyta sutartis, klientui suteiktas sutarties vartotojo kodas 27030130, duomenų, kad sutartis būtų buvus nutraukta nėra. AB „ESO“ 2016-10-02 rašte L. B. nurodoma, koks yra jo įsiskolinimas už elektros energiją taip pat lygiai tas pats vartotojo kodas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad taip ieškovės ir L. B. 2005-11-01 buvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
6. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle – kai nėra individualios rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, laikoma, kad sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta ieškovės ir patalpų savininkės, turinčios pareigą atsiskaityti už atsakovės patalpoms tiektas paslaugas. Nagrinėjama byla dėl faktinių aplinkybių yra identiška minėtai bylai, apeliantė nepateikė aiškių ir racionalių argumentų, pagrindžiančių būtinumą nukrypti nuo minėtoje byloje suformuluoto precedento.
6.2. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2006).
6.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties tarp buto nuomininko ir ieškovės. Ieškovės pateiktoje ataskaitoje yra nurodoma, kada atsirado vartotojo kodas, o ne kad 2005-11-01 buvo sutaryta su L. B. sutartis. Be to, apeliantė 2003-10-21 butą buvo išnuomojusi R. L. B., kuri (duomenys neskelbtini) mirė.
6.4. Nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Iš atsakovės ir nuomininko sudarytos nuomos sutarties nuostatų matyti, kad nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tarp jų ir už elektros energiją, tačiau ieškovė nėra šios sutarties šalis ir negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkai nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei.
6.5. Jeigu atsakovė būtų kontroliavusi kaip nuomininkas įvykdė nuomos sutarties jam nustatytus įpareigojimus ir nuomininkas būtų sudaręs rašytinę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove, savivaldybės, kaip patalpų savininkės, atsakomybės klausimas šioje byloje nebūtų keliamas. Atsakovė nesugebėjo tinkamai valdyti nuosavybės teise turimą turtą ir siekia išvengti prievolės apmokėti už jai nuosavybės teise valdomoms patalpoms patiektą elektros energiją.
6.6. Teismas, išsamiai ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus bei išaiškinęs ir nustatęs visas faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė byloje pateikė eilę rašytinių įrodymų bei nurodė teisinį reglamentavimą, pagrindžiantį jos poziciją. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, neva su nuomininku buvo sudaryta energijos pirkimo–pardavimo sutartis, deklaratyviais teiginiais tiesiog siekdama suklaidinti teismą ir išvengti savo pareigos atsiskaityti su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ieškovė) teikia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms. Kauno miesto savivaldybei (toliau – atsakovė arba apeliantė) nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovės ir R. L. B. 2003-10-21 buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Šiuo adresu nuo 1997-03-28 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir R. L. B. sūnus L. B.. R. L. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Gyvenamosios patalpos 2017-03-22 Savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. SRK-0152 išnuomotos L. B.. Šis juridinis faktas išviešintas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Už ieškovės patiektą ir administratoriaus UAB „Nemuno būstas“ priskaičiuotą bendroms reikmėms elektros energiją laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-30 nebuvo pilnai atsiskaitoma, todėl susidarė 389,35 Eur skola. Ieškovė nei su atsakove, nei su nuomininku nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškinį dėl skolos priteisimo ieškovė pareiškė patalpų savininkei – atsakovei ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jį patenkino.
10. Byloje sprendžiamas ginčas dėl subjekto (buto savininkė – atsakovė ar nuomininkas), kuris turi padengti susidariusią skolą ieškovei.
11. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
12. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies taikymo laikosi nuoseklios pozicijos, kad ši įstatymo nuostata nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, 18, 19 punktai, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017, 17 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2003-10-21 sudarytos Savivaldybės gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 2.3 punkte buvo nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėti buto nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius. Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Įvertinus tai, trečiasis asmuo L. B. taip pat yra atsakingas už 2003-10-21 nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Gyvenamosios patalpos 2017-03-22 su trečiuoju asmeniu L. B. sudarytos Savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. SRK-0152 12 punkte nurodoma, kad mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) nuomininkas turi mokėti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo (ginčui aktuali 2008-01-16 Vyriausybės nutarimo Nr. 33 redakcija) 3.3 punktą, už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu yra paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Administratorius mokesčius už komunalines paslaugas ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, paskirsto butų ir kitų patalpų savininkams ir nuomininkams, vadovaudamasis savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, ir pagal sudarytas sutartis atsiskaito su komunalinių paslaugų teikėjais ir elektros energijos tiekėjais. Aprašo 5 punktas numato, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas atsiskaito pasirinktu mokėjimo būdu (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę, kitus dokumentus, jų elektroninius atitikmenis) kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito (po praėjusio) mėnesio 20 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Informacija apie mokėjimo būdus, kuriais valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai gali atsiskaityti už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas, skelbiama šios energijos tiekėjų, administratoriaus ar komunalinių paslaugų teikėjų pateikiamuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams sąskaitose, mokestiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose arba kita energijos pirkimo-pardavimo ar komunalinių paslaugų teikimo sutartyse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003-11-03 įsakymu Nr. 4-412 (ginčui aktuali nuo 2004-05-06 galiojanti redakcija) patvirtintos Įmokų už sunaudotą elektros energija bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos 2 punkte numatyta, kad įmokas už sunaudotą elektros energiją skirstantis asmuo, vadovaudamasis šia metodika, kiekvienam gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkui ir nuomininkui atskirai apskaičiuoja įmokų už bendrabučio bendrosioms reikmėms (laiptinėms, rūsiams, kitoms bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti, virtuvėms, liftų elektros įrenginiams, hidrauliniams siurbliams ir pan.) sunaudotą elektros energiją per ataskaitinį laikotarpį dydį ir pateikia jiems mokėjimo dokumentą, pagal kurį jie sumoka įmokas priimančių įstaigų kasoje. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju nuomos sutartimi sutarta, jog išlaidas už butui priskaičiuotą elektros energiją bendroms reikmėms apmoka nuomininkas. Nuomos sutartis įregistruota VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė 2016-12-02 raštu Nr.2703030-1, adresuotu trečiajam asmeniui L. B., nurodė jo neapmokėtą likutį už elektros energiją.
14. Apibendrinat pasakytina, kad savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, su mirusios nuomininkės šeimos nariu, trečiuoju asmeniu L. B., 2017-03-22 sudarė Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. SRK-0152 ir nurodytą sutartį įregistravo viešame registre, t. y. išviešino tokios sutarties sudarymo faktą; ši byloje pateikta sutartis nėra pasibaigusi; nuomos sutartimi šalys susitarė, jog nuomininkas apmoka už sunaudotą bendroms reikmėms elektros energiją, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti šių išlaidų.
15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 pateiktais išaiškinimais, nes minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa: išnagrinėtoje byloje dalis skolos atsirado iki nuomininkės mirties ir kita dalis – po jos mirties, kai savivaldybės būstas niekam nebuvo išnuomotas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju skolos susidarymo laikotarpiu savivaldybės būste gyveno mirusios gyvenamosios patalpos nuomininkės šeimos narys, trečiasis asmuo L. B., su kuriuo 2017-03-22 savivaldybė sudarė būsto nuomos sutartį bei ją išviešino.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 4.82 straipsnio 3 dalį, įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir nuomos sutarties sąlygas, nesivadovavo šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika ir todėl nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą savivaldybei.
17. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasiako, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, naikintini Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimas ir 2018 m. birželio 29 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir 2018 m. birželio 29 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.