- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2-4706-848/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00304-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“, L. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (toliau – atsakovės) 389,35 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovė tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)bendrosioms reikmėms. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nuo 2001 m. iki šiol nuosavybės teise valdo patalpą-butą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Už ieškovės patiektą ir administratoriaus UAB „Nemuno būstas“ priskaičiuotą bendroms reikmėms elektros energiją laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-30 nebuvo pilnai atsiskaitoma, todėl susidarė 389,35 Eur skola. Iš pridedamų išrašų iš Nekilnojamo turto registro matyti, kada atsakovė yra įregistravusi ginčo bute nuomininką, kuris, gyvendamas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, faktiškai vartojo ieškovės tiekiamą elektros energiją. Ieškovė pažymi, kad už skolą, susidariusią nurodytam bute, ieškovė laiko atsakinga atsakovę Kauno miesto savivaldybę, kaip patalpų savininkę, o ne jos patalpų nuomininką. Ieškovė, neturi duomenų apie atsakovės nuomininką (jo asmens kodą, gyvenamąją vietą, naudojimosi objektu laikotarpį ir pagrindą patvirtinančių dokumentų, duomenų apie nuomininko atsiskaitymus su atsakove). Ieškovės nuomone, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Objektas, kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Su ieškove, nuomininku dėl elektros energijos tiekimo nėra sudaryta rašytinių elektros energijos pirkimo –pardavimo sutarčių. Pagal kasacinio teismo praktiką faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. LR CK 6.388 str., nustatyta pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, kurios atsakovė tinkamai nevykdė. Remiantis LR Eelektros energetikos įstatymo 27 str. 1 d., vartotojas, kuris gauna elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją. Vadovaujantis nurodytais argumentais ieškovės manymu ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui ir yra tenkintinas (b. l. 1-5, 68-72).
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-13 įsakymu Nr. A-1527, 2003-10-21 su R. L. B. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau - nuomos sutartis). Minėtame įsakyme nurodyta, jog šeimoje yra du asmenys: .R. L. B. ir sūnus L. B.. R. L. B. (duomenys neskelbtini)mirė. 2017-11-10 Pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu nurodoma, kad savo gyvenamąją vietą gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs yra L. B. nuo 1997-03-28. UAB „Kauno butų ūkio" 2016-10-18 apžiūros akte nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena L. B.. 2016-12-14 L. B. pateikė prašymą sudaryti gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-06 įsakymu Nr. Al-342, gyvenamosios patalpos 2017-03-22 Savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. SRK-0152 buvo išnuomotos L. B.. Šis juridinis faktas taip pat yra išviešintas ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. LR CK 6.589 str. 1 d. numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. To paties straipsnio 2 d. yra numatyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamojoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, atsakovė mano, kad gyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), susidariusią skolą turi atlyginti L. B., kadangi jis buvo Rimutės L. B. šeimos narys, o po nuomos sutarties sudarymo su Kauno miesto savivaldybe, L. B. tapo ginčo gyvenamosios patalpos nuomininku. Ieškovės nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu L. B. gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas nemokėjo. Vadovaujantis nurodytais argumentais atsakovės nuomone tinkamas atsakovas byloje turėtų būti L. B.. Nesant rašytinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių tarp ieškovės ir atsakovės, bei tarp ieškovės ir L. B., kuris laikytinas tinkamu atsakovu byloje bei faktiniu elektros energijos vartotoju, laikytina, kad sutartis tarp ieškovės ir L. B. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, todėl B. ir turi atlyginti susidariusį įsiskolinimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą bei pareikštą netinkamam atsakovui (b. l. 35-39, 81-84).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. B. bei UAB „Nemuno būstas“ atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas, dėl pareigos atlyginti už tiektą elektros energiją bendrosioms pastato reikmėms bei tinkamo atsakovo.
Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodo, jog atsakovei priklausančias patalpas nuomos sutartimi iš atsakovės nuomavosi L. B., kuris nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti visus mokesčius. Be to rašytinės sutarties tarp ieškovės ir atsakovės bei ieškovės ir L. B. sudaryta nebuvo, atsižvelgiant į tai, jog rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, teikiamomis paslaugomis naudojosi L. B., laikytina, jog sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta tarp ieškovės ir faktinio elektros energijos vartotojo L. B..
Byloje nustatytos tokios teisei taikyti reikšmingos aplinkybės: butas, kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei (b. l. 40); 2003-10-21 butas buvo išnuomotas R. L. B., įsakyme dėl nuomos sutarties sudarymo, nurodyta, jog šeimoje yra du asmenys – nuomininkė bei jos sūnus L. B. (b. l. 43-47); Rimutė L. B. 2006-03-26 mirė (b. l. 48); adresu (duomenys neskelbtini), , gyvenamąją vietą nuo 1997-03-28 yra deklaravęs L. B. (b. l. 42); 2016-12-14 L. B. pateikė prašymą sudaryti gyvenamųjų patalpų Savanorių pr. 262-515, Kaune, nuomos sutartį (b. l. 52); Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-06 įsakymu Nr. Al-342, gyvenamosios patalpos 2017-03-22 Savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. SRK-0152 buvo išnuomotos L. B. (b. l. 53-58); ieškovės su nuomininku nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties; per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-11-30 susidarė 389,35 Eur skola (b. l. 11, 14-15, 19-30).
Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Kasacinis teismas, aiškindamas Taisyklių 100 punktą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su ieškove. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, aiškinant Taisyklių 100 punktą kartu su 20 punktu, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.
Taigi pagal teismų praktiką nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013), tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių. Nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas tarp elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei pirkėjo. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkui nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovui) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei).
Įvertinus byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje, todėl skolą už suteiktas paslaugas privalėtų padengti kaip ginčo objekto savininkė ir teisėta valdytoja (skolos susidarymo laikotarpiu).
Taip pat teismas pažymi, kad išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa, sutarties išviešinimas nėra teisių ir pareigų nustatymas, t. y. nuomos santykių išviešinimas savaime nenulemia elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp nuomininko bei elektros energijos tiekėjo.
Pagal CK 2.36 str. 1 d. savivaldybės yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.
CK 4.82 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo atnaujinimui (CK 4.82 str. 3 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) (CK 4.86 str.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis aplinkybėmis ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovės tenkintini.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis.
Valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinės adresas Laisvės alėja 96, 44251 Kaune, ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius", į. k. 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, LT – 03212, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 389,35 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 35 ct) skolos už elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (389,35 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.